Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andrutės Kalinauskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Margaritos Stambrauskaitės, Rūtos Veniulytės – Jankūnienės, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjos E. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos E. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims VĮ „Turto bankas“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, S. S., M. S., G. N., J. B., S. B., B. K., J. S., L. P. dėl pastatų įgijimo pagal įgyjamąją senatį nustatymo,

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ neprieštaravo pareiškimo patenkinimui.

II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8. Pareiškėjos tvirtinimu, teismas nesurado pagrindo spręsti dėl pareiškėjos įgyjamosios nuosavybės įgijimo CK 4.68 str. prasme. Pareiškėja tiek viena, tiek su giminaičiais nepertraukiamai, sąžiningai daugiau nei 10 m. nepertraukiamai valdė ūkinius pastatus (duomenys neskelbtini), todėl yra visos CK 4.68-4.71 str. numatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Pažymėjo, kad šias aplinkybes patvirtino ir suinteresuoti asmenys – pagrindinių statinių (duomenys neskelbtini), bendrasavininkai.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Ši byla nagrinėjama pareiškėjos pateikto apeliacinio skundo ribose.

12. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas pareiškėjos pareiškimas dėl nekilnojamųjų daiktų - ūkinio pastato, statinių išdėstyme pažymėto 1/1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 17,98 kv. m. ploto ir ūkinio pastato, statinių išdėstymo plane pažymėto 2/1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 5,29 kv. m. ploto, (duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties būdu. Esminė bylos ginčo aplinkybė kilo dėl nepertraukiamo daikto valdymo termino skaičiavimo, įgyjant nuosavybės teisę įgyjamąja senatimi.

13. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjos pareiškimą konstatavo, kad byloje nėra nustatyta CK 4.68 str. numatytų sąlygų visuma, kurioms esant gali būti nustatomas nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas, t.y. – nuo pareiškėjos pagrindinio turto įsigijimo 2016-07-18 d. nutarties priėmimo dieną yra praėję tik 3,5 metų, todėl nėra pagrindo spręsti, kad pareiškime nurodytą turtą (ūkinius pastatus prie įgyto pagrindinio namo dalies) ji valdo ne mažiau kaip dešimt metų. Teismo vertinimu, tai, kad turtas buvo valdomas jos giminaičių apie 40 metų, nesudaro pagrindo spręsti dėl įgyjamosios nuosavybės įgijimo CK 4.68 straipsnio prasme.

14. Pareiškėja su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, motyvuodama tuo, kad nuo pagrindinio turto įsigijimo 1970 m. Masaičių šeima šiuos statinius naudojo daugiau nei 10 metų nepertraukiamai, kas atitinka CK 4.71 str. reikalavimus, todėl šis laikas skaičiuojamas kartu ir yra teisinis pagrindas pareiškimo tenkinimui.

15. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija iš dalies pripažįsta apeliantės argumentus pagrįstais.

16. CK 4.68 str. 1 d. nustatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto ja nepasinaudojo, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą pagal įgyjamąją senatį. Taigi, įgyjamoji senatis yra savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo pagrindas (CK 4.47 str. 11 p.), taikytinas įvykdžius įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000-07-18 Nr. VIII-1864) 33 str., įgyjamąją senatį reglamentuojančios galiojančios civilinio kodekso normos taikomos ir tais atvejais, kai daikto valdymas prasidėjo iki kodekso įsigaliojimo ir tęsiasi jam įsigaliojus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jei yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 str. nurodytu būdu, t. y., asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 str. 3 d.); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 str.); 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas; 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 str. 1 d. nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2009; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2010; 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011). Nustačius visas pirmiau nurodytas nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi sąlygas, valdymo teisės pagrindu teismo sprendimu asmeniui gali būti pripažinta nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi į daiktą, jeigu dėl konkretaus daikto įgijimo nuosavybės teise įgyjamosios senaties pagrindu nėra apribojimų ar draudimų (CK 4.68 str. – 4.71 str.). Nuo teismo sprendimo nurodytos įgyjamosios senaties termino suėjimo datos asmuo gali nuosavybės teisę įregistruoti Nekilnojamojo turto registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-462/2013). Asmuo, siekiantis, kad nuosavybės teisė į daiktą būtų pripažinta įgyta įgyjamosios senaties būdu, inter alia, turi įrodyti, jog asmuo nėra (nebuvo) įgijęs daikto kitu CK 4.47 str. nustatytu būdu, nėra kito daikto savininko ir daiktas nepriklauso valstybei ar savivaldybei.

17. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įgyjamosios senaties institutas yra skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal L. K. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-41/2011). Šia prasme daikto valdymas iš esmės yra faktinė būsena, kuri gali sukelti teisės į daiktą atsiradimą – nuosavybės teisės atsiradimą įgyjamąja senatimi, kai nustatoma, jog faktinis daikto turėjimas atsirado tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kad faktinis daikto valdymas tęsiasi ilgą laiką ir išlieka sąžiningas, teisėtas, atviras (CK 4.23 straipsnio 2 dalis, 4.47 straipsnis).

18. CK 4.71 str. 2 d. nustato, kad jeigu per įgyjamosios senaties laiką daikto valdymas vienam iš kito perėjo keliems asmenims ir kiekvieno iš jų valdymas atitiko šio kodekso 4.68 str. nustatytus reikalavimus, tai tų asmenų valdymo laikas skaičiuojamas kartu.

19. Kaip nustatyta iš bylos medžiagos, šia CK 4.71 str. 2 d. norma pareiškėja grindė reikalavimą dėl įgyjamosios senaties nustatymo, motyvuodama tuo, kad nekilnojamuosius daiktus sąžiningai, atvirai, teisėtai ir nepertraukiamai valdo nuo anksčiau juos valdžiusių artimų giminaičių – senelio, močiutės, motinos.

20. Pažymėtina, jog teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 straipsnis). Reikalavimai pirmosios instancijos teismo sprendimui yra įtvirtinti CPK 270 straipsnyje. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad motyvuojamojoje sprendimo dalyje glausta forma turi būti nurodoma: teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas; argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus; įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais teismas vadovavosi, bei kiti teisiniai argumentai.

21. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjos nekilnojamojo turto valdymo 10 metų terminas dar nėra suėjęs, ir tik jam suėjus pareiškėjai, kaip ginčo nekilnojamųjų daiktų valdytojai, atsiras subjektinė civilinė teisė reikalauti nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos nurodyta aplinkybė, kad turtas buvo valdomas jos giminaičių apie 40 metų, nesudaro pagrindo spręsti dėl pareiškėjos įgyjamosios senaties įgijimo CK 4.68 str. prasme. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo pirmosios instancijos teismo argumentu nesutinka.

22. CK 4.71 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad daikto valdymas laikomas nepertraukiamu, kai asmuo daiktą nepertraukiamai valdė nuo valdymo teisės į daiktą įgijimo iki nuosavybės teisės į tą daiktą įgijimo įgyjamąja senatimi. Jeigu per įgyjamosios senaties laiką daikto valdymas vienam iš kito perėjo keliems asmenims ir kiekvieno iš jų valdymas atitiko šio kodekso 4.68 straipsnyje nustatytus reikalavimus, tai tų asmenų valdymo laikas skaičiuojamas kartu (CK 4.71 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad tam, jog kelių valdytojų valdytas laikas galėtų būti skaičiuojamas bendrai, tiek pirmasis valdytojas, tiek ir tie, kuriems valdymas perėjo vėliau, neturi būti valdomo daikto savininkai, daiktą turi būti įgiję sąžiningai ir visą valdymo laiką valdę sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą. Byloje nustatyta, kad ginčo pastatus iki juos dovanojimo sandoriu įgijo pareiškėja valdė jos artimieji giminaičiai, tačiau pirmosios instancijos teismas neargumentavo, kodėl nagrinėjamu atveju netaikytina CK 4.71 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisyklė dėl kelių valdytojų valdymo laiko skaičiavimo kartu.

23. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo ar statinių valdymas atitiko CK 4.68 straipsnyje nustatytus reikalavimus ir ar pareiškėjos močiutės O. M. ir motinos E. M. bei pareiškėjos valdymo laikas galėtų būti skaičiuojamas kartu. Taip pat pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo pareiškėjos ir jos artimų giminaičių ginčo statinių valdymo atitikimo kitoms nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymui reikalingoms sąlygoms (CK 4.69 straipsnis, 4.70 straipsnis).

24. Aukščiau aptartų duomenų pagrindu kolegijas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nenagrinėdamas nurodytų aplinkybių, neatskleidė bylos esmės, o pagal pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl yra pagrindas skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, kolegija, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 18 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.