- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-02
- Bylos Nr.
- A-438-2442-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02019-2010-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Stasys Gagys (pirm.), Antanas Ablingis, Romanas Klišauskas (pran.)
- Pareiškėjas
- V. V.
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Telšių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
- Kategorijos
- 8.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko (pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. V. individualios įmonės „Translandijos transportas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. V. individualios įmonės „Translandijos transportas“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Telšių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas V. V. IĮ „Translandijos transportas“ skunde, kurio dalyką patikslino 2010 m. lapkričio 9 d. pateiktu pareiškimu, prašo teismo:
1) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie LR FM) 2010 m. birželio 9 d. sprendimą Nr. 69-148 dalyje, kuria atsisakyta pareiškėją V. V. IĮ „Translandijos transportas“ pilnai atleisti nuo priskaičiuotų delspinigių mokėjimo, priimant sprendimą atleisti V. V. IĮ „Translandijos transportas“ nuo 24860,72 Lt delspinigių mokėjimo;
2) panaikinti Telšių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Telšių AVMI) 2010 m. balandžio 20 d. sprendimą Nr. (2.1) (A12-116)R16-3674.
Skunde nurodė, kad 2010 m. kovo 17 d. pateikė Telšių AVMI mėnesines pajamų mokesčio ir privalomo socialinio draudimo įmokų nuo A klasės pajamų deklaracijas (FR0572) bei metines A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijas (FR0573) už 2007 ir 2008 metus. Jose deklaruotą fiziniams asmenims, dirbusiems pagal verslo liudijimus, nuo išmokėtų išmokų už atliktus įvairius statybos ir remonto darbus išskaičiuotą 92 628 Lt gyventojų pajamų mokestį (toliau - ir GPM) 2010 m. kovo 18 d. sumokėjo į biudžetą. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – ir GPMĮ) 36 straipsnio 2 dalimi bei Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 96 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Telšių AVMI apskaičiavo įmonei 34 357,71 Lt GPM delspinigių. Pareiškėjas 2010 m. kovo 22 d. pateikė Telšių AVMI prašymą Nr. 053 atleisti nuo delspinigių mokėjimo vadovaujantis MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytų aplinkybių pagrindu. Telšių AVMI viršininko pavaduotojas, 2010 m. balandžio 20 d. išnagrinėjęs prašymą, nustatė, kad nėra MAĮ 100 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 141 straipsnio 1 dalyje numatytų atleidimo nuo priskaičiuotų delspinigių pagrindų sprendimu Nr. (2.1)(A12-116)R16-3674 nusprendė neatleisti nuo priskaičiuotų 34 357,71 Lt GPM delspinigių. Pareiškėjas pateikė skundą VMI prie LR FM, kuri 2010 m. birželio 9 d. sprendimu Nr. 69-148 „Dėl V. V. IĮ „Translandijos transportas“ (įm. kodas 266763710) 2010 m. balandžio 30 d. skundo“ skundą patenkino dalinai ir atleido įmonę nuo 9496,99 Lt GPM delspinigių mokėjimo.
Pareiškėjo nuomone, šis VMI prie LR FM sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, kaip prieštaraujantis įstatymams ir faktinėms aplinkybėms, priimtas neišnagrinėjus visų nurodytų aplinkybių, jų neįvertinus. MAĮ 100 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad mokesčių mokėtojas gali būti atleidžiamas nuo skaičiuojamų (apskaičiuotų), bet nesumokėtų (neišieškotų) delspinigių ar jų dalies, jeigu: delspinigiai buvo apskaičiuoti nuo vieno mokesčio nepriemokos, bet už tą patį laikotarpį mokesčių mokėtojas turėjo to paties ar kito mokesčio permoką, ir šio Įstatymo 87 straipsnis nedraudžia įskaityti nurodytas sumas; yra šio Įstatymo 141 straipsnio 1 dalyje nustatytas pagrindas. Mokesčių administratorius gali atleisti mokesčių mokėtoją nuo delspinigių esant dviem sąlygoms: mokesčio nepriemokos ir to paties ar kito mokesčio permokos (skirtumo) buvimas už tą patį laikotarpį; nurodytų sumų įskaitymo teisinė galimybė. MAĮ 87 straipsnyje nurodyti atvejai, kai negalima (draudžiama) įskaityti mokesčių mokėtojo mokesčio permokos (skirtumo) mokestinei nepriemokai padengti. Pagal MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 3 punktą, atleidimo nuo delspinigių pagrindas yra kai mokesčių mokėtojo atskira veika, nors ir pažeidžiančia mokesčio įstatymo nuostatas, nepadaroma žala biudžetui. Žalos padarymas biudžetui turėtų būti suprantamas kaip dėl neteisėtų mokesčių mokėtojo veiksmų, kuriais padaromas neigiamas poveikis valstybės finansiniams interesams, valstybės negautos mokestinės pajamos. Mokesčių mokėtojas gali būti atleidžiamas nuo paskirtų baudų (delspinigių), kai savo atskira veikla pažeidžia mokesčio įstatymo nuostatas, tačiau realios žalos biudžetui nepadaro. VMI prie LR FM viršininko 2004 m. liepos 26 d. įsakymu Nr. VA-144 patvirtintų Atleidimo nuo baudų ir delspinigių taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 10 punkte nustatyta, kad mokesčių mokėtojas turi būti atleidžiamas nuo už nesumokėtus mokesčius skaičiuojamų delspinigių mokesčių administratoriaus iniciatyva, kai mokesčių administratorius, vykdydamas mokesčių apskaitos funkcijas ar atlikdamas mokestinį patikrinimą, nustato, kad mokesčių mokėtojas atskira veika, nors ir pažeidžiančia mokesčio įstatymo nuostatas, nepadaro žalos biudžetui. Pareiškėjas 2010 m. balandžio 30 d. skunde atsakovui nurodė, kad mokesčių administratoriaus atžvilgiu visada elgėsi sąžiningai, mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius visuomet moka sąžiningai ir laiku, laikydamasi mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, taip pat ir mokestį, susijusį su paskirtais delspinigiais, sumokėjo 2010 m. kovo 18 d. mokėjimo pavedimu Nr. 1616. Kaip matyti iš mokesčių mokėtojo kortelės duomenų, įmonė pastoviai mokėdavo avansu pelno mokestį, tame tarpe ir 2007-2008 metais, už laikotarpį kurį paskaičiuota delspinigių suma dėl nesavalaikio GPMĮ numatyto mokesčio deklaravimo ir sumokėjimo.
Pareiškėjas akcentavo, kad per 2007 m. įmonė sumokėjo avansu 186 977 Lt, per 2008 m. - 169 898 Lt arba 135 925 Lt daugiau, negu deklaruota pagal faktinius duomenis, per 2009 m. - 11 788 Lt. 2009 metais įmonė buvo permokėjusi 45 738,91 Lt pelno mokesčio. Šie duomenys rodo, kad už tą patį laikotarpį, už kurį buvo paskaičiuoti delspinigiai dėl GPM nesumokėjimo, valstybei buvo avansu sumokėta didesnė pinigų suma nei buvo nustatyta mokestinė nepriemoka, taip pat, susidarė 45 738,91 Lt šio mokesčio (pelno) permoka. Kadangi už tą patį laikotarpį valstybė disponavo avansinėmis lėšomis, bei pelno mokesčio permoka, tai rodo, kad realios žalos biudžetui nebuvo padaryta. Ekonominės krizės laikotarpiu įmonė išsaugojo patikimo vežėjo vardą ES rinkoje. Pagal priimtą investicijų projektą, kuriam įgyvendinti reikės 1,8 mln. litų, įmonė planuoja įsigyti 10 vilkikų ir 10 puspriekabių. Pagal su lizingo bendrove suderintas finansavimo sąlygas, 30 proc. įsigyjamų vilkikų kainos sutarties pasirašymo metu įmonė privalo dengti iš savo lėšų. Delspinigių prievolė atimtų galimybę įvykdyti dalį numatytų investicijų, pagal investicinį projektą. Šių aplinkybių mokesčių administratorius, spręsdamas skundą dėl Telšių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimo panaikinimo, įmonės atleidimo nuo delspinigių mokėjimo, nenagrinėjo ir įstatymų reikalavimų numatančių mokesčių administratoriaus pareigą pilnai ir visapusiškai išnagrinėti mokesčių mokėtojo skundus, nevykdė. Atsakovas 2010 m. birželio 9 d. sprendime nurodė, kad kitų pagrindų, nurodytų MAĮ 100 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 141 straipsnio 1 dalies 1 - 3 punkte bei Taisyklėse nenustatyta, todėl įmonės prašymas atleisti nuo 24 860,72 GPM delspinigių mokėjimo negali būti tenkinamas, kas neatitinka faktinėms aplinkybėms. Pareiškėjo teigimu, pats atsakovas sprendime konstatavo, kad iš skundui nagrinėti pateiktų dokumentų ir skundžiamo Telšių AVMI 2010 m. balandžio 20 d. sprendimo Nr. (2.1)(A12-116)R16-3674 matyti, kad Telšių AVMI neatsižvelgė į įmonės pateiktame 2010 m. kovo 22 d. prašyme dėl atleidimo nuo delspinigių nurodytus argumentus ir minėtą sprendimą neatleisti įmonės nuo 34 357,71 Lt GPM delspinigių priėmė neįvertinusi ir neatsižvelgusi į įmonės turėtas kitų mokesčių permokas (skirtumą). Įmonės skundo nagrinėjimo metu centrinio mokesčių administratoriaus nurodymu bei vadovaujantis Taisyklių 10 ir 11 punktais, Telšių AVMI apskaitos skyrius perskaičiavo įmonei apskaičiuotus GPM delspinigius. Taigi, atsakovas pripažinęs, kad pareiškėjas mokesčių mokėjimo laikotarpiu turėjo mokesčių permoką, šios aplinkybės, kaip ir kitų įmonės sumokėtų avansu sumų, kuriomis disponavo valstybė mokestiniu laikotarpiu, nevertino kaip žalos nebuvimo pagrindo, kas nėra teisinga.
Atsiliepimas
Pateiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą atsakovas VMI prie LR FM su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Šalies argumentai
Nurodė, kad pareiškėjas 2010 m. kovo 22 d. pateikė Telšių AVMI prašymą Nr. 053 atleisti nuo delspinigių mokėjimo, vadovaujantis MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytų aplinkybių pagrindu. Telšių AVMI pareiškėjo prašymo netenkino, motyvuodama tuo, kad nėra MAĮ 100 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 141 straipsnio 1 dalyje numatytų atleidimo nuo priskaičiuotų delspinigių pagrindų. Pareiškėjas pateikė 2010 m. balandžio 30 d. skundą atsakovui, kuriame prašė pakeisti Telšių AVMI 2010 m. balandžio 20 d. sprendimą Nr. (2.1)(A12-116)R16-3674 dėl atleidimo nuo delspinigių, priimant sprendimą atleisti pareiškėją nuo 34 357,71 Lt GPM delspinigių. Atsakovas 2010 m. birželio 9 d. sprendimu Nr. 69 - 148 pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, t. y. atleido nuo 9496,99 Lt GPM delspinigių mokėjimo, neatleido nuo 24 860,72 Lt GPM delspinigių mokėjimo. Atsakovo manymu, skundžiamas sprendimas yra visiškai pagrįstas ir teisingas, priimtas išsamiai bei objektyviai išnagrinėjus visas su byla susijusias aplinkybes. Pareiškėjas pavėluotai, t. y. 2010 m. kovo 17 d., pateikė Telšių AVMI mėnesines pajamų mokesčio ir PSD įmokų nuo A klasės pajamų deklaracijas (FR0572) bei metines A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijas (FR0573) už 2007 ir 2008 metus ir jose deklaruotą fiziniams asmenims, dirbusiems pagal verslo liudijimus, nuo išmokėtų išmokų už atliktus įvairius statybos ir remonto darbus išskaičiuotą 92 628 Lt GPM į biudžetą sumokėjo 2010 m. kovo 18 d.. Atsižvelgus į tai ir vadovaujantis GPMĮ 36 straipsnio 2 dalimi bei MAĮ 96 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pareiškėjui buvo apskaičiuoti 34 357,71 Lt GPM delspinigių.
Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, jog atleidimo nuo delspinigių ir baudų pagrindus nustato MAĮ bei Taisyklės. MAĮ 100 straipsnio 1 dalyje bei Taisyklių 7 punkte nurodyta, jog mokesčių mokėtojai atleidžiami nuo skaičiuojamų (apskaičiuotų), bet nesumokėtų (neišieškotų) delspinigių ar jų dalies, jeigu: yra MAĮ 141 straipsnio 1 dalyje nustatytas pagrindas; kitais atvejais, kai delspinigius išieškoti netikslinga ekonominiu ir (ar) socialiniu požiūriu, kaip tai suprantama pagal MAĮ 113 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Šis atleidimo pagrindas gali būti taikomas tik mokesčių mokėtojams - fiziniams asmenims. MAĮ 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atleidimo nuo pagal šio Įstatymo 139 ir 140 straipsnius paskirtų baudų mokėjimo pagrindai yra: jei mokesčių mokėtojas įrodo, kad nėra kaltas dėl padaryto pažeidimo; jei mokesčio įstatymas pažeistas dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo mokesčių mokėtojo valios ir kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti. Tokiomis aplinkybėmis nelaikomi mokesčių mokėtojo ar jo darbuotojų veiksmai ar neveikimas, taip pat mokesčių mokėtojo nemokumas; kai mokesčių mokėtojo atskira veika, nors ir pažeidžiančia mokesčio įstatymo nuostatas, nepadaroma žala biudžetui; kai mokesčio mokėtojas mokesčio įstatymą pažeidė dėl klaidingo apibendrinto mokesčių įstatymo paaiškinimo arba mokesčių administratoriaus raštu pateiktos klaidingos konsultacijos mokesčių mokėjimo klausimais. Anot atsakovo, Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai nenumato jokių papildomų atleidimo nuo delspinigių ar baudų pagrindų, išskyrus nurodytus MAĮ ir Taisyklėse. Atsakovas pažymėjo, kad MAĮ numato baigtinį atleidimo nuo delspinigių ir baudų pagrindų sąrašą. Prašymas atleisti nuo delspinigių gali būti tenkinamas tik tada, jei yra nors viena aplinkybė, numatyta ir įtvirtinta aukščiau nurodytose teisės normose. MAĮ nėra įtvirtinta galimybė atleisti mokesčių mokėtoją nuo delspinigių ar baudos mokėjimo kitu, negu šiame įstatyme nustatytu pagrindu. Mokesčių mokėtojui, laiku neįvykdžiusiam savo pagrindinės prievolės, atsiranda nauja prievolė - sumokėti už pradelstą laikotarpį atitinkamą sumą. Dėl kokių priežasčių ši prievolė nebuvo įvykdyta, nėra svarbu. MAĮ 40 straipsnyje yra įtvirtintos mokesčių mokėtojo pareigos. Šio straipsnio 1 punktas numato, kad mokesčių mokėtojas privalo laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę. Už tinkamą mokestinių prievolių vykdymą atsakingas tik mokesčių mokėtojas, delspinigių skaičiavimas siejamas tik su mokesčių mokėtojo neteisėtu elgesiu mokant mokesčius.
Atsakovas akcentavo, jog MAĮ 96 straipsnio 1 dalis numato atvejus, kada skaičiuojami delspinigiai, t. y. už nesumokėtą arba pavėluotai į biudžetą sumokėtą mokesčių mokėtojo deklaruotą mokestį arba mokesčių mokėtojo (atitinkamo mokesčio įstatyme numatytu atveju - mokesčių administratoriaus) apskaičiuotą nedeklaruojamą mokestį (įskaitant muitinės deklaracijoje apskaičiuotą mokestį); už nesumokėtą arba pavėluotai sumokėtą patikrinimo metu mokesčių administratoriaus nustatytą nedeklaruotą deklaruojamą ar neapskaičiuotą nedeklaruojamą mokestį (įskaitant mokestį, kuris turėjo būti apskaičiuotas muitinės deklaracijoje); už pagal mokesčių mokėtojo prašymą nepagrįstai grąžintą (įskaitytą) mokesčio permoką (išskyrus tuos atvejus, kai per daug grąžinama (įskaitoma) dėl mokesčių administratoriaus klaidos). Pasak atsakovo, nesumokėjęs mokesčio atitinkamame įstatyme nustatyta tvarka ir terminu, pareiškėjas padarė žalą valstybės biudžetui. Atsakovas pažymėjo, kad atsakovas 2010 m. birželio 9 d. sprendime Nr. 69-148 nustatė, jog iš skundui nagrinėti pateiktų dokumentų ir skundžiamo Telšių AVMI 2010 m. balandžio 20 d. sprendimo Nr. (2.1)(A12-116)R16-3674 matyti, kad Telšių AVMI neatsižvelgė į pareiškėjo pateiktame 2010 m. kovo 22 d. prašyme dėl atleidimo nuo delspinigių nurodytus argumentus ir minėtą sprendimą neatleisti nuo 34 357,71 Lt GPM delspinigių priėmė neįvertinusi ir neatsižvelgusi į pareiškėjo turėtas kitų mokesčių permokas (skirtumą), todėl pareiškėją atleido nuo 9496,99 Lt GPM delspinigių mokėjimo. Kadangi byloje nenustatytas joks iš minėtų pagrindų, leidžiančių atleisti pareiškėją nuo delspinigių mokėjimo, todėl nėra įstatyminio pagrindo atleisti pareiškėją nuo 24 860,72 Lt GPM delspinigių mokėjimo.
Atsiliepimas
Pateiktame atsiliepime į atsakovo skundą tretysis suinteresuotas asmuo Telšių AVMI su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Tretysis suinteresuotasis asmuo nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo skunde nurodytais argumentais. Trečiojo suinteresuotojo asmens nuomone, ginčijami sprendimai yra pagrįsti, priimti objektyviai išnagrinėjus visas aplinkybes, todėl nėra pagrindo jų naikinti.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. lapkričio 19 d. sprendimu pareiškėjo V. V. IĮ „Translandijos transportas“ skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas konstatavo, jog pareiškėjo atstovo paaiškinimais ir byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas V. V. IĮ „Translandijos transportas“ 2010 m. kovo 17 d. pateikė Telšių AVMI mėnesines pajamų mokesčio ir PSD įmokų nuo A klasės pajamų deklaracijas (FR0572) bei metines A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijas (FR0573) už 2007 ir 2008 metus ir jose deklaruotą fiziniams asmenims, dirbusiems pagal verslo liudijimus, nuo išmokėtų išmokų už atliktus įvairius statybos ir remonto darbus išskaičiuotą 92 628 Lt GPM į biudžetą sumokėjo 2010 m. kovo 18 d.. Atsižvelgus į tai bei vadovaujantis LR gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 36 straipsnio 2 dalimi ir LR mokesčių administravimo įstatymo 96 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pareiškėjui V. V. IĮ „Translandijos transportas“ buvo apskaičiuoti 34 357,71 Lt GPM delspinigių. Išnagrinėjusi pareiškėjo pateiktą prašymą, Telšių AVMI 2010 m. balandžio 20 d. sprendimu Nr. (2.1) (A12-116) R16-3674 atsisakė atleisti pareiškėją V. V. IĮ „Translandijos transportas“ nuo apskaičiuotų 34 357 Lt GPM delspinigių nesant tam teisinio pagrindo. Išnagrinėjusi pateiktą skundą, VMI prie LR FM 2010 m. birželio 9 d. sprendimu Nr. 69-148 pareiškėjo V. V. IĮ „Translandijos transportas“ skundą tenkino iš dalies, t. y. pagal mokesčių mokėtojo kortelės duomenis įvertinusi kitų pareiškėjo mokesčių permokas, atleido nuo 9496,99 Lt GPM delspinigių mokėjimo, neatleido nuo 24 860,72 Lt GPM delspinigių mokėjimo. Teismas pabrėžė, jog pareiškėjas nesutiko su atsakovo sprendimu toje dalyje, kurioje atsisakyta pareiškėją atleisti nuo 24 860,72 Lt GPM delspinigių mokėjimo ir, kaip matyti iš jos skundo ir jos atstovo paaiškinimo teismo posėdyje, teigė, kad yra pagrindas jį atleisti nuo delspinigių mokėjimo LR mokesčių administravimo įstatymo 141 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu.
Įvertinęs ginčo teisinių santykių reguliavimą pirmosios instancijos teismas pripažino, kad pareiškėjas LR mokesčių administravimo įstatymo 141 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu nuo visos 34 357 Lt GPM delspinigių sumos galėtų būti atleistas tik tuo atveju, jei tuo visu laikotarpiu, kuriuo dėl GPM nepriemokos paskaičiuoti delspinigiai, turėtų kito mokesčio permoką (skirtumą), kurios suma didesnė už nustatytą (apskaičiuotą) mokesčio nepriemokos sumą arba yra jai lygi. Tačiau, kaip nurodė teismas, iš paties pareiškėjo pateiktų mokesčių mokėtojo kortelės duomenų matyti, jog pelno mokesčio permoka buvo tik 2009 m., ši permoka, atsižvelgiant į Atleidimo nuo baudų ir delspinigių taisyklių, patvirtintų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. liepos 26 d. įsakymu Nr. VA-144, 10 ir 11 punktų nuostatas, buvo įvertinta priimant VMI prie LR FM 2010 m. birželio 9 d. sprendimą Nr. 69-148 atleisti pareiškėją V. V. IĮ „Translandijos transportas“ nuo 9496,99 Lt GPM delspinigių mokėjimo. Teismo nuomone, duomenų, jog nuo viršijančios mokesčio permokos dydį nepriemokos sumos delspinigiai paskaičiuoti netinkamai, nėra, todėl nėra jokio pagrindo pripažinti, kad atsakovo sprendimas neatleisti pareiškėjo nuo 24 860,72 Lt GPM sumos yra nepagrįstas ar neteisėtas.
III.
Pareiškėjas V. V. IĮ „Translandijos transportas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.
Apeliaciniame skunde nurodo, jog, kaip matyti iš įmonės „Translandijos transportas" mokesčių mokėtojo kortelės duomenų, įmonė nuolat avansu mokėdavo pelno mokestį, taip pat ir 2007 - 2008 metais, tačiau už šį laikotarpį buvo apskaičiuota delspinigių suma dėl gyventojų pajamų mokesčio deklaravimo ir mokėjimo ne laiku. Be to, per 2007 metus įmonė sumokėjo avansu 135 933 Lt pelno mokesčio, per 2008 metus - 169 888 Lt, arba 135925 Lt. daugiau, negu deklaruota pagal faktinius duomenis, per 2009 m. - 11788 Lt. Pareiškėjo teigimu, 2009 metais įmonė buvo permokėjusi 45738,91 Lt pelno mokesčio. Pasak pareiškėjo, visi minėti duomenys rodo, kad už tą patį laikotarpį, už kurį buvo paskaičiuoti delspinigiai dėl GPM nesumokėjimo, valstybei buvo avansu sumokėta didesnė suma pinigų, nei buvo nustatyta mokestinė nepriemoka, be to, susidarė 45 738,91 Lt šio mokesčio (t. y. pelno mokesčio) permoka. Anot pareiškėjo, kadangi už tą patį laikotarpį valstybė disponavo avansinėmis pelno mokesčio lėšomis, kuris pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (2001 m. gruodžio 20 d. Nr. IX-675) 53 straipsnio reikalavimus yra mokamas pagal metines pelno mokesčio deklaracijas, pasibaigus metams, ir egzistavo pelno mokesčio permoka, realios žalos biudžetui nebuvo padaryta. Pareiškėjas akcentavo, kad iš esmės to neginčijo ir mokesčių administratorius, tačiau nepasisakė, kodėl minėtos aplinkybės nelaikytinos Mokesčių administravimo įstatymo 141 straipsnio l dalies 3 punkte numatytu atleidimo nuo delspinigių pagrindu, bei šios įstatymo nuostatos negali būti taikomos. Pareiškėjo teigimu, šių skundo aplinkybių nenagrinėjo ir Vilniaus apygardos administracinis teismas, todėl pažeidė įstatymų reglamentuojančių sprendimo priėmimą nuostatas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnis). Pasak pareiškėjo, byloje surinkti rašytiniai įrodymai (dokumentai) nebuvo įvertinti ir dėl jų įrodomosios galios nepasisakyta (Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalis). Teismo išvados nepagrįstos faktinėmis aplinkybėmis - neįvertinti byloje esantis įrodymai, kurie paneigtų ar patvirtintų tokią išvadą, nesivadovauta materialinėmis teisės normomis reguliuojančiomis ginčo teisinius santykius. Pareiškėjo vertinimu, remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad byla neišnagrinėta ir teismo sprendimas nepagrįstas faktinėmis aplinkybėmis (Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnis, 81 straipsnis, 87 straipsnio 4 dalis).
Atsiliepimas
Atsiliepimais į apeliacinį skundą atsakovas bei tretysis suinteresuotasis asmuo prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, savo poziciją grindžia pirmosios instancijos teismui išdėstytais motyvais bei argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Byloje kilęs ginčas dėl mokesčių administratoriaus sprendimų (Telšių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas Nr. (2.1) (A12-116)R16-3674.; Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos 2010 m. birželio 9 d. sprendimas Nr. 69-148), kuriais buvo nutarta pareiškėją tik iš dalies atleisti nuo delspinigių mokėjimo - 9496,99 Lt, neatleidžiant jo nuo likusių 24860,72 Lt delspinigių mokėjimo.
Pareiškėjas savo nesutikimą su šiais sprendimais grindžia tuo, kad jis 2009 metais turėjo 45738,91 Lt pelno mokesčio permoką, kuri, pasak pareiškėjo, buvo didesnė nei už tą patį laikotarpį buvo jam nustatyta mokestinė GPM nepriemoka, už kurią jam ir yra paskaičiuoti delspinigiai.
Delspinigių skyrimo bei atleidimo nuo jų klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas bei jį įgyvendinantys teisės aktai.
Šio įstatymo 100 straipsnio 1 dalyje (2007 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1249 redakcija) nustatyta, kad „Mokesčių mokėtojas gali būti atleidžiamas nuo skaičiuojamų (apskaičiuotų), bet nesumokėtų (neišieškotų) delspinigių ar jų dalies, jeigu: <...> yra šio Įstatymo 141 straipsnio 1 dalyje nustatytas pagrindas; kitais atvejais, kai delspinigius išieškoti netikslinga ekonominiu ir (ar) socialiniu požiūriu, kaip tai suprantama pagal šio Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Šis atleidimo pagrindas gali būti taikomas tik mokesčių mokėtojams - fiziniams asmenims.“
Iš šios teisės normos konstrukcijos matyti, kad joje yra nustatyti du savarankiški atleidimo nuo delspinigių pagrindai, kurių pritaikymo sąlygos yra išdėstytos kitų teisės normų dispozicijose - Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir 141 straipsnio 1 dalyje.
Pareiškėjas savo reikalavimą – atleisti nuo delspinigių, iš esmės grindžia Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 141 straipsnio 1 dalies 3 punktu nustatančiu, kad mokesčio mokėtojas nuo paskirtos baudos (delspinigių) gali būti atleistas „kai mokesčių mokėtojo atskira veika, nors ir pažeidžiančia mokesčio įstatymo nuostatas, nepadaroma žala biudžetui“.
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. liepos 26 d. įsakymu Nr. VA-144 patvirtintų Atleidimo nuo baudų ir delspinigių taisyklių 11 punkte (2006 m. vasario 28 d. įsakymo Nr. VA-20 redakcija) taip pat nustatyta, kad „Kai mokesčių administratorius, vykdydamas mokesčių apskaitos funkcijas ar atlikdamas mokestinį patikrinimą, nustato, kad mokesčių mokėtojas turėjo mokesčio nepriemoką, bet tą patį laikotarpį jis turėjo to paties ar kito mokesčio permoką (skirtumą), kurios suma mažesnė už nustatytą (apskaičiuotą) mokesčio nepriemokos sumą, ir pagal MAĮ 87 str. nedraudžiama mokesčio permokos sumų (skirtumo) įskaityti nustatytoms mokesčių nepriemokoms padengti, mokesčių mokėtojas turi būti atleidžiamas nuo tos dalies delspinigių, kurie skaičiuojami nuo nepriemokos sumos, lygios mokesčio permokos (skirtumo) dydžiui, o nuo viršijančios mokesčio permokos (skirtumo) dydį nepriemokos sumos delspinigiai turi būti skaičiuojami MAĮ nustatyta tvarka.“
Iš šio teisinio reguliavimo seka, kad mokesčių mokėtojas, turintis to paties ar kito mokesčio permoką už tą patį laikotarpį, už kurį atsirado mokestinė nepriemoka, priklausomai nuo aritmetinio santykio tarp turimos mokestinės nepriemokos ir permokos dydžio, gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo delspinigių skaičiavimo už mokestinę nepriemoką.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas už 2007 ir 2008 metus nesumokėtą gyventojų pajamų mokestį turėjo 92 628 Lt šio mokesčio nepriemoką, nuo kurios jam buvo priskaičiuoti delspinigiai. Šią nepriemoką pareiškėjas sumokėjo 2010 m. kovo 18 d..
Kaip nurodo pareiškėjas 2009 m. jis turėjo 45738,91 Lt pelno mokesčio permoką. Šių aplinkybių atsakovas neginčija.
Remiantis anksčiau aptartu teisiniu reguliavimu, pareiškėjas įgijo teisę būti atleistas nuo tos delspinigių dalies, kuri susidarė įskaičius priešpriešinius reikalavimus dėl mokestinės permokos ir nepriemokos, o nuo sumos, kurios nepadengė permoka, delspinigiai galėjo būti skaičiuojami.
Iš ginčijamo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos 2010 m. birželio 9 d. sprendimo Nr. 69-148, kuriuo atitinkamai buvo pakeistas Telšių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas Nr. (2.1) (A12-116)R16-3674, matyti, kad atsakovas tik iš dalies atleisdamas pareiškėją nuo delspinigių minėtomis nuostatomis ir vadovavosi.
Nors pareiškėjas ir nurodo, kad 2007-2008 m. į biudžetą buvo avansu sumokėjęs didesnes pelno mokesčio sumas nei jam buvo priskaičiuota už tą patį laikotarpį gyventojų pajamų mokesčio nepriemoka, tačiau mokestine teisine prasme avansinis mokesčio sumokėjimas ir mokesčio permoka nėra tapačios sąvokos. Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 10 dalį mokesčio permoka suprantama, kaip mokesčių mokėtojo sumokėta per didelė mokesčio suma.
Minėta, kad pareiškėjas nurodo, kad jis turėjo 45738,91 Lt pelno mokesčio permoką. Todėl sprendžiant byloje kilusį ginčą teisinę reikšmę turi šios permokos suma, o ne avansinių mokėjimų sumos.
Dėl paminėto tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija,
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo V. V. individualios įmonės „Translandijos transportas“ apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.