- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-18
- Bylos Nr.
- eA-2118-525/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02725-2018-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Laimutis Alechnavičius (pirm.), Dalia Višinskienė, Ramūnas Gadliauskas
- Pareiškėjas
- R. M., R. T., L. T., E. S., L. M., Ž. A., Š. P., O. R., E. M., Z. B., T. S.
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės administracijai, Kauno miesto savivaldybės tarybai
- Trečiasis asmuo
- UAB “Abundo”
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. M. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų R. M., R. T., L. T., E. S., L. M., Ž. A., Š. P., O. R., E. M., Z. B. ir T. S. skundą atsakovams Kauno miesto savivaldybės administracijai ir Kauno miesto savivaldybės tarybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Abundo“, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjai R. M., R. T., L. T., E. S., L. M., Ž. A., Š. P., O. R., E. M., Z. B. ir T. S. kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2018 m. spalio 19 d. sprendimą Nr. (33.2.15)2-2978 ir įpareigoti Kauno miesto savivaldybės tarybą ir Kauno miesto savivaldybės administraciją (toliau vadinamos – Savivaldybė) iš naujo išnagrinėti pareiškėjų 2018 m. rugsėjo 5 d. skundą, kuriuo buvo prašoma panaikinti arba apriboti UAB „Abundo“ baro „MOVIDO“, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas (toliau – ir Baras), prekybos alkoholiu licenciją.
2. Pareiškėjai paaiškino, kad su reikalavimu dėl prekybos alkoholiu licencijos panaikinimo kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją ir Kauno miesto savivaldybės tarybą, nurodydami, kad Baras veikia sistemingai pažeidinėdamas įstatymus, jo atžvilgiu nėra pritaikomos jokios poveikio priemonės. Pagrindinė pareiškėjams kylanti problema – nesiliaujantis naktinis triukšmas. Ši aplinkybė buvo užfiksuota daug kartų tiek Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, tiek Kauno miesto savivaldybės administracijos, tiek sveikatos apsaugos specialistų. Tai patvirtinančius duomenis pareiškėjai pateikė Savivaldybei kartu su prašymu. Pažymėjo, kad iki šiol skiriamos nuobaudos už Baro daromus pažeidimus nedavė jokio poveikio. Baro veiklos ir triukšmo kontrolė (leidimas prekiauti lauke, alkoholio prekybos licencija) yra Savivaldybės funkcija, todėl ji privalo užtikrinti, kad baras laikytųsi teisės aktų ir nepažeistų pareiškėjų teisių ir teisėtų interesų.
Atsiliepimas
4. Atsakovai Kauno miesto savivaldybės administracija ir Kauno miesto savivaldybės taryba atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
5. Nurodė, kad Savivaldybėje yra sudaryta Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais ribojimo darbo grupė (toliau – ir Darbo grupė). Šioje Darbo grupėje buvo svarstomas pareiškėjų reikalavimas dėl licencijos panaikinimo ir buvo nuspręsta nesiūlyti inicijuoti savivaldybės tarybos sprendimo dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko Bare apribojimo. Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje minima informacija dar nėra besąlyginis pagrindas savivaldybių taryboms priimti sprendimą dėl apribojimo alkoholiniais gėrimais prekybos laiko ar atsisakymo išduoti licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais. Tai ne imperatyvi norma, o savivaldybės diskrecija. Savivaldybė nėra gavusi jokių kitų skundų dėl prekybos alkoholiniais gėrimais ribojimo Bare iš kitų institucijų ar įstaigų, įskaitant ir policiją, tačiau savo iniciatyva yra surinkę duomenis apie Bare ar jo prieigose padarytus pažeidimus/nusižengimus už viešosios rimties trikdymą, veterinarinių normų, prekybos (paslaugų teikimo) Kauno miesto viešosiose vietose, išorinės reklamos sklaidos pažeidimus. UAB „Abundo“ nėra pažeidusi Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimų. Licencijos galiojimo panaikinimas ir naujos licencijos neišdavimas gali būti taikomas tik tuo atveju, jeigu buvo nustatyta, kad ūkio subjektas nesilaikė Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimų.
6. Atsakovai nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 28 d. bei 2018 m. rugsėjo 12 d. UAB „Abundo“ kreipėsi į Savivaldybę dėl lauko kavinės prekybos leidimo išdavimo, tačiau atsižvelgus į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pateiktą informaciją apie įmonės direktorei ir atsakingiems darbuotojams pritaikytas administracines nuobaudas už viešosios rimties trikdymą, leidimai prekiauti lauko kavinėje nebuvo išduoti. Todėl pareiškėjų argumentai, kad Savivaldybė nesiima jokių priemonių susidariusiai situacijai spręsti, yra nepagrįsti. Be to, Savivaldybė, bendradarbiaudama su Nacionaliniu visuomenės sveikatos centru, 2017 metais siekė nustatyti triukšmo lygį, kuris sklinda iš Baro, tačiau dėl pačių pareiškėjų neveikimo (papildomos informacijos nepateikimo) triukšmo matavimai nebuvo atlikti.
II.
7. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. balandžio 30 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė.
Šalies argumentai
8. Teismas nustatė, kad 2018 m. rugsėjo 5 d. pareiškėjai kreipėsi į Savivaldybę su pareiškimu, kuriuo prašė panaikinti UAB „Abundo“ baro licenciją prekiauti alkoholiniais gėrimais arba apriboti prekybos laiką. Į šį pareiškimą Savivaldybė atsakė skundžiamu 2018 m. spalio 19 d. raštu Nr. (33.2.15)2-2978, kuriuo atsisakė tenkinti pareiškėjų reikalavimą. Atsisakymą motyvavo tuo, jog Savivaldybė nėra gavusi informacijos iš kontroliuojančių institucijų dėl Barui nustatytų ekonominių sankcijų dėl pažeidimų, susijusių su prekyba alkoholiu. Pažymėjo, jog šioje gyvenamojoje vietoje nebuvo atlikti triukšmo lygio matavimai. Nors 2017 m. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras inicijavo tokių matavimų vykdymą, tyrimas buvo nutrauktas, kadangi patys gyventojai nepateikė reikiamos informacijos. Nurodė, jog prekybos alkoholiu ribojimas yra kraštutinė priemonė, taikoma tik tokiais atvejais, kai visos kitos priemonės yra neveiksmingos. Savivaldybė nėra gavusi duomenų iš jokių kompetentingų institucijų pasiūlymų apriboti UAB „Abundo“ baro prekybą alkoholiu. Kadangi pagrindinis pareiškėjų nusiskundimas yra baro skleidžiamas triukšmas, Savivaldybės nuomone, pirmiausia būtina išnaudoti triukšmo prevencijos priemones. Pareiškėjai taip pat buvo informuoti, jog, atsižvelgiant į gautą informaciją apie bare vykusius viešosios tvarkos pažeidimus, barui nebuvo išduotas leidimas prekiauti lauko kavinėje.
Žemesnės instancijos teismas
9. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 19 straipsnio 1 dalies, 14 straipsnio 5 dalies 4 punkto, 8 straipsnio 1 dalies nuostatomis.
10. Teismas nustatė, kad 2015 m. vasario 12 d. Savivaldybės mero potvarkiu Nr. M-63 „Dėl mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais ribojimo darbo grupės sudarymo“ 1 punktu buvo sudaryta Darbo grupė. Pareiškėjų skundo nagrinėjimas Savivaldybėje buvo priskirtinas Darbo grupės kompetencijai, todėl jis buvo svarstomas ir analizuojamas Darbo grupės posėdyje. Jame nuspręsta nesiūlyti inicijuoti savivaldybės tarybos sprendimo dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko UAB „Abundo“ bare apribojimo.
11. Teismas vadovavosi Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalimi. Šioje įstatymo dalyje yra numatyta Savivaldybės tarybos diskrecijos teisė riboti prekybos alkoholiu laiką. Tačiau šioje minėto straipsnio dalyje nurodoma informacija nėra besąlyginis pagrindas savivaldybių taryboms priimti sprendimą dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo ar atsisakymo išduoti licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais. Įstatymų leidėjas savivaldybėms nustatė ne imperatyvią pareigą, o teisę, įvertinus visas objektyvias aplinkybes, spręsti dėl apribojimo alkoholiniais gėrimais prekybos laiko ar atsisakymo išduoti licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais.
12. Teismas nurodė, jog atsižvelgiant Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bei Konstitucinio Teismo suformuotą praktiką, Savivaldybė, gavusi pareiškėjų reikalavimą dėl Baro veiklos pažeidimų, neturėjo absoliučios pareigos riboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką, vien tik remiantis pareiškėjų išdėstytais motyvais, nuomone ir pateiktais duomenimis. Duomenų, gautų iš institucijų, bendruomenių ir kitų subjektų, analizė ir vertinimas yra būtent Savivaldybės (joje šiam tikslui sudarytos Darbo grupės) užduotis ir funkcija.
13. Teismas nurodė, kad Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje yra įtvirtintas sąlygų visetas – prekybos alkoholiniais gėrimais vietos pobūdis, gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų, visuomeninių organizacijų ar kitų institucijų raštu pareikšta nuomonė, policijos komisariatų pasiūlymai – kuriam esant Savivaldybės taryba turi teisę, bet ne pareigą, taikyti prekybos alkoholiu laiko ribojimą konkrečiam verslo subjektui. O šio įstatymo 34 straipsnyje yra apibrėžtas teisinis reglamentavimas, už kurio pažeidimus yra taikomos ne tik baudos, bet ir licencijos panaikinimas. Alkoholio kontrolės įstatymo 34¹ straipsnyje nustatyti atvejai, kai licencija verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais gali būti sustabdoma. Uždraudimo sankcija – licencijos galiojimo panaikinimas ir naujos licencijos neišdavimas – gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu buvo nustatyta, kad ūkio subjektas padarė atitinkamą teisės pažeidimą – nesilaikė imperatyvių teisės reikalavimų, iš esmės susijusių su netinkamu disponavimu alkoholiu. Byloje nustatyta, kad Savivaldybė, siekdama išsamiai ištirti pareiškėjų skundą, savo iniciatyva rinko duomenis apie UAB „Abundo“ bare ar jo prieigose padarytus pažeidimus/nusižengimus. Iš surinktų duomenų matyti, kad UAB „Abundo“ nėra bausta ekonomine sankcija už pažeidimus, susijusius su prekyba alkoholiu. Didžioji dalis nuobaudų buvo paskirtos dėl viešosios rimties trikdymo, veterinarinių normų, prekybos (paslaugų teikimo) Kauno miesto viešosiose vietose, išorinės reklamos sklaidos pažeidimų.
14. Byloje taip pat nebuvo duomenų, kad Savivaldybė anksčiau būtų gavusi informacijos iš alkoholinių gėrimų pardavimo kontrolę vykdančių institucijų dėl UAB „Abundo“ valdomam barui nustatytų ir įsiteisėjusių ekonominių sankcijų dėl Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimų. Taigi, nebuvo pagrindo išvadai, kad Savivaldybė nepagrįstai netaikė UAB „Abundo“ barui licencijos panaikinimo, vadovaujantis Alkoholio kontrolės įstatymu.
Žemesnės instancijos teismas
16. Teismas padarė išvadą, jog Savivaldybė pareiškėjų skundą išnagrinėjo išsamiai ir tinkamai, sprendimas priimtas nepažeidus teisės aktų reikalavimų, jame nurodyta apskundimo tvarka ir išsamūs motyvai, faktiniai duomenys ir teisiniai argumentai, todėl jis atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio įtvirtintus reikalavimus. Šiuo pagrindu naikinti skundžiamo akto nėra nei faktinių, nei teisinių priežasčių. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymų leidėjas nenumatė Savivaldybei pareigos nagrinėjamoje situacijoje besąlygiškai tenkinti pareiškėjų prašymą, o paliko klausimą dėl prekybos alkoholiu licencijos ribojimo būtent savivaldybių diskrecijai, teismas neturėjo pagrindo, remiantis Alkoholio kontrolės įstatymu, naikinti skundžiamą aktą bei įpareigoti Savivaldybę iš naujo išnagrinėti pareiškėjų reikalavimus. Byloje taip pat nenustatyta, kad UAB „Abundo“ veikla atitiko Alkoholio kontrolės įstatyme nustatytas sąlygas, kurioms esant, licencija prekiauti alkoholiu turėtų būti naikinama.
III.
17. Pareiškėjas R. M. apeliaciniame skunde prašo Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 30 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundo reikalavimus patenkinti. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
18. Pareiškėjas nurodo, kad Savivaldybė turi pareigą riboti prekybos alkoholiu galimybes ginčo situacijoje ir tinkamai išnagrinėti visas aplinkybes, kurios grindžia Baro prekybos alkoholiu ir naktinio triukšmo sąsajas. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 35 punkte yra nustatyta, kad savarankiška savivaldybių funkcija, be kita ko, yra savivaldybėms priskirtas triukšmo prevencijos ir triukšmo valstybinio valdymo įgyvendinimas. O tai įpareigoja Savivaldybę užtikrinti šios funkcijos įgyvendinimą taip, kad dėl vieno asmens privačių interesų nebūtų neproporcingai pažeisti kitų asmenų interesai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 str.). Nagrinėjant ginčo situaciją buvo neatsižvelgta, kad tik pareiškėjų nurodyti Baro veiklos apribojimai būtų pakankami teisės saugomoms ir ginamoms vertybėms užtikrinti, o tą pagrindžia aplinkybė, jog nors Barui buvo taikyta aibė sankcijų – pažeidimai po šių sankcijų tik toliau tęsėsi.
Šalies argumentai
20. Pareiškėjo teigimu, Savivaldybė privalėjo aiškiai nurodyti, kokių priemonių bus imtasi sprendžiant ginčo problemą, tačiau Savivaldybė ne tik tokių priemonių nenurodė, tačiau sprendžiant klausimą tinkamai neįvertino visų egzistuojančių aplinkybių ir įrodymų, kurie grindžia, kad naktinis triukšmas neabejotinai susijęs su Baro prekyba alkoholiu.
21. Be to, savivaldybės pareiga imtis priemonių užtikrinant tinkamą triukšmo lygį ir tuo tikslu riboti Baro veiklą yra įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo 13 straipsnio 3 dalies 1 punkte, 27 straipsnio 2 dalyje.
Šalies argumentai
22. Pareiškėjo teigimu, situacijoje egzistuoja teisiniai pagrindai, kurie privalo sąlygoti Baro galimybių prekiauti alkoholiu apribojimą. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje nustatytų pagrindų visuma yra nereikšminga ir net visoms šioms sąlygoms egzistuojant savivaldybė neįgyja pareigos/teisės imtis priemonių dėl konkretaus subjekto alkoholio licencijos apribojimo. Su tokiais teismo argumentais galima būtų sutikti, jeigu aukščiau nurodytų subjektų neigiama nuomonė būtų pavienė ar niekuo neparemta, tačiau ginčo atveju – tokios nuomonės laikosi tiek aibė aplinkinių gyventojų, tiek Kauno VPK, o ši nuomonė neabejotinai yra pagrįsta, nes paremta nenuginčytais dokumentais ir įrodymais. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškiai įtvirtinta, kad Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje numatytas reguliavimas įpareigoja savivaldybę atsižvelgti tiek į gyventojų poziciją, tiek į policijos informaciją, sprendžiant dėl alkoholio prekybos laiko ribojimo.
23. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismo išvados prieštaringos, nes, viena vertus, teismas nurodo, kad Baro galimybės prekiauti alkoholiu gali būti ribojamos tik dėl Alkoholio kontrolės įstatymo 34 ir 34¹ straipsniuose numatytų pažeidimų, tačiau taip pat akcentuoja, kad Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui atlikus tyrimą galės būti sprendžiama dėl licencijos apribojimo.
24. Pareiškėjai R. T., L. T., E. S., L. M., O. R., E. M. nurodė, kad prisideda prie apeliacinio skundo.
Atsiliepimas
25. Atsakovai Kauno miesto savivaldybės administracija ir Kauno miesto savivaldybės taryba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Žemesnės instancijos teismas
26. Atsakovai sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir pabrėžia, kad atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką Savivaldybė ir Darbo grupė neturėjo absoliučios pareigos gavus pareiškėjų skundą dėl Baro veiklos pažeidimų siūlyti riboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką, vien tik remiantis pareiškėjų išdėstytais motyvais. Savivaldybė ir Darbo grupė įgyvendindama Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintus principus bei siekdama objektyviai ištirti pareiškėjų pateiktus argumentus pagrįstai ir motyvuotai ištyrė visas objektyvias aplinkybes, kurios galėjo turėti reikšmės sprendimo priėmimui siekiant riboti prekybos alkoholiu laiką.
28. Atsakovas pažymi, kad Savivaldybės administracija tinkamai taikė teisės aktų nuostatas, kurios reglamentuoja triukšmo valdymą, kadangi siekė nustatyti triukšmo lygį, kuris sklinda iš Baro veiklos vykdymo metu, tačiau dėl pačių pareiškėjų neveikimo triukšmo matavimai nebuvo atlikti, kadangi pareiškėjai nereagavo į Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento prašymą suderinti tikslią triukšmo lygio matavimo laiką ir vietą, o nenustačius triukšmo ribinių dydžių viršijimo fakto, nėra teisinio pagrindo taikyti laikinas ribojimo priemones susijusias su stacionarios triukšmo šaltinių veikla ar kitas teisės aktuose numatytas sankcijas.
Žemesnės instancijos teismas
29. Atsakovas pažymi, jog pareiškėjų 2018 m. rugsėjo 19 d. rašte (skundžiamas raštas) vienas iš reikštų reikalavimų buvo panaikinti mažmeninės alkoholio prekybos licenciją Barui, todėl ir pirmosios instancijos teismas ir atsakovai nurodė tokio keliamo reikalavimo teisinį reglamentavimą, kuris yra nustatytas įstatymo nuostatose t. y. 34 ir 34¹ straipsniuose.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
30. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos 2018 m. spalio 19 d. sprendimo Nr. (33.2.15)2-2978 teisėtumo ir pagrįstumo bei pareiškėjų prašymo įpareigoti Kauno miesto savivaldybės tarybą ir Kauno miesto savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjų 2018 m. rugsėjo 5 d. skundą pagrįstumo.
31. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjai kreipėsi į Savivaldybę su 2018 m. rugsėjo 5 d. skundu, prašydami atimti UAB „Abundo“ Baro prekybos alkoholiu licenciją arba apriboti Baro darbo laiką nuo 22 iki 10 val. Į šį skundą Savivaldybė atsakė skundžiamu 2018 m. spalio 19 d. raštu Nr. (33.2.15)2-2978, kuriuo atsisakė tenkinti pareiškėjų reikalavimą. Savivaldybė nurodė, kad nėra gavusi informacijos iš kontroliuojančių institucijų dėl Barui nustatytų ir įsiteisėjusių ekonominių sankcijų dėl prekybos alkoholiniais gėrimais pažeidimų. Nurodė, jog pagal policijos pateiktą informaciją, Baro prekybos vietoje iškvietimų pobūdis – triukšmo problemos. Pagal Nacionalinio visuomenės sveikatos centro informaciją, šioje vietoje gyvenamojoje aplinkoje triukšmo lygio matavimai nebuvo atlikti. Nors 2017 m. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras inicijavo tokių matavimų vykdymą, tyrimas buvo nutrauktas, kadangi patys gyventojai nepateikė reikiamos informacijos. Nurodė, jog prekybos alkoholiu ribojimas yra kraštutinė priemonė, taikoma tik tokiais atvejais, kai visos kitos priemonės yra neveiksmingos. Savivaldybė nėra gavusi duomenų iš jokių kompetentingų institucijų pasiūlymų apriboti UAB „Abundo“ baro prekybą alkoholiu. Savivaldybės nuomone, pirmiausia būtina išnaudoti kitas teisės aktuose nustatytas priemones triukšmui suvaldyti.
32. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad Savivaldybė ginčijamu sprendimu pareiškėjų skundą išnagrinėjo išsamiai ir tinkamai, sprendimas priimtas nepažeidus teisės aktų reikalavimų, pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjas R. M., nesutikdamas su tokiu teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą.
33. Vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 35 punktu, savivaldybėms priskirtas triukšmo prevencijos ir triukšmo valstybinio valdymo įgyvendinimas yra savarankiška savivaldybių funkcija.
34. Nagrinėjamu atveju iš esmės dėl Baro skleidžiamo triukšmo pareiškėjai 2018 m. rugsėjo 5 d. skunde Savivaldybės prašė panaikinti Baro prekybos alkoholiu licenciją arba apriboti Baro darbo laiką.
35. Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje (2017 m. birželio 1 d. įstatymo Nr. XIII-394 redakcija) yra nustatyta, kad savivaldybių tarybos, siekdamos užtikrinti viešąją tvarką ir visuomenės saugumą ir įvertinusios prekybos alkoholiniais gėrimais vietą, gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų, asociacijų ar kitų institucijų raštu pareikštą nuomonę, policijos komisariatų pasiūlymus, turi teisę riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, nustatyti vietas ir (ar) teritorijas, kuriose draudžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, neišduoti licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais.
36. Minėtoje nuostatoje numatyta savivaldybės diskrecijos teisė riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, apibrėžiama tomis pačiomis sąlygomis, kurios vienodai reikšmingos ir priimant sprendimą neišduoti licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais. Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje minima informacija dar nėra besąlyginis pagrindas savivaldybių taryboms priimti sprendimą dėl apribojimo alkoholiniais gėrimais prekybos laiko ar atsisakymo išduoti licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais. Tai ne imperatyvi norma, o savivaldybės diskrecija, todėl kiekvienu atskiru atveju savivaldybės tarybos sprendimas dėl apribojimo alkoholiniais gėrimais prekybos laiko ar atsisakymo išduoti licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais turi būti motyvuotas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1698-624/2015; 2013 m. liepos 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-1674/2013).
37. Sprendžiant, ar prekybos alkoholiniais gėrimais laiko ribojimai yra pateisinami, be kita ko, atsižvelgiama į įvairių valstybės institucijų poziciją, nustatytų pažeidimų intensyvumą, pobūdį, trukmę bei pavojingumą visuomenei, šių pažeidimų sąsajas su atitinkamo ūkio subjekto veikla, prekybos vietą, gyventojų skundus, analogiškus savivaldybės sprendimus dėl konkurentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-3245/2011; 2012 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-1221/2012 ir kt.).
38. Pažymėtina, jog viena vertus, nėra abejonės, kad Alkoholio kontrolės įstatymu, įskaitant 18 straipsnio turinį, siekiama užtikrinti viešąjį interesą mažinant alkoholio vartojimą, jo neigiamas pasekmes ir taip apsaugoti asmenų sveikatos. Tokios apsaugos užtikrinimas traktuotinas kaip konstitucinis imperatyvas (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarimą). Kita vertus, Konstitucijos 46 straipsnis įtvirtina ūkinės veiklos laisvę, jos veiksmingas užtikrinimas taip pat laikytinas konstituciniu imperatyvu (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2018 m. gegužės 24 d. nutarimą ir jame nurodytą teismų praktiką). Taigi, tarp šių konstitucinių imperatyvų turi būti užtikrinama tinkama pusiausvyra (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1063-858/2018).
39. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą ir suformuotą teismų praktiką, darytina išvada, kad savivaldybės taryba, konkrečiu atveju spręsdama dėl prekybos alkoholiniais gėrimais ribojimo, turi įvertinti aplinkybių visumą, siekiant užtikrinti visuomenės ir konkretaus ūkio subjekto interesų pusiausvyrą. Nagrinėjamu atveju Savivaldybė, priimdama skundžiamą 2018 m. spalio 19 d. sprendimą Nr. (33.2.15)2-2978, ginčui aktualių aplinkybių visumą įvertino, sprendimą priėmė savo diskrecijos ribose, sprendimas yra aiškus ir motyvuotas. Apeliaciniame skunde nurodyti įrodymai (nutarties 19 p.) taip pat nesudaro pagrindo daryti vienareikšmišką išvadą, jog nagrinėjamu atveju buvo būtina tenkinti pareiškėjų prašymą. Akcentuotina, kad turėjo būti vertinama aplinkybių visuma ir siekiama užtikrinti interesų pusiausvyrą, kas nagrinėjamu atveju ir buvo atlikta. Vien tai, kad pareiškėjai pageidauja apriboti Baro darbo laiką, nereiškia, kad tai yra vienintelė priemonė, kurią privalėjo taikyti Savivaldybė, įgyvendindama triukšmo prevenciją. Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje nustatytų ribojimų taikymas yra kraštutinė priemonė, kurią taikyti nagrinėjamu atveju, priimant ginčijamą 2018 m. spalio 19 d. sprendimą Nr. (33.2.15)2-2978, nebuvo pakankamai pagrindų, be kita ko, atsižvelgiant ir į tai, kad Baras veikia ir pareiškėjai gyvena miesto centre ((duomenys neskelbtini), Kaune).
40. Pareiškėjai 2018 m. rugsėjo 5 d. skunde taip pat prašė atimti Baro licenciją prekiauti alkoholiniais gėrimais. Konkretūs pagrindai, kada gali būti licencijos galiojimas panaikinamas arba sustabdomas, nustatyti Alkoholio kontrolės įstatymo 34 ir 34¹ straipsniuose. Pareiškėjai nenurodė nei skunde, nei apeliaciniame skunde konkrečių šiose įstatymo normose įtvirtintų pagrindų, kurie pagrįstų licencijos atėmimą nagrinėjamu atveju.
41. Atsižvelgdama į nurodytą nagrinėjamai bylai reikšmingų aplinkybių įrodinėjimo specifiką, kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo nurodytiems įrodymų įvertinimo argumentams, daro išvadą, kad ginčijamas Kauno miesto savivaldybės administracijos 2018 m. spalio 19 d. sprendimas Nr. (33.2.15)2-2978 iš esmės yra pagrįstas ir jį naikinti nebuvo pagrindo, atitinkamai, nebuvo pagrindo ir įpareigoti Kauno miesto savivaldybės tarybą ir Kauno miesto savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjų 2018 m. rugsėjo 5 d. skundą.
42. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas bei proceso normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
43. Netenkinus pareiškėjo apeliacinio skundo, netenkinamas ir jo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo R. M. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.