- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-09
- Bylos Nr.
- 2S-1029-413/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-09-3-00187-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Atsakovas
- Luminor Bank, Vilniaus miesto 19-ojo notarų biuro
- Ieškovas
- V. Z.
- Trečiasis asmuo
- R. Z.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Luminor Bank, AB atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2020 m. kovo 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2407-418/2020 pagal ieškovės V. Z. ieškinį atsakovams Luminor Bank, AB ir Vilniaus miesto 19-ojo notarų biuro notarui M. K. dėl kredito sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu ab initio, notaro vykdomojo įrašo panaikinimo ir įpareigojimo vykdyti sutartį, tretieji asmenys R. Z., antstolis E. S..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė V. Z. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) pripažinti vienašališkai atsakovo Luminor Bank, AB atliktą 2008 m. gegužės 19 d. kredito „Laisvai“ sutarties Nr. LL/08/05/97J nutraukimą neteisėtu ir negaliojančiu ab initio, jį panaikinti bei įpareigoti atsakovą Luminor Bank, AB vykdyti 2008 m. gegužės 19 d. kredito „Laisvai“ sutartį Nr. LL/08/05/97J; 2) panaikinti 2018 m. gegužės 10 d. notaro M. K. vykdomąjį įrašą Nr. MK4424; 3) pakeisti 2008 m. gegužės 19 d. kredito „Laisvai“ sutarties Nr. LL/08/05/97J 8.2. punktą ir nuo sutarties sudarymo dienos (2008 m. gegužės 19 d.) sumažinti 16 procentų metines palūkanas iki 5,474 procentų metinių palūkanų bei įpareigoti atsakovą taikyti 5,474 procentų metines palūkanas tik už 180 dienų.
2. Ieškinio užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir uždrausti antstoliui E. S. vykdyti išieškojimo veiksmus iš ieškovės V. Z. turto – žemės sklypo 0,1113 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 321,24 kv. m bendro ploto gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).
3. Nurodė, kad tenkinus ieškinio reikalavimus, 2008 m. gegužės 19 d. kredito „Laisvai“ sutarties Nr. LL/08/05/97J (toliau – Kredito sutartis) vykdymas būtų atnaujintas, notaro vykdomasis įrašas panaikintas ir vykdomoji byla nutraukta, todėl ieškovė galėtų išsaugoti turtą. Tačiau galimai palankiam teismo sprendimo įvykdymui yra kilusi grėsmė, nes antstolis yra paskelbęs ir nuo 2020 m. vasario 13 d. vykdo ieškovės turto varžytynes, todėl iki tol, kol ieškinys bus išnagrinėtas, turtas gali būti parduotas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Alytaus apylinkės teismas 2020 m. kovo 31 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir sustabdė išieškojimą iš V. Z. antstolio E. S. vykdomoje vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iki bus priimtas galutinis procesinis sprendimas civilinėje byloje (teisminio proceso Nr. 2-09-3-00187-2020-4).
5. Teismas nurodė, kad ieškovė su Nordea bank Finland Plc 2008 m. gegužės 19 d. sudarė Kredito sutartį, kurios pagrindu ieškovei buvo suteiktas 301 714,00 USD kreditas, o ieškovė Kredito sutarties vykdymą užtikrino įkeisdama jai nuosavybės teise priklausantį turtą – žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Ieškovei netinkamai vykdant Kredito sutarties sąlygas, atsakovė Luminor Bank, AB (perėmusi reikalavimo teises į ieškovę pagal Kredito sutartį iš Nordea bank Finland Plc) vienašališkai nutraukė Kredito sutartį ir kreipėsi į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo. Notaras M. K. 2018 m. gegužės 10 d. išdavė vykdomąjį įrašą Nr. MK-4424, siūlydamas pagal vykdomąjį įrašą priverstinai išieškoti iš hipoteka užtikrinto skolinio įsipareigojimo sumą arba nesumokėtos skolos dalį su priklausančiomis palūkanomis iš ieškovės V. Z. atsakovės Luminor Bank, AB naudai pagal 2008 m. gegužės 20 d. sutartinę hipoteką Nr. 06120080001406. Notaro M. K. 2018 m. gegužės 10 d. išduoto vykdomojo įrašo Nr. MK 4424 pagrindu antstolio E. S. kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini). Antstolis E. S., atlikdamas vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0190/18/00954, 2018 m. vasario 13 d. priėmė patvarkymą dėl turto pardavimo iš varžytynių, kuriuo nusprendė paskelbti 2020 m. vasario 13 d. 09:52:25 val. elektroniniu būdu specialiame interneto tinklapyje www.evarzytynes.lt vykstančias V. Z. priklausančio nekilnojamojo turto – 0,1113 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 321,24 kv. m gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), pirmąsias varžytynes.
6. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei ieškovės pareikštų reikalavimų (dalyko) pobūdį, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi teismui priėmus ieškovei palankų teismo sprendimą – pripažinti Kredito sutarties nutraukimą neteisėtu ir negaliojančiu ab initio ir jį panaikinus, taip pat panaikinus 2018 m. gegužės 10 d. notaro M. K. vykdomąjį įrašą Nr. MK4424, turtas, dėl kurio pardavimo antstolis E. S. yra paskelbęs varžytynes vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), liktų ieškovės nuosavybe. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, minėtas turtas galėtų būti perleistas tretiesiems asmenims, taip apsunkinant teismo sprendimo įvykdymą. Todėl teismas pagrįstu pripažino ieškovės V. Z. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir sustabdė išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0190/18/00954 iki bus priimtas galutinis sprendimas byloje.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu atsakovė Luminor bank, AB (toliau – apeliantė) prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. kovo 31 d. nutartį, priimti byloje naują nutartį, kuria pakeisti pirmosios instancijos teismo byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones – vietoje turto realizavimo sustabdymo taikyti turto pardavimo iš varžytinių akto išdavimo sustabdymą ir tokią nutartį leisti vykdyti skubiai. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
7.1. Pagal 2008 m. gegužės 19 d. kredito „Laisvai“ sutartį Nr. LL /08/05/97J apeliantas suteikė ieškovei 301 714 USD kreditą, kurį V. Z. įsipareigojo grąžinti iki 2018 m. balandžio 30 d. Ieškovė taip pat įsipareigojo mokėti palūkanas. Apeliantas ir ieškovės sutuoktinis R. Z. 2008 m. gegužės 19 d. sudarė Laidavimo sutartį Nr. LLL 08/05/98J, kurios pagrindu R. Z. įsipareigojo solidariai atsakyti apeliantui visu savo turtu, jeigu ieškovė neįvykdys visų, dalies arba įvykdys netinkamai savo prievoles pagal Kreditavimo sutartį. Iki kreditavimo sutartyje nustatyto termino 2018 m. balandžio 30 d. atsakovė įsipareigojimų neįvykdė, todėl apeliantas įspėjo ieškovę ir laiduotoją apie netinkamą įsipareigojimų vykdymą ir sutarties nutraukimą.
7.2. Anot apelianto, nagrinėjamu atveju neegzistuoja nė viena iš būtinų sąlygų taikyti laikinąsias apsaugos priemones (ieškinio pagrįstumas ir galima grėsmė teismo sprendimo įvykdymui). Kreditorius yra bankas, todėl net realizavus turtą, ieškinio visiško tenkinimo atveju (kas mažai tikėtina) ieškovė galėtų operatyviai taikyti atgręžtinį vykdymą. Nagrinėjamu atveju ieškovė, prašydama teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekia vilkinti priverstinį skolos išieškojimą. Pažymi, kad apeliantas neatgauna skolos nuo 2018 metų. Apeliantas prašo pakeisti laikinąsias apsaugos priemones – vietoj turto realizavimo sustabdymo taikyti turto pardavimo iš varžytinių akto išdavimo sustabdymą, kuris leistų antstoliui vykdyti turto pardavimą, bet eliminuotų turto netekimo grėsmę atsakovei.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė V. Z. prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti, Alytaus apylinkės teismo 2020 m. kovo 31 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
8.1. Bankui ieškovė dešimt metų mokėjo sutartines palūkanas ir delspinigius.
Šalies argumentai
8.2. Apelianto nurodoma byla buvo vykdoma ieškovės nedarbingumo, kuris truko 13 mėn., metu. Dėl ligos (aklumo) ieškovė neteko darbo, apie tai suinteresuoti asmenys buvo informuoti, todėl nei ieškovė, nei jos sutuoktinis negalėjo apsiginti.
8.3. Atskirojo skundo reikalavimas pakeisti taikytą laikinąją apsaugos priemone kita, nepagrįstas, nes turo pirkėjas, įgijęs turtą, juo negalėtų naudotis.
8.4. Laikinosios apsaugos priemonės galioja iki šios civilinės bylos išnagrinėjimo, kai bus priimta nutartis apie tikrąjį skolos dydį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė.
10. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria patenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąją apsaugos priemonę – sustabdyti priverstinio skolos išieškojimo veiksmus iki bus išnagrinėta ši civilinė byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
11. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018 ir joje nurodytą praktiką).
12. Apelianto teigimu, ieškovės ieškinys yra nepagrįstas, tačiau atsakovas iš esmės neginčija, kad byloje gali būti taikytos laikinosios apsaugos priemonės, tačiau jos turėtų būti kitokios. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantui iš esmės neginčijant, kad egzistuoja pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtina sąlyga, plačiau dėl šios sąlygos egzistavimo nepasisakytina. Kita būtinoji sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti yra teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika.
13. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, ir tuo užtikrinti jo privalomumą. Laikinųjų apsaugos priemonių sąrašas yra įtvirtintas CPK 145 straipsnio 1 dalyje, kurio 10 punkte numatytas išieškojimo vykdymo procese sustabdymas. Teismas gali sustabdyti išieškojimo procedūrą, kai ginčijami sandoriai, kuriais remiantis pradėti priverstinio vykdymo veiksmai. Pažymėtina, kad teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą: laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tada, jei yra pagrindo manyti, jog nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, ir jeigu tai būtina siekiant apginti viešąjį interesą (CPK 144 str. 1 d., 2 d.).
14. Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškiniu prašo pripažinti kredito sutarties, kurios pagrindu notaras išdavė vykdomąjį įrašą ir antstolio kontoroje yra pradėti priverstiniai skolos išieškojimo veiksmai, nutraukimą neteisėtu, atnaujinti sutarties vykdymą ir pakeisti kai kurias sutarties sąlygas. Bylos duomenimis, vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) antstolis E. S. nuo 2020 m. vasario 13 d. iki 2020 m. kovo 16 d. pradėjo vykdyti ieškovei priklausančio nekilnojamojo turto, esančio Dabintos g. 33, Druskininkuose, kuris yra įkeistas apeliantei pagal minėtą kredito sutartį, varžytynes.
15. Tai reiškia, kad prieš tai minėtoje vykdomojoje byloje antstolis atlieka vykdymo veiksmus pagal notaro vykdomąjį įrašą, kuris išduotas apeliantės vienašališkai nutrauktos 2008 m. gegužės 19 d. kredito „Laisvai“ sutarties Nr. LL/08/05/97J pagrindu, dėl kurio nutraukimo neteisėtumo ieškovė pareiškė ieškinį. Apeliacinės instancijos teismas, preliminariai įvertinęs byloje esančius įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nesustabdžius išieškojimo vykdymo procese, teismo sprendimo, jei jis būtų palankus ieškovei, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nes pardavus iš varžytinių ieškovei nuosavybės teise priklausantį turtą, šio turto grąžinimas ieškovei taptų iš esmės neįmanomu.
16. Pažymėtina, kad apeliantė nėra nuosekli ir atskiruoju skundu prašo ne panaikinti, bet pakeisti laikinąją apsaugos priemonę kita, t. y. sustabdyti ne visus vykdymo veiksmus (turto pardavimo iš varžytinių procedūrą), bet taikyti turto pardavimo iš varžytinių akto sustabdymą, kuris leistų antstoliui vykdyti turto pardavimą, bet eliminuotų turto netekimo grėsmę ieškovei. Apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais neturi pagrindo sutikti, kadangi, visų pirma, apeliantas nenurodo teisinio pagrindo, t. y. kokia teisės norma vadovaujantis teismas galėtų priimti tokią nutartį; antra, vykdant turto pardavimo varžytynes, antstolis turi nustatyti pradinę turto pardavimo kainą, nuo kurios apskaičiuojama varžytynių dalyvio pradinė įmoka; trečia, pardavus iš varžytynių turtą, pirkėjas privalės per CPK 716 straipsnyje nustatytus terminus sumokėti visą parduoto turto kainą. Kitaip tariant, apelianto prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonę yra betarpiškai susijusi su trečiųjų asmenų teisėmis, kurie nėra šios bylos dalyviai.
17. Detalizuojant šios nutarties 16 punkte aptartas aplinkybes, pažymėtina, kad CPK 716 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nustatyta, jog varžytynes laimėjęs dalyvis privalo į varžytynes organizavusio antstolio depozitinę sąskaitą sumokėti pinigų sumą, kuri lygi kainos, už kurią buvo parduotas turtas, ir varžytynių dalyvio mokesčio skirtumui. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyti terminai, per kurį varžytynes laimėjęs varžytynių dalyvis privalo sumokėti nurodytą sumą – dešimt arba trisdešimt dienų.
18. Iš byloje esančio 2020 m. vasario 13 d. antstolio patvarkymo matyti, kad parduodamo ginčo turto pradinė kaina nustatyta 97 600 Eur, o varžytynių dalyvio pradinė įmoka – 9 760 Eur. Tai reiškia, kad teismui leidus vykdyti varžytynes, ir joms įvykus bei pardavus ginčo turtą, pirkėjas ne tik bus įmokėjęs į antstolio depozitinę sąskaitą dalyvio įmoką, bet ir turės sumokėti visą kainą už įsigytą turtą, kuri, kaip matyti iš minėto antstolio patvarkymo, yra didelė.
19. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, yra pagrindas išvadai, kad apelianto atskirojo skundo tenkinimo atveju, t. y. sustabdžius turto pardavimo iš varžytynių akto išdavimą, būtų akivaizdžiai pažeisti pirkėjo ir su šia nagrinėjama byla nesusijusio asmens teisėti lūkesčiai bei turtinės teisės ir interesai, kadangi turto pirkėjas negalėtų šiuo turtu laivai disponuoti, įregistruoti į jį savo nuosavybės teisių (CPK 724 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad turto pardavimo iš varžytynių aktas yra nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas), taip pat negalėtų laisvai atgauti į antstolio depozitinę sąskaitą įneštas savo pinigines lėšas.
20. Apibendrinant tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pagrįstą bei teisėtą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl apelianto atskirasis skundas atmetamas, o 2020 m. kovo 31 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2020 m. kovo 31 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.