Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiojo P. M. atstovei advokatei Renatai Janušytei.

viešame teismo posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, registruotas (duomenys neskelbtini) darbo biržoje, įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 184 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M., 2011 m. liepos 8 d., (duomenys neskelbtini), paėmęs iš P. M., žodiniu sandoriu bei konkliudentiniais veiksmais jam patikėtus 14 000 litų, kurie buvo gauti už parduotą P. M. butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir neteisėtai bei nerūpestingai elgdamasis su jam patikėtu ir jo valdomu turtu, jį iššvaistė ir prarado jam patikėtus 14 000 litų grynųjų pinigų.

Apklaustas teisme kaltinamasis A. M. kaltę prisipažino pilnai ir paaiškino, kad 2011 metų vasarą, būdamas (duomenys neskelbtini), susipažino su P. M., su kuriuo kartu valgydavo nakvynės namuose. Po kurio laiko P. jam pasiūlė persikraustyti gyventi į jam priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini) mikrorajone. P. jam parodė butą, kuris buvo be patogumų ir labai apleistas. Jie apsigyveno bute, tačiau netrukus prasidėjo konfliktai su kaimynais. P. P., kad tokiomis sąlygomis neįmanoma gyventi, o taip apleisto buto remontas kainuotų brangiai, pasiūlė jį parduoti. Jie nusprendė P. priklausantį butą parduoti, o už gautus pinigus nuomotis butą (duomenys neskelbtini) gatvėje, arba važiuoti gyventi pas jį į (duomenys neskelbtini) rajoną. Kadangi jie nežinojo, kiek galima gauti pinigų už parduodamą butą, todėl užėjo į pirmą pasitaikiusią nekilnojamo turto agentūrą, esančią prie (duomenys neskelbtini), ir pasakė, kad nori parduoti butą už 20 000 litų. Ten dirbęs vyras, vardu D., susidomėjo jų pasiūlymu ir tą pačią dieną nuvyko apžiūrėti parduodamo buto. Jį apžiūrėjęs, D. pasakė, kad butas labai apleistas ir už jį gali sumokėti ne daugiau kaip 15 000 litų. P. sutiko sumažinti parduodamo buto kainą ir D. jam (P.) padavė 1000 litų rankpinigių už parduodamą butą. Apžiūrint parduodamą butą dalyvavo ir D. žmona. Visus buto pirkimo – pardavimo reikalus tvarkė D.. Po poros dienų D. juos nuvežė pas notarą. Notaras, prieš pradėdamas ruošti pardavimo dokumentus, pasikvietė į kabinetą P. ir jo klausė, ar jis tikrai nori parduoti savo butą, ar turės kur gyventi. P. sutikus parduoti butą ir pasakius, kad gyvens (duomenys neskelbtini) gatvėje išnuomotame bute, buvo sudaryti ir pasirašyti buto pirkimo-pardavimo dokumentai. Butą įsigijo D. žmona. Tada D. pinigus, 14 000 litų grynais, padėjo ant notaro stalo. P. jam liepė paimti už parduotą butą gautus pinigus ir laikyti pas save. Jis taip ir padarė, nes buvo nusprendęs tvarkyti jų bendrą ūkį. P. jis davė tik 200 litų, o kiti pinigai liko pas jį. Nusprendęs paišlaidauti, pasilinksminti su merginomis, su likusiais pinigais nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) rajoną, kur sutikęs nepažįstamą merginą su ją turėjo lytinius santykius. Prieš tai merginai davė 200 litų, tačiau po to pasigedo visų pinigų. Sugrįžęs pas P., jam iš pradžių nesakė, kad nebeturi pinigų, tik vėliau apie tai prasitarė. P. labai supyko, išėjo iš nuomojamo buto ir nebegrįžo. Tame bute jis pagyveno savaitę, o vėliau išvažiavo pas tėvus į (duomenys neskelbtini) rajoną, kur ir dabar gyvena. Pripažįsta, kad P. padarė turtinę žalą ir ketina ją atlyginti. Buvo sutaupęs kažkiek piniginių lėšų, tačiau mirus tėvui juos išleido laidotuvėms.

Ikiteisminio tyrimo metu A. M. buvo paskirta stacionarinė teismo psichiatrijos – psichologijos ekspertizė. Laikotarpyje nuo 2013-06-11 iki 2013-07-12 jis buvo tiriamas VTPT prie SAM Utenos eksperimentiniame skyriuje. Ekspertai pateikė išvadą, kad 2011-07-08 A. M. lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu nesirgo. Jam diagnozuotas lengvas protinis atsilikimas, kuris netrukdė jam suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Priverčiamų medicinos priemonių taikymas jam nereikalingas (t. 2 b.l. 91).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo padaryta nusikalstama veika įrodyta, baudžiamosios bylos rašytine medžiaga. Šie įrodymai bylos nagrinėjimo metu buvo ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos BPK 273 str.).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis P. M. paaiškino, kad iki 2011-07-08 gyveno vieno kambario bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Pavalgyti jis eidavo į nakvynės namų valgyklą, kur sutiko bei susipažino su A. M.. Pastarajam papasakojo, kad turi apleistą butą ir jį parodė. Keletą dienų bute pagyvenęs A. M. jam pasiūlė butą parduoti. A. M. pasakė, kad jis galės kartu su juo gyventi (duomenys neskelbtini) esančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini). Jis pasakė A. M., kad serga psichine liga, tačiau pastarasis liepė niekuo nesirūpinti ir pažadėjo viską sutvarkyti. A. M. pasiūlė parduoti butą už 20 000 litų ir jis sutiko. Jie kartu ieškojo nekilnojamojo turto agentūros. Suradę kažkokią agentūrą, kurioje dirbo, kaip dabar žino, D. V., pastarajam pasiūlė už 20 000 litų nupirkti jo (P. M.) butą. Tą pačią dieną, D. V. su žmona ir nuvyko apžiūrėti parduodamo buto. Jį apžiūrėję V. paprašė nuleisti 5000 litų. Jis sutiko ir sutarė parduoti butą už 15 000 litų. V. avansą davė 1000 litų, kuriuos paėmė A. M.. Už gautus pinigus jis nupirko valgyti, dar kažką. Kadangi jis pasitikėjo A. M., todėl neprašė, kad pinigus atiduotų jam. 2011-07-08 jis ir A. M. susitiko su V. notaro biure, esančiame (duomenys neskelbtini), kur buvo įforminta buto pirkimo-pardavimo sutartis. Notaras jo paklausė, ar jis tikrai nori parduoti butą, ir jis patikino, kad nori parduoti savo butą. Pas notarą D. V. A. M. perdavė likusią 14 000 litų sumą už butą. Šiuos visus pinigus pasiėmė A. M. ir jam nedavė nei lito. Pasirašius sutartį, V. jis perdavė namų knygą ir jie išsiskyrė. Su A. M. nuvažiavo į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kur gyveno dar vienas vyras, vardu I.. A. M. tame bute pagyveno keturias ar penkias dienas ir pasakęs, kad ten nebegali daugiau taip gyventi, nes tas I. buvo labai agresyvus, iš buto išėjo ir nebegrįžo. Tada jis suprato, kad buvo apgautas, ir išėjęs iš to buto apsigyveno nakvynės namuose Jo butas buvo prastos būklės, be patogumų, o pinigų remontui jis neturėjo. Butą jis planavo parduoti ir niekam pretenzijų dėl jo pardavimo neturi, tačiau priekaištų turi A. M., kuris pasisavino jam priklausančius pinigus, gautus už parduotą jo butą (t 1 b.l. 107-108).

2012-07-10 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi (civilinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros Civilinių bylų skyriaus prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu), P. M. buvo paskirta ambulatorinė teismo psichiatrijos ekspertizė. Atlikę tyrimą ekspertai pateikė išvadą, kad P. M. serga (duomenys neskelbtini). Jis negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir juos valdyti. Dėl savo psichikos sveikatos būsenos P. M. negali būti pilnaverčiu teismo proceso dalyviu, todėl kviesti jį į teismo posėdį netikslinga (t.1 b.l.124-130).

2013-03-08 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu P. M. buvo pripažintas neveiksniu (t.1 b.l.196). 2013-10-10 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu, nustačius, kad P. M. yra neveiksnus, nuosavybės teise priklausančio turto neturi, buvo nustatyta jo globa ir globėju paskirta socialinės globos namai UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančius (duomenys neskelbtini) (t.1 b.l. 134).

2012-03-15 Vilniaus garantuojamos teisinė pagalbos tarnybos sprendimu nuspręsta teikti teisinę antrinę pagalbą P. M. rengiant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje pagal veikos, numatytos LR BK 182 str. 1 d. požymius, atstovaujant pareiškėjo interesams, susijusiems su civiliniu ieškiniu, ikiteisminio tyrimo metu ir pirmos instancijos teisme. Advokatė Renata Janušytė buvo paskirta teikti pareiškėjui – P. M. antrinę teisinę pagalbą (t.1 b.l. 142). Ikiteisminio tyrimo metu advokatė R. Janušytė buvo pripažinta P. M. atstove ir pateikė 15.000 litų civilinį ieškinį (t.1 b.l. 144-145).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas M. S. paaiškino, kad dirba notaru (duomenys neskelbtini) notarų biure, esančiame (duomenys neskelbtini). 2011-07-08 jis įformino buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį. Jis klausė buto pardavėjo – P. M., kodėl šis parduoda savo butą. P. M. atsakė, kad butas yra labai blogos būklės, reikalauja remonto, todėl labai džiaugiasi, kad atsirado pirkėjai, norintys jį įsigyti, nes jis neturi pinigų buto remontui. Jam paklausus, kur P. M. gyvens pardavęs butą, pastarasis atsakė, kad yra išnuomotas butas ir jis sutinka ten persikelti. Paklausus, kodėl už butą atsiskaitoma grynais pinigais, P. M. atsakė, kad visą sumą jam sumokėjo iki sandorio sudarymo dienos, kad už parduodamą butą gavo šimtą tūkstančių litų ir liko tik įforminti sandorį. Su P. M. jis bendravo savo kabinete, be pašalinių asmenų, kurie galėtų jam daryti kokį nors spaudimą. Kalbėjo P. M. ramiai, sklandžiai dėstė savo mintis ir jam nekilo jokių abejonių dėl jo veiksnumo. Be to, patikrinus asmenų, kurie įtraukti į neveiksnių asmenų duomenų bazę, įrašų apie P. M. nebuvo. Toks patikrinimas atliekamas dėl visų įforminamų sandorių. Prieš pasirašant sutartį ji buvo garsiai perskaityta dalyvaujant pirkėjui ir pardavėjui. Pardavėjas dar kartą buvo paklaustas dėl nuosavybės perėjimo pirkėjui momento ir pirkimo-pardavimo kainos bei sumokėjimo tvarkos. Pardavėjui dar kartą patvirtinus aplinkybes, sutartis buvo patvirtinta. Pasirašant sutartį, dalyvavo pirkėja J. E.-Volskienė su vyru D. V., buto pardavėjas P. M. ir dar vienas asmuo, kurį pardavėjas įvardino kaip giminaitį(t.1 b.l. 10-11).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja J. E.-V. paaiškino, kad 2011 m. liepos mėn. pradžioje jai paskambino vyras D. V. pasakė, kad į ofisą užėję du asmenys pasiūlė parduoti butą, esantį (duomenys neskelbtini) mikrorajone. Minėtą butą su pardavėjais jis jau apžiūrėjo ir paklausė, ar ji gali apžiūrėti butą. Tuo metu ji su vyru ieškojo panašaus, nedidelio butuko, todėl nuvažiavo apžiūrėti (duomenys neskelbtini), esančio buto. Nuvykusi į minėtą butą pamatė du vyrus, iš kurių vienas buvo buto savininkas P. M.. Su juo kartu buvo kitas asmuo vardu Antanas. Butas buvo apleistas, be patogumų. Vyras pasakė, kad suderėjo butą pirkti už 100 000 litų, nors prieš tai jie prašė 115 000 ar 120 000 litų. Ji nežino, ar vyras sumokėjo avansą. Kadangi P. M. neturėjo mobiliojo telefono, tai jeigu ko reikėdavo, vyras skambindavo jo giminaičiui, vardu A.. Buto pardavėjas jiems papasakojo, kad A. labai juo rūpinasi, neleidžia gerti ir išnuomojo butą esantį (duomenys neskelbtini). Sutvarkius visus reikalingus dokumentus ir surinkus pinigus, 2011-07-08 ji su vyru nuvažiavo pas notarą M. S.. Ten atvyko ir P. M. su A.. Prieš pasirašant sutartį, vyras 100 000 litų padavė P. M., kuris pinigus skaičiavo kartu su A.. Pinigai buvo perduoti notaro kabinete. Ar notaras tuo metu buvo kabinete, ar buvo išėjęs ruošti dokumentų, ji neužfiksavo. Kas sau pasiliko vyro perduotą pinigų sumą, ji nematė. Notaras paklausė P. M. ar šis sutinka parduoti butą, ar jie su juo atsiskaitė. P. viską patvirtino ir sutiko parduoti butą. Prieš tai notaras liepė jiems visiems išeiti iš kabineto ir vienas kalbėjo tik su buto pardavėju P.. Pasirašius buto pirkimo – pardavimo sutartį, A. paprašė jos vyro juos parvežti iki (duomenys neskelbtini), kur, neva, jie gyveno. Visa pinigų suma buvo sumokėta P. M.. Jie neturėjo tikslo pasinaudoti Povilu ir jis nebuvo panašus į žmogų, turintį sveikatos problemų. Povilas jai pasirodė kaip mėgstantis išgerti asmuo (t.2 b.l. 1-2).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas D. V. paaiškino, kad 2011 metais, liepos mėnesio pradžioje, būnant darbo vietoje, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nekilnojamo turto ofise, esančiame (duomenys neskelbtini), į ofisą užėjo du vyrai. Dabar jis žino, kad tai buvo P. M. ir A., jo pavardės nežino. A. paklausė, ar jie neduoda kredito įkeitus turtą. Jis pasakė, kad tokių paslaugų neteikia. Į ofisą užėję vyrai pasakė, kad turi butą, kurį nori parduoti. Jis paklausė, už kiek nori parduoti butą ir kurioje vietoje jis yra. Abu vyrai minėjo, kad už parduodamą butą norėtų gauti 120 000 litų. Jie turėjo savo asmens dokumentus, buto kadastrų matavimo bylą, nuosavybės pažymėjimą. Jis kartu su atėjusiais vyrais, savo transportu nuvažiavo ir apžiūrėjo jų siūlomą parduoti butą. Butas buvo (duomenys neskelbtini), esančio namo pirmame aukšte, Smetoniško tipo name. Parduodamas butas buvo panašus į landynę, gal net baisiau. Pamatęs tokį vaizdą, jis pasiūlė 100 000 litų ir jiems sutikus, nusprendė įsigyti šį butą. Jų sąlyga buvo sumokėti pinigus grynaisiais pinigais prieš pasirašant notaro tvirtinamą pirkimo-pardavimo sutartį. Užtruko iki savaitės, kol susirinko, išgrynino pinigus, reikėjo atlikti naujus kadastrinius matavimus, padengti buto įsiskolinimus. A. jam kasdien skambindavo ir klausdavo, kada bus perkamas butas. Jis viską derino su A., nes P. neturėjo telefono. Viską sutvarkęs ir sutaręs su notaru, nuvažiavo į butą, esantį (duomenys neskelbtini), buto numerio nežino, kuriame gyveno P. ir A. ir juos atvežė pas notarą M. S., adresu (duomenys neskelbtini). Prieš pasirašant pagrindinę sutartį, jis asmeniškai 100 000 litų, (po 200 litų kupiūromis), perdavė P. M. į rankas, notarų biure. Povilui pinigus padėjo skaičiuoti A.. Pas kurį liko pinigai, jis nematė. Pilnai atsiskaičius, P. M. buvo atskirai pakviestas notaro ir su juo bendravo. Tada visi vėl buvo sukviesti į kabinetą ir dar kartą notaras paklausė P., ar šis sutinka parduoti butą ir ar jie su juo pilnai atsiskaitė. P. vėl viską patvirtino. Buvo pasirašyta buto pirkimo-pardavimo sutartis. Butas buvo įsigytas žmonos J. E.-V. vardu. Po sutarties pasirašymo P. ir A. jų prašymu jis nuvežė į (duomenys neskelbtini) (t.2 b.l. 3-4).

Visuma teisėtai surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, tad teismas jų detaliau neanalizuoja ir jais remdamasis nusprendžia, kad A. M. pareikšti kaltinimai pasitvirtino ir kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės įrodytos. Neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis iš nukentėjusiojo P. M., pastarajam sutikus ir neprieštaraujat, paėmė už parduotą butą jam priklausiusius 14 000 litų ir juos iššvaistė.

LR BK 41 str. nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, jį paveikti, kad šis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Skirdamas A. M. bausmę, teismas atsižvelgia į LR BK 54 str. nuostatas, į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, jos stadiją, motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančias bei lengvinančias aplinkybes.

Kaltinamasis padarė tyčinę nesunkią nusikalstamą veiką. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad pripažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, kad kaltinamasis anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, galiojančių nuobaudų neturi. Byloje yra duomenys, kad kaltinamasis niekur nedirba, yra registruotas darbo biržoje. Įvertinęs kaltinamojo asmenybę, įvykdytą nusikalstamą veiką, bei vadovaudamasis LR BK 55 str. nuostata, teismas mano, kad už LR BK 184 str. 1 d. įvykdytą nusikalstamą veiką A. M. baustinas laisvės apribojimo bausme. Jo atžvilgiu taikytinos LR BK 64¹ str. nuostatos.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiojo atstovė advokatė Renata Janušytė pateikė 15 000 litų civilinį ieškinį dėl P. M. padarytos turtinės žalos atlyginimo. Teismo nuomone, minėtas civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies. Kaltinamasis teisme patvirtino, kad apžiūrėjęs parduodamą butą ir sutarus dėl jo kainos, D. V. paliko 1000 litų avansą, kurį jis ir P. M. išleido savo reikmėm. Ikiteisminio tyrimo metu P. M. patvirtino, kad už gautą avansą A. M. pirko maistą ar dar kažką. Jis visiškai nesidomėjo, kaip buvo leidžiami avansu gauti pinigai. Byloje taip pat nėra duomenų, kad A. M. tuo metu žinojo, kad P. M. serga psichine liga ir faktiškai yra neveiksnus. Įvertinus šias aplinkybes manytina, kad negalima teigti, jog A. M. iššvaistė jam patikėtus 1000 litų, nes ikiteisminio tyrimo metu šių pinigų išleidimo aplinkybės nebuvo išsamiai tirtos. Teismo nuomone, sumažinus 1000 litų sumoje P. M. atstovės pateiktą civilinį ieškinį, tuo pačiu mažintina ir A. M. inkriminuota turto išvaistymo suma. Manytina, kad kaltinamasis išvaistė ne 15 000 litų, o 14 000 litų. Kaltinamasis teigė, kad notaro biure, pasirašius buto pirkimo- pardavimo sutartį D. V. ant stalo padėjo 14 000 litų, iš kurių vėliau 200 litų jis atidavė P. M., o kitus pinigus pasiliko pas save, tačiau ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis teigė, kad po sutarties pasirašymo jis negavo nei lito, todėl manytina, kad iš kaltinamojo turi būti priteista 14000 litų pinigų suma.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir remdamasis LR BPK 297-305 str., 307-308 str. 1 d., 310 str. teismas:

nusprendė:

A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 184 str. 1 d., ir nubausti 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. M. paskirti galutinę 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis LR BK 48 str. 4 d., 6 d. 2 p. 5 p., įpareigoti A. M. per jam paskirtos laisvės apribojimo bausmės laikotarpį, šio termino pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, atlyginti padarytą turtinę žalą bei per 6 mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, išdirbti 100 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Išaiškinti A. M. kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

A. M. paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Nukentėjusiojo P. M. atstovės pateiktą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš kaltinamojo A. M. socialinės globos namams UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteisti 14 000 (keturiolika tūkstančių) litų.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo A. M. palikti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.