Utenos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. K., gimęs (duomenys neskelbtini) Ignalinoje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, išsituokęs, darbo biržoje registruotas bedarbis, teistas:

1) Vilniaus apygardos teismo 1996 m. spalio 28 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Baudžiamojo kodekso 207 straipsnio 1 dalį, 16 straipsnį ir 312 straipsnio 2 dalį ir paskirta bausmė – 10 000 Lt dydžio bauda;

2) Ignalinos rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 10 mėnesių, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams ir 6 mėnesiams;

3) Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 18 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Baudžiamojo kodekso 184 straipsnio 2 dalį ir paskirta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose;

4) Ignalinos rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 23 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį ir paskirta bausmė – 6 MGL (780 Lt) dydžio bauda, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu iki 4 MGL (520 Lt) dydžio baudos, bauda sumokėta;

5) Ignalinos rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 21 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta galutinė subendrinta bausmė – viešieji darbai šešiems mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti visuomenės labui 20 valandų per mėnesį ir per bausmės laiką atlikti 120 valandų viešųjų darbų, bausmę atliko 2017 m. vasario 18 d.;

6) Ignalinos rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 3 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, paskirta bausmė – trisdešimties parų areštas, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu iki dvidešimties parų arešto.

Bausmę atlikęs (2017-12-29), teistumas išnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį dėl vienos nusikalstamos veikos padarymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. K. buvo kaltinamas tuo, jog 2017 m. lapkričio 16 d., apie 19 val. 40 min., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu, smogdamas ranka į dešinį petį, kaklą ir skruostą, sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – sugyventinei M. V., tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Nuvykus nurodytu adresu jį pasitiko pranešėja M. V., kuri informavo, kad (duomenys neskelbtini), namuose, išgertuvių metu, neblaivus sugyventinis R. K. rankomis sudavė vieną kartą į dešinę ranką, vieną kartą į kaklą ir penkis kartus į veido sritį savo neblaiviai sugyventinei M. V., taip jai sukeldamas fizinį skausmą.

2018 m. sausio 16 d. pateiktoje įvykio ROIK0117000641639 išklotinėje užfiksuota, jog 2017 m. lapkričio 16 d. 19 val. 40 min. iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) Utenos AVPK OVS gautas M. V. pranešimas apie smurtą artimoje aplinkoje (b.b.l. 138-144).

Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniojo tyrėjo J. O. 2017 m. lapkričio 16 d. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje nustatymo, asmens apžiūros protokole ir fotolentelėse nurodyta, kad apžiūrėjus išoriškai nukentėjusiąją M. V. matomų sužalojimų nerasta ( b.b.l. 15-17,20-22).

Pranešime apie galimai smurtą artimoje aplinkoje patyrusį asmenį ir 2017 m. lapkričio 16 d. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje nustatymo užfiksuota, jog 2017 m. lapkričio 16 d. apie 19 val. 40 min. (duomenys neskelbtini), namuose išgertuvių metu neblaivus R. K. (2,83 prom.) rankomis sudavė vieną kartą į dešinę ranką, vieną kartą į kaklą ir penkis kartus į veido sritį savo neblaiviai sugyventinei M. V. (3,76 prom.), taip jai sukeldamas fizinį skausmą. Smurtu įtariamas R. K. paaiškino, kad nieko nedarė. Pristatant į policijos įstaigą sulaikytasis elgėsi ramiai (b.b.l. 20, 21-22).

Neblaivumo patikrinimo techninėmis priemonėmis protokoluose užfiksuota, jog R. K. 2017 m. lapkričio 16 d. 19:59 val. nustatytas 2,83 promilių girtumas, o M. V. 2017 m. lapkričio 16 d. 19:54 val. nustatytas 3,76 promilių girtumas (b.b.l. 24,39).

2018 m. sausio 3 d. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmuose gautas 2017 m. gruodžio 29 d. M. V. pranešimas-prašymas, kuriame R. V. nurodo ikiteisminio tyrimo metu davusi melagingus parodymus dėl sugyventinio R. K. jos atžvilgiu vartoto fizinio smurto (b.b.l.159).

Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros pavedime užfiksuota, jog 2018 m. sausio 8 d. M. V. atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-2-00007-18 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalį (b.b.l.160-164).

Taigi kaltinimas faktiškai pagrįstas: 1) nukentėjusiosios M. V. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais apie tai, jog 2017 m. lapkričio 16 d. įvykusio konflikto metu sugyventinis R. K. smogdamas ranka į dešinį petį, kaklą ir skruostą, sukėlė fizinį skausmą; 2) kaltinamojo R. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais apie tai, jog 2017 m. lapkričio 16 d. įvykusio konflikto metu rankos kumščiu sudavė vieną kartą M. V. į dešinės rankos petį ir vieną kartą į kaklo sritį bei vieną kartą delnu sudavė į skruostą.

Duodama parodymus teismo posėdžio metu nukentėjusioji M. V. nurodė, jog sugyventinis R. K. vartojo jos atžvilgiu įvairius necenzūrinius žodžius, tačiau smurto jos atžvilgiu jis nevartojo, jos nemušė. Buvo stipriai išgėrusi ir supykusi ant sugyventinio, todėl siekdama, kad jį kiek apramintų ji iškvietė policijos pareigūnus. O teismui pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (kuriuose R. V. nurodė, jog R. K. rankos kumščiu sudavė jai po vieną kartą į dešinę ranką, į petį ir į kaklą bei vieną kartą delnu į skruostą. Dėl visų jo suduotų smūgių patyrė fizinį skausmą), M. V. paaiškino, jog tokius parodymus ji davė būdama pikta ant sugyventinio, be to būdama stipriai išgėrusi. Vedina pykčio, šios pozicijos laikėsi ir vėliau, tai yra 2017 m. lapkričio 17 d. apklausos metu. Į klausimą kurie parodymai, t.y. duoti ikiteisminio tyrimo metu ar duodami teismo posėdžio metu yra teisingi, nukentėjusioji M. V. nurodė, jog teisingi jos parodymai duodami dabar, šio teismo posėdžio metu. Sugyventinis R. K. prieš ją, nurodyto konflikto metu, fizinio smurto nenaudojo, jam M. V. pretenzijų neturi. Kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teismo posėdžio metu ištirti įrodymai: procesiniuose dokumentuose užfiksuoti R. V. pardymai ir liudytoju apklausto policijos pareigūno J. O. parodymai tėra išvestiniai įrodymai, nes liudytoju apklaustas asmuo konflikte nedalyvavo, o procesiniuose dokumentuose užfiksavo tuo metu M. V. duotus parodymus.

Motyvuojamoji dalis

Apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimtas tik tada, kai kaltinamojo kaltumas visiškai ir besąlygiškai įrodytas. Visos abejonės dėl kaltinamojo kaltumo, jeigu jų negalima pašalinti, turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai, neužtenka kaltę grįsti tik prielaidomis.

Pagal BK 2 straipsnio (kuriame suformuluotos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos) 3 dalį asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo buvo galima reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. Tai reiškia, kad baudžiamoji atsakomybė kyla tik tada, kai Baudžiamajame kodekse numatyta veika padaroma viena įstatyme nustatytų kaltės formų, t. y. tik suvoktas, sąmoningas (t. y. tyčinis) arba neatsargus baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymas gali būti baudžiamosios atsakomybės pagrindas. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Jei veikoje nėra bent vieno iš šių požymių, joje nėra ir nusikalstamos veikos sudėties požymių.

Baudžiamojo kodekso 140 str. numatyta nusikalstama veika, objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant. Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas šio straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus atliko prieš artimąjį giminaitį ar šeimos narį. Šis nusikaltimas yra tyčinis, t. y. asmuo, atlikdamas straipsnio dispozicijoje nurodytus veiksmus, suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų nori (tiesioginė tyčia, BK 15 str. 2 d. 2 p.), arba nors jų nenori, bet sąmoningai leidžia jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 str. 3 d.). Pripažįstant asmenį kaltu pagal šį straipsnį, turi būti nustatyta ne tik tai, kad kaltininkas atliko teisei priešingus, BK 140 str. 2 d. dispozicijoje apibrėžtus veiksmus prieš šeimos narį, bet ir tai, kad dėl kaltininko veiksmų atsirado straipsnio dispozicijoje nurodyti padariniai – buvo sukeltas fizinis skausmas, nukentėjusysis buvo nežymiai sužalotas arba trumpam susargdintas.

Fizinio skausmo sukėlimas, nagrinėjamu atveju, yra būtina baudžiamosios atsakomybės sąlyga, kadangi neigiamai padariniai BK 140 str. 2 d. dispozicijoje yra nurodyti kaip būtinas šio nusikaltimo sudėties elementas. Fizinis skausmas tai nemalonus jausmas, įprastinės sveikos būsenos pokytis, sukeliantis neigiamą organizmo reakciją nebūdingas pojūtis, kančia, priešingybė malonumui. Taigi, vertinant R. K. veiksmus, kaip nusikalstamus, būtina nustatyti, jog jo veiksmai buvo toks dirgiklis, kuris neišvengiamai sukėlė fizinį skausmą. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog pripažįstant asmenį kaltu nepakanka tik formalaus konstatavimo, kad yra sukeltas fizinis skausmas. Baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą galima tik nustačius, jog kaltininkas neabejotinai atliko įstatymo dispozicijoje nurodytus veiksmus, kurie įstatymų leidėjo pripažįstami kaip neabejotinai sukeliantys fizinį skausmą.

Byloje nėra jokių patikimų ir abejonių nekeliančių įrodymų, kurie objektyviai patvirtintų, kad R. K. konflikto metu, tyčia smogė ranka savo sugyventinei M. V. į dešinį petį, kaklą ir skruostą, ir tokiu būdu smurtaudamas savo šeimos nariui - sugyventinei M. V. sukėlė fizinį skausmą. Šios faktinės aplinkybės nepatvirtino nei konflikte dalyvavęs R. K., nei pati M. V..

Liudytoju apklaustas J. O. nurodo, jog procesiniai dokumentai buvo pildomi remiantis M. V. parodymais, kuri, kaip nustatyta ikiteisminio tyrimo metu buvo sunkaus girtumo laipsnyje (R. K. 2017 m. lapkričio 16 d. nustatytas 2,83 promilių girtumas, o M. V. – 3,76 promilių girtumas), tuo tarpu M. V. teismo posėdžio metu nurodė, jog parodymus, kad prieš ją buvo panaudotas fizinis smurtas ji davusi būdama didelio susijaudinimo būsenoje. Susijaudinimo būseną sukėlė neadekvatus sugyventinio R. K. elgesys, t.y. jos atžvilgiu išsakyti įžeidžiantys ir nepagarbus žodžiai. Į medikus dėl sužalojimų kreiptasi nebuvo, apžiūros metu jokių smurto požymių nenustatyta.(b.b.l.21-22).

Be to, teismo posėdžio metu M. V. prašė teismo remtis jos parodymais duodamais teismo posėdžio metu, kurių metu ji nurodė, jog R. K. prieš ją, nurodyto konflikto metu, fizinio smurto nenaudojo ir fizinio skausmo nesukėlė.

Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma. Bet kokiu atveju įrodymai, kuriais grindžiama kaltininko kaltė, turi sudaryti vieningą, vieni kitus atitinkančių ir papildančių įrodymų visumą, iš jų analizės nuosprendyje logiškai ir įtikinamai turi išplaukti nuteistojo kaltę ar kitas svarbias bylos aplinkybes patvirtinančios išvados. In dubio pro reo principas įpareigoja išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, visas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį (kasacinės nutartys Nr. 2K-110/2013, 2K–540/2013). Atsižvelgiant į šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, taip pat vadovaujantis aktualia teismų praktika, teismas daro pagrįstą išvadą, jog objektyvių ir neginčijamų duomenų apie tai, jog R. K. konflikto metu, tyčia smogė ranka savo sugyventinei M. V. į dešinį petį, kaklą ir skruostą, ir tokiu būdu smurtaudamas sukėlė savo šeimos nariui - sugyventinei M. V. sukėlė fizinį skausmą, nenustatyta. Todėl teismas išteisina kaltinamąjį R. K., nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Atkreiptinas dėmesys į tai, jog išteisinti kaltinamąjį R. K., jam nepadarius veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, baigiamosiose kalbose prašė ir prokuroras.

Ignalinos rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 17 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios M. V., įpareigojant nesilankyti bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena nukentėjusioji, ir nesiartinti prie nukentėjusiosios M. V. arčiau nei 20 m atstumu, naikintina (b.b.l. 61-62).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 303-307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

R. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

R. K. Ignalinos rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 17 d. nutartimi paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios M. V., įpareigojant nesilankyti bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena nukentėjusioji, ir nesiartinti prie nukentėjusiosios M. V. arčiau nei 20 m atstumu, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmus.