Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Z. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, pagrindinio išsilavinimo, našlys, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Z. K. 2024-05-08 apie 20.47 val. adresu (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę asmenims neblaiviems ir apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų, vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,69 ir daugiau promilės, tai yra antru bandymu alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810 ARHM-0349“ (patikros sertifikato Nr. 2066656) jam buvo nustatytas 1,55 promilės neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

Išdėstyti įrodymai vienareikšmiškai patvirtina, kad Z. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281ˡ str. 1 d. Z. K. teisiamajame posėdyje pripažino, kad vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, sutiko su jam nustatytu girtumo laipsniu. Šį faktą taip pat patvirtina liudytojo G. J. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, policijos pareigūnės O. S. tarnybinis pranešimas, įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolas, neblaivumo nustatymo aktas, kuriame nurodyta, kad Z. K. užfiksuotas 1,69 prom. ir 1,55 prom. neblaivumas, bei kiti įrodymai. Teismo vertinimu, visi duomenys atitinka tarpusavyje, gauti teisėtu būdu, jų visuma pakankama nusikalstamos veikos aplinkybėms atskleisti Akivaizdu, kad Z. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punktą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems. Jo tyčinė veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281ˡ str. 1 d. Patikslintina kaltinime minima automobilio markė, nurodant „(duomenys neskelbtini)“.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, esant visoms šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms sąlygoms. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir yra pagrindo manyti, kad asmuo visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik visų šių sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės.

BK 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys, o teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Paprastai asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į jo charakteristiką ir kitus duomenis.

Kaltinamojo dukra G. K. pateikė prašymą atleisti Z. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teisiamajame posėdyje kaltinamasis ir jo gynėjas prašė teismo atleisti Z. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Z. K. padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.), veika baigta. Nusikalto būdamas neteistas (b. l. 39-40), duomenų apie tai, jog anksčiau būtų buvęs atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, byloje nėra. Nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė - pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos padarymo nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių (BK 60 str.) nenustatyta. Baustas administracine tvarka, visas paskirtas baudas sumokėjęs (b. l. 44-56), nedirbantis (b. l. 41-43), jo teigimu, registruotas Užimtumo tarnyboje. Įvertinus šias išdėstytas aplinkybes, teismo manymu, yra išpildytos visos sąlygos, numatytos BK 40 straipsnyje, ir yra pagrindo manyti, kad ateityje Z. K. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atsižvelgiant į tai, jog yra verto teismo pasitikėjimo asmens – G. K., gim. (duomenys neskelbtini) (neteista, galiojančių administracinių nuobaudų neturi), kuri, kaip Z. K. pilnametė dukra, tikrai turi galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, prašymas perduoti Z. K. jos atsakomybei pagal laidavimą, yra visos sąlygos, numatytos BK 40 straipsnio 2 dalyje, todėl Z. K. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduotinas G. K., gim. (duomenys neskelbtini), atsakomybėn pagal laidavimą be užstato.

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Uždraudimas naudotis specialia teise bei turto konfiskavimas – tai baudžiamojo poveikio priemonės, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktai, 3 dalis).

Z. K. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones 1 metams 8 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2024-05-09 (BK 68 str.). Toks terminas parinktas įvertinus tai, jog Z. K. kaltę pripažino visiškai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, dėl padarytos veikos išreiškė nuoširdų gailėjimąsi, žalos nepadarė, 1 metų laikotarpyje kartą trauktas administracinėn atsakomybėn, taip pat įvertinus ir Z. K. nustatytą girtumo laipsnį (1,55 prom., t. y. nežymiai viršyta riba, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė). Tuo pačiu pastebėtina, jog Z. K. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas didesnis nei 1,5 promilės girtumas, dėl ko jo veiksmai buvo kvalifikuoti ne pagal atitinkamas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso, bet pagal BK nuostatas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalį už vairavimą neblaiviam (kai nustatytas nuo 0,41 iki 1,5 promilių neblaivumas) yra privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių, o šiuo atveju asmuo vairavo transporto priemonę, kai jam buvo nustatytas 1,55 promilių (pirmu pūtimu – 1,69 prom.) neblaivumas, t. y. vidutinis girtumo laipsnis, be to, automobilį vairavo intensyvaus eismo judėjimo laiku, kas galėjo sąlygoti skaudų eismo įvykį. Taip pat nustatant uždraudimo naudotis specialia teise terminą, atsižvelgtina ir į tai, kad iki tol Z. K. nebuvo baustas už vairavimą esant neblaiviam, tačiau ne kartą 5 metų laikotarpyje buvo trauktas administracinėn atsakomybėn už kitų administracinių nusižengimų padarymą (dažniausiai leistino greičio viršijimą).

Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad BK 281-1 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu, be transporto priemonės panaudojimo šios veikos padarymas neįmanomas. Taigi, tokiu atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-51-699/2018, 2K-80-511/2018, 2K-119-976/2018 ir kt.). Pažymėtina, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso kitiems asmenims, o ne kaltininkui, teismas iš pradžių privalo įvertinti galimybę konfiskuoti tokį turtą remdamasis BK 72 straipsnio 4 dalimi ir tik nesant tokios galimybės arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai netikslinga, sprendžia klausimą dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo (BK 72 straipsnio 5 dalis). Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią priemonę, bet jos vertę atitinkančią sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančius daiktus, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos.

Kaltinamasis Z. K. nusikaltimą padarė naudodamasis kelių transporto priemone – automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Taigi, minėta transporto priemonė laikytina nusikaltimo padarymo priemone. Kadangi minėtos transporto priemonės savininkas yra G. J. (b. l. 29-31), o ne kaltinamasis Z. K., byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad transporto priemonės savininkas nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo ir galėjo žinoti, jog jam nuosavybės teise priklausantis automobilis gali būti panaudotas nusikalstamai veikai daryti, konfiskuoti šio turto nėra pagrindo. Tuo pačiu pastebėtina, kad kaltinamasis panaudojo transporto priemonę darydamas tyčinę nusikalstamą veiką, jis yra darbingo amžiaus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat į tai, jog pagal VšĮ „Emprekis“ pažymą automobilio vidutinė kaina su PVM yra 980 eurų (b. l. 32), iš kaltinamojo išieškotina vairuoto automobilio vertę atitinkanti pinigų suma. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo Z. K. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nusikaltimą padariusiam asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ar proporcingumo principams.

Atsižvelgiant į tai, kad antstoliui bus pateikti vykdymui procesiniai dokumentai dėl baudžiamojo poveikio priemonės – konfiskuotino turto vertės dalies išieškojimo, Z. K. papildomai išaiškintinos vykdymo proceso normos. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 624 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu skolininkas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą teismo sprendimo neįvykdo, antstolis ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo tos dienos, kurią pasibaigė terminas įvykdyti sprendimą, pradeda jį vykdyti priverstinai. Vadovaujantis CPK 625 straipsnio 1 dalimi, vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis šio kodekso nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu vykdymo veiksmus gali atidėti, vykdomąją bylą sustabdyti ar vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui. Taigi, įstatymas numato, jog antstolis gali nuspręsti dėl vykdymo veiksmų atidėjimo ir vykdomosios bylos sustabdymo, todėl Z. K., neturėdamas galimybės iš karto sumokėti visos iš jo priteistos konfiskuotino turto vertės dalį atitinkančios pinigų sumos, galės kreiptis į antstolį su prašymais dėl vykdymo tvarkos, dėl atitinkamų sprendimų priėmimo, dėl skolos mokėjimo išdėstymo bei grafiko vykdomojoje byloje sudarymo ir aktyviai bendradarbiaudamas galės susitarti su antstoliu, tokiu būdu mažinant priverstinio vykdymo neigiamas pasekmes.

Z. K. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 76-79), specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 80-83), dokumentų paėmimas (b. l. 84-87) - iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistinos.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius 2024-05-410 pateikė pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad už kaltinamajam Z. K. suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą prašoma priteisti 108,33 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje gynėjas kaltinamajam buvo paskirtas privalomai pagal procesą (byla teisme nagrinėta pagreitinto proceso tvarka), į kaltinamojo turtinę padėtį (nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, duomenų apie turimą turtą byloje nėra), išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą šioje byloje iš Z. K. nepriteistinos.

- automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su užvedimo rakteliu, nugabentas į automobilių saugojimo aikštelę, adresu (duomenys neskelbtini), automobilio registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis voke prie bylos galinio viršelio, - nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2024-05-16, grąžintinas automobilio savininkui G. J.;

- Z. K. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis voke prie bylos galinio viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, - perduotinas VĮ „Regitra“;

- kompaktinė laikmena su vaizdo ir garso įrašais, esanti voke prie bylos galinio viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, - paliktina saugoti prie baudžiamosios bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi,

nusprendžia:

Z. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281ˡ straipsnio 1 dalyje, padarymo pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą Z. K. atžvilgiu nutraukti.

Z. K. perduoti G. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), atsakomybei pagal laidavimą be užstato 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 68 straipsniu, 72 straipsniu, Z. K. skirti baudžiamojo poveikio priemones:

- uždrausti Z. K. naudotis specialia teise - vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2024-05-09;

- turto konfiskavimą, išieškant iš Z. K. į valstybės biudžetą nusikalstamos veikos priemonės – automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 980 Eur (devynis šimtus aštuoniasdešimt eurų) (BK 72 str. 5 d.).

Z. K. paskirtų kardomųjų priemonių – rašytinio pasižadėjimo neišvykti, specialiosios teisės sustabdymo, dokumentų paėmimo iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (108,33 Eur dydžio) už Z. K. suteiktą antrinę teisinę pagalbą nepriteisti.

Įspėti Z. K., kad jei per vienerius metus jis padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai G. K., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

- automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su užvedimo rakteliu, nugabentą į automobilių saugojimo aikštelę, adresu (duomenys neskelbtini), automobilio registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį voke prie bylos galinio viršelio, - nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2024-05-16, grąžinti automobilio savininkui G. J.;

- Z. K. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį voke prie bylos galinio viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, - perduoti VĮ „Regitra“;

- kompaktinę laikmeną su vaizdo ir garso įrašais, esančią voke prie bylos galinio viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, - palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.