Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sauliaus Jakaičio, Ivetos Pelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Faustos Vitkienės,

atsakovės atstovei A. K.-Ž.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos viešosios įstaigos „Raubonių parkas“ skundą atsakovei Aplinkos apsaugos agentūrai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Ginčas byloje kilo dėl Agentūros 2020 m. rugsėjo 7 d sprendimo Nr. (26)-A4E-7731 (toliau – ir Sprendimas 1) ir 2020 m. rugsėjo 7 d. sprendimo Nr. (26)-A4E-7736 (toliau – Sprendimas 2) teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 338/97, kurio tikslas apsaugoti laukinės faunos ir floros rūšis ir garantuoti jų išlikimą kontroliuojant prekybą jomis, Komisijos reglamentas (EB) Nr.865/2006, nustatantys Tarybos Reglamento (EB) Nr. 338/97 dėl laukinės faunos ir floros rūšių apsaugos kontroliuojant jų prekybą įgyvendinimo taisykles, Saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašas, patvirtintas 2010 m. liepos 15 d. Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-622 (toliau - Saugomų rūšių naudojimo aprašas), Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. D1-533/B1-310 (toliau – Taisyklės). Tarp šalių kilusiam ginčui dėl Sprendimo 2 teisėtumo ir pagrįstumo aktualios VAĮ (įstatymo redakcija galiojusi iki 2020 m. lapkričio 1 d.) nuostatos.

Ginčo, kad rudoji meška (lot. Ursus arctus) ir didysis apuokas (lot. Bubo bubo) įtraukti į Tarybos Reglamento (EB) Nr. 338/97 A priedo rūšių sąrašą, ir šių rūšių egzempliorių naudojimui komerciniams tikslams (nagrinėjamu atveju viešam demonstravimui) reikalingas Europos Sąjungos komercinės veiklos sertifikatas (toliau – komercinės veiklos sertifikatas), tarp šalių nėra.

Dėl Sprendimo 1 teisėtumo ir pagrįstumo

Iš nagrinėjamos bylos medžiagos nustatyta, kad Pareiškėja 2020 m. rugpjūčio 6 d. Agentūrai pateikė paraišką išduoti komercinės veiklos sertifikatą rudosios meškos (lot. Ursus arctus) patelei ir papildomus dokumentus. Paraiškos registravimo Nr. 000066.

VAĮ nustatyti individualus administracinio akto turiniui keliami reikalavimai privalomi visiems viešojo administravimo subjektams.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad VAĮ 8 straipsnio (redakcija galiojusi iki 2020 m. lapkričio 1 d.) nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011, 2010, 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-15/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010). Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, kad būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2124/2013, 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014). Viešojo administravimo subjektas, priėmęs negatyvias pasekmes sukeliantį sprendimą, turi pareigą jį pagrįsti tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais, t. y. nurodyti priežastis, lėmusias neigiamo sprendimo priėmimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-658/2013). Kaip ne kartą akcentavo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A398-442/2015). Nurodytus išaiškinimus Lietuvos vyriausiasis teismas pakartojęs ir vėlesnėje savo jurisprudencijoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1150-502/2018, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 9 d.nutartį administracinėje byloje Nr. A-2843-756/2020 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nustatė, kad Agentūra priimdama Sprendimą 1 tik konstatavo faktą, kad 2018 m. balandžio 24 d. yra priimtas neigiamas sprendimas neišduoti komercinės veiklos sertifikato tam pačiam rudosios meškos (patelės) egzemplioriui, nurodė teisės normą, kurios pagrindu atsisako nagrinėti Pareiškėjos paraišką, tačiau visiškai nepateikė jokių aplinkybių vertinimo ir motyvų, kurių pagrindu paraišką būtų galima vertinti kaip tapačią ir atsisakyti nagrinėti Sprendime 1 nurodytos teisės normos pagrindu, t. y. nepagrindė, kad teikiant naują paraišką Pareiškėja nepateikė naujų faktinių duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio sprendimo pagrįstumu. Agentūra ginčijamame Sprendime 1 nenurodė dėl kokių priežasčių 2018 m. balandžio 24 d. sprendimu atsisakytas išduoti komercinės veiklos sertifikatas tai pačiai rudusios meškos patelei, ar priežastys, trukdančios išduoti sertifikatą gali būti pašalintos, jeigu taip, ar Pareiškėja 2020 m. rugpjūčio 6 d. teikdama paraišką jas pašalino, ar teikdama paraišką Nr. 000066 nurodė naujų faktinių aplinkybių ir/ar pateikė papildomų dokumentų. Sprendime taip pat nėra nurodyta, kada ir kokiu būdu Pareiškėja informuota apie 2018 m. balandžio 24 d. priimtą neigiamą sprendimą.

Teismo posėdžio metu Agentūros atstovė ne kartą pažymėjo, kad nedraudžiama teikti pakartotinę paraišką, jeigu atsiranda naujų faktinių aplinkybių ar duomenų. Tačiau Sprendimu 1 atsisakydama nagrinėti Pareiškėjos 2020 m. rugpjūčio 6 d. paraišką Nr. 000066 dėl komercinio sertifikato išdavimo rudosios meškos egzemplioriui, paženklintame mikroschema Nr. (duomenys neskelbtini), nevertino ar šiuo atveju yra ar nėra naujų aplinkybių ir dėl to nepateikė jokių motyvų.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pripažintina, kad Agentūra Sprendime 1 nepateikė juridinių faktų visumos, būtinų ir pakankamų VAĮ 14 straipsnio 5 dalies 4 punkto taikymui, apsiribodama tik pavienės aplinkybės dėl 2018 m. balandžio 24 d. priimto neigiamo sprendimo konstatavimu. Sprendimas 1 neatitinka individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, todėl yra pagrindas jį panaikinti.

Nors su atsiliepimu Agentūra pateikė 2018 m. balandžio 24 d. sprendimą Nr. (26)-A4-398 „Dėl sertifikatų išdavimo“, kuriuo netenkinta 2018 m. kovo 21 d. paraiška (pildyta R. B. vardu) išduoti komercinio naudojimo sertifikatus trims rudosios meškos egzemplioriams, įskaitant ir paženklintam mikroschema Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau viešojo administravimo subjektui tenkanti pareiga motyvuoti savo priimamus sprendimus negali būti perkelta teisingumą vykdančiai institucijai. Teismas, spręsdamas ginčus, neturi pareigos už viešojo administravimo sistemos subjektą parinkti teisinį kvalifikavimą, bei po to, pats tą teisinį kvalifikavimą vertinti. Administracinių teismų paskirtis – spręsti ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje (ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis).

Konstatavus, kad Agentūros priimtas Sprendimas 1 neatitinka esminių VAĮ individuliam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, teisėjų kolegija nevertina ar 2020 m. rugpjūčio 6 d. paraiška bei kartu pateikti papildomi dokumentai bei anksčiau Agentūros nagrinėta paraiška dėl komercinės veiklos sertifikato išdavimo rudosios meškos egzemplioriui yra tapačios. Atsižvelgiant į Pareiškėjos suformuotą reikalavimą ir administracinio teismo galimas priimti sprendimų rūšis, Agentūra įpareigotina Pareiškėjos 2020 m. rugpjūčio 6 d. paraišką Nr. 000066 dėl komercinio naudojimo sertifikavo išdavimo rudosios meškos egzemplioriui, paženklintam mikroschema Nr. (duomenys neskelbtini), išnagrinėti iš naujo (ABTĮ 88 straipsnio 2 punktas).

Dėl Sprendimo 2 teisėtumo ir pagrįstumo

Iš nagrinėjamos bylos medžiagos nustatyta, kad Pareiškėja 2020 m. rugpjūčio 6 d. pateikė paraišką išduoti komercinės veiklos sertifikatą didžiojo apuoko (lot. Bubo bubo) egzemplioriui, išsiritusiam 2018 m. rugsėjo 2 d. ir paženklintam žiedu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – jauniklis, Egzempliorius) ir kitus papildomus dokumentus. Paraiškos registravimo Nr. 000065.

Atsakovė nagrinėdama Pareiškėjos pateiktą paraišką ir lydimuosius dokumentus nustatė, kad paraiškoje nurodyta didžiojo apuoko Egzemplioriaus išsiritimo data nesutampa su data nurodyta kituose dokumentuose, išsiritimo data prieštaringa mokslo žiniomis apie šios rūšies veisimosi ir jauniklių atsivedimo periodus, nesutampa paukščių lyčių nustatymo sertifikatų ir komercinės veiklos sertifikatų duomenys, nepateikti komerciniuose sertifikatuose nurodytų paukščių lyties nustatymo sertifikatai, todėl negalima įsitikinti ar šie paukščiai (kaip galimi Egzemplioriaus tėvai, paženklinti uždarais žiedais Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) galėjo sudėti kiaušinius ir susilaukti palikuonių, todėl Sprendimu 2 išduoti komercinės veiklos naudojimo sertifikatą didžiojo apuoko Egzemplioriui, atsisakė.

Pareiškėja su Agentūros Sprendimu 2 nesutinka. Teigia, kad paraiškoje nurodytos datos neatitikimas yra rašymo apsirikimo klaida, kurią turėjo ištaisyti Atsakovė, nes paraiška pildyta Agentūroje. Paaiškinti, dėl kokių priežasčių nesutampa jauniklio išsiritimo datos nurodytos kitų institucijų priimtuose dokumentuose, negali. Pareiškėja turi tik du didžiuosius apuokus, įsigytus iš Olandijos (Nyderlandų Karalystės), kuriems išduoti komercinės veiklos ir lyčių nustatymo sertifikatai, šie paukščiai yra jaunikio tėvai. Nesupranta, kad dėl kokių priežasčių Agentūra priimdama Sprendimą 2 rėmėsi kitos valstybės išduotais komercinės veiklos sertifikatą. Mano, kad įvyko klaida ir Agentūros darbuotojai prie pateiktos paraiškos „prisegė“ kitus sertifikatus.

Pareiškėjos nuomone, šiuo atveju pakanka nustatyti, kad didžiojo apuoko jauniklis gimė kontroliuojamoje aplinkoje, tam kad būtų išduotas komercinės veiklos sertifikatas, o Agentūros reikalaujami pateikti duomenys – pertekliniai.

Tarybos Reglamento (EB) Nr. 338/97 įgyvendinimo taisyklės nustatytos Komisijos Reglamente (EB) Nr.865/2006.

Pareiškėja kreipdamasi dėl komercinės veiklos sertifikato išdavimo didžiojo apuoko jaunikliui paraiškoje nurodė, kad Egzempliorius gimęs nelaisvėje, todėl aktualios yra Komisijos Reglamento (EB) Nr.865/2006 XII skyriaus „Nelaisvėje gimę ir išauginti bei dirbtinai padauginti egzemplioriai“ nuostatos. Šio reglamento 54 straipsnyje nustatyta, kad gyvūnų egzempliorius laikomas gimusiu ir išaugintu nelaisvėje tik tuomet, kai kompetentinga valdymo institucija, pasitarusi su valstybės narės kompetentinga mokslo institucija, įsitikina, kad laikomasi šių kriterijų: 1) egzempliorius yra kontroliuojamoje aplinkoje gimęs arba kitu būdu kontroliuojamoje aplinkoje atsiradęs palikuonis, arba yra išvestas iš tokio palikuonio, kuris yra: a) susiporavusių tėvų arba tėvų, kurių gametos buvo perkeltos į kontroliuojamą aplinką, palikuonis, jei dauginimasis yra lytinis, b) tėvų, kurie buvo kontroliuojamoje aplinkoje prasidėjus palikuonio vystymuisi, palikuonis, jei dauginimasis nelytinis. Taigi, siekiant nustatyta yra Pareiškėjos nurodytam didžiojo apuoko Egzemplioriui gali būti išduotas komercinės veiklos sertifikatas, Agentūra privalo įsitikinti ar jis atitinka Komisijos reglamente (EB) Nr.865/2006 54 straipsnio 1 punkte nustatytus kriterijus.

Iš nagrinėjamos bylos medžiagos nustatyta, kad Pareiškėjai 2016 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. 16-AAA-134 išdavė Pareiškėjai leidimą laikyti nelaisvėje didžiuosius apuokus, laikymo nelaisvėje tikslas – veisimas ir eksponavimas.

Pareiškėja 2020 m. rugpjūčio 6 d. kreipėsi į Agentūrą dėl komercinės veiklos sertifikato išdavimo didžiojo apuoko jaunikliui. Agentūrai kartu su paraiška pateikti šie dokumentai: Pareiškėjos 2019 m. kovo 22 d. pranešimas Departamentui apie 2018 m. rugpjūčio 26 d. išsiritusį didžiojo apuoko jauniklį, Departamento 2019 m. kovo 25 d. patikrinimo aktas Nr.PA42-16 (toliau – Patikrinimo aktas), veterinarijos gydytojo pažyma, 2020 m. rugpjūčio 4 d. Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus pažyma Nr. S-1-63 „Dėl dydžio apuoko sužiedavimo“ (toliau – Sužiedavimo pažyma), Nyderlandų Karalystės išduotų didžiųjų apuokų, kurių uždarų žiedų numeriai: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) lyties nustatymo sertifikatai, Belgijos karalystės išduotų komercinės veiklos sertifikatai Nr. 2016/BE12960/CE ir Nr. 2016/BE12959/CE didiesiems apuokams, paženklintiems žiedais Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat dokumentai susiję su šių paukščių transportavimu Europos bendrijoje ir gydymu.

Siekiant nustatyti ar didžiojo apuoko jauniklis, kuriam Pareiškėja prašo išduoti komercinės veiklos sertifikatą, išsirito kontroliuojamoje aplinkoje (nelaisvėje) būtina įvertinti visas reikšmingas aplinkybes ir pateiktus duomenis, susijusius su jauniklio išsiritimo aplinkybėmis ir šio fakto užfiksavimu. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Pareiškėja 2019 m. kovo 22 d. pranešimu (toliau – Pranešimas) informavo Departamentą apie 2018 m. rugpjūčio 26 d. išsikritusį jauniklį ir prašė įforminti jo gimimą (išsiritimą). Departamento Patikrinimo akte nurodyta, kad patikrinimo metu Pareiškėjos voljere iš tiesų buvo didžiojo apuoko jauniklis, Pareiškėja patikrinimo metu pateikė veterinarijos gydytojo pažymą, kurioje nurodyta, kad didžiojo apuoko jauniklis, išsiritęs 2018 m. rugpjūčio 26 d., be pastebimų patologijų (veterinarinė apžiūra atlikta 2018 m. rugsėjo 2 d.), tačiau inspektorius negalėjo nustatyti ar minėtas jauniklis yra Pareiškėjos laikomų didžiųjų apuokų palikuonis. Sužiedavimo pažymoje nurodyta, kad Pareiškėjos teritorijoje sužieduotas vienas 2020 m. išperėtas didžiojo apuoko jauniklis, žiedo įrašas: (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad Agentūra pagrįstai nusprendė, jog Pareiškėjos pateikti duomenys apie didžiojo apuoko jauniklio išsiritimo datą prieštaringi.

Pagal Saugomų rūšių naudojimo aprašo 40 punkto nuostatas, apie kiekvieną saugotinos faunos rūšies pagausėjimo faktą aptvarų, voljerų ar kitų statinių naudotojas per 10 (dešimt) darbo dienų nuo jauniklių atsivedimo ar išsiritimo fakto turi raštu informuoti Departamentą, kuris gyvūnų pagausėjimo faktą įformina aktu per 5 darbo dienas. Aprašo 42 punkte nustatyta, kad nelaisvėje išveisus saugomų rūšių, įrašytų į Tarybos reglamento (EB) Nr.338/97 A priedą, egzempliorių, savininkas per 30 kalendorinių dienų turi kreiptis į Agentūrą dėl sertifikatų išdavimo ir pateikti šiame punkte nurodytus dokumentus: Departamento išduotą aktą, patvirtinantį saugotinos rūšies išveisimą nelaisvėje, arba kitus teisėtą įsigijimą patvirtinančius dokumentus nurodytus Prekybos laukiniais gyvūnais taisyklėse. Aprašo 52 punkte nustatyta, kad apie naujai pažymėtus nelaisvėje laikomus saugomų rūšių gyvūnus jų savininkai ne vėliau kai per 30 kalendorinių dienų turi pranešti Departamentui. Pažymėti saugomi gyvūnai registruojami Gyvūnų žymėjimo registre.

Taisyklių 39 punkte nustatyta, kad laukinių gyvūnų laikytojas privalo tvarkyti registrą, kuriame įrašomi duomenys apie laikomus laukinius gyvūnus (rūšis, laukinių gyvūnų skaičius, amžius, lytis, sveikata, gimimo ir gaišimo datos, įsigijimo šaltinis, informacija apie laukinių gyvūnų perkėlimą, pervežimą į kitą vietą). Registre įrašai daromi apie kiekvieną gyvūną, įrašai atnaujinami per 14 kalendorinių dienų nuo duomenų pasikeitimo. Draudžiama į registrą įtraukti neteisingus duomenis apie nelaisvėje laikomus laukinius gyvūnus.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Pareiškėja apie didžiojo apuoko jauniklį Departamentą informavo praėjus daugiau nei šešiems mėnesiams nuo paukščio išsiritimo/pastebėjimo dienos. Departamentas patikrinimo metu neturėjo galimybės nustatyti ar esantis didžiojo apuoko jauniklis yra Pareiškėjos laikomų didžiųjų apuokų poros palikuonis. Didžiojo apuoko jauniklis, kuriam Pareiškėja prašo išduoti komercinės veiklos sertifikatą, paženklintas tik 2020 m. birželio 26 d. t. y. praėjus beveik dvejiems metamas nuo jo išsiritimo/pastebėjimo dienos. Ženklinimo pažymoje nurodyta, kad jauniklis išsiritęs ne 2018, o 2020 metais. Duomenų, kad Pareiškėja Agentūrai būtų pateikusi laukinių gyvūnų registro duomenis, byloje nėra. Esant šioms aplinkybėms pripažintina, kad Agentūra pagrįstai nusprendė, kad Pareiškėjos pateikti duomenys apie Egzemplioriaus išsiritimo datą prieštaringi ir šią išvadą lėmė ne paraiškoje padaryta korektūros klaida (Pareiškėjos teigimu, jauniklis išsirito/buvo pastebėtas 2018 m. rugpjūčio 26 d., o paraiškoje nurodyta jo veterinarinės apžiūros data 2018 m. rugsėjo 2 d.), bet visumos pateiktų duomenų prieštaringumas.

Pareiškėjos teiginiai, kad dėl Egzemplioriaus išsiritimo korektūros klaidos atsakinga Agentūra, nepagrįsti. Nepriklausomai nuo to, ar paraiška pildoma Agentūroje ar kitoje vietoje, už pateikiamų duomenų teisingumą atsakingas paraišką teikiantys asmuo. Byloje nėra duomenų, kad ši korektūros klaida, kuri pati savaime nenulėmė atsisakymo išduoti komercinės veiklos sertifikatą, padaryta dėl Agentūros darbuotojų kaltės.

Pareiškėja pateiktame skunde ir teismo posėdžio metu teigė, kad turi tik du didžiuosius apuokus, kuriems Nyderlandų Karalystė išdavė komercinio naudojimo ir lyties nustatymo sertifikatus, t. y. patiną, kurio žiedo Nr. (duomenys neskelbtini) ir patelę, paženklintą mikroschema (duomenys neskelbtini). Būtent šie paukščiai yra išsiritusio didžiojo apuoko, kuriam Pareiškėja Agentūros prašė išduoti komercinės veiklos sertifikatą, palikuonis, o ne Agentūros Sprendime 2 nurodyti paukščiai, paženklinti uždarais žiedais Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjus kartu su paraiška pateiktus duomenis nustatė, kad kartu pridėti didžiųjų apuokų, kaip galimų Egzemplioriaus tėvų, identifikavimo duomenys nurodyti komercinės veiklos ir lyties nustatymo sertifikatuose nesutampa, t. y. Belgijos Karalystės išduoti komercinės veiklos sertifikatai didiesiems apuokams, paženklintiems žiedais Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), o Nyderlandų Karalystės sertifikatu lytys nustatytos visiškai kitiems didžiųjų apuokų egzemplioriams, paženklintiems (duomenys neskelbtini) (patinas) ir (duomenys neskelbtini) (patelė, ji taip pat paženklinta mikroschema (duomenys neskelbtini).

Ginčo tarp šalių dėl to, kad Belgijos Karalystės ir Nyderlandų Karalystės komercinio naudojimo sertifikatai išduoti skirtingiems didžiųjų apuokų egzemplioriams, nėra, tačiau pareiškėja teigia, kad dėl to tikėtinai atsakinga Agentūra, nes galbūt jos darbuotojai prie paraiškos pridėjo ne tuos komercinės veiklos sertifikatus, kuriuos pateikė Pareiškėja.

Su šiais Pareiškėjos argumentais sutikti nėra pagrindo. Pagal Komisijos reglamento (EB) Nr.865/2006 50 straipsnio 2 dalies nuostatas, pareiga pateikti tinkamai užpildytą paraiškos formą ir kitus dokumentus, reikšmingus komercinio sertifikato išdavimui, tenka paraišką teikiančiam asmeniui. Pareiškėjos teiginiai dėl Agentūros darbuotojų klaidos galbūt pridedant kitus, o ne Pareiškėjos pateiktus komercinės veiklos sertifikatus, grindžiama tik prielaidomis. Šiai aplinkybei pagrįsti Pareiškėja nepateikė jokių objektyvių duomenų.

Be to, teismo posėdžio metu Pareiškėjos atstovas patvirtino, kad Agentūrai pateikė pakartotinę paraišką ir pridėjo reikiamus sertifikatus apie išsiritusio didžiojo apuoko Egzemplioriaus tėvus, tokiu būdu iš esmės patvirtindamas, kad komercinės veiklos sertifikatus supainiojo pati Pareiškėja.

Agentūra Sprendime 2 nurodė, kad paukščių lyčių nustatymo sertifikatų duomenys nesutampa ir yra prieštaringi pateiktiems komercinės veiklos sertifikatų duomenims, komercinės veiklos sertifikatuose nepateikiami duomenys apie paukščių lytis, nepateikti šių paukščių lyčių nustatymo sertifikatai, todėl ji negali įsitikinti ar šie paukščiai paženklinti uždarais žiedais Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (kaip galimi Egzemplioriaus tėvai) galėjo sudėti kiaušinius ir susilaukti palikuonių).

Taigi, Agentūra priimdama Sprendimą 2 vertino ar jauniklio tėvai galėtų būti didžiojo apuoko egzemplioriai paženklinti uždarais žiedais Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. tie egzemplioriai, kurių komercinės veiklos sertifikatai buvo pateikti su paraiška. Nagrinėjamu atveju Pareiškėja neįrodinėja, kad jauniklio tėvai yra Sprendime 2 nurodyti didžiojo apuoko egzemplioriai, priešingai, teigia tokių neturinti, o jauniklis yra didžiųjų apuokų poros: patino, paženklinto uždaru žiedu Nr. (duomenys neskelbtini) ir patelės, paženklintos mikroschema (duomenys neskelbtini). Esant šioms aplinkybėms Agentūros išvada, kad kartu su paraiška nepateikta duomenų, jog jauniklio tėvai yra didieji apuokai, pagal Belgijos Karalystės išduotus komercinės veiklos sertifikatus paženklinti uždarais žiedais Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), pripažintina pagrįsta.

Ginčo šalys patvirtino, kad Pareiškėjai pateiktus pakartotinę paraišką, Nyderlandų Karalystės išduotus sertifikatus apie išsiritusio didžiojo apuoko Egzemplioriaus tėvus (patinas paženklintus uždaru žiedu Nr. (duomenys neskelbtini), patelė mikroschema (duomenys neskelbtini), o pagal komercinės veiklos sertifikato duomenis ir uždaru žiedu (duomenys neskelbtini)), bei kitus dokumentus, Agentūra priėmė naują sprendimą, kuriame, be kita ko, vertino ar jauniklis yra minėtų paukščių palikuonis. Naujo Agentūros sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas bus įvertintas administracinėje byloje Nr. eI-1383-1066/2021. Atsižvelgiant į tai šioje byloje Agentūros rašytiniuose paaiškinimuose nurodytų aplinkybės dėl Pareiškėjos turimų Nyderlandų kilmės didžiųjų apuokų įsigijimo teisėtumo ir kitų su minėtais paukščių egzempliorių laikymu ir/ar veisimu susijusios aplinkybės nenagrinėtinos.

Pareiškėjos teiginiai, kad didžiojo apuoko jauniklio gimimo kontroliuojamoje aplinkoje faktą patvirtina Agentūrai pateikti duomenys, kurių pakanka komercinės veiklos sertifikato išdavimui, o Agentūros reikalaujami pateikti duomenys - pertekliniai, nepagrįsti. Vien fakto, kad Pareiškėja turi didžiojo apuoko jauniklį savaime nereiškia, kad jis gimė kontroliuojamoje aplinkoje. Minėta, kad Saugomų rūšių naudojimo aprašo 40 punktą apie saugotinos rūšies pagausėjimo faktą privaloma informuoti Departamentui per 10 darbo dienų nuo jauniklių išsiritimo fakto. Jauniklio išsiritimo Departamentas įformina aktu. To paties teisės akto 42 punkte nurodyta, kad kreipiantis dėl komercinės veiklos sertifikato Agentūrai būtina pateikti Departamento išduotą aktą, patvirtinantį saugotinos rūšies gyvūno išveisimą nelaisvėje ar kitus teisėtą įsigijimą patvirtinančius dokumentus. Nors nagrinėjamu atveju Departamentas Pareiškėjos voljere rado didžiojo apuoko jauniklį, tačiau negalėjo nustatyti ar tai Pareiškėjos laikomų didžiųjų apuokų palikuonis. Be to, pagal Komisijos reglamento (EB) Nr.865/2006 50 straipsnio 2 dalį, kartu su tinkamai paraiška valdymo institucijai, nagrinėjamu atveju Agentūrai, turi būti pateikta būtina informacija bei dokumentiniai įrodymai, kurių, minėtos institucijos nuomone, reikia tam, kad ji galėtų nustatyti, ar turėtų būti išduotas sertifikatas. Didžiojo apuoko jauniklio tėvų kilmės nustatymas yra viena iš galimybių įvertinti ar Egzemplioriui gali būti išduotas komercinio naudojimo sertifikatas.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad Pareiškėja prašydama išduoti komercinės veiklos sertifikatą didžiojo apuoko jaunikliui, nepateikė pakankamai duomenų, kurie patvirtintų, kad jis atitinka Komisijos reglamente (EB) Nr.865/2006 54 straipsnio 1 punkte nustatytus kriterijus. Pareiškėjos ginčijamas Sprendimas 2 priimtas tinkamai įvertinus faktines aplinkybes bei paraiškos nagrinėjimo metu pateiktus duomenis, taikytinas teisės aktų nuostatas, atitinka viešojo administravimo subjekto individualiam administravimo aktui keliamus reikalavimus, todėl jo naikinti teismas neturi pagrindo. Esant šioms aplinkybėms Pareiškėjos skundas dėl Sprendimo 2 panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Pareiškėjos reikalavimas įpareigoti Agentūrą atlikti veiksmus laikytinas išvestiniu reikalavimu iš skundžiamo Sprendimo 2. Teismui konstatavus Sprendimo 2 teisėtumą, atmestinas ir išvestinis skundo reikalavimas įpareigoti atlikti veiksmus, sietinus su Sprendimu 2.

Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimo.

Pareiškėja prašo priteisti iš Atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Pareiškėja už skundą sumokėjo 22,50 Eur žyminio mokesčio, taip pat patyrė 107 Eur didžiųjų apuokų komercinės veiklos ir lyties nustatymo sertifikatų vertimo į valstybinę kalbą išlaidų. Duomenų apie kitas su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas nėra.

Pareiškėjos skundas patenkintas iš dalies, todėl iš Atsakovės priteisina ½ dalis Pareiškėjos sumokėto žyminio mokesčio. Skundo reikalavimas dėl Sprendimo 2, kuriuo Agentūra atsisakė išduoti komercinės veiklos sertifikatą išsiritusiam didžiojo apuoko Egzemplioriui, netenkintas. Atsižvelgiant į tai, kad Pareiškėjos patirtos sertifikatų vertinimo išlaidos išskirtinai susijusios su ginčijamu Sprendimu 2, o šis reikalavimas netenkintas, dokumentų vertimo išlaidos Pareiškėjai nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos VšĮ „Raubonių parkas“ skundą atsakovei Aplinkos apsaugos agentūrai dėl 2020 m. rugsėjo 7 d sprendimo Nr. (26)-A4E-7731 ir 2020 m. rugsėjo 7 d. sprendimo Nr. (26)-A4E-7736 panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus tenkinti iš dalies.

Panaikinti Aplinkos apsaugos agentūros 2020 m. rugsėjo 7 d sprendimą Nr. (26)-A4E-7731 ir įpareigoti atsakovę pareiškėjos VšĮ „Raubonių parkas“ 2020 m. rugpjūčio 6 d. paraišką dėl komercinės veiklos sertifikato išdavimo rudajai meškai išnagrinėti iš naujo.

Kitų skundo reikalavimų netenkinti.

Priteisti pareiškėjai VšĮ „Raubonių parkas“ iš atsakovės Aplinkos apsaugos agentūros 11,25 eur (vienuolika eurų 25 centus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą