Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Matuzevičienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. S. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžio, kuriuo J. S. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 str. 1 d. (siurblių vagystė) laisvės atėmimu 9 mėnesiams;pagal BK 178 str. 1 d. (perforatoriaus vagystė) laisvės atėmimu 9 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir paskirtas laisvės atėmimas 1 metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 9 d., 4 d., paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 20 d. bei Pasvalio rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 1 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir paskirta galutinė bausmė –laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2013 m. rugsėjo 11 d.

Į atliktos bausmės laiką įskaitytos bausmės, atliktos pagal 2013 m. birželio 20 d. Tauragės rajono apylinkės teismo ir 2013 m. rugpjūčio 1 d. Pasvalio rajono apylinkės teismo nuosprendžius.

Iš J. S. UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteista 1549,97 Lt turtinei žalai atlyginti. Kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. S. nuteistas už tai, kad 2012 m. spalio 3 d. 11 val. 42 min. Raseinių m., (duomenys neskelbtini), iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės prekybos salės, slapta pagrobė 249,99 Lt vertės šildymo sistemos cirkuliacinį siurblį WILO 25/4 ir 299,99 Lt vertės šildymo sistemos cirkuliacinį siurblį WILO 25/6, tuo padarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrą 549,98 Lt turtinę žalą.

Be to, J. S. nuteistas už tai, kad 2012 m. spalio 13 d. 10 val. 43 min. Raseinių m., (duomenys neskelbtini), iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės prekybos salės, slapta pagrobė 999,99 Lt vertės perforatorių MAKITA HR2470FT, tuo padarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 999,99 Lt turtinę žalą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis J. S. ir jo gynėja prašė tenkinti apeliacinį skundą, o prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Pirmiausia pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 301 str. 1 d. nuosprendis turi būti pagrįstas tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Šios normas esmė yra ta, kad teismas turi teisę remtis visais įrodymais, tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujais įrodymais, tačiau juos visus privalo teisiamajame posėdyje ištirti: apklausti asmenis, perskaityti kaltinamojo ir kitų asmenų parodymus, duotus atliekant ikiteisminį tyrimą, kai yra esminių prieštaravimų tarp šių parodymų ir parodymų, duotų teisme (BPK 276 str. 1 d. 3 p.), ištirti rašytinius įrodymus. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje išdėstė įrodymus, tarp jų apelianto, liudytojų parodymus, kitus rašytinius įrodymus, kuriuos įvertinęs visete padarė atitinkamas išvadas, kurios aukštesniojo teismo teisėjų kolegijai abejonių nekelia. Dėl to, kas paminėta, visiškai nepagrįstas apelianto teiginys, kad jo įvykdytų vagysčių faktą patvirtina vieninteliai jo paties parodymai, kuriais jis, be kita ko, tik iš dalies pripažino savo kaltę inkriminuojamų nusikaltimų padaryme. Visi įrodymai, kuriais teismas grindė savo išvadas, išdėstyti ir aptarti skundžiamame nuosprendyje, kurio turinys nuteistajam yra žinomas, todėl dar sykį detaliai juo aptarinėti šioje nutartyje nėra būtinybės.

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, pripažino J. S. kaltu įvykdžius dvi vagystes iš parduotuvės pagal BK 178 str. 1 d. Apeliaciniu skundu nuteistasis neginčija teismo nustatytų faktinių aplinkybių, jam inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikacijos, tačiau mano, jog apylinkės teismo paskirtą bausmę yra pagrindas švelninti, nors jokių konkrečių argumentų šiuo aspektu nenurodė. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 str. 3 d.).

Skirdamas nuteistajam J. S. bausmę, pirmosios instancijos teismas BK 54 str. nuostatų nepažeidė. Teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją (per trumpą laiką padarė du baigtus nesunkius tyčinius nusikaltimus – vagystes, iš tos pačios parduotuvės), į nuteistojo asmenį apibūdinančius duomenis (nusikalto neišnykus teistumui, yra daug sykių teistas už nusikalstamas veikas nuosavybei, daug kartų baustas už svetimo turto vagystes administracine tvarka ir turi galiojančių administracinių nuobaudų), į tai, kad jo atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Apylinkės teismas apeliantui pagrįstai paskyrė griežčiausią iš BK 178 str. 1 d. sankcijoje numatytų alternatyvių bausmių – laisvės atėmimą, nes visos paminėtos aplinkybės rodo didesnį J. S. asmens ir jo padarytų nusikaltimų pavojingumą visuomenei, rodo, kad apelianto padarytos ir skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotos veikos nebuvo atsitiktiniai jo neigiami poelgiai, tai dėsningas viso jo ankstesnio elgesio padarinys dėl susiformavusios neigiamos orientacijos visuomenėje, visuotinai priimtinų elgesio normų nepaisymo ir nenoro laikytis įstatymų reikalavimų. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas J. S. už skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotas nusikalstamas veikas paskyrė laisvės atėmimo bausmes žymiai mažesnes už BK 178 str. 1 d. sankcijoje numatytą tokios bausmės vidurkį (vidurkis 1 metai 7 mėnesiai 15 dienų), todėl teigti, kad šios bausmės yra aiškiai per griežtos, nėra pagrindo.

Iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad J. S. 2013 m. birželio 20 d. Tauragės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir 2013 m. rugpjūčio 1 d. Pasvalio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu (129–135 b. l.) taip pat buvo pripažintas kaltu ir nuteistas laisvės atėmimo bausmėmis pagal BK 178 str. 1 d. už įvykdytas vagystes iš parduotuvių. Minėtais teismų nuosprendžiais paskirtos bausmės dar buvo bendrinamos su Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 22 d. nuosprendžiu pagal BK 178 str. 4 d. paskirta arešto bausme, o pastaroji dar ir su Kelmės rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu pagal BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 1 d. paskirta laisvės atėmimo bausme. Skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotas nusikalstamas veikas apeliantas padarė iki paminėtų apkaltinamųjų nuosprendžių priėmimo, todėl apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam galutinę subendrintą bausmę, pagrįstai paskirtą subendrintą laisvės atėmimo bausmę 1 metams subendrino su 2013 m. birželio 20 d. Tauragės rajono apylinkės teismo ir 2013 m. rugpjūčio 1 d. Pasvalio rajono apylinkės teismo nuosprendžiais paskirtomis laisvės atėmimo bausmėmis. Tai reiškia, kad skundžiamu nuosprendžiu apeliantui galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams, faktiškai paskirta už 6 nusikalstamas veikas, inkriminuotas paminėtais nuosprendžiais, todėl laikyti galutinę bausmę aiškiai per griežta taip pat nėra pagrindo.

Įvertinusi minėtas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad apeliantui už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės, subendrinta bausmė ir galutinė subendrinta bausmė yra tinkamai individualizuotos ir nagrinėjamu atveju nelaikytinos aiškiai per griežtomis. Bausmės esmę sudaro nubaudimas, kuris negali būti suvokiamas atskirai nuo kitų bausmės tikslų ir turi būti traktuojamas kaip priemonė kitiems tikslams pasiekti.

Kolegija, atsižvelgusi į visas aptartas ir skundžiamame nuosprendyje išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad švelnesnėmis nei paskirtomis skundžiamu nuosprendžiu bausmėmis bausmės tikslų, numatytų BK 41 str. 2 d., nuteistojo J. S. atžvilgiu pasiekti nepavyktų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija

nutaria:

nuteistojo J. S. apeliacinį skundą atmesti.