Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutarimas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Eglė Žakevičiūtė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. V., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) vadovui (direktoriui), el. paštas – (duomenys neskelbtini) , surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 223 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. V., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) vadovu (direktoriumi), per nustatytą laikotarpį nepateikė Registro tvarkytojui 2018 m. ir 2019 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinių, kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 58 straipsnio 3 dalyje. Vadovaujantis CK 2.66 straipsnio 4 dalimi ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 58 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro įsteigimo ir Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ (Vyriausybės 2015 m. gruodžio 9 d. nutarimo Nr. 1292 redakcija) patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų (toliau - Nuostatai) 120, 123 ir 127 punktais, juridinio asmens finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotas metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita kiekvienais metais per 30 dienų nuo jų patvirtinimo momento turi būti pateiktas Juridinių asmenų registrui, jeigu įstatymai nenumato kitaip. Pagal ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 11 punktą, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį per 3 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos tvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris pagal šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalį, turi įvykti ne vėliau kaip per 4 mėnesius finansinių metų pabaigos. Pagal CK 2.52 straipsnio 1 dalį ir bendrovės steigimo dokumentus (nuostatus), bendrovės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, todėl UAB (duomenys neskelbtini) 2018 m. finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Registrui ne vėliau kaip iki 2019 m. birželio 1 d., o 2019 m. finansinių ataskaitų rinkinys ne vėliau kaip iki 2020 m. birželio 1 d. Vadovaujantis CK 2.67 straipsniu, ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 10 punktu ir Nuostatų 38 ir 41 punktais, už dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsako juridinio asmens vadovas.

Į teismo posėdį neatvyko nė vienas administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantis asmuo. Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. VĮ „Registrų centro“ 2020 m. gruodžio 18 d. rašte nurodoma, VĮ „Registrų centras“ atstovas nedalyvaus teismo posėdyje ir neprieštarauja dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka. Taip pat nurodė, kad VĮ „Registrų centras“ palaiko administracinio nusižengimo protokole išdėstytas aplinkybes. Prašo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirti baudą, numatytą ANK 223 str. 2 d. Nurodo, kad pavėluotas finansinės atskaitomybės ataskaitų dokumentų pateikimas neatleidžia juridinio asmens vadovo nuo atsakomybės. Į teismo posėdį neatvyko administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo – V. V.. Apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą jam pranešta tinkamai. 2021 m. sausio 12 d. teisme gauti V. V. rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodoma, jog jis sutinka, kad byla būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. V. V. pripažino padaręs administracinį nusižengimą. Nurodo, kad UAB (duomenys neskelbtini) nebevykdo veiklos nuo 2017 metų. Nuo to laiko įmonė neturi jokių samdomų darbuotojų, visi dokumentai apie darbuotojų atleidimą VSDFV buvo pateikti laiku. Už 2017 m. ataskaitų rinkiniai buvo pateikti, nes juos tvarkė buhalteris. Įmonei nutraukus veiklą, jis nulinių ataskaitų nebeteikė. Iš VĮ „Registrų centro“ jokių raginimų, priminimų negavo. Gavęs administracinio nusižengimo protokolą iškart ataskaitų rinkinius už 2018 ir 2019 m. pateikė VĮ „Registrų centrui“. Prašo atkreipti dėmesį į tai, kad šalyje yra paskelbta nepaprastoji padėtis dėl COVID-19 pandemijos, jis yra rizikos grupėje ir dirba nuotoliniu būdu bei prižiūri vienišą mamą. Kartu su paaiškinimais pateikė finansinės ataskaitos rinkinius, kurie buvo pateikti VĮ „Registrų centrui“. Prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta. Administracinio nusižengimo byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (ANK 629 straipsnio 1 dalis, 630 straipsnio 2 dalis).

Iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija matyti, kad V. V. nuo 2009 m. gruodžio 29 d. yra UAB (duomenys neskelbtini) vadovas (direktorius).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų, užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų filialų vadovams ar kitiems įstatymuose arba steigimo dokumentuose nurodytiems asmenims be kita ko už juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, auditoriaus išvados, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) nepateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka.

CK 2.66 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Juridinių asmenų registrui pateikiamas įmonės metinių finansinių ataskaitų rinkinys (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys) ir metinis pranešimas (konsoliduotasis metinis pranešimas) kiekvienais metais per trisdešimt dienų nuo jų patvirtinimo momento, jei įstatymai nenumato kitaip. Už juridinio asmens dokumentų, duomenų bei kitos juridinių asmenų registrui teiktinos informacijos pateikimą laiku juridinių asmenų registrui atsako juridinio asmens valdymo organas, jei įstatymuose ar steigimo dokumentuose nenurodyta kitaip (CK 2.67 straipsnis).

ABĮ 58 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su bendrovės metiniu pranešimu ir auditoriaus išvada (jei auditas privalomas pagal įstatymus ar numatytas įstatuose) per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Pagal to paties įstatymo 37 straipsnį, bendrovės vadovas yra vienasmenis bendrovės valdymo organas, jis atsako ir už metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir bendrovės metinio pranešimo parengimą. Pagal ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 9 punktą, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris, pagal šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalį, turi įvykti ne vėliau kaip per 4 mėnesius finansinių metų pabaigos. Pagal CK 2.52 straipsnio 1 dalį ir bendrovės steigimo dokumentus (įstatus), bendrovės finansiniai metais sutampa su kalendoriniais metais, todėl UAB (duomenys neskelbtini) 2018 m. finansinių ataskaitų rinkinys turėjo būti pateiktas Registrui ne vėliau kaip iki 2019 m. birželio 1 d., o 2019 m. finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Registrui ne vėliau kaip iki 2020 m. birželio 1 d. Vadovaujantis CK 2.67 straipsniu, ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 10 punktu, už dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsako juridinio asmens vadovas.

V. V., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) vadovu, šią pareigą vykdė netinkamai, įstatymo nustatytu terminu bendrovės metiniai (2018 m. ir 2019 m.) finansinių ataskaitų rinkiniai nebuvo pateikti registrų tvarkytojui. V. V. kaltė padarius ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą įrodyta administracinio nusižengimo protokolu (b.l. 3-5), Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstiniu išrašu su istorija, iš kurio matyti, kad V. V. nuo 2009 m. gruodžio 29 d. yra UAB (duomenys neskelbtini) vadovas (direktorius) (b.l. 6-9), VĮ „Registrų centro“ raštu (b.l. 2), paties V. V. prisipažinimu padarius administracinį nusižengimą bei jo pateiktais rašytiniais paaiškinimais bei kita bylos medžiaga. Jam skirtina administracinė nuobauda.

V. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, jog jis pripažino padaręs nusižengimą ir dėl jo nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ANK 32 straipsnyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais.

Teisingumo principas reikalauja, kad administracinė nuobauda savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padaryto nusižengimo pavojingumą. Už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Tais atvejais, kai padaryto administracinio nusižengimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Tokią galimybę numato ANK 34 straipsnio 6 dalis, kurioje nustatyta, jog teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-37-2013, 2AT-53-2014, 2AT-57-139/2015).

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į nusižengimo pobūdį ir pavojingumą – nusižengimas formalus, į atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę – V. V. administracinį nusižengimą padarė pirmą kartą. Dėl padaryto nusižengimo kaltę pripažino iš karto ir nuoširdžiai gailėjosi dėl jo padarymo. Taip pat atsižvelgtina į V. V. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad jis slaugo vienišą mamą, į šalyje susidariusią ekstremalią situaciją dėl COVID-19 pandemijos. Į tai, kad nors ir pavėluotai, tačiau V. V. surinko ir pateikė finansinės ataskaitos rinkinius už 2018 ir 2019 m. Byloje nėra duomenų apie asmens baustumą administracine tvarka.

Esant tokioms aplinkybėms, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, teismas sprendžia, jog administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, bus pasiekti V. V. pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskyrus švelnesnę nuobaudą, nei numatyta ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijoje, – įspėjimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 34 straipsnio 6 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 637 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

V. V. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 223 straipsnio 2 dalyje, ir pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalį, paskirti jam administracinę nuobaudą – įspėjimą.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.