Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Svetlana Panina, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės L. B. atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2025 m. birželio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, ieškinį atsakovei L. B. dėl žalos atlyginimo regreso tvarka priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Tauragės apylinkės teisme buvo pradėta civilinė byla pagal ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT), ieškinį atsakovei L. B., kuriuo prašoma atnaujinti praleistą 3 metų terminą kreiptis į teismą, priteisti ieškovei iš atsakovės 174 496,14 Eur žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas.

2. Ieškovės reikalavimai buvo grindžiami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.280 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 45 straipsnio 1 dalimi (redakcija, galiojusi nuo 1999 m. liepos 30 d.), Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo 5 straipsnio 1 ir 4 dalimis. Ieškinyje nurodyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. kovo 26 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-95-538/2012, patenkino ieškovės Klaipėdos apygardos prokuratūros ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai, L. B. (merg. pavardė S.), T. S., pripažindamas negaliojančiais Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. 1573 „Dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ dalį, kuria L. S. (B.) (duomenys neskelbtini) buvo suprojektuoti perduoti neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčiai turėtiesiems du miško sklypai; Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. lapkričio 3 d. įsakymo Nr. 2575 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) perduodant nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčius turėtiems žemės sklypus (duomenys neskelbtini)“ dalį, kuria L. S. (B.) buvo atkurtos nuosavybės teisės į 19,78 ha buvusio savininko V. B. nuosavybės teisėmis valdytos žemės (duomenys neskelbtini) perduodant neatlygintinai nuosavybėn 12,35 ha ploto miško žemės sklypą (duomenys neskelbtini); Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. lapkričio 3 d. sprendimą Nr. 55/6449 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei L. S.“, kuriuo L. S. (B.) buvo atkurtos nuosavybės teisės į 19,78 ha buvusio savininko V. B. nuosavybės teisėmis valdytos žemės (duomenys neskelbtini), perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 12,35 ha miško žemės sklypą (duomenys neskelbtini); Klaipėdos miesto 4-ajame notarų biure 2002 m. gruodžio 18 d. L. B. ir T. S. sudarytas Nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartis, kuriomis L. B. pardavė T. S. 9,4 ha žemės sklypą ir 2,95 ha žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini); grąžino valstybei miškų ūkio paskirties žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) ir taikė restituciją, įpareigodamas L. B. grąžinti T. S. 20 000 Lt (5792,40 Eur), gautų pagal pirkimo-pardavimo sutartis. Ieškinyje nurodoma, kad Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. kovo 26 d. sprendimu nustatė, jog atsakovė L. B. (S.) neturėjo teisės atkurti nuosavybės teisių į žemės sklypus, nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypus jai atkurtos, panaudojant suklastotą dokumentą. Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. gruodžio 18 d. nutartimi, pakeista Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 20 d. nutartimi, priteisė iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos NŽT, nukentėjusiesiems N. S. ir T. S. 150 841,87 Eur turtinės ir 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei 5 proc. dydžio metines palūkanas. Šią žalą (iš viso 174 496,14 Eur) minėtiems asmenims atlyginimo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 2019 m. gegužės 8 d. Ieškovės atstovė NŽT, sužinojusi apie žalos atlyginimą, prašė atsakovės grąžinti valstybei išmokėtą žalos, padarytą atsakovės neteisėtais veiksmais, atlyginimą. Atsakovė atsisakė sumokėti. Pasak ieškovės, atsakovė dirbo (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriuje, todėl valstybė, atlyginusi atsakovės kaip valstybės tarnautojos padarytą žalą, turi regreso teisę reikalauti iš atsakovės turėtos žalos atlyginimo. Ieškovės nuomone, net jeigu būtų laikoma, kad atsakovės tarnybinė padėtis neprisidėjo prie žalos atsiradimo, o kildintina tik dėl šios kaip fizinio asmens kaltės, regresas vis vien turi būti taikomas pagal CK 6.245 straipsnio 4 dalies, 6.246 straipsnio 1 dalies, 6.247 straipsnio ir 6.263 straipsnio 1 dalies nuostatas.