- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-09-24
- Bylos Nr.
- 2KT-60
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Ieškovas
- V. A.
- Atsakovas
- L. M.
- Kategorijos
- 94.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 94.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Artūras Driukas, susipažinęs su Panevėžio apygardos teismo pirmininko Tomo Zdanavičiaus 2008 m. rugsėjo 1 d. raštu, kuriuo prašoma Panevėžio apygardos teisme iš Panevėžio miesto apylinkės teismo gautą civilinę bylą Nr. A2-63-452/2008, iškeltą pagal ieškovo V. A. ieškinį atsakovei L. M. dėl išlaikymo priteisimo turtu, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, A. A., O. D. V., apeliacine tvarka perduoti nagrinėti kitam apygardos teismui,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Lietuvos apeliaciniame teisme 2008 m. rugsėjo 4 d. gautas Panevėžio apygardos teismo pirmininko Tomo Zdanavičiaus 2008 m. rugsėjo 1 d. raštas, kuriuo prašoma Panevėžio apygardos teisme iš Panevėžio miesto apylinkės teismo gautą civilinę bylą Nr. A2-63-452/2008, iškeltą pagal V. A. ieškinį atsakovei L. M. dėl išlaikymo priteisimo turtu, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, A. A., O. D. V., apeliacine tvarka perduoti nagrinėti kitam apygardos teismui. Nurodo, kad šioje civilinėje byloje kasacinis teismas ne kartą panaikino Panevėžio apygardos teismo apeliacine tvarka priimtus procesinius sprendimus. Mano, jog Panevėžio apygardos teisme nėra teisėjų, kurie galėtų nagrinėti byloje pareikštą ieškovo apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 23 d. sprendimo (CPK 71 str.). Pažymi, kad šioje byloje Lietuvos apeliacinis teismas yra sprendęs klausimą dėl ieškovo atskirojo skundo perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui ir 2006 m. kovo 10 d. nutartimi skundą perdavė nagrinėti Šiaulių apygardos teismui.
Motyvuojamoji dalis
Byla perduotina nagrinėti kitam apygardos teismui.
Procesas bus tinkamas tik tuomet, kai bylą išnagrinės pagal įstatymą įsteigtas nepriklausomas ir nešališkas teismas, kuris yra teisėtos sudėties (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29, 109, 117 str.). Viena iš teismo nešališkumo užtikrinimo garantijų - civilinio proceso įstatyme įtvirtintas teisėjo nu(si)šalinimo institutas (CPK 64-71 str.). Įstatymas suteikia teisę bylą nagrinėti paskirtam teisėjui (paskirtiems teisėjams) nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, jeigu jo (jų) dalyvavimas nagrinėjant bylą gali būti kliūtimi asmenims realizuoti teisę į tinkamą procesą. Tuo atveju, jeigu byloje esančios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jo nešališkumo, teisėjas turi nusišalinti nuo tolesnio bylos nagrinėjimo (CPK 65, 71 str.) arba dalyvaujantys byloje asmenys gali jam pareikšti nušalinimą (CPK 66, 68 str.). Tačiau visais atvejais teisėjas (teisėjai) gali nusišalinti nuo jam (jiems) priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant jo (jų) pageidavimui, o tik tuomet, kai egzistuoja įrodymais pagrįstos abejonės dėl jo (jų) šališkumo, t. y. tik esant aplinkybėms, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) nešališkumu ar nesuinteresuotumu bylos baigtimi, taigi, esant tiesioginiam ar netiesioginiam jo (jų) suinteresuotumui bylos baigtimi arba pagrįstoms abejonėms dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo (CPK 65, 66, 71 str.). Įstatymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo ar nesuinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne teisėjų pageidavimais. Priešingu atveju teismo atsisakymas nagrinėti bylą reikštų atsisakymą vykdyti teisingumą pagal įstatymų reikalavimus.
Proceso teisės normos, dalyvaujantiems byloje asmenims užtikrindamos teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą, įtvirtina draudimą teisėjui pakartotinai nagrinėti tą pačią bylą (CPK 71 str.). CPK 71 straipsnio antroji dalis nustato, kad tuo atveju, kai teisėjas dalyvavo nagrinėjant civilinę bylą apeliacinės instancijos teisme, jis negali nagrinėti šios bylos pakartotinai, jeigu kasacinis teismas panaikino dalyvaujant šiam teisėjui apeliacine tvarka priimtą sprendimą ar nutartį. Ši teisės norma reiškia, jog teisėjai, apeliacine tvarka dėl bylos esmės priėmę procesinius sprendimus, kurie buvo panaikinti kasacine tvarka, negali pakartotinai nagrinėti bylos, o turi nusišalinti nuo jos nagrinėjimo.
Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad ginčas tarp dalyvaujančių byloje asmenų nagrinėjamas dešimt metų. Per šį laikotarpį Panevėžio apygardos teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, ne kartą panaikino Panevėžio miesto apylinkės teismo priimtus sprendimus byloje, perduodamas bylą nagrinėti iš naujo, ir apeliacinės instancijos teismo nutartys nebuvo skundžiamos kasacine tvarka arba kasacinis teismas žemesnės instancijos teismo procesinius sprendimus paliko nepakeistus (t. 112-113, t. 2, b.l. 285-290, 327-330). Tačiau kasacinis teismas du kartus panaikino Panevėžio apygardos teismo procesinius sprendimus, kuriais byla išnagrinėta iš esmės, ir perdavė bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (t. 3, 83-90, 133-138; t. 4, 41-46, t. 5, 97-105). Šiuos procesinius sprendimus priėmę šeši apeliacinės instancijos teisėjai - R. J., L. S., R. S., V. K., B. V., R. Č. (vienas iš šių teisėjų šiuo metu nebedirba teisėjo darbo) neteko galimybės pakartotinai dalyvauti nagrinėjant bylą apeliacine tvarka (CPK 71 str. 2 d.).
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje dirba 9 teisėjai. Tik du iš šių teisėjų – B. J. ir Z. M. nagrinėjamoje byloje nėra priėmę jokių procesinių sprendimų, kadangi teisėjais tapo 2007 ir 2008 metais. Kaip minėta, penki teisėjai negali pakartotinai nagrinėti šios bylos, o dar du teisėjai (M. D. ir L. M.) byloje yra priėmę nutartį, kuria panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą (t. 2, b.l. 285-290). Nors kasacinis teismas šią nutartį ir paliko nepakeistą t. 2, b.l. 327-330), tačiau šiuo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į itin konfliktiškus santykius tarp ginčo šalių, labai ilgai užtrukusį bylos nagrinėjimą bei į ieškovo ne kartą byloje reikštus nušalinimo pareiškimus Panevėžio apygardos teismo pirmininkui bei kitiems teisme dirbantiems teisėjams, yra pagrindas daryti išvadą, kad apeliacinės instancijos teisme nebėra teisėjų, kurie galėtų nešališkai apeliacine tvarka išnagrinėti bylą.
Siekiant pašalinti bet kokias abejones dėl Panevėžio apygardos teismo galimo šališkumo, byla apeliacine tvarka perduotina nagrinėti kitam – Šiaulių apygardos teismui (CPK 34 str. 2 d. 3 p., 35 str. 2 d.). Tai, kad Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje yra du teisėjai, nenagrinėję šios bylos, o šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriuje yra daugiau tokių teisėjų, nesudaro pagrindo daryti kitokios išvados (CPK 66 str., Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. rugsėjo 4 d. nutartis civ. byloje Nr. 2KT-66/2007).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 34 straipsnio antrosios dalies 3 punktu, 35 straipsnio antrąja dalimi, 66 straipsniu, 71 straipsnio antrąja dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teisme išnagrinėtą civilinę bylą Nr. A2-63-452/2008, iškeltą pagal ieškovo V. A. ieškinį atsakovei L. M. dėl išlaikymo priteisimo turtu, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, A. A., O. D. V., apeliacine tvarka perduoti nagrinėti Šiaulių apygardos teismui.