Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušrelės Mažrimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vidos Stonkuvienės ir Eglės Kiaurakytės, sekretoriaujant Jurgitai Žvilauskienei, dalyvaujant pareiškėjui A. P., atsakovo atstovei Simonai Čeponienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo A. P. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritoriniam skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas A. P. kreipėsi į teismą, skundu ir patikslintu skundu prašydamas:

panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus 2013-10-31 sprendimą;įpareigoti atsakovą vykdyti darbo santykius reglamentuojančių įstatymų kontrolę, t.y. iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininkui G. K. pagal LR ATPK 41(5) straipsnį;įpareigoti atsakovą atlikti inspektavimą, siekiant nustatyti ar buvo įvykdytas pažeidimas, numatytas LR ATPK 41(5) str. (darbo laiko apskaitos, t.y. darbuotojų darbo laiko nežymėjimas darbo laiko apskaitos žiniaraštyje, pažeidimas), kuomet Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininkas G. K. po pareiškėjo budėjimo 2013-07-22 (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, neužtikrino, jog darbo laiko apskaitos žiniaraštyje būtų pažymėtas faktiškai dirbtas laikas.

Skunde (b.l. 4-6) ir patikslintame skunde (b.l. 50-51) pareiškėjas nurodo, kad ginčijamu 2013-10-31 sprendimu, atsakovas atsisakė nagrinėti jo skundą dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininkui pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ir ATPK) 41(5) straipsnį dėl darbuotojų darbo laiko nežymėjimo darbo laiko apskaitos žiniaraštyje. Nesutinka su atsakovo pozicija, kad Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija (toliau ir VDI) nenagrinėja statutinių valstybės tarnautojų skundų, kadangi su jais nėra sudaromos darbo sutartys. Remiasi Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsniu, numatančiu, jog darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis įstatymas. Tvirtina, kad VDI Klaipėdos teritorinis skyrius nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė vykdyti jam įstatymais priskirtas funkcijas ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 15 punktu tirti pareiškimus bei skundus savo kompetencijos klausimais. Argumentuoja, kad pagal ATPK 15 straipsnį, statutiniai valstybės tarnautojai administracinėn atsakomybėn traukiami bendrais pagrindais, todėl atsakovas privalėjo ištirti ar Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininkas nepažeidė ATPK 41(5) straipsnio. Pabrėžia, kad VDI yra vienintelė institucija, turinti teisę taikyti atsakomybę pagal nurodytą ATPK straipsnį, be to, pagal Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 4 straipsnį teisės aktų pažeidimų prevencija ir kontrolė atliekama visose įstaigose, organizacijose ar kitose organizacinėse struktūrose, nepaisant jų nuosavybės formos, rūšies, veiklos pobūdžio. Mano, kad atsakovas bando suformuoti statutinių pareigūnų nebaudžiamumo praktiką. Nurodo, jog ginčijamas administracinis aktas pažeidė pareiškėjo teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų, skundų ir pranešimų nagrinėjimą, todėl negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas A. P. palaikė skunde ir patikslintame skunde išdėstytus argumentus.

Atsakovas Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinis skyrius atsiliepime (b.l. 32-33) su pareiškėjo skundu nesutinka. Nurodo, kad vykdydama savo funkcijas, VDI vadovaujasi Valstybinės darbo inspekcijos įstatymu, VDI nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010-12-10 nutarimu Nr. A1-595 bei VDI reglamentu, patvirtintu Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2013-01-22 įsakymu Nr. V-32, kurie nustato VDI kompetencijos ribas. Pažymi, jog darbo santykių pagrindas – dviejų šalių susitarimas dėl darbo sutarties sąlygų, t.y. raštiškos darbo sutarties sudarymas, tačiau priimant asmenį į valstybės tarnybą, su juo darbo sutartis nėra sudaroma. Argumentuoja, kad valstybės tarnybos valdymo teisinius pagrindus nustato Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas, o statutinių valstybės tarnautojų statusą, tame tarpe ir pareiškėjo, reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas. Paaiškina, kad VDI kontroliuoja darbo santykius reglamentuojančių įstatymų vykdymą, todėl galėtų atlikti patikrinimą dėl darbo teisės aktų laikymosi bei taikyti administracinę atsakomybę vidaus tarnybos įstaigos vadovui tik tokiu atveju, jei ATPK numatytas pažeidimas kiltų iš darbo santykių, t.y. jei nukentėjusioji šalis būtų darbuotojas. Kadangi statutiniai valstybės tarnautojai neįgauna darbuotojų statuso ir su jais darbo santykiai nepradedami, todėl nagrinėjamu atveju atsakovui nėra suteikta teisė atlikti patikrinimą ir taikyti administracinę atsakomybę. Mano, kad ginčas, kilęs tarp pareiškėjo A. P. ir įstaigos, kurioje jis dirba, yra administracinis, todėl turėtų būti sprendžiamas administraciniame teisme.

Atsakovo atstovė Simona Čeponienė teismo posėdžio metu su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti atsiliepime išdėstytais motyvais.

Skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus 2013-10-31 sprendimo Nr. (3)SD-14995 teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, siekia, kad Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininkas G. K. būtų nubaustas už Administracinių teisės pažeidimų kodekso 41(5) straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą – darbuotojų darbo laiko nežymėjimą darbo laiko apskaitos žiniaraštyje.

Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas A. P., Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros Gaisrų tyrimų poskyrio vyresnysis inspektorius, 2013-10-21 skundu kreipėsi į VDI Klaipėdos teritorinį skyrių nurodydamas, jog 2013 m. liepos mėnesio Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus darbo laiko apskaitos žiniaraštyje nėra duomenų apie 2013-07-22 nuo 16.30 val. iki 18.00 val. pareiškėjo dirbtą viršvalandinį darbą, ir prašydamas iškelti Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininkui G. K. administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 41(5) straipsnį (b.l. 15-16). Ginčijamu 2013-10-31 sprendimu Nr. (3)SD-14995 atsakovas atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą, motyvuodamas tuo, kad pareiškėjas yra statutinis valstybės tarnautojas, o VDI neturi kompetencijos kontroliuoti valstybės tarnybos teisinius santykius (b.l. 7).

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos uždavinius, funkcijas, struktūrą, Valstybinės darbo inspekcijos inspektorių teises, pareigas, atsakomybę, inspektavimų tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymas, kurio 4 straipsnis numato, jog Valstybinės darbo inspekcijos kompetencijai priskiriama nelaimingų atsitikimų darbe, profesinių ligų, darbuotojų saugos ir sveikatos, norminių darbo teisės aktų pažeidimų prevencija ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso, darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo santykius reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų kontrolė įmonėse, įstaigose, organizacijose ar kitose organizacinėse struktūrose, nepaisant jų nuosavybės formos, rūšies, veiklos pobūdžio, taip pat tais atvejais, kai darbdavys yra fizinis asmuo.

Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 5 punktas įpareigoja Valstybinės darbo inspekcijos inspektorius, nustačius darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimus, nustatyta tvarka surašyti protokolus, reikalavimus, aktus ir kitokius patvirtintos formos dokumentus. Valstybinės darbo inspekcijos teisė nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas ir skirti administracines nuobaudas įtvirtinta ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso 233 straipsnyje, numatančiame, kad Valstybinė darbo inspekcija inter alia nagrinėja šio kodekso 41(5) straipsnio 1 dalyje numatytų administracinio teisės pažeidimų bylas. ATPK 41(5) straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už darbuotojų darbo laiko nežymėjimą darbo laiko apskaitos žiniaraštyje, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės, arba žinomai neteisingų duomenų apie asmenų, dirbančių pagal darbo sutartį įmonėse, įstaigose, organizacijose, darbo laiką (įskaitant viršvalandinius darbus, darbą nakties metu, poilsio ir švenčių dienomis, kai yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų) įrašymą į žiniaraštį. Minėto straipsnio turinys leidžia daryti išvadą, kad atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai neįrašomi arba įrašomi klaidingi duomenys apie asmenų, dirbančių pagal darbo sutartį įmonėse, įstaigose, organizacijose darbo laiką.

Nagrinėjamu atveju nekyla ginčo dėl to, kad tiek pareiškėjas A. P. – Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros Gaisrų tyrimų poskyrio vyresnysis inspektorius, tiek už žiniaraščio pildymą atsakingas asmuo G. K. – Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininkas, yra statutiniai valstybės tarnautojai, su kuriais darbo sutartys nėra sudaromos.

Išdėstytų argumentų pagrindų, konstatuotina, kad atsakovas pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo 2013-10-21 skundą, kadangi atsakomybė pagal ATPK 41(5) straipsnį statutiniam valstybės tarnautojui – G. K., nenumatyta.

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2013-01-22 įsakymu Nr. V-32, 3 punkte reglamentuota, jog VDI veikla grindžiama teisėtumo, teisingumo, įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, tarnybinio bendradarbiavimo ir kitais Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme nustatytais principais. Nagrinėjamos bylos kontekste itin reikšmingas įstatymo viršenybės (teisėtumo) principas, reiškiantis, jog viešojo administravimo subjekto veikla turi remtis įstatymu ir atitikti jo reikalavimus, o atlikdamas administracinius veiksmus, susijusius su asmenų teisėmis ir laisvėmis, šis subjektas negali peržengti jam įstatymų suteiktos kompetencijos ribų. Valdžios institucijos įgyvendindamos joms suteiktas teises turi griežtai veikti pagal kompetencines teisės normas, jų neviršydamos, išimtinai tarnaudamos žmogui (Konstitucijos 5 str. 3 dalis), pirmenybę teikdamos asmens teisių apsaugai. To reikalauja Konstitucinis įstatymo viršenybės principas, draudžiantis viešojo administravimo subjektams viršyti savo įgaliojimus, t. y. veikti ultra vires, o kiekvieną administracinį sprendimą įpareigoja priimti laikantis įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytos tvarkos. Nagrinėjamu atveju, VDI Klaipėdos teritorinis skyrius, įvertinęs teisės aktais jam suteiktų įgaliojimų apimtį, pagrįstai atsisakė veikti ultra vires ir savo kompetencijos ribų neviršijo.

Pažymėtina, kad teismas gali įpareigoti viešojo administravimo instituciją atlikti tik tuos veiksmus, kurie priskirti jos kompetencijai. Konstatavus, kad VDI Klaipėdos teritorinis skyrius nekompetentingas skirti administracinę nuobaudą statutiniam valstybės tarnautojui – G. K. už ATPK 41(5) straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą, pareiškėjo A. P. skundo reikalavimai dėl atsakovo įpareigojimo atlikti veiksmus, atmestini.

Kaip teisingai nurodo pareiškėjas, remiantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsniu, darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis Įstatymas. Vadovaujantis minėta nuostata akivaizdu, kad tam tikros darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatos yra taikomos ir statutiniams valstybės tarnautojams, tačiau tik tuomet, kai tie santykiai nėra reglamentuoti Valstybės tarnybos įstatyme. Atkreiptinas dėmesys, jog Valstybės tarnybos įstatymo 28-30 straipsniuose ir Vidaus tarnybos statuto 25-27 straipsniuose išsamiai reglamentuota valstybės tarnautojų tarnybinė atsakomybė už pareigūno pareigų neatlikimą arba netinkamą atlikimą, todėl atmestini pareiškėjo skundo argumentai, jog VDI Klaipėdos teritorinis skyrius formuoja statutinių pareigūnų nebaudžiamumo praktiką.

Aptartų aplinkybių ir byloje surinktų įrodymų pagrindu kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo A. P. skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškėjo A. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.