- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-07-21
- Bylos Nr.
- I-2552-402/2015
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Natalja Zelionkienė
- Pareiškėjas
- D. M.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
nedalyvaujant pareiškėjui D. M. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos, atstovui
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos, 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b.l. 4).
Pareiškėjas skunde nurodė, kad laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 27 d. iki šiol bausmę atlieka Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos 1-jame sektoriuje. Nurodė, kad pataisos namuose yra kalinamas netinkamomis sąlygomis, kurios jo teigimu, yra neatitinkančios teisės aktų ir higienos normų reikalavimų. Dviaukštės lovos nėra suderinamos su Europos teisė aktų normatyvais, nėra gesintuvų ir atsarginio išėjimo iš pastato, taip pat po 1-ojo lokalinio sektoriaus teritoriją laisvai vaikšto 3-ojo lokalinio sektoriaus nuteistieji. Pareiškėjas patyrė didelius nepatogumus, nerimą ir depresiją.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime (b.l. 7-10) paaiškino, kad su pareiškėjo skundu nesutinka. Nurodė, kad dviaukščių metalinių lovų išmatavimai: aukštis - 1850 mm, lovos ilgis - 2000 mm, lovos plotis - 700 mm. Pažymi, kad nėra teisės aktų reglamentuojančių lovų išmatavimus. Atsakovas nėra gavęs pareiškėjo nusiskundimų dėl to, kad jis negali miegoti lovos antrame aukšte ar turi kokių nors sveikatos sutrikimų. Nurodė, jog įstaigoje yra sudaryti ir iškabinti evakavimo planai, yra įrengtos gaisrinės kopėčios nuteistiesiems evakuoti. Taip pat sudarytos ir suderintos su Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Kaišiadorių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Kaišiadorių valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos pareigūnais gaisrinės instrukcijos, kurios iškabintos kiekviename būryje. Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija yra parengusi ir suderinusi su Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Kaišiadorių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Kaišiadorių valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos pareigūnais personalo veiksmų planą kilus gaisrui. Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija yra apsirūpinusi pirminėmis gaisro gesinimo priemonėmis (gesintuvais), kurių laikymo vietos yra pažymėtos specialiais lipdukais. Pirminės gaisro gesinimo priemonės yra laikomos kontrolės ir praleidimo punktuose. 1-o sektoriaus 1-ajame būryje atsarginio evakavimo išėjimo nėra. Nurodė, jog 3-as (3-as būrys) lokalinis sektorius yra nuteistųjų lokalizuotas sektorius, kuriame bausme atlieka nuteistieji darantys neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems. Todėl šio lokalinio sektoriaus nuteistieji yra vedami į Sveikatos priežiūros tarnybą, į įstaigos parduotuvę ar renginius per 1-o lokalinio sektoriaus (1-as būrys), sporto aikštyną bei po priežiūrą lydimi Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnų. Kad 3-io būrio nuteistieji vaikščiotu nekontroliuojami, po 1-o būrio gyvenamas patalpas galimybės nėra bei tokių atvejų aplamai užfiksuota nėra. Atsakovo nuomone, pareiškėjas savo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis ar įrodymais, skundo argumentai jo manymu yra nekonkretūs, paremti vien tik abstrakčiais teiginiais ir bendromis frazėmis. Pareiškėjas neįrodė atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų, žalos bei priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (civilinės atsakomybės kilimo sąlygų), todėl neturtinė žala jam negali būti atlyginta. Prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Pareiškėjas reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namų - atvirojoje kolonijoje (toliau – ir Pravieniškių PN) netinkamomis sąlygomis, t.y. dviaukštės lovos nėra suderinamos su Europos teisė aktų normatyvais, nėra gesintuvų ir atsarginio išėjimo iš pastato, taip pat po 1-ojo lokalinio sektoriaus teritoriją laisvai vaikšto 3-ojo lokalinio sektoriaus nuteistieji.
Teismas atkreipia dėmesį, kad LVAT yra suformavęs teisminę praktiką, jog reikalavimas atlyginti neturtinę žalą turi būti pagrįstas ne vien tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, bet ir pačios žalos padarymu (ABTĮ 13 str., 20 str.). Iš to seka, kad vien tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiai, kuriuos pareiškėjas išdėstė savo skunde teismui neturtinės žalos atlyginimui nelaikytinas pakankamu pagrindu. Šiuo atveju ABTĮ normos pareiškėjui numato pareigą įrodyti, kad tokie veiksmai tiesiogiai įtakojo pareiškėją ir ši įtaka sukėlė jam neigiamas pasekmes bei neteisėtai suvaržė asmens teises ir laisves (ABTĮ 13 str., 20 str., Teismų įstatymo 33 str., LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A4-246/2007 ir kt.). Atsižvelgiant į CK 6.250 straipsnio 1 dalies prasmę, teismas pabrėžia, jog priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, turi būti vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Neturtinės žalos prigimtis lemia tai, kad nėra galimybės šią žalą tiksliai apskaičiuoti, grąžinti nukentėjusįjį į buvusią padėtį ar rasti tikslų piniginį tokios žalos ekvivalentą. Neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų, o teismas pagal teisinius kriterijus nustato priteistiną neturtinės žalos dydį.
Kaip jau buvo paminėta, kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatyti CK 6.250 str. 2 d., o jų sąrašas nėra baigtinis. Kiekvienu konkrečiu atveju yra pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas privalo spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis bei vertindamas individualias administracinei bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, kurie reikšmingi nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo šiuo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus. Be to, sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, atsižvelgtina ir į tokias reikšmingas bendro pobūdžio aplinkybes, kaip bendra šalies ekonominė situacija, pragyvenimo lygis bei bendrieji teisės principai. Atsižvelgdamas į Teismų įstatymo 33 str., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-03-28 nutarimo imperatyvias nuostatas, teismas pabrėžia, kad Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2006-05-17 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006 suformavo praktiką (Teismų įstatymo 33 str.), jog neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tik tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (CK 6.250 str. 1 d.). Akcentuotina ir tai, kad bylų nagrinėjimo procese vyrauja proceso šalių rungtyniškumo, lygiateisiškumo principai, kurių realų įgyvendinimą proceso metu privalo garantuoti teismas. Nežiūrint to, teismas, būdamas aktyvus, savo iniciatyva ABTĮ 10 straipsnio nuostatų pagrindu padėjo pareiškėjui ginti jo teigimu pažeistas jo subjektines teises ir to pasėkoje iš atsakovo savo iniciatyva išreikalavo visą eilę įrodymų, kuriuos ABTĮ iš esmės įpareigojo pateikti patį pareiškėją
Pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė, jog dviaukštės lovos nėra suderinamos su Europos teisė aktų normatyvais, nėra gesintuvų ir atsarginio išėjimo iš pastato, taip pat po 1-ojo lokalinio sektoriaus teritoriją laisvai vaikšto 3-ojo lokalinio sektoriaus nuteistieji, minėtos faktinės aplinkybės (taip pat atsakovo veiksmai, neveikimas) pažeidžia jo teises ir, jo manymu, duoda pagrindą reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, tačiau visiškai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), taip pat ir būtinojo (tiesioginio) priežastinio ryšio. Kaip jau buvo paminėta, sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 str.), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta neturtinė žala (pasekmės), kurią teismas galėtų įvertinti pinigais. Pareiškėjui tik įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas.
Sprendžiant valstybės institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą CK 6.271 straipsnio bei CK 6.250 straipsnio kontekste, kiekvienu konkrečiu atveju privalu nustatyti kokios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos valstybės institucijos veiklą, buvo pažeistos ir kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė, nes neigiama tokios veikos pasekmė pati savaime negali būti laikoma pakankamu pagrindu konstatuoti šios veikos neteisėtumą (ABTĮ 13 str., 20 str., Teismų įstatymo 33 str., LVAT 2009-03-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A 146 -372/2009). Iš aukščiau aptarto teisinio reguliavimo seka, kad reikalavimas atlyginti neturtinę žalą turi būti pagrįstas ir pačios žalos padarymu. Vien deklaratyvių teiginių apie išgyvenimus atlyginimui nepakanka. Būtina įrodyti, kad tokie Pravieniškių PN administracijos veiksmai tiesiogiai įtakojo pareiškėją ir ši įtaka sukėlė jam neigiamas pasekmes bei neteisėtai suvaržė asmens teises ir laisves (ABTĮ 13 str., 20 str. TĮ 33 str., LVAT teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A4-246/2007).
Pareiškėjas nurodė, jog Pravieniškių PN įrengtos dviaukštės lovos.
Pažymėtina, jog lovų įrengimo reikalavimų HN 76:2010 nenumatyta, o Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normose įtvirtinta, jog bendrabučio gyvenamojoje patalpoje turi būti metalinė lova (1 vnt. vienam asmeniui), tačiau lovų įrengimo reikalavimai taip pat nenumatyti, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad dėl šios aplinkybės pareiškėjo teisės pažeistos. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų kreipęsis į Pravieniškių PN administraciją, dėl to, kad jis negali miegoti lovos antrame aukšte.
Pareiškėjas nurodė, jog 1 būrio bendrabutyje nėra gesintuvų ir atsarginio išėjimo.
Nagrinėjant bylą nėra gauta duomenų, kurie patvirtintų pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl priešgaisrinės saugos reikalavimų pažeidimų. Atsakovo pažyma 2015-04-03 Nr. 77-348 patvirtina, jog pataisos namuose yra sudaryti ir iškabinti evakavimo planai, yra įrengtos gaisrinės kopėčios nuteistiesiems evakuoti. Taip pat sudarytos ir suderintos su Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Kaišiadorių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Kaišiadorių valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos pareigūnais gaisrinės instrukcijos, kurios iškabintos kiekviename būryje. Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija yra parengusi ir suderinusi su Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Kaišiadorių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Kaišiadorių valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos pareigūnais personalo veiksmų planą kilus gaisrui. Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija yra apsirūpinusi pirminėmis gaisro gesinimo priemonėmis (gesintuvais), kurių laikymo vietos yra pažymėtos specialiais lipdukais. Pirminės gaisro gesinimo priemonės yra laikomos kontrolės ir praleidimo punktuose. 1-o sektoriaus 1-ajame būryje atsarginio evakavimo išėjimo nėra (b.l. 17, 18). Pravieniškių PN direktoriaus 2012-02-06 įsakymu Nr. V-38 patvirtinta Personalo veiksmų, kilus gaisrui pataisos namuose – atviroje kolonijoje instrukcija. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas nesilaikytų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. liepos 27 d. įsakymu Nr. 1-223 patvirtintų bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių reikalavimų.
Pareiškėjas nurodė, jog po 1-ojo lokalinio sektoriaus teritoriją laisvai vaikšto 3-ojo lokalinio sektoriaus nuteistieji.
Atsakovas atsiliepime paaiškino, taip pat 2015-04-21 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 3-as lokalinis sektorius yra nuteistųjų lokalizuotas sektorius, kuriame bausmę atlieka nuteistieji darantys neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems. Todėl šio lokalinio sektoriaus nuteistieji yra vedami į Sveikatos priežiūros tarnybą, į įstaigos parduotuvę ar renginius per 1-o lokalinio sektoriaus (1-as būrys), sporto aikštyną bei po priežiūrą lydimi Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnų. Durys į/iš 3-ią lokalinį sektorių atidaromos elektromechaniniu būdu, kurių atidarymą/uždarymą bei nuteistųjų judėjimą kontroliuoja Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnai, vykdantys kontrolės ir praleidimo punkto Nr. 3 pareigas. Kad 3-io būrio nuteistieji vaikščiotų nekontroliuojami, po 1-o būrio gyvenamas patalpas galimybės nėra bei tokių atvejų aplamai užfiksuota nėra (b.l. 8, 20). Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų kreipęsis į Pravieniškių PN administraciją, dėl to, kad 3-io būrio nuteistieji vaikščiotų nekontroliuojami, po 1-o būrio gyvenamas patalpas.
Iš to darytina išvada, jog atsakovas jokių neteisėtų veiksmų (neveikimo), duodančių pakankamą pagrindą neturtinės žalos konstatavimui, pareiškėjo atžvilgiu neatliko (ABTĮ 57 str.). Dėl šių aplinkybių pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 57 str., 88 str. 1 p.). Teismas taip pat akcentuoja, kad išrašų iš medicininių dokumentų duomenys (b.l. 14-16) taip pat nepatvirtina pareiškėjų nurodytų išgyvenimų, kurie suteiktų pakankamą pagrindą neturtinės žalos priteisimui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 79 straipsnio 5 dalimi, 85 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo D. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.