- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-09-04
- Bylos Nr.
- 2KT-66/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vytas Milius
- Atsakovas
- D. P.
- Kategorijos
- 94.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 94.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas Vytas Milius, susipažinęs su Šiaulių apygardos teismo pirmininko Boleslovo Kalainio 2007 m. rugpjūčio 27 d. raštu dėl atsakovės D. P. atskirojo skundo dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. balandžio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 1-0192-05/2004 perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui kartu su šia civiline byla,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Lietuvos apeliaciniame teisme 2007 m. rugpjūčio 29 d. gautas Šiaulių apygardos teismo pirmininko Boleslovo Kalainio 2007 m. rugpjūčio 27 d. raštas. Šiuo raštu prašoma spręsti klausimą dėl atsakovės D. P. atskirojo skundo dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. balandžio 26 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti atsakovės prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 1-0192-05/2004, perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui kartu su šia byla. Šiaulių apygardos teismo pirmininkas nurodo, kad šioje byloje atsakovė ir jos atstovai ne kartą reiškė nušalinimus bylą nagrinėti paskirtiems apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nariams, dvi teisėjų kolegijas sudarantys teisėjai buvo nušalinti nuo bylos nagrinėjimo. Pažymi, jog apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nariai, kurie paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, negali nagrinėti D. P. atskirojo skundo, o kiti Civilinių bylų skyriaus teisėjai buvo nušalinti nuo bylos nagrinėjimo. Mano, jog esant tokioms aplinkybėms, Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje nebėra teisėjų, kurie galėtų nagrinėti atsakovės atskirąjį skundą.
Motyvuojamoji dalis
Byla perduotina nagrinėti kitam apygardos teismui.
Procesas bus tinkamas tik tuomet, kai bylą išnagrinės pagal įstatymą įsteigtas nepriklausomas ir nešališkas teismas, kuris yra teisėtos sudėties (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29, 109, 117 str.). Viena iš teismo nešališkumo užtikrinimo garantijų - civilinio proceso įstatyme įtvirtintas teisėjo nu(si)šalinimo institutas (CPK 64-71 str.). Įstatymas suteikia teisę bylą nagrinėti paskirtam teisėjui (paskirtiems teisėjams) nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, jeigu jo (jų) dalyvavimas nagrinėjant bylą gali būti kliūtimi asmenims realizuoti teisę į tinkamą procesą. Tuo atveju, jeigu byloje esančios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jo nešališkumo, teisėjas turi nusišalinti nuo tolesnio bylos nagrinėjimo (CPK 65, 71 str.) arba dalyvaujantys byloje asmenys gali jam pareikšti nušalinimą (CPK 66, 68 str.). Tačiau visais atvejais teisėjas (teisėjai) gali nusišalinti nuo jam (jiems) priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant jo (jų) pageidavimui, o tik tuomet, kai egzistuoja įrodymais pagrįstos abejonės dėl jo (jų) šališkumo, t. y. tik esant aplinkybėms, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) nešališkumu ar nesuinteresuotumu bylos baigtimi, taigi, esant tiesioginiam ar netiesioginiam jo (jų) suinteresuotumui bylos baigtimi arba pagrįstoms abejonėms dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo (CPK 65, 66, 71 str.). Įstatymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo ar nesuinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne teisėjų pageidavimais. Priešingu atveju teismo atsisakymas nagrinėti bylą reikštų atsisakymą vykdyti teisingumą pagal įstatymų reikalavimus.
Apygardų teismai apeliacine tvarka tikrina įstatymų nustatyta tvarka priskirtų jų veiklos teritorijoje esančių apylinkių teismų priimtų procesinių sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju Šiaulių apygardos teismo pirmininkui kyla abejonių dėl galimumo apeliacine tvarka nagrinėti civilinę bylą dėl to, kad joje ne kartą buvo nušalinti apeliacinės instancijos teismo teisėjai, ir Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje nebėra teisėjų, kurie galėtų nagrinėti atsakovės atskirąjį skundą, t. y. prašymas dėl bylos perdavimo nagrinėti kitam teismui grindžiamas CPK 34 straipsnio 2 dalies 3 punktu. Šios teisės normos pagrindu byla perduodama nagrinėti kitam teismui, jeigu nusišalinus teisėjams, jų pakeisti kitais tame teisme negalima. Todėl sprendžiant klausimą dėl bylos perdavimo nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui, būtina nustatyti, ar iš tiesų atitinkamoje byloje yra atsiradusios tokios aplinkybės, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad nėra galimybės nuo bylos nagrinėjimo nusišalinusių teisėjų pakeisti kitais.
Iš civilinėje byloje Nr. 1-0192-05/2004 esančios medžiagos matyti, kad konfliktas tarp šalių dėl nuosavybės dalių perskaičiavimo, naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo bei įpareigojimo nugriauti neteisėtai pastatytus statinius trunka kelerius metus. Šiaulių miesto apylinkės teismas išsprendė ginčą iš esmės ir 2004 m. gruodžio 29 d. sprendimu ieškovų ieškinį visiškai patenkino, o atsakovės D. P. priešieškinį atmetė (t. 3, b.l. 64-68). Atsakovė šioje byloje pateikė apeliacinį skundą ir ji bei jos atstovai ne kartą reiškė nušalinimus apeliacine tvarka bylą nagrinėjantiems Šiaulių apygardos teismo teisėjams bei visam Šaulių apygardos teismui, tačiau dauguma tokių pareiškimų buvo atmesti kaip nepagrįsti (t. 3, b.l. 131, 169-170, 183). Nepaisant to, Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas 2005 m. kovo 4 d. nutartimi nušalino bylą nagrinėti paskirtos teisėjų kolegijos narius nuo tolesnio bylos nagrinėjimo (teisėjai E. Mockevičius, R. A. Gutauskienė, L. Tupienė, t. 3, b.l. 113-114), o Šiaulių apygardos teismo pirmininkas 2005 m. balandžio 27 d. priėmė nutartį dėl naujai sudarytos teisėjų kolegijos narių nušalinimo nuo bylos nagrinėjimo (teisėjai J. Badaugienė, B. Simonaitienė, P. Povilaitis, t. 3, b.l. 194-195). Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2005 m. balandžio 28 d. nutartimi sudaryta dar viena teisėjų kolegija (teisėjai D. Burbulienė, R. Bartašienė, R. Brazys) išnagrinėjo atsakovės apeliacinį skundą ir 2005 m. birželio 6 d. nutartimi jį atmetė (t. 3, b.l. 199, 211-217). Šią apeliacinės instancijos teismo nutartį Lietuvos Aukščiausiais Teismas 2005 m. gruodžio 21 d. nutartimi paliko nepakeistą (t. 3, b.l. 270-278). Atsakovė D. P. pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą atnaujinti procesą šioje byloje, tačiau Šiaulių miesto apylinkės teismas 2007 m. balandžio 26 d. nutartimi atsisakė šį prašymą priimti (t. 5, b.l. 53-54). Atsakovės atstovei pateikus atskirąjį skundą dėl nurodytos pirmosios instancijos teismo nutarties, apeliacinės instancijos teismo pirmininkas iš Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų sudarė teisėjų kolegiją skundui nagrinėti (t. 5, b.l. 65). Sudaryta teisėjų kolegija 2007 m. birželio 4 d. nutartimi nutraukė apeliacinį procesą CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu (kai atskirąjį skundą paduoda neturintis teisės jį paduoti asmuo (t. 5, b.l. 75-76). Atsakovė pateikė teismui tinkamai įformintą atskirąjį skundą, kurį Šiaulių miesto apylinkės teismas 2007 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi priėmė ir perdavė jį apeliacine tvarka nagrinėti Šiaulių apygardos teismui (t. 5, b.l. 103).
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje dirba devyni teisėjai. Trys šio skyriaus teisėjai priėmė sprendimą, kuriuo pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą, todėl jie negali būti paskirti į teisėjų kolegiją, kuri vertins atsakovės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dėl atsisakymo priimti prašymą atnaujinti procesą teisėtumą ir pagrįstumą (t. 3, b.l. 211-217, CPK 370 str. 5 d.). Kaip buvo minėta, kiti šeši Civilinių bylų skyriaus teisėjai anksčiau buvo nušalinti nuo atsakovės apeliacinio skundo nagrinėjimo. Esant tokioms aplinkybėms, galima daryti išvadą, jog Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje nebėra teisėjų, kurie galėtų būti paskirti nagrinėti atsakovės atskirąjį skundą šioje byloje. Dar kartą sudaryti teisėjų kolegiją iš Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nėra racionalu, kadangi jie specializuojasi kitose teisės šakose. Be to, remiantis vyraujančia teismų praktika, CPK 34 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu civilinė byla paprastai perduodama kitam apygardos teismui tuomet, kai Civilinių bylų skyriuje, o ne visame teisme nebėra teisėjų, kurie galėtų nagrinėti ieškinį (priešieškinį) ar atskirąjį (apeliacinį) skundą.
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes bei siekiant sudaryti sąlygas objektyviai išnagrinėti bylos aplinkybes ir pašalinti bet kokias abejones dėl galimo Šiaulių apygardos teismo ar atskirų jo teisėjų šališkumo, taip pat siekiant užtikrinti asmenims teisę į tinkamą procesą, galima daryti išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas atsakovės D. P. atskirąjį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. balandžio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 1-0192-05/2004 kartu su šia civiline byla perduoti nagrinėti kitam – artimiausiam apeliacinės instancijos teismui – Panevėžio apygardos teismui (CPK 34 str. 2 d. 3 p., 35 str. 2 d.). Toks procesinis sprendimas atitinka proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principus ir nepažeidžia kitų dalyvaujančių byloje asmenų, kurie reziduoja Šiaulių mieste, teisių (CPK 3 str. 1 d., 7 str., 34 str. 2 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 34 straipsnio antros dalies trečiu punktu, 35 straipsnio antrąja dalimi, 69 straipsniu Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo pirmininko Boleslovo Kalainio 2007 m. rugpjūčio 27 d. prašymą tenkinti.
Atsakovės D. P. atskirąjį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. balandžio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 1-0192-05/2004 kartu su šia byla perduoti nagrinėti Panevėžio apygardos teismui.