Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Miliuvienės ir Donato Vansevičiaus, sekretoriaujant Dinai Belovai, dalyvaujant pareiškėjos V. V. IĮ „Translandijos transportas“ atstovui J. K., nedalyvaujant atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir trečiojo suinteresuotojo asmens Telšių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovams, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos V. V. IĮ „Translandijos transportas“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Telšių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja V. V. IĮ „Translandijos transportas“ skunde, kurio dalyką patikslino 2010-11-09 pateiktu pareiškimu (b. l. 66), prašo teismo: 1) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie LR FM) 2010-06-09 sprendimą Nr. 69-148 dalyje, kuria atsisakyta pareiškėją V. V. IĮ „Translandijos transportas“ pilnai atleisti nuo priskaičiuotų delspinigių mokėjimo, priimant sprendimą atleisti V. V. IĮ „Translandijos transportas“ nuo 24860,72 Lt delspinigių mokėjimo; 2) panaikinti Telšių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Telšių AVMI) 2010-04-20 sprendimą Nr. (2.1) (A12-116)R16-3674. Nurodo, kad 2010-03-17 pateikė Telšių AVMI mėnesines pajamų mokesčio ir privalomo socialinio draudimo įmokų nuo A klasės pajamų deklaracijas (FR0572) bei metines A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijas (FR0573) už 2007 ir 2008 metus. Jose deklaruotą fiziniams asmenims, dirbusiems pagal verslo liudijimus, nuo išmokėtų išmokų už atliktus įvairius statybos ir remonto darbus išskaičiuotą 92 628 Lt gyventojų pajamų mokestį (toliau - ir GPM) 2010-03-18 sumokėjo į biudžetą. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – ir GPMĮ) 36 str. 2 d. bei Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 96 str. 1 d. 1 p., Telšių AVMI apskaičiavo įmonei 34 357,71 Lt GPM delspinigių. Pareiškėja 2010-03-22 pateikė Telšių AVMI prašymą Nr. 053 atleisti nuo delspinigių mokėjimo vadovaujantis MAĮ 141 str. 1 d. 3 p. nustatytų aplinkybių pagrindu. Telšių AVMI viršininko pavaduotojas, 2010-04-20 išnagrinėjęs prašymą, nustatė, kad nėra MAĮ 100 str. 1 d. 2 p. ir 141 str. 1 d. numatytų atleidimo nuo priskaičiuotų delspinigių pagrindų sprendimu Nr. (2.1)(A12-116)R16-3674 nusprendė neatleisti nuo priskaičiuotų 34 357,71 Lt GPM delspinigių. Pareiškėja pateikė skundą VMI prie LR FM, kuri 2010-06-09 sprendimu Nr. 69-148 „Dėl V. V. IĮ „Translandijos transportas“ (įm. kodas (duomenys neskelbtini)) 2010-04-30 skundo“ skundą patenkino dalinai ir atleido įmonę nuo 9496,99 Lt GPM delspinigių mokėjimo. Mano, kad šis VMI prie LR FM sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, kaip prieštaraujantis įstatymams ir faktinėms aplinkybėms, priimtas neišnagrinėjus visų nurodytų aplinkybių, jų neįvertinus. MAĮ 100 str. 1 d. numatyta, kad mokesčių mokėtojas gali būti atleidžiamas nuo skaičiuojamų (apskaičiuotų), bet nesumokėtų (neišieškotų) delspinigių ar jų dalies, jeigu: delspinigiai buvo apskaičiuoti nuo vieno mokesčio nepriemokos, bet už tą patį laikotarpį mokesčių mokėtojas turėjo to paties ar kito mokesčio permoką, ir šio Įstatymo 87 straipsnis nedraudžia įskaityti nurodytas sumas; yra šio Įstatymo 141 straipsnio 1 dalyje nustatytas pagrindas. Mokesčių administratorius gali atleisti mokesčių mokėtoją nuo delspinigių esant dviem sąlygoms: mokesčio nepriemokos ir to paties ar kito mokesčio permokos (skirtumo) buvimas už tą patį laikotarpį; nurodytų sumų įskaitymo teisinė galimybė. MAĮ 87 str. nurodyti atvejai, kai negalima (draudžiama) įskaityti mokesčių mokėtojo mokesčio permokos (skirtumo) mokestinei nepriemokai padengti. Pagal MAĮ 141 str. 1 d. 3 p., atleidimo nuo delspinigių pagrindas yra kai mokesčių mokėtojo atskira veika, nors ir pažeidžiančia mokesčio įstatymo nuostatas, nepadaroma žala biudžetui. Žalos padarymas biudžetui turėtų būti suprantamas kaip dėl neteisėtų mokesčių mokėtojo veiksmų, kuriais padaromas neigiamas poveikis valstybės finansiniams interesams, valstybės negautos mokestinės pajamos. Mokesčių mokėtojas gali būti atleidžiamas nuo paskirtų baudų (delspinigių), kai savo atskira veikla pažeidžia mokesčio įstatymo nuostatas, tačiau realios žalos biudžetui nepadaro. VMI prie LR FM viršininko 2004-07-26 įsakymu Nr. VA-144 patvirtintų „Atleidimo nuo baudų ir delspinigių taisyklių“ (toliau – ir Taisyklės) 10 p. nustatyta, kad mokesčių mokėtojas turi būti atleidžiamas nuo už nesumokėtus mokesčius skaičiuojamų delspinigių mokesčių administratoriaus iniciatyva, kai mokesčių administratorius, vykdydamas mokesčių apskaitos funkcijas ar atlikdamas mokestinį patikrinimą, nustato, kad mokesčių mokėtojas atskira veika, nors ir pažeidžiančia mokesčio įstatymo nuostatas, nepadaro žalos biudžetui. Pareiškėja 2010-04-30 skunde atsakovei nurodė, kad mokesčių administratoriaus atžvilgiu visada elgėsi sąžiningai, mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius visuomet moka sąžiningai ir laiku, laikydamasi mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos. Taip pat ir šiuo atveju mokestį, susijusį su paskirtais delspinigiais, sumokėjo 2010-03-18 mokėjimo pavedimu Nr. 1616. Kaip matyti iš mokesčių mokėtojo kortelės duomenų, įmonė pastoviai mokėdavo avansu pelno mokestį, tame tarpe ir 2007-2008 metais, už laikotarpį kurį paskaičiuota delspinigių suma dėl nesavalaikio GPMĮ numatyto mokesčio deklaravimo ir sumokėjimo. Per 2007 m. įmonė sumokėjo avansu 186 977 Lt, per 2008 m. - 169 898 Lt arba 135 925 Lt daugiau, negu deklaruota pagal faktinius duomenis, per 2009 m. - 11 788 Lt. 2009 metais įmonė buvo permokėjusi 45 738,91 Lt pelno mokesčio. Šie duomenys rodo, kad už tą patį laikotarpį, už kurį buvo paskaičiuoti delspinigiai dėl GPM nesumokėjimo, valstybei buvo avansu sumokėta didesnė pinigų suma nei buvo nustatyta mokestinė nepriemoka, taip pat, susidarė 45 738,91 Lt šio mokesčio (pelno) permoka. Kadangi už tą patį laikotarpį valstybė disponavo avansinėmis lėšomis, bei pelno mokesčio permoka, tai rodo, kad realios žalos biudžetui nebuvo padaryta. Ekonominės krizės laikotarpiu įmonė išsaugojo patikimo vežėjo vardą ES rinkoje. Pagal priimtą investicijų projektą, kuriam įgyvendinti reikės 1,8 mln. litų, įmonė planuoja įsigyti 10 vilkikų ir 10 puspriekabių. Pagal su lizingo bendrove suderintas finansavimo sąlygas, 30 proc. įsigyjamų vilkikų kainos sutarties pasirašymo metu įmonė privalo dengti iš savo lėšų. Delspinigių prievolė atimtų galimybę įvykdyti dalį numatytų investicijų, pagal investicinį projektą. Šių aplinkybių mokesčių administratorius, spręsdamas skundą dėl Telšių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimo panaikinimo, įmonės atleidimo nuo delspinigių mokėjimo, nenagrinėjo ir įstatymų reikalavimų numatančių mokesčių administratoriaus pareigą pilnai ir visapusiškai išnagrinėti mokesčių mokėtojo skundus, nevykdė. Atsakovė 2010-06-09 sprendime nurodė, kad kitų pagrindų, nurodytų MAĮ 100 str. 1 d. 2 p., 141 str. 1 d. 1 - 3 p. bei Taisyklėse nenustatyta, todėl įmonės prašymas atleisti nuo 24 860,72 GPM delspinigių mokėjimo negali būti tenkinamas, kas neatitinka faktinėms aplinkybėms. Pati atsakovė sprendime konstatavo, kad iš skundui nagrinėti pateiktų dokumentų ir skundžiamo Telšių AVMI 2010-04-20 sprendimo Nr. (2.1)(A12-116)R16-3674 matyti, kad Telšių AVMI neatsižvelgė į įmonės pateiktame 2010-03-22 prašyme dėl atleidimo nuo delspinigių nurodytus argumentus ir minėtą sprendimą neatleisti įmonės nuo 34 357,71 Lt GPM delspinigių priėmė neįvertinusi ir neatsižvelgusi į įmonės turėtas kitų mokesčių permokas (skirtumą). Įmonės skundo nagrinėjimo metu centrinio mokesčių administratoriaus nurodymu bei vadovaujantis Taisyklių 10 ir 11 p., Telšių AVMI apskaitos skyrius perskaičiavo įmonei apskaičiuotus GPM delspinigius. Taigi, atsakovė pripažinusi, kad pareiškėjas tuo pačiu mokesčių mokėjimo laikotarpiu turėjo mokesčių permoką, šios aplinkybės, kaip ir kitų įmonės sumokėtų avansu sumų, kuriomis disponavo valstybė mokestiniu laikotarpiu, nevertino kaip žalos nebuvimo pagrindo, kas nėra teisinga (b. l. 1-4).

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti iš esmės skunde nurodytais motyvais.

Pateiktame atsiliepime atsakovė VMI prie LR FM su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pareiškėja 2010-03-22 pateikė Telšių AVMI prašymą Nr. 053 atleisti nuo delspinigių mokėjimo, vadovaujantis MAĮ 141 str. 1 d. 3 p. nustatytų aplinkybių pagrindu. Telšių AVMI pareiškėjos prašymo netenkino, motyvuodama tuo, kad nėra MAĮ 100 str. 1 d. 2 p. ir 141 str. 1 d. numatytų atleidimo nuo priskaičiuotų delspinigių pagrindų. Pareiškėja pateikė 2010-04-30 skundą atsakovei, kuriame prašė pakeisti Telšių AVMI 2010-04-20 sprendimą Nr. (2.1)(A12-116)R16-3674 dėl atleidimo nuo delspinigių, priimant sprendimą atleisti pareiškėją nuo 34 357,71 Lt GPM delspinigių. Atsakovė 2010-06-09 sprendimu Nr. 69 - 148 pareiškėjos skundą tenkino iš dalies, t. y. atleido nuo 9496,99 Lt GPM delspinigių mokėjimo, neatleido nuo 24 860,72 Lt GPM delspinigių mokėjimo. Mano, kad skundžiamas sprendimas yra visiškai pagrįstas ir teisingas, priimtas išsamiai bei objektyviai išnagrinėjus visas su byla susijusias aplinkybes. Pareiškėja pavėluotai, t. y. 2010-03-17, pateikė Telšių AVMI mėnesines pajamų mokesčio ir PSD įmokų nuo A klasės pajamų deklaracijas (FR0572) bei metines A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijas (FR0573) už 2007 ir 2008 metus ir jose deklaruotą fiziniams asmenims, dirbusiems pagal verslo liudijimus, nuo išmokėtų išmokų už atliktus įvairius statybos ir remonto darbus išskaičiuotą 92 628 Lt GPM į biudžetą sumokėjo 2010-03-18. Atsižvelgus į tai ir vadovaujantis GPMĮ 36 str. 2 d. bei MAĮ 96 str. 1 d. 1 p., pareiškėjai buvo apskaičiuoti 34 357,71 Lt GPM delspinigių. Atleidimo nuo delspinigių ir baudų pagrindus nustato MAĮ bei Taisyklės. MAĮ 100 str. 1 d. bei Taisyklių 7 p. nurodyta, jog mokesčių mokėtojai atleidžiami nuo skaičiuojamų (apskaičiuotų), bet nesumokėtų (neišieškotų) delspinigių ar jų dalies, jeigu: yra MAĮ 141 str. 1 d. nustatytas pagrindas; kitais atvejais, kai delspinigius išieškoti netikslinga ekonominiu ir (ar) socialiniu požiūriu, kaip tai suprantama pagal MAĮ 113 str. 1 d. 3 p. Šis atleidimo pagrindas gali būti taikomas tik mokesčių mokėtojams - fiziniams asmenims. MAĮ 141 str. 1 d. nustatyta, kad atleidimo nuo pagal šio Įstatymo 139 ir 140 straipsnius paskirtų baudų mokėjimo pagrindai yra: jei mokesčių mokėtojas įrodo, kad nėra kaltas dėl padaryto pažeidimo; jei mokesčio įstatymas pažeistas dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo mokesčių mokėtojo valios ir kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti. Tokiomis aplinkybėmis nelaikomi mokesčių mokėtojo ar jo darbuotojų veiksmai ar neveikimas, taip pat mokesčių mokėtojo nemokumas; kai mokesčių mokėtojo atskira veika, nors ir pažeidžiančia mokesčio įstatymo nuostatas, nepadaroma žala biudžetui; kai mokesčio mokėtojas mokesčio įstatymą pažeidė dėl klaidingo apibendrinto mokesčių įstatymo paaiškinimo arba mokesčių administratoriaus raštu pateiktos klaidingos konsultacijos mokesčių mokėjimo klausimais. LR mokesčių įstatymai nenumato jokių papildomų atleidimo nuo delspinigių ar baudų pagrindų, išskyrus nurodytus MAĮ ir Taisyklėse. Pažymėjo, kad MAĮ numato baigtinį atleidimo nuo delspinigių ir baudų pagrindų sąrašą. Prašymas atleisti nuo delspinigių gali būti tenkinamas tik tada, jei yra nors viena aplinkybė, numatyta ir įtvirtinta aukščiau nurodytose teisės normose. MAĮ nėra įtvirtinta galimybė atleisti mokesčių mokėtoją nuo delspinigių ar baudos mokėjimo kitu, negu šiame įstatyme nustatytu pagrindu. Mokesčių mokėtojui, laiku neįvykdžiusiam savo pagrindinės prievolės, atsiranda nauja prievolė - sumokėti už pradelstą laikotarpį atitinkamą sumą. Dėl kokių priežasčių ši prievolė nebuvo įvykdyta, nėra svarbu. MAĮ 40 str. yra įtvirtintos mokesčių mokėtojo pareigos. Šio straipsnio 1 punktas numato, kad mokesčių mokėtojas privalo laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę. Už tinkamą mokestinių prievolių vykdymą atsakingas tik mokesčių mokėtojas, delspinigių skaičiavimas siejamas tik su mokesčių mokėtojo neteisėtu elgesiu mokant mokesčius. MAĮ 96 str. 1 d. numato atvejus, kada skaičiuojami delspinigiai, t. y. už nesumokėtą arba pavėluotai į biudžetą sumokėtą mokesčių mokėtojo deklaruotą mokestį arba mokesčių mokėtojo (atitinkamo mokesčio įstatyme numatytu atveju - mokesčių administratoriaus) apskaičiuotą nedeklaruojamą mokestį (įskaitant muitinės deklaracijoje apskaičiuotą mokestį); už nesumokėtą arba pavėluotai sumokėtą patikrinimo metu mokesčių administratoriaus nustatytą nedeklaruotą deklaruojamą ar neapskaičiuotą nedeklaruojamą mokestį (įskaitant mokestį, kuris turėjo būti apskaičiuotas muitinės deklaracijoje); už pagal mokesčių mokėtojo prašymą nepagrįstai grąžintą (įskaitytą) mokesčio permoką (išskyrus tuos atvejus, kai per daug grąžinama (įskaitoma) dėl mokesčių administratoriaus klaidos). Nesumokėjusi mokesčio atitinkamame įstatyme nustatyta tvarka ir terminu, pareiškėja padarė žalą valstybės biudžetui. Pažymėjo, kad atsakovė 2010-06-09 sprendime Nr. 69-148 nustatė, jog iš skundui nagrinėti pateiktų dokumentų ir skundžiamo Telšių AVMI 2010-04-20 sprendimo Nr. (2.1)(A12-116)R16-3674 matyti, kad Telšių AVMI neatsižvelgė į pareiškėjos pateiktame 2010-03-22 prašyme dėl atleidimo nuo delspinigių nurodytus argumentus ir minėtą sprendimą neatleisti nuo 34 357,71 Lt GPM delspinigių priėmė neįvertinusi ir neatsižvelgusi į pareiškėjos turėtas kitų mokesčių permokas (skirtumą), todėl pareiškėją atleido nuo 9496,99 Lt GPM delspinigių mokėjimo. Kadangi byloje nenustatytas joks iš minėtų pagrindų, leidžiančių atleisti pareiškėją nuo delspinigių mokėjimo, todėl nėra įstatyminio pagrindo atleisti pareiškėją nuo 24 860,72 Lt GPM delspinigių mokėjimo (b. l. 19-20).

Atsakovės atstovė į teismo posėdį, apie kurio vietą ir laiką pranešta tinkamai, neatvyko.

Pateiktame atsiliepime tretysis suinteresuotas asmuo Telšių AVMI su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad nesutinka su pareiškėjos skunde nurodytais argumentais. Mano, kad ginčijami sprendimai yra pagrįsti, priimti objektyviai išnagrinėjus visas aplinkybes, todėl nėra pagrindo jų naikinti (b. l. 61).

Trečiojo suinteresuotojo asmens atstovas į teismo posėdį, apie kurio vietą ir laiką pranešta tinkamai, neatvyko.

Skundas netenkinamas.

Pareiškėjos atstovo paaiškinimais ir byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja V. V. IĮ „Translandijos transportas“ 2010-03-17 pateikė Telšių AVMI mėnesines pajamų mokesčio ir PSD įmokų nuo A klasės pajamų deklaracijas (FR0572) bei metines A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijas (FR0573) už 2007 ir 2008 metus ir jose deklaruotą fiziniams asmenims, dirbusiems pagal verslo liudijimus, nuo išmokėtų išmokų už atliktus įvairius statybos ir remonto darbus išskaičiuotą 92 628 Lt GPM į biudžetą sumokėjo 2010-03-18. Atsižvelgus į tai bei vadovaujantis LR gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 36 str. 2 d. ir LR mokesčių administravimo įstatymo 96 str. 1 d. 1 p., pareiškėjai V. V. IĮ „Translandijos transportas“ buvo apskaičiuoti 34 357,71 Lt GPM delspinigių (b. l. 40-42). Išnagrinėjusi pareiškėjos pateiktą prašymą (b. l. 45-46), Telšių AVMI 2010-04-20 sprendimu Nr. (2.1) (A12-116) R16-3674 atsisakė atleisti pareiškėją V. V. IĮ „Translandijos transportas“ nuo priskaičiuotų 34 357 Lt GPM delspinigių nesant tam teisinio pagrindo (b. l. 38-39). Išnagrinėjusi pateiktą skundą, VMI prie LR FM 2010-06-09 sprendimu Nr. 69-148 pareiškėjos V. V. IĮ „Translandijos transportas“ skundą tenkino iš dalies, t. y. pagal mokesčių mokėtojo kortelės duomenis įvertinusi kitų pareiškėjos mokesčių permokas, atleido nuo 9496,99 Lt GPM delspinigių mokėjimo, neatleido nuo 24 860,72 Lt GPM delspinigių mokėjimo (b. l. 23-25). Pareiškėja nesutinka su sprendimu toje dalyje, kurioje atsisakyta ją atleisti nuo 24 860,72 Lt GPM delspinigių mokėjimo ir, kaip matyti iš jos skundo ir jos atstovo paaiškinimo teismo posėdyje, teigia, kad yra pagrindas ją atleisti nuo delspinigių mokėjimo LR mokesčių administravimo įstatymo 141 str. 1 d. 3 p. numatytu pagrindu.

LR mokesčių administravimo įstatymo 100 str. 1 d. 2 ir 3 p. (1 p. neteko galios 2007-07-03 įstatymu Nr. X-1249 (nuo 2007 07 19)) numato, kad mokesčių mokėtojas gali būti atleidžiamas nuo skaičiuojamų (apskaičiuotų), bet nesumokėtų (neišieškotų) delspinigių ar jų dalies, jeigu: yra šio Įstatymo 141 straipsnio 1 dalyje nustatytas pagrindas; kitais atvejais, kai delspinigius išieškoti netikslinga ekonominiu ir (ar) socialiniu požiūriu, kaip tai suprantama pagal šio Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Šis atleidimo pagrindas gali būti taikomas tik mokesčių mokėtojams – fiziniams asmenims. LR mokesčių administravimo įstatymo 100 str. 2 d. numato, kad nuo delspinigių mokesčių mokėtoją gali atleisti mokesčių administratorius, o mokestinio ginčo metu – ir mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija. Kai atitinkamo sprendimo priėmimas priklauso mokesčių administratoriaus kompetencijai, atleidimo nuo delspinigių tvarką nustato centrinis mokesčių administratorius. LR mokesčių administravimo įstatymo 141 str. 1 d. 1-4 p. numato, kad atleidimo nuo pagal šio Įstatymo 139 ir 140 straipsnius paskirtų baudų mokėjimo pagrindai yra: 1) jei mokesčių mokėtojas įrodo, kad nėra kaltas dėl padaryto pažeidimo; 2) jei mokesčio įstatymas pažeistas dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo mokesčių mokėtojo valios ir kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti. Tokiomis aplinkybėmis nelaikomi mokesčių mokėtojo ar jo darbuotojų veiksmai ar neveikimas, taip pat mokesčių mokėtojo nemokumas; 3) kai mokesčių mokėtojo atskira veika, nors ir pažeidžiančia mokesčio įstatymo nuostatas, nepadaroma žala biudžetui; 4) kai mokesčių mokėtojas mokesčio įstatymą pažeidė dėl klaidingo apibendrinto mokesčio įstatymo paaiškinimo arba mokesčių administratoriaus raštu ar telefonu, jei suteikta konsultacija centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka buvo įrašyta ir yra galimybė nustatyti skambinantį asmenį – mokesčių mokėtoją (ar jo atstovą), suteiktos klaidingos konsultacijos mokesčių mokėjimo klausimais. Atleidimo nuo baudų ir delspinigių taisyklių, patvirtintų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos viršininko 2004-07-26 įsakymu Nr. VA-144, kurios nustato mokesčių mokėtojo atleidimo nuo paskirtų baudų, taip pat nuo skaičiuojamų ar apskaičiuotų, bet nesumokėtų, neišieškotų arba neįskaitytų delspinigių ar jų dalies, kai atitinkamo sprendimo dėl atleidimo nuo baudų ir/ar delspinigių priėmimas priklauso Valstybinės mokesčių inspekcijos kompetencijai, tvarką, 10 p. (2007-10-16 įsakymo Nr. VA-67 redakcija) numato, kad mokesčių mokėtojas turi būti atleidžiamas nuo už nesumokėtus mokesčius skaičiuojamų delspinigių mokesčių administratoriaus iniciatyva, kai mokesčių administratorius, vykdydamas mokesčių apskaitos funkcijas ar atlikdamas mokestinį patikrinimą, nustato, kad mokesčių mokėtojas atskira veika, nors ir pažeidžiančia mokesčio įstatymo nuostatas, nepadaro žalos biudžetui, o 11 p. (2007-10-16 įsakymo Nr. VA-67 redakcija) – kad taisyklių 10 punkte nurodytais atvejais mokesčių mokėtojas, turintis vieno mokesčio nepriemoką, bet tą patį laikotarpį – kito mokesčio permoką (skirtumą), kurios suma didesnė už nustatytą (apskaičiuotą) mokesčio nepriemokos sumą arba yra jai lygi, ir pagal MAĮ 87 straipsnį nedraudžiama permokėtų sumų įskaityti nustatytoms mokesčių nepriemokoms padengti, turi būti atleidžiamas nuo už nesumokėtus mokesčius skaičiuojamų delspinigių. Mokesčių mokėtojas, turintis vieno mokesčio nepriemoką, bet tą patį laikotarpį – kito mokesčio permoką (skirtumą), kurios suma mažesnė už nustatytą (apskaičiuotą) mokesčio nepriemokos sumą, ir pagal MAĮ 87 str. nedraudžiama mokesčio permokos sumų (skirtumo) įskaityti nustatytoms mokesčių nepriemokoms padengti, turi būti atleidžiamas nuo tos dalies delspinigių, kurie skaičiuojami nuo nepriemokos sumos, lygios mokesčio permokos (skirtumo) dydžiui, o nuo viršijančios mokesčio permokos (skirtumo) dydį nepriemokos sumos delspinigiai turi būti skaičiuojami MAĮ nustatyta tvarka.

Atsižvelgiant į minėtą reglamentavimą, galima teigti, kad pareiškėja LR mokesčių administravimo įstatymo 141 str. 1 d. 3 p. numatytu pagrindu nuo visos 34 357 Lt GPM delspinigių sumos galėtų būti atleista tik tuo atveju, jei tuo visu laikotarpiu, kuriuo dėl GPM nepriemokos paskaičiuoti delspinigiai, turėtų kito mokesčio permoką (skirtumą), kurios suma didesnė už nustatytą (apskaičiuotą) mokesčio nepriemokos sumą arba yra jai lygi. Tačiau, kaip matyti iš pačios pareiškėjos pateiktų mokesčių mokėtojo kortelės duomenų (b. l. 11-12), pelno mokesčio permoka buvo tik 2009 m., ši permoka, atsižvelgiant į Atleidimo nuo baudų ir delspinigių taisyklių, patvirtintų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos viršininko 2004-07-26 įsakymu Nr. VA-144, 10 ir 11 p. nuostatas, buvo įvertinta priimant VMI prie LR FM 2010-06-09 sprendimą Nr. 69-148 atleisti pareiškėją V. V. IĮ „Translandijos transportas“ nuo 9496,99 Lt GPM delspinigių mokėjimo (b. l. 26-30), duomenų, kad nuo viršijančios mokesčio permokos dydį nepriemokos sumos delspinigiai paskaičiuoti netinkamai, nėra, todėl nėra jokio pagrindo pripažinti, kad atsakovės sprendimas neatleisti pareiškėjos nuo 24 860,72 Lt GPM sumos yra nepagrįstas ar neteisėtas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškėjos V. V. IĮ „Translandijos transportas“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.