- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-27
- Bylos Nr.
- AN2-10-875/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-00915-2020-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Nerijus Masiulis (pirm.)
- Pažeidėjas
- M. S.
- Institucija
- Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyrius
- Kategorijos
- 1.4.7Asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas (ANK 28 str.)
- 16.9.7Nežymų sveikatos sutrikdymą ir turto sugadinimą nulėmęs Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 423 str.)
- 21.19.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Nerijus Masiulis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto M. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gruodžio 3 d. nutarimo, kuriuo M. S. pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 2 dalyje, ir jam skirta administracinė nuobauda – 170 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams, skaičiuojant nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
1. M. S. nubaustas už tai, kad 2020 m. rugsėjo 10 d. 15.40 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus važiavimo greičio ir atstumo, nespėjo sustabdyti savo vairuojamo automobilio ir automobilio galinio vaizdo veidrodėliu kliudė pėsčiąją G. G., gim. (duomenys neskelbtini), einančią per pėsčiųjų perėją. Eismo įvykio metu G. G. padarytas nežymus sveikatos sutrukdymas. Tuo M. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 30 punktus..
II. Apeliacinio skundo argumentai ir atsiliepimai į jį
2. Apeliaciniu skundu M. S. prašo panaikinti skundžiamo 2020 m. gruodžio 3 d. nutarimo dalį, kuria paskirta administracinio poveikio priemonė - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 1 metams ir priimti naują nutarimą - neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
2.1. Skunde nurodo, kad su priimtu nutarimu nesutinka iš dalies - dėl administracinio poveikio priemonės - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo taikymo, nes ji paskirta nepagrįstai, neatsižvelgiant į nustatytas aplinkybes. Paskirtą baudą M. S. sumokėjo, paties pažeidimo neginčija. Apylinkės teismas nagrinėjamoje byloje įvertino ne visus, o tik selektyviai atrinktus įrodymus, o į jo nurodytas aplinkybes ir argumentus visiškai neatsižvelgė bei jų neįvertino. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, teisėjas, skirdamas administracinio poveikio priemonę, aiškiai išskyrė tris grupes aplinkybių, nulėmusių šios priemonės skyrimą: pirma, administracinį nusižengimą padarė dėl nusikalstamo pasitikėjimo itin šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles; antra, praeityje yra baustas administracine tvarka ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės nereabilituojančiais pagrindais pagal laidavimą nuo baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 259 straipsnio 2 dalyje, kas rodo, jog teisės vairuoti atėmimas gali būti labai gera prevencinė priemonė; trečia, atsižvelgė į nukentėjusiosios mažametės atstovės poziciją, kuri abejoja M. S. atsiprašymo nuoširdumu ir jos nuomonę, kad teisės vairuoti atėmimas yra tikslingas, priversiantis susimąstyti, kad neatsargus ir neatidus vairavimas gali sugriauti dviejų jaunų žmonių ir jų šeimų gyvenimus. Šias išvadas teismas padarė įvertinęs tik tuos įrodymus, kurie sunkina M. S. padėtį ir yra jam nepalankūs. Pažymėtina, kad apylinkės teismas peržengė proporcijos tarp padaryto pažeidimo ir paskirtos administracinio poveikio priemonės ribas, t. y. nepagrįstai įvertinęs M. S. padarytą nusižengimą itin šiurkščiu, patį pažeidimą suabsoliutino iki kone prilyginimo nusikalstamai veikai. Šioje vietoje buvo būtina atsižvelgti į tai, kad nukentėjusioji mažametė nepatyrė rimtų sužalojimų, jai tik buvo nubrozdinta alkūnė ir jokių kitų sužalojimų mažametė nepatyrė. Teismas neatsižvelgė į pažeidėjo elgesį iš karto po pažeidimo padarymo - būtent M. S. iškvietė medikus ir policiją, pasirūpino, kad mažametė nukentėjusioji jų saugiai sulauktų. Todėl vienpusiškai vertinti jo pažeidimą kaip itin šiurkštų savaime yra neteisinga ir nepagrįsta. Be to, nei tyrimo metu, nei bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatinėjama, kokiu greičiu važiavo pažeidėjas tuo metu, kai jis kliudė mažametę mergaitę. M. S. pripažįsta, kad jis nebuvo itin atidus artėdamas prie pėsčiųjų perėjos, tačiau ėmėsi visų priemonių sušvelninti sukeltas pasekmes. Šiuo atveju teismas peržengė nagrinėjamos bylos ribas nurodydamas, kad dėl to, jog M. S. yra baustas administracine tvarka ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės nereabilituojančiais pagrindais pagal laidavimą. Pažymėtina, kad visi teisiniai padariniai, susiję su M. S. atleidimu pagal laidavimą, buvo išnagrinėti baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Tame tarpe buvo išspręstas ir prevencinio pobūdžio priemonių paskyrimas būtent toje byloje, kurioje ir buvo tiriama nusikalstama veika. Teismas neatsižvelgė į tai, kad M. S. atžvilgiu taikyto laidavimo terminas yra pasibaigęs, o administracinės nuobaudos skundžiamojo nutarimo priėmimo dienai yra negaliojančios. Todėl ankstesni M. S. teisės pažeidimai apylinkės teismo teisėjo buvo įvertinti neobjektyviai, atsietai nuo kitų įrodymų ir peržengiant pagrindinius teisės principus, pažeidžiant traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens teises. Administracinio nusižengimo nagrinėjimo metu, t. y. pirmojo teismo posėdžio metu teismui buvo pateiktas nukentėjusiosios G. G. mamos V. G. patvirtinimas, kad M. S. atsiprašė jos dukters, o dėl nuobaudos klausimą paliko spręsti teismui. Antrojo teismo posėdžio pradžioje teisėjas nurodė, kad jis susisiekė telefonu su nukentėjusiosios atstove ir prijungė prie bylos jos atsiųstą visiškai priešingo pobūdžio raštą apie tai, kad ji vertina M. S. atsiprašymą nenuoširdžiu, kad jis buvo prispirtas tai padaryti ir t.t. Tuo pačiu ji nurodė mananti, jog M. S. tikslinga skirti teisės vairuoti atėmimą. Todėl M. S., įvertinus tai, kad teisėjas pats nurodė telefonu kalbėjęs su nukentėjusiosios atstove, kyla abejonių teisėjo šališkumu ir priimto procesinio sprendimo teisėtumu. Be to, nukentėjusiosios atstovė visiškai nepažįsta M. S., yra su juo bendravusi tik vieną kartą telefonu, kuomet M. S. skambino atsiprašyti jos dukters, todėl negali manyti ir juo labiau teigti, kad M. S. yra nenuoširdus ar atsiprašė jos vaiko vedinas kokių nors kitų paskatų. Pabrėžtina, kad ji pati nesivargino atvykti į teismo posėdžius ir paaiškinti, kokiais argumentais grindžia savo subjektyvius pasakymus apie nurodytą M. S. neva apsimestinį nuoširdumą. M. S. nuo pat pažeidimo padarymo momento labai išgyveno dėl to, jog sužalojo mergaitę, kritiškai vertino šį pažeidimą ir nepakankamą atidumą vairuojant, tačiau to jausmo negalima užfiksuoti jokiomis priemonėmis ar būdais, belieka tikėti pažeidėjo paaiškinimais, kol jie nėra nuneigti kitais įrodymais. O tokių įrodymų, išskyrus V. G. asmeninių pamąstymų, nagrinėjamoje byloje nėra.
2.2. Pažymi, kad objektyvumo ir šališkumo požymių aiškiai matyti ir tame, kad teismas visiškai neatsižvelgė į M. S. pateiktus paaiškinimus dėl jo darbo ir poreikio vykti į komandiruotę užsienyje netrukus. Kadangi dėl Covid-19 pandemijos M. S. negalėjo teismui pasakyti, kada tiksliai pradės dirbti, tačiau iki šio skundo padavimo dienos jis yra sudaręs darbo sutartį, o 2021 m. sausio pradžioje, atsižvelgus į rekomendacijas pandemijos metu, išvyks dirbti į (duomenys neskelbtini). Prie šio skundo pridedama darbo sutartis. Todėl ši priežastis, susijusi su jauno žmogaus noru dirbti, turėjo būti įvertinta itin atsakingai.
2.3. Skunde teigiama, jog ne tik įrodymų vertinimas, bet ir teisės sąvokų painiojimas leidžia manyti, kad skundžiamasis nutarimas buvo surašytas atmestinai ir neįsigilinus į bylos aplinkybes. O būtent, nutarimo pradžioje yra nurodyta, kad M. S. kaltės turinys atitinka nusikalstamą nerūpestingumą, o vėliau yra nurodyta, jog pažeidimas padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo. Pirmiausiai, nagrinėjamu atveju, M. S. nerūpestingumas ar pasitikėjimas nėra nusikalstami, nes yra nagrinėjama ne baudžiamoji, o administracinio nusižengimo byla ir turėjo būti atskleista asmens kaltė kaip administracinio nusižengimo sudėties požymis. Administraciniai pažeidimai, susiję su eismo įvykiais, tame tarpe ir ANK 423 straipsnio 2 dalyje, padaromi tik dėl neatsargumo. Nors M. S. paties pažeidimo fakto ir savo kaltės neginčija, tačiau mano, jog turėjo būti tinkamai atskleistas jo kaltės turinys tam, kad neliktų jokių abejonių šio skundžiamo galutinio procesinio sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu.
2.4. 2021 m. sausio 26 d. teisme gautas M. S. prašymas prijungti prie bylos dokumentą – 2021 m. sausio 26 d. įsakymą dėl M. S. komandiruotės. Prašo teismo įvertinti šį įsakymą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, sprendžiant klausimą dėl teisės vairuoti atėmimo panaikinimo. Į komandiruotę vyks savo automobiliu, komandiruotės trukmė nežinoma, todėl automobilis ir vairuotojo pažymėjimas jam yra būtini.
Atsiliepimas
3. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus atsiliepimu į M. S. apeliacinį skundą prašoma jį atmesti ir skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
4. Apeliaciniu skundu M. S. neginčija byloje nustatytų faktinių administracinio nusižengimo padarymo aplinkybių, kaltės. Aukštesnės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto M. S. kaltės padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą. Padarytas administracinis nusižengimas įrodytas ir pagrįstai bei teisingai kvalifikuotas pagal ANK 423 straipsnio 2 dalį. Apeliaciniame skunde keliamas tik nubaustajam paskirtos administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas, todėl apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja apeliacinio skundo ribose.
5. ANK 423 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nežymų kitų asmenų sveikatos sutrikdymą sukėlęs Kelių eismo taisyklių pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo šešių šimtų iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų. ANK 423 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki dvejų metų. Taigi įstatymų leidėjas nenumatė privalomo šios administracinio poveikio priemonės skyrimo, todėl kiekvienu atveju dėl jos taikymo turi būti sprendžiama itin kruopščiai, įvertinus visas padaryto nusižengimo aplinkybes, jį padariusio asmens charakterizuojančius duomenis.
Žemesnės instancijos teismas
6. Skundžiamu apylinkės teismo nutarimu M. S. paskirta artima minimaliai straipsnio sankcijoje numatyta 170 eurų bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam 1 metų laikotarpiui. Priešingai nei teigiama skunde, aukštesnės instancijos teismo vertinimu, administracinio poveikio priemonės paskyrimas, siekiant užtikrinti ANK 22 straipsnyje numatytus nuobaudos skyrimo tikslus, nagrinėjamu atveju nėra perteklinis ir neproporcingas.
7. Pagrindžiant šią išvadą visų pirma pažymėtina, kad iš ANK 22 straipsnio 2 dalies turinio matyti, kad administracine nuobauda siekiama trijų tikslų: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Pagal ANK 27 straipsnio 1 dalį administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti skiriamos ir administracinio poveikio priemonės. Tiek administracinėmis nuobaudomis, tiek administracinio poveikio priemonėmis siekiama tų pačių bendrosios ir specialiosios prevencijos bei asmens nubaudimo tikslų. Pagal ANK 28 straipsnio 2 dalį asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas gali būti skiriamas, kai tai numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką. Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurias paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kurios, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežtos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-58-697/2017).
8. Nors apylinkės teismas skundžiamame nutarime skirdamas administracinio poveikio priemonę apsiribojo tik lengvinančios aplinkybės nustatymu bei sunkinančių aplinkybių nebuvimu, taip pat faktu, kad nubaustojo veiksmais buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas kitam asmeniui, taip pat netinkamu nusižengimo įvardijimu (nusikalstamu nerūpestingumu ir nusikalstamu pasitikėjimu), tačiau savo esme sprendimas skirti aptariamą administracinio poveikio priemonę, šiuo atveju nors ir nepakankamai motyvuotas, tačiau teisėtas.
9. Šioje vietoje atkreipiamas apylinkės teismo dėmesys, kad ANK 7 straipsnyje yra įtvirtintos administracinį nusižengimą padariusio asmens kaltės formos: asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo, o ANK 8 ir 9 straipsniuose išvardytos ir apibūdintos tyčios ir neatsargumo rūšys. ANK nėra normos, analogiškos įtvirtintajai Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 16 straipsnio 2 ir 3 dalyse (nusikalstamas pasitikėjimo ir nusikalstamas nerūpestingumas). ANK specialiosios dalies straipsniuose, skirtingai nei BK specialiosios dalies straipsniuose, atskiri atvejai, kai veika yra administracinis nusižengimas tik tais (arba ir tais) atvejais, kai ji padaryta dėl neatsargumo, nenustatyti. Tai reiškia, kad visi administraciniai nusižengimai gali būti padaromi tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo, išskyrus tuos atvejus, kai pagal sudėties konstrukciją akivaizdu, kad tas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tam tikra kaltės forma. Pažymėtina, kad šiuo atveju pačiame veikos inkriminavime nurodyta, jog M. S. veikė neatsargios kaltės forma, ką numato ir ANK 423 straipsnio 2 dalies dispozicija.
10. Pažymėtina, kad padidinto pavojaus šaltinio valdytojas, važiuodamas link nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, turi pasirinkti tokį važiavimo greitį (ar, prireikus, apskritai sustoti), kad užtikrintų eisme dalyvaujančių pėsčiųjų saugumą. Šiuo atveju, pažeidėjas M. S. vairuodamas automobilį nesustojo prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos praleisti ėjusios mergaitės, todėl jo padarytas nusižengimas laikomas pavojingu KET pažeidimu, kuriuo keliamas pavojus ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai bei gyvybei. Be to, M. S. padaryto KET pažeidimo negalima vertinti ir kaip atsitiktinio. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad M. S. penkerių metų laikotarpyje iki nagrinėjamo nusižengimo padarymo buvo baustas už įvairius nusižengimus, iš jų du kartus už Kelių eismo taisyklių pažeidimus: 2020 m. vasario 3 d. pagal ANK 416 straipsnio 2 dalį (greičio viršijimas); 2018 m. lapkričio 2 d. pagal ANK 416 straipsnio 3 dalį (greičio viršijimas). Naują nusižengimą, kuriuo kitam asmeniui buvo sutrikdyta sveikata, jis padarė nepraėjus metams nuo baudos už paskutinio nusižengimo padarymą sumokėjimo (sumokėta 2020 m. birželio 12 d., o naujas nusižengimas padarytas 2020 m. rugsėjo 10 d.), kas rodo, jog skirtos baudos poveikio M. S. elgesiui kelyje nepadarė. Nors skunde akcentuojama, kad nubaustojo administracinis nusižengimas padarytas veikiant neatsargia kaltės forma, tačiau šie teiginiai savaime galimybės taikyti administracinio poveikio priemonę nešalina, kadangi padidinto pavojaus šaltinio valdytojas turi būti itin atidus ir rūpestingas, bei laikytis Kelių eismo taisyklių, o šias pažeidus, jam kyla padariniai, numatyti atitinkamame ANK specialiosios dalies straipsnyje, be kita ko, ir veikiant neatsargiai. Be to, teismas pagrįstai atsižvelgė ir į padaryto administracinio nusižengimo pasekmes – partrenkta mažametė, kuriai nežymiai sutrikdyta sveikata. Nors pažeidėjas nurodo, kad prieš pėsčiųjų perėją nusižemino greitį ir kai pamatė per perėją bėgantį vaiką pradėjo staigiai stabdyti, tačiau vis tiek kliudė dešinės pusės veidrodėliu, pažymėtina, kad priartėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos vairuotojas turi būti ypatingai atidus ir nepaisant kokio amžiaus pėstieji eina, turi imtis priemonių saugumui užtikrinti, juolab, kad pats pažeidėjas tvirtino prieš perėją sumažinęs greitį, tačiau akivaizdu, kad nepakankamai. Šiuo atveju tik laimingo atsitiktinumo dėka mažametės sveikata sutrikdyta nežymiai.
11. Vertinant aptariamą administracinio poveikio priemonę jos proporcingumo aspektu šiuo atveju reikšmės neturi tai, kad M. S. darbinių funkcijų atlikimui yra būtina teisė vairuoti transporto priemones. Dėl aptartų priežasčių vien pažeidėjo asmeniniai (darbo) interesai šiuo atveju negali būti vertinami kaip išimtinės aplinkybės, kurios sudarytų pagrindą panaikinti M. S. pirmosios instancijos teismo paskirtą administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą vieniems metams.
12. Atmetant skundo argumentą dėl perdėto nukentėjusiosios mamos V. G. M. S. atsiprašymo vertinimo pažymėtina, kad V. G. M. S. atsiprašymo vertinimas nebuvo esminis M. S. prisipažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi vertinimo rodiklis, kadangi apylinkės teismas visgi tinkamai pripažino M. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – pažeidėjo prisipažinimą ir gailėjimąsi (pranešimu advokatei V. B. V. G. nurodė, kad sulaukė atsiprašymo iš M. S. ir nurodė, kad teismo prašo priimti teisingą sprendimą tikintis, kad M. S. tas įvykis ir teismo sprendimas taps pamoka. Iš pranešimo teisėjui M. L. matyti, kad V. G. nurodė iš M. S. atsiprašymo sulaukė galimai po advokatės nurodymo, kadangi iš karto po įvykio atsiprašymo nesulaukė, kas verčia abejoti jo nuoširdumu).
13. Aukštesnysis teismas nepagrįstais laiko skundo teiginius dėl galimo teismo šališkumo. Iš skundo turinio, jame dėstomų aplinkybių galima daryti išvadą, kad teismo šališkumą šiuo atveju apeliantas sieja su jam nepalankiu byloje surinktų įrodymų vertinimu. Tačiau ši aplinkybė, pati savaime, nelaikytina pagrindu pripažinti teismą buvus šališku. Jokių kitų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą manyti, kad teismas, nagrinėdamas M. S. administracinio nusižengimo bylą, nebuvo objektyvus, turėjo išankstinę nuomonę dėl byloje surinktų įrodymų vertinimo ir M. S. kaltės padarius administracinį nusižengimą, skunde nenurodyta. Tokių aplinkybių aukštesnysis teismas taip pat nenustatė. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme M. S. teisė pareikšti nušalinimą teisėjui buvo išaiškinta, tačiau šia teise administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nesinaudojo.
14. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad skundo argumentų negali laikyti kaip esminių dėl administracinio poveikio priemonės panaikinimo. Pažymėtina, jog administracinė nuobauda, o taip pat ir administracinio poveikio priemonė, yra prievartinio pobūdžio valstybės taikoma atsakomybės priemonė, todėl ji neišvengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais. Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Būtent neigiamu poveikiu siekiama auklėjamojo pobūdžio, prevencinių tikslų, t. y. atkreipti pažeidėjo dėmesį į padaryto nusižengimo sunkumą ir padėti suvokti atsakomybės neišvengiamumą. Tai, kad teisė vairuoti transporto priemones yra susijusi su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gerove, nesudaro pagrindo šią situaciją vertinti jo naudai, nes šią aplinkybę prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus privalėjo įvertinti jis pats, o to nepadaręs prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto pažeidimo, riziką.
15. Skunde nurodytos aplinkybės – asmens prisipažinimas bei gailėjimasis, bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimas nelaikytinos ypatingomis ar išskirtinėmis, kurios sudarytų pagrindą vertinti, jog paskirta administracinio poveikio priemonė neatitinka teisingumo bei protingumo principų. Priešingo manymo nepatvirtina ir nubaustojo padaryto administracinio nusižengimo pobūdis, kadangi sistemiškai aiškinant ANK 423 straipsnio nuostatas, negalima spręsti, jog vien tai, kad pažeidimas padarytas asmeniui veikiant neatsargia kaltės forma, nesant kitų jo naudai bylojančių aplinkybių, suponuoja pagrindą neskirti asmeniui administracinio poveikio priemonės.
16. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai ir teisėtai nustatė, jog administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti tik paskyrus nubaustajam administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą vieniems metams. Dėl šios priežasties nubaustojo skundas atmetamas, o skundžiamas 2020 m. gruodžio 3 d. nutarimas paliekamas galioti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gruodžio 3 d. nutarimą palikti nepakeistą ir M. S. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.