Šiaulių apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo E. L. skundą suinteresuotiems asmenims antstolei Indrei Klungei, skolininkei K. L. dėl antstolio veiksmų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Antstolė Indrė Klungė 2024-01-19 patvarkymu Nr. S-1-24 atsisakė tenkinti išieškotojo skundą ir persiuntė teismui. Patvarkyme antstolė nurodė, kad pareiškėjo teiginys, kad skolininkė neleido bendrauti su vaiku telekomunikacijų priemonėmis, liko neįvertinta, nėra teisingas. Išieškojimo negalimumo aktas surašytas ne dėl skolininkės elgesio, o dėl pareiškėjo, todėl antstolė skolininkės elgesio išieškojimo negalimumo akto surašymo metu nevertino. CPK 640 str. įtvirtintos išieškotojo pareigos, iš jų bendradarbiauti su antstoliu vykdymo proceso metu, nesudaryti kliūčių antstoliui vykdyti sprendimą. Kadangi skolininkės elgesio įvertinimui pirmiausia reikalingas ir tinkamas išieškotojo teisių ir pareigų vykdymas, šiuo atveju skolininkės veiksmai nebuvo vertinami. Tik išieškotojui vykdant savo teises ir laikantis pareigų, yra galimybė to reikalauti ir iš kitos vykdomosios bylos šalies, kiek tai susiję su bendravimo tvarkos laikymusi. Išieškotojas pats savo veiksmais sudarė kliūtis tinkamam teismo sprendimo vykdymui. Išieškotojas aktyviai teikti informaciją į vykdomąją bylą ir bendradarbiauti pradėjo tik tada, kai vykdomoji byla buvo užbaigta. Tam, kad antstolis galėtų priimti sprendimus vykdomojoje byloje, išieškotojas turėjo laiku informuoti apie bendravimo laiko pasikeitimus, t. y. ar jis sutinka su jais ir ar jų laikėsi. Atnaujinti vykdomąją bylą ir panaikinti patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. S-23-189-30826 ir išieškojimo negalimumo aktą Nr. S-23-189-30824 kaip neteisėtus ir nepagrįstus pagrindo nėra.

Pareiškėjas, antstolė ir suinteresuotas asmuo apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką informuoti teismo pranešimais ir specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt paskelbiant pranešimą viešo paskelbimo būdu (CPK 443 str. 5 d., 133 str. 3 d.).

Daugiau prašymų papildyti bylos medžiagą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018-12-12 sprendimu nustatyta tokia E. L. su sūnumi T. L. bendravimo tvarka:

7.1. E. L. su sūnumi T. L. bendrauja kiekvienos savaitės pirmadienį ir ketvirtadienį arba pagal atskirą susitarimą bet kurias 2 (dvi) dienas per savaitę, pasiimdamas sūnų 17 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas sūnų tos pačios dienos 20 val. į jo gyvenamąją vietą;

7.2. E. L. su sūnumi T. L. Lietuvoje bendrauja kas antrą savaitgalį, tai yra šeštadienį pasiima sūnų 10 val. iš jo gyvenamosios vietos ir sekmadienį iki 19.00 val. grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą.

7.3. E. L. su sūnumi T. L. bendrauja, atsižvelgdamas į vaiko interesus, telekomunikacijų priemonėmis (telefonu, internetu) du kartus per savaitę.

7.4. E. L. su sūnumi T. L. Lietuvoje bendrauja jo gimimo dieną - kovo mėn. 28 d., lyginiais metais, jei gimimo diena yra nedarbo dieną - pasiimant sūnų 10 val. iš jo gyvenamosios vietos ir gražinant 20.00 val. sūnų į jo gyvenamąją vietą, jei gimimo diena yra darbo diena - pasiimant sūnų 17 val. iš jo gyvenamosios vietos ir gražinant 20.00 val. sūnų į jo gyvenamąją vietą.

7.5. E. L. su sūnumi T. L. vaiko atostogų metu turi teisę praleisti 1 (vieną) mėnesį atostogų laiko, bet ne ilgiau nei 1 (vieną) savaitę laiko iš eilės. E. L. prieš vieną mėnesį laiko suderina planuojamas atostogas (datą, konkretų laiką) su K. L. Vaiko išvykimas už Lietuvos Respublikos ribų galimas suderinus su vaiko motina K. L.

7.6. E. L. K. L. prašymu turi pareigą pateikti jai visą informaciją apie sūnaus buvimo vietą (jei bendravimas vyksta ne vaiko gyvenamojoje vietoje), sveikatos būklę, mitybą, dienotvarkės rėžimą.

7.7. E. L. atostogų su sūnumi metu E. L. įsipareigoja užtikrinti sūnaus ir mamos K. L. bendravimą telekomunikacijų priemonėmis.

7.8. E. L. lyginiais metais bendrauja su sūnumi T. L. per Kūčias ir pirmąją Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 24-25 d.), gruodžio 24 d. 10.00 val. pasiimdamas sūnų T. L. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą gruodžio 25 d. iki 19.00 val.

7.9. E. L. nelyginiais metais bendrauja su sūnumi T. L. antrąją Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 26 d.), 10.00 val. pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 19.00 val.;

7.10. E. L. nelyginiais metais bendrauja su sūnumi T. L. per pirmąją Šv. Velykų dieną, 10.00 val. pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 19.00 val.;

7.11. E. L. lyginiais metais bendrauja su sūnumi T. L. antrąją Šv. Velykų dieną, 10.00 val. pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 19.00 val.;

7.12. Pasiimdamas sūnų T. L. švenčių metu E. L. įsipareigoja užtikrinti sūnaus ir mamos K. L. bendravimą telekomunikacijų priemonėmis;

7.13. Jei nustatytu bendravimo tvarkoje laiku E. L. negali atvykti bendravimui su sūnumi, jis apie tai informuoja K. L. telefonine trumpąja sms žinute ar elektroniniu laišku nedelsiant, bet ne vėliau nei prieš 1 (vieną) dieną;

7.14. Jei nustatytu bendravimo tvarkoje laiku E. L. bendravimas su sūnumi negalimas (pvz. dėl vaiko ligos, kelionės ir pan.) K. L. apie tai informuoja E. L. trumpąja sms žinute ar elektroniniu laišku nedelsiant, bet ne vėliau nei prieš 1 (vieną) dieną;

7.15. E. L. gali bendrauti su sūnumi T. L. ir kitokia nei nustatyta tvarka, jei dėl bendravimo laiko, būdo, sąlygų sutaria abu tėvai ir neprieštarauja nepilnametis vaikas.

Iš vykdomosios bylos Nr. 0189/23/01813 nustatyta, kad antstolė Indrė Klungė 2023-10-31 patvarkymu priėmė vykdyti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021-12-30 vykdomąjį raštą Nr. 2-2496-291 dėl bendravimo su vaiku tvarkos, išieškotojas – E. L., skolininkė – K. L. Skolininkė, gavusi raginimą, 2023-11-06 nurodė, kad paskutinis susitikimas sūnaus su E. L. įvyko spalio 27-29 d. E. L. šiandien turėjo teisę ir pareigą susitikti su sūnumi, tačiau neatvyko ir nepaskambino bei apie tai neparnešė nei el. paštu, nei sms. 2023-11-09 skolininkė informavo antstolę, jog E. L. turėjo teisę paskambinti ir bendrauti su sūnumi, tačiau nepaskambino ir neatvyko, 2023-11-13 informavo, jog E. L. turėjo informuoti, kad neatvyks aplankyti ir pasiimti sūnaus 2023-11-10, tačiau neinformavo ir sūnaus nepasiėmė. Išieškotojas 2023-11-16 antstolę informavo, jog motina vaiko telefoną yra užblokavusi ir jis negali vaikui prisiskambinti. E. L. 2023-11-17 antstolei nurodė, jog kiek jis supranta, kad jeigu nebuvo susitikęs su vaiku praeitą savaitgalį, tai gali susitikti su vaiku šį savaitgalį. 2023-11-17 antstolė elektroniniu laišku išieškotojui paaiškino, kad jis netinkamai supranta sąvoką „kas antrą savaitgalį“. 2023-11-17 buvo gautas skolininkės laiškas, kuriuo paaiškinama, kad dėl bendravimo telefonu kalbėta su VTAS atstovu, šalims buvo išaiškinta, kad vaikas neprivalo atsiliepti telefonu, turi kontaktuoti tėvai. 2023-11-28 skolininkė informavo, kad lapkričio 27 d. išieškotojas galėjo bendrauti su sūnumi, bet šia teise ir pareiga nepasinaudojo. 2023-12-04 gautas skolininkės laiškas, kad ji iš anksto informavo E. L. apie tai, kad jis negalės bendrauti su vaiku antrą Šv. Kalėdų dieną bei pasiūlė pakeisti tą dieną į gruodžio 24-25 d. (Šv. Kūčių ir pirmą Šv. Kalėdų dienas). 2023-12-05 išieškotojas pranešė, kad vėl negali bendrauti su vaiku telekomunikacijų priemonėmis. 2023-12-08 išsiųstas patvarkymas skolininkei dėl sąlygų sudarymo, kuriuo skolininkė K. L. įpareigojama sudaryti bei užtikrinti sąlygas bendrauti tėvui E. L. telekomunikacijų priemonėmis (internetu, telefonu) su sūnumi. 2023-12-08 gautas skolininkės elektroninis laiškas, kad E. L. vengia duoti atsakymą dėl alternatyvių vaiko pasiėmimo datų, susijusių su išvykimu gruodžio 25-31 d. Taip pat nurodo, kad išieškotojas į vaiko skambučius neatsiliepia. 2023-12-11 gautas išieškotojo elektroninis laiškas, kad praeitais metais skolininkė su vaiku atostogavo užsienyje, jis vaiko nematė, o bendraudamas su vaiku, jis girdi, kad vaikas labai suvaržytas, girdisi pašaliniai balsai, susisiekti internetu negali. 2023-12-11 skolininkė nurodė, kodėl apribojo internetą vaikui, nes patikrinus vaiko telefoną, kilo pavojus vaikui dėl nesaugios aplinkos internete. 2023-12-13 gautas skolininkės laiškas, kokiu numeriu tėvas gali susisiekti su vaiku ir patikslinta, kad pagal anksčiau su vaiko teisėmis ir E. L. buvo nustatytos dvi dienos savaitėje bendravimui (pirmadieniais ir ketvirtadieniais) 20 val. 2023-12-14 išieškotojas informavo, kad su vaiku pabendravo telefonu, 2023-12-18 informavo, kad jis negalėjo prisiskambinti. 2023-12-18 antstolė atsakė išieškotojui, kad antstolis neturi galimybių nustatyti ar vaikas pats nenori kalbėtis ar buvo kitos priežastys. 2023-12-23 skolininkė pranešė, kad tėvas neinformavo, ar atvyks pasiimti vaiko ar ne, 2023-12-29 pranešė, kad tėvas nesusisiekė su vaiku.

Antstolė, pradėjusi vykdyti vykdomąjį dokumentą, nustatė, kad išieškotojo bendravimo su vaiku savaitgalis buvo spalio 28-29 d., lapkričio 11-12 d., 25-26 d., gruodžio 9-10 d., 23 d. Išieškotojas neinformavo skolininkės apie negalėjimą bendrauti su vaiku bei jo nepasiėmė gruodžio 23 d. Skolininkė iš anksto informavo E. L. apie tai, kad jis negalės bendrauti su vaiku antrą Šv. Kalėdų dieną bei pasiūlė pakeisti tą dieną į gruodžio 24-25 d. (Šv. Kūčių ir pirmą Šv. Kalėdų dienas). Teismo patvirtintoje bendravimo tvarkoje numatyta, kad skolininkė vaiko tėvui gali pranešti ne vėliau kaip vieną dieną apie negalėjimą bendrauti su vaiku. Šiuo atveju pranešta anksčiau, pasiūlyta pasikeisti dienomis, išieškotojas dėl to savo sutikimo neišreiškė ir vaiko nepasiėmė. Antstolė nustatė, kad išieškotojas pats nesilaiko teismo nustatytos tvarkos, dėl vaiko interesų nesiekia bendrauti su skolininke, todėl 2023-12-29 priėmė išieškojimo negalimumo aktą Nr. S-23-189-30824 ir užbaigė vykdomąją bylą bei vykdomąjį dokumentą grąžino išieškotojui.

Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) 3.170 straipsnio l dalyje įtvirtinta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Ši teisė yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus.

Pareiškėjas antstolei 2023-11-17 siųstame laiške teigė, kad jeigu negali bendrauti su vaiku jam priklausantį savaitgalį, jis bendrauja tą savaitgalį, kai gali. 2023-11-17 antstolė elektoriniu laišku išieškotojui paaiškino, kad jis netinkamai supranta sąvoką „kas antrą savaitgalį“. Taigi, išieškotojas nesupranta, kad jam priklausantį kas antrą savaitgalį turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku. Šalys tik bendru sutarimu gali pasikeisti savaitgaliais, o ne tada, kada pareiškėjas nori ar gali. Darytina išvada, kad išieškotojas linkęs naudotis teisėmis, pamiršdamas, kad bendravimas su vaiku savaitgaliais yra ir tėvo pareiga. Neteisinga ir neproporcinga būtų vertinti, kad, vykdant teismo sprendimą dėl bendravimo su vaikais tvarkos, tik su nepilnamečiais vaikais gyvenantis tėvas yra saistomas pareigos užtikrinti tinkamą vaikų teisių ir interesų apsaugą, vaikų bendravimą su skyrium gyvenančiu tėvu. Skolininkė ne kartą informavo antstolę, kad išieškotojas jam priklausančiu laiku su sūnumi nesusitinka, jo nepasiima, nepaskambina bei apie savo sprendimus (ne) pasiimti sūnų neinformuoja skolininkės. Skolininkė iš anksto informavo išieškotoją, kad jis negalės su vaiku bendrauti antrą šv. Kalėdų dieną ir pasiūlė tą dieną pakeisti.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 640 straipsnyje įtvirtinta, kad išieškotojas privalo: 1) bendradarbiauti su antstoliu vykdymo proceso metu; 2) aktyviai domėtis vykdymo eiga; 3) nesudaryti kliūčių antstoliui vykdyti sprendimą; 4) nedelsdamas raštu pranešti antstoliui apie savo gyvenamosios vietos ar buveinės pasikeitimą. Jeigu apie tokį pasikeitimą nepranešama ir nauja išieškotojo gyvenamoji vieta ar buveinė nežinoma, pranešimai išieškotojui siunčiami vykdomajame dokumente nurodytu adresu ir laikoma, kad jam tinkamai pranešta; 5) vykdyti kitas šiame Kodekse jam numatytas pareigas.

Pažymėtina, kad ne mažiau svarbi vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga. Tinkamas teismo sprendimo dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas - vaiko ir skyrimu gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio palaikymas. Pareiškėjas šio principo nesilaikė, nebendradarbiavo su skolininke, taip pat savo laiku nepranešė antstolei apie bendravimą su vaiku ir duomenis antstolei pateikė tik tada, kai vykdomoji byla buvo užbaigta.

Išieškotojas teigė, kad skolininkė jam trukdo bendrauti su vaiku telekomunikacijų priemonėmis.

Pažymėtina, kad antstolis neturi galimybių nustatyti, ar vaikas telefonu tiesiog vengia bendrauti su vienu iš tėvų, ar vienas iš tėvų trukdo bendravimui telefonu. Vaiko noras bendrauti (nebendrauti) su vienu iš tėvų paprastai formuojasi priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iš jų elgesio, vaiko patirties, išgyvenimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Taip pat vieno iš tėvų sprendimu, ypač to, su kuriuo vaikas gyvena, prieiga prie interneto vaikui gali būti apribotas dėl įvairių priežasčių (kilusio pavojaus, patyčių rizikos ar net namų darbų neatlikimo atveju).

Atkreiptinas dėmesys, kad bendravimo tvarkoje nėra nurodyta, kada konkrečiai (nurodoma tik, kad du kartus per savaitę) tėvas bendrauja su vaiku telekomunikacijų priemonėmis ir ar būtent vaiko telefono numeriu, ir ar pareiškėjas apie pasikeitusį telefono numerį privalo būti informuotas. Iš šalių tarpusavio susirašinėjimo matyti, kad šalys suformavo tokią praktiką, kad vaikas su vienu iš tėvų bendrauja ne savo telefono numeriu tam tikrą valandą ir tokia sąlyga neprieštarauja teismo nustatytai bendravimo su vaiku tvarkai (CPK 185 str.).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į tai, kad išieškotojas aktyviai teikti informaciją į vykdomąją bylą ir bendradarbiauti pradėjo tik tada, kai vykdomoji byla buvo užbaigta, darytina išvada, kad antstolės priimtas 2023-12-29 išieškojimo negalimumo aktas, kuriuo užbaigta vykdomoji byla, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pareiškėjo skundas atmestinas (CPK 510 str. ).

Pažymėtina, jog vykdomosios bylos užbaigimas, neapriboja išieškotojo teisių, kadangi vykdomąjį dokumentą pareiškėjas gali pateikti vykdyti iš naujo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais, 510 straipsnio 2 dalimi, 3 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti pareiškėjo E. L. skundą.

Išsiųsti nutarties kopijas dalyvaujantiems byloje asmenims.

Nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti antstolei Indrei Klungei vykdomąją bylą Nr. 0189/23/01813.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.