Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Šarka, sekretoriaujant Joanai Kardokienei, dalyvaujant ieškovės J. M. atstovui advokatui Mečislovui Norvaišui, Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Ž. S., viešame teismo po­sėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą dėl santuokos nutraukimo pagal J. M. ieškinį atsakovui V. M., su trečiuoju asmeniu UAB „4finance“,

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

Ieškovė prašo: 1) nutraukti tarp J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Lazdijų rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 45, dėl atsakovo kaltės; 2) nustatyti nepilnamečio D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina J. M.; 3) priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui D. M. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 100 Eur iki jo pilnametystės, išlaikymo lėšas uzufrukto teise pavedant tvarkyti J. M.; 4) priteisti atsakovui V. M. asmeninės nuosavybės teise butą Nr. 4, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir ¼ dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini); 5) priteisti ieškovei J. M. asmeninės nuosavybės teise automobilį „Mercedes Benz A170, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilį „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); 6) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė savo ieškinyje nurodo ir jos atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovas pastaruosius keletą metų piktnaudžiauja alkoholiu, tapo nuo jo priklausomas ir dėl nuolatinio girtuokliavimo nusišalino nuo šeimos reikalų, nustojo rūpintis vaiku, bendru šeimos ūkiu, atsakovas nei savo darbu, nei finansiškai neprisideda prie namų ūkio darbų ir namų puoselėjimo. Ieškovė 2012-2013 metais jau buvo nutraukusi bendrą gyvenimą su atsakovu, o nuo 2015 m. birželio mėnesio vėl gyvena atskirai ir neveda bendro ūkio dėl atsakovo girtavimo. Ieškovė su sūnumi gyvena iš motinos paveldėtame name. Ieškovės atstovas patvirtino, kad šiuo metu ieškovė laikinai gyvena ir dirba Norvegijoje, kur jos sūnus lanko mokyklą. Santuokoje įgytą butą su jam priklausančia ūkinio pastato dalimi ieškovė prašo priteisti atsakovui, nes su sūnumi turi kitą gyvenamąją vietą iš motinos paveldėtame name, o du automobilius prašo priteisti jai. Nurodo, kad solidarių prievolių kreditoriams su atsakovu neturi ir pripažįsta, kad jos prievolė kreditoriui UAB „4finance“ yra jos asmeninė prievolė. Sūnaus gyvenamąją vietą ieškovė prašo nustatyti su ja, nes atsakovo gyvenimo būdas dėl priklausomybės alkoholiui nesiderinamas su vaiko priežiūra ir auklėjimu. Prašo priteisi iš atsakovo išlaikymą sūnui po 100 Eur per mėnesį. Sau išlaikymo iš atsakovo ieškovė neprašo priteisti. Po santuokos nutraukimo nori pasilikti santuokinę pavardę.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko nors buvo tinkamai informuotas apie jo datą, laiką ir vietą (b. l. 71), bylos nagrinėjimo atidėti neprašė, todėl pripažintina, kad jis neatvyko be svarbių priežasčių ir byla išnagrinėta jam nedalyvaujant (Civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 384 str. 2 d.).

Ieškinys tenkintinas.

Iš santuokos liudijimo matyti, kad šalys susituokė (duomenys neskelbtini) (b. l. 11, 13), iš gimimo liudijimo matyti, kad sutuoktiniai turi nepilnametį vaiką D. M., gimusį (duomenys neskelbtini) (b. l. 12), iš pažymų apie deklaruotą gyvenamąją vietą matyti, kad ieškovė su sūnumi gyvena atskirai nuo atsakovo (b. l. 15, 16), iš VĮ „Regitros“ pažymų matyti, kad santuokos metu šalys įsigijo ir turi automobilį „Mercedes Benz A170, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilį „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 27, 28, 41, 43), iš VĮ Registrų centro duomenų matyti, kad santuokos metu šalys įsigijo ir turi butą Nr. 4, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir ¼ dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (b. l. 32, 35, 38-40). Todėl nutraukiant santuoką turi būti išspręsti ir bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalijimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo klausimai (CPK 385 str. 1 d.).

Sprendžiant santuokos iširimo priežasties klausimą teismas pripažįsta, kad ieškovė įrodė, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, o atsakovas nepateikė jokių ieškovės nurodytas aplinkybes paneigiančių įrodymų, kad santuoka iširo ne dėl jo, o dėl ieškovės, ar dėl jų abiejų kaltės.

Sutuoktinio pareigos yra išvardytos daugelyje CK straipsnių (3.26–3.30, 3.35–3.36 ir kt.) – tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir šeima, kitos pareigos. Iš ieškovės ieškinio argumentų ir jos atstovo paaiškinimų matyti, kad pagrindine šeimos iširimo priežastimi ieškovė laiko atsakovo nuolatinį girtavimą ir priklausomybę nuo alkoholio, nesirūpinimą vaiko ir bendrais šeimos interesais, dėl ko bendras gyvenimas ieškovei tapo neįmanomas.

Liudytojomis apklaustos ieškovės buvusi bendradarbė R. B. ir sesuo R. P. patvirtino, kad šalių santuoka iširo dėl to, kad paskutinius 3-5 metus atsakovas girtauja. Liudytoja R. P. patvirtino, kad atsakovas dėl alkoholio buvo išvežtas gydyti į Žiegždrių psichiatrinę ligoninę, abi liudytojos patvirtino, kad jis buvo „užkoduotas“ nuo alkoholio, bet tai nepadėjo ir jis vėl pradėjo gerti. Liudytojos patvirtino, kad atsakovė su vaiku ankstesniais metais jau gyveno atskirai nuo ieškovo, po to jie buvo vėl pradėjo gyventi kartu, tačiau jau pusę metų ieškovė su sūnumi gyvena atskirai savo tėvų namuose, nes atsakovas vėl pradėjo gerti alkoholį. Liudytojos patvirtino, kad kai sutuoktiniai gyvendavo atskirai, jų vaikas gyvendavo su motina, nes pats nenorėjo gyventi su girtaujančiu tėvu. Liudytoja R. P. patvirtino, kad sutuoktinių bute, kuriame gyvena atsakovas, lankosi jo draugai, yra girtaujama, todėl vaikui ten gyventi nebūtų tinkamos sąlygos.

Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodyta, kad nei gyvenamojoje vietoje, nei telefonu pasiekti atsakovo nepavyko, o seniūnijos darbuotojai iš aplinkinių žmonių yra girdėję, kad V. M. nevengia piktnaudžiauti alkoholiu, nurodoma, kad visi jo kaimynai seniūnijos charakterizuojami neigiamai dėl pomėgio vartoti alkoholinius gėrimus (b. l. 53). Teismo posėdžio metu institucijos atstovas patvirtino, kad atsakovas po šios bylos iškėlimo nesikreipė į skyrių jokiais klausimais dėl vaiko.

Vertinant įrodymus pabrėžtina, kad civilinėje byloje faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis protingo žmogaus požiūrio principu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-243/2010), pagal kurį išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo.

Įvertinus ieškovės paaiškinimus, liudytojų parodymus bei Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, teisėjas pripažįsta, kad šioje byloje esančių įrodymų pakanka nustatyti, kad atsakovas pažeidė sutuoktinio pareigą būti lojaliu kitam sutuoktiniui, pareigą gerbti sutuoktinę, ir teikti jai ir jų vaikui moralinę paramą, pareigą visapusiškai rūpintis šeima. Ieškovės pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovas ilgą laiką ir nuolat piktnaudžiauja alkoholiu, nesirūpina šeima ir jos interesais, nesistengia išsaugoti santuokos ir nekeičia netinkamo savo gyvenimo būdo, kuriuo daro neigiamą įtaką savo nepilnamečiui sūnui. Tuo tarpu atsakovas neišreiškė jokių prieštaravimų ir nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių ieškovės nurodomas aplinkybes dėl jo kaltės dėl santuokos iširimo, neįrodė, kad dėl santuokos iširimo yra kokia nors ieškovės kaltė. Todėl teismas pripažįsta, kad ieškovė įrodė, jog atsakovas iš esmės pažeidė savo sutuoktinio pareigas ir dėl tokio jo elgesio šeimoje bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas, t. y. įrodė atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo (CK 3.60 str. 1, 2 d.).

Nutraukus santuoką, ieškovei prašant, jai paliekama santuokinė jos pavardė.

Ieškovė prašo nustatyti nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su ja, o atsakovas jokių prieštaravimų šiam reikalavimui nėra pareiškęs. Vaiko teisių apsaugos skyrius teismo posėdžio metu pateikė išvadą, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina, o ne su tėvu labiausiai atitiks vaiko interesus. Liudytojos patvirtino, kad sutuoktiniams jau anksčiau gyvenant atskirai vaikas visą laiką gyveno su motina ir pats nenorėjo gyventi su girtaujančiu tėvu, liudytoja R. P. patvirtino, kad atsakovas namuose girtauja su kitais asmenimis. Todėl atsižvelgiant į abiejų tėvų elgesį su sūnumi ir savo pareigų atlikimą auklėjant vaikus iki šiol, į atsakovo visišką nusišalinimą nuo vaiko auklėjimo ir išlaikymo, į nuolatinį girtavimą, vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove, kadangi tai atitinka nepilnamečio vaiko interesus, o gyvenimo sąlygos tėvo gyvenamojoje aplinkoje vaikui būtų nesaugios ir visiškai netinkamos.

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko po­rei­kiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Civilinio kodekso (toliau CK) 3.192 str.). Pareigos išlaikyti savo vaiką negalima nei atsisakyti, nei nuo jos atleisti. Todėl esant reikalavimui priteisti vaikui išlaikymą, ir nustačius, kad tėvai ar vienas iš jų nevykdo tokios pareigos, toks reikalavimas negali būti nepatenkinamas. Tokiu atveju būtina nustatyti ne tėvų pareigą išlaikyti vaiką, o tik vaikui reikalingą ir jam priteistiną išlaikymo dydį.

Vaikų išlaikymo bylose suformuotoje teismų praktikoje yra ne kartą konstatuota, kad siekiant, jog suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus bei įgytus gebėjimus. Tėvai atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (požiūrių) sistemai, už paramą vaikui siekiant išsilavinimo, jam realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas (Vaiko teisių konvencijos 3, 27 straipsniai, CK 3.155, 3.165 straipsniai, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7–8, 11–14, 18 ir kiti straipsniai). Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 3K-3-620/2005).

Teismų praktikoje analogiškose bylose vadovaujamasi nuostata, kad priteisiant nepilnamečiui vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti orientacinis būtino išlaikymo dydžio kriterijus yra minimali mėnesio alga, kuri šiuo metu yra 350 eurai. Tai reiškia, kad tėvų pareigoms išlaikyti vaikus esant lygioms, vienam iš tėvų kreipiantis į teismą dėl išlaikymo priteisimo vaikui paprastai iš kito tėvo priteisiama suma neturėtų būti mažesnė kaip 175 eurai (pusė minimalios mėnesinės algos). Šiuo atveju ieškovė prašo žymiai mažesnės sumos ir reikalauja priteisti išlaikymą po 100 eurų per mėnesį, todėl toks išlaikymo dydis tikrai nėra per didelis ir negali būti vertinamas kaip neadekvatus vaiko poreikiams ir atsakovo turtinei padėčiai. Pažymėtina, kad ieškovė iš atsakovo prašo priteisti žymiai mažiau nei pusę teismų praktikoje įtvirtinto orientacinio būtino išlaikymo dydžio, kurį turėtų teikti vienas iš tėvų, o atsakovas šioje byloje nepareiškė jokių prieštaravimų dėl ieškovės reikalavimų, nepateikė jokių įrodymų, kad vaiko poreikiams tokia suma nereikalinga, ar kad jis negalėtų teikti prašomo išlaikymo savo vaikui. Be to, nustatant priteistiną išlaikymo vaikui dydį turi būti vertinamos ne tik šalių gaunamos ar negaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jos ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas reikalingas išlaikymas vaikams (Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-303/2008). Šiuo atveju svarbu yra tai, kad atsakovas yra jauno amžiaus, nėra jokių duomenų, kad jo sveikata būtų bloga, kad jis būtų visiškai ar iš dalies nedarbingas, todėl net ir neturėjimas su darbo santykiais susijusių pajamų šiuo metu savaime nėra ir negalėtų būti ta aplinkybė, kuria atsakovas galėtų pateisinti savo pareigos išlaikyti vaiką nevykdymą, nes galimybę dirbti jis turi, ką patvirtina ir duomenys apie ankstesnius jo darbo santykius (b. l. 78-79).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes iš atsakovo priteistinas ieškovės prašomas išlaikymas jų sūnui, nes prašomas išlaikymo dydis visiškai atitinka vaiko poreikių ir atsakovo turtinės padėties proporcingumo principą ir teismų praktikoje priteisiamus išlaikymo vaikams dydžius panašiose bylose.

Išlaikymas priteistinas nuo ieškinio padavimo teismui dienos (CK 3.200 str.).

Santuokoje įgytą turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, ir kurį privaloma padalinti tarp sutuoktinių (CK 3.100 str. 4 p.), sudaro ieškinyje nurodytas šalių butas, su jam priklausančia ūkinio pastato dalimi, ir du automobiliai. Ieškovei paveldėjimo teisės pagrindu priklausanti nekilnojamojo turto dalis Lazdijų r. sav., Lazdijų sen., kuklių k., Liepų g. 19 (b. l. 36-37) yra asmeninė ieškovės nuosavybė ir į dalintiną turtą neįtraukiama (CK 3.89 str. 1 d. 2 p., 3.118 str.).

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nepareiškė jokių prieštaravimų dėl santuokoje įgyto turto teisinio statuso, jo padalijimo, jo vertės, taip pat įvertinus tai, kad ieškovė turi jai asmeninės nuosavybės teise priklausančią gyvenamąją vietą, kurioje su vaiku jau gyvena faktiškai nutraukusi santykius su atsakovu, teisėjas pripažįsta, jog ieškovės prašomas turto padalijimo būdas atitinka ir sutuoktinių ir jų vaiko interesus. Patenkinus ieškinį sutuoktiniams atiteks iš esmės vienodos vertės turtas, abu sutuoktiniai turės atskirus gyvenamuosius būstus, neprivalės mokėti vienas kitam kompensacijų dėl nelygių turto dalių, todėl toks turto padalijimo būdas yra teisingas ir atitinkantis visų šalių interesus.

Ieškinyje ieškovė pripažįsta, kad jos sudaryta vartojimo kredito sutartis su kreditoriumi UAB „4finance“ (b. l. 17-26) yra jos asmeninė prievolė ir nereiškia jokio reikalavimo padalyti šią prievolę tarp sutuoktinių. Trečiasis asmuo UAB „4finance“ savo atsiliepime sutinka, kad ieškovės prievolės jam pagal ieškovės sudarytas kredito sutartis yra jos asmeninės prievolės ir jokių savarankiškų reikalavimų dėl šių prievolių padalijimo tarp abiejų sutuoktinių taip pat nereiškia (b. l. 48-49).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vieningą teismų praktiką sutuoktinių prievolių padalijimo klausimais, yra nustatęs, kad turto padalijimo byloje bendros sutuoktinių skolos iš sutuoktinių priteisiamos tik tais atvejais kai jų įvykdymo terminai yra suėję ir kai į bylą trečiaisiais asmenimis su savarankiškais reikalavimais įstoja sutuoktinių kreditoriai, o bendros dalinės sutuoktinių prievolės, kurių įvykdymo terminai yra suėję, tačiau reikalavimai dėl jų priteisimo byloje nėra pareikšti, taip pat bendros dalinės prievolės, kurių įvykdymo terminai dar nėra suėję, padalijamos tarp sutuoktinių, jeigu yra pareikštas toks sutuoktinio (ar abiejų sutuoktinių) reikalavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos nutarimas Nr. 3K-P-186/2010). Šioje byloje ieškovės skolos terminas pagal jos sudarytą kredito sutartį dar nėra suėjęs, nei vienas sutuoktinis, nei pats kreditorius šioje byloje nepareiškė jokio savarankiško reikalavimo dėl ieškovės prievolės pripažinimo bendrąja sutuoktinių prievole, todėl nutraukiant santuoką nėra pagrindo spręsti ieškovės prievolės kreditoriui padalinimo tarp abiejų sutuoktinių klausimo.

Visiškai patenkinus ieškinį ieškovei iš atsakovo priteistinos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovė prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir pateikė šių išlaidų dydį patvirtinantį pinigų priėmimo kvitą, iš kurių matyti, kad 500 Eur išlaidas advokato pagalbai sudaro 300 Eur už ieškinio paruošimą ir 200 Eur už advokato atstovavimą teisme (b. l. 80). Tačiau šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Pagal 2004-04-02 teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ (toliau Rekomendacijos) 7 ir 8.2 punktus, už ieškinio parengimą gali būti priteisiama maksimali 1 784,75 Eur bylinėjimosi išlaidų suma (713,90 EUR x 2,5 koeficientas). Ieškovės prašoma 300 Eur suma už ieškinio parengimą yra žymiai mažesnė už galimą maksimalią priteisti sumą, todėl ji priteistina iš atsakovo. Tuo tarpu pagal Rekomendacijų 7 ir 8.19. punktus, maksimalus priteistino užmokesčio už vieną atstovavimo valandą teisme dydis šiuo metu yra 73,51 Eur (735,10 Eur x 0,1 koeficientas). Teismo posėdis, kuriame ieškovę atstovavo jos advokatas, truko 52 minutes, todėl pagal Rekomendacijų 9 punktą, už teismo posėdyje užtruktas 52 minutes turi būti priteisiama kaip už 1 valandą atstovavimo teisme. Tai reiškia, kad maksimali iš atsakovo priteistina suma už advokato atstovavimą teisme yra 73,51 Eur. Todėl ieškovės prašymas priteisti už tai 200 Eur yra nepagrįstas ir priteisiama suma mažinama nuo 200 Eur iki 73,51 Eur. Viso ieškovei iš atsakovo priteistina 373,51 Eur (300 Eur + 73,51 Eur) išlaidų, susijusių su advokato pagalba. Be to, ieškovei iš atsakovo priteistinas ir paduodant ieškinį ieškovės sumokėtas žyminis mokestis – 169 Eur (b. l. 2). Viso ieškovei iš atsakovo priteistina bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 542,51 Eur (373,51 Eur + 169 Eur).

Valstybės išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios sudaro 5,04 Eur sumą, priteistinos iš atsakovo (CPK 96 str. 1 d.).

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis CPK 259 str., 260 str., 268 str., 270 str., 385 str., teisėjas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Nutraukti J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Lazdijų rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 45, dėl atsakovo V. M. kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę – M., o atsakovui jo pavardę – M..

Nustatyti nepilnamečio D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina J. M., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) po 100 Eur (vieną šimtą eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės.

Išlaikymą išieškoti vaiko motinai J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) nuo ieškinio padavimo teismui dienos - 2015 m. spalio 19 d., ir pavesti jai šias lėšas tvarkyti uzufrukto teise.

Kas mėnesį mokamomis perio­di­nėmis išmo­ko­mis priteista išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti atsakovui V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise butą Nr. 4, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir 1/4 dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Priteisti ieškovei J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise automobilį „Mercedes Benz A170, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), ir automobilį „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti ieškovei J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 542,51 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt du eurus 51 centą) bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo V. M., a. k. (duomenys neskelbtini)

Išieškoti iš V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 5,04 Eur (penkis eurus 04 centus) bylinėjimosi išlaidų valstybei, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąs­kaitą Nr. LT247300010112394300, esančią banke „Swedbank“, AB, arba į sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, arba į sąskaitą Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, įmokos pavadinimas – bylinėjimosi išlaidos, įmokos kodas – 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Lazdijų rajono apylinkės teismą.