- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-15
- Bylos Nr.
- eA-2884-520/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03280-2020-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Dalia Višinskienė (pirm.), Artūras Drigotas (pirm.), Laimutis Alechnavičius
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos agentūra
- Pareiškėjas
- VšĮ „Raubonių parkas“
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo viešosios įstaigos „Raubonių parkas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos „Raubonių parkas“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos agentūrai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) „Raubonių parkas“ (toliau – ir pareiškėjas) skunde prašė: 1) panaikinti atsakovo Aplinkos apsaugos agentūros (toliau – ir atsakovas, Agentūra) 2020 m. rugsėjo 7 d. sprendimą Nr. (26)-A4E-7731 (toliau – ir Sprendimas 1) ir įpareigoti atsakovą išnagrinėti prašymą dėl komercinio naudojimo sertifikato išdavimo lokio patelei, paženklintai mikroschema Nr. (duomenys neskelbtini); 2) panaikinti Agentūros 2020 m. rugsėjo 7 d. sprendimą Nr. (26)-A4E-7736 (toliau – ir Sprendimas 2) ir įpareigoti atsakovą išduoti komercinio naudojimo sertifikatą didžiajam apuokui, pažymėtam žiedu Nr. (duomenys neskelbtini).
2. Pareiškėjas nurodė, kad jis kreipėsi į Agentūrą su prašymu išduoti komercinio naudojimo sertifikatą lokio patelei, paženklintai mikroschema Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas ginčijamu Sprendimu 1 nusprendė prašymo nenagrinėti, nes yra priimtas 2018 m. balandžio 24 d. sprendimas Nr. (26)-A4-389 analogišką pareiškėjo prašymą atmesti. Atsakovas tai patvirtinančių duomenų nepateikė, nors jo ir buvo paprašyta tai padaryti. Pareiškėjas apie tokį sprendimą nežino, duomenų neturi, todėl sprendimas atsisakyti nagrinėti prašymą yra neteisėtas ir nepagrįstas. Pareiškėjo teigimu, atsakovas privalo išnagrinėti jo prašymą.
3. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad jis kreipėsi į Agentūrą su 2020 m. rugpjūčio 6 d. su prašymu išduoti komercinio naudojimo sertifikatą išsiritusiam didžiajam apuokui, paženklintam žiedu Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas Sprendimu 2 atsisakė išduoti komercinio naudojimo sertifikatą, motyvuodamas tuo, kad yra daug neatitikimų reikalavimams dėl sertifikato išdavimo. Toks atsakovo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Pareiškėjas paaiškino, kad didžiojo apuoko jauniklis gimė (išsirito) nelaisvėje, todėl jam gali būti išduotas komercinio naudojimo sertifikatas. Atsakovo išvada, kad išsiritęs jauniklis galbūt yra ne pas pareiškėją gyvenančių didžiųjų apuokų palikuonis, grindžiama tik nežymiais neatitikimais. Pareiškėjo teigimu, datos neatitikimas paraiškoje yra techninė klaida. Paraiška buvo pildoma Agentūroje pagal jos darbuotojų nurodymus, todėl dėl įsivėlusių klaidų yra kalta pati Agentūra. Pranešime nurodyta jauniklio gimimo data (2018 m. rugpjūčio 26 d.) yra jo pastebėjimo data. 2019 m. kovo 25 d. patikrinimo akte nurodyta, kad patikrinimo metu neženklintas didžiojo apuoko jauniklis jau buvo, o tai reiškia, kad jis išsirito 2018 metais. Veterinarijos gydytojas pažymoje patvirtino, kad iš tikrųjų pareiškėjo didiesiems apuokams gimė jauniklis 2018 m. rugpjūčio 26 d., t. y. tuo metu pastebėtas jauniklis. Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus pažymoje nurodyta, kad 2020 m. birželio 27 d. paženklintas didysis apuokas tuo pačiu žiedu, kuriuo paženklintam didžiajam apuokui pareiškėjas prašė išduoti komercinio naudojimo sertifikatą. Pareiškėjas nurodė, kad jis negali paaiškini, kodėl minėtoje pažymoje nurodyta, kad jauniklis gimė 2020 metais. Pareiškėjo manymu, įvyko klaida ir pažymoje gimimo metai įrašyti tokie patys, kai vykdytas ženklinimas.
4. Pareiškėjas pažymėjo, kad jis neturi kitų apuokų, turi tik du apuokus, įsigytus iš Olandijos (Nyderlandų Karalystės), o ne iš Belgijos Karalystės, kaip nurodo Agentūra. Atsakovas sprendime nurodo kitus komercinio naudojimo sertifikatus, tikėtina, dėl to, kad Agentūros darbuotojai dėl klaidos prie paraiškos pridėjo ne tuos sertifikatus, nors turi ir tikruosius sertifikatus bei duomenis apie pareiškėjo laikomus didžiuosius apuokus, kuriuos gavo prieš du metus. Abiem apuokams Olandijoje (Nyderlandų Karalystėje) buvo išduoti lyčių nustatymo sertifikatai ir komercinio naudojimo sertifikatai, kuriuose nurodyta, kad jie irgi yra gimę nelaisvėje. Patino žiedo numeris sutampa su komercinio naudojimo sertifikate nurodytu žiedu, o patelė ženklinta mikroschema, kurios Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) atstovai nenuskaitė ir nurodė, kad ji neženklinta, nors mikroschemos galėjo nenuskaityti ir dėl kokių nors techninių kliūčių arba dėl to, kad neaptiko jos implantavimo vietos.
5. Pareiškėjas akcentavo, kad apie tai, jog jis laiko būtent tuos suaugusius didžiuosius apuokus, jis atsakovui nurodė dar 2018 metais, teikdamas prašymą išduoti leidimą įkurti zoologijos sodą ir buvo pridėjęs jų lyčių nustatymo sertifikatus, komercinio naudojimo sertifikatus, atsakovo išduotą leidimą juos laikyti ir dovanojimo sutartį, kurios pagrindu pareiškėjas suaugusius didžiuosius apuokus įsigijo, todėl jauniklis galėjo atsirasti tik iš pas pareiškėją laikomų jo tėvų, kurie buvo teisėtai įsigyti. Pareiškėjas turi leidimą laikyti didžiuosius apuokus veisimo ir eksponavimo tikslais, abu didieji apuokai gali veistis. Duomenis apie gimusio didžiojo apuoko jauniklio tėvus atsakovas jau buvo patikrinęs ir išduodamas leidimą laikyti didžiuosius apuokus eksponavimo ir veisimo tikslais dar 2016 metais, nes būtent apie Olandijoje (Nyderlandų karalystėje) gimusius pareiškėjo apuokus Agentūrai buvo pateikti duomenys ir gauti leidimai juos laikyti, todėl 2016 metais Belgijos Karalystėje išduoti komercinio naudojimo sertifikatai yra ne pareiškėjo laikomų didžiųjų apuokų. Šiuo atveju yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių, kad didžiojo apuoko jauniklis, kuriam prašoma išduoti komercinio naudojimo sertifikatą, yra gimęs pas pareiškėją. Jeigu Agentūrai pateiktų duomenų nepakanka, ji turi teisę atlikti giminystės nustatymą pagal kraują, tačiau to nepadarė.
Šalies argumentai
6. Pareiškėjo teigimu, Agentūros išvada, kad didžiojo apuoko jauniklis, kuriam prašoma išduoti komercinį sertifikatą, negalėjo gimti rugpjūčio mėnesį, yra nepagrįsta. Pareiškėjas pažymėjo, kad apuoko gimimo datą nurodė tą dieną, kai didžiojo apuoko jauniklis buvo pastebėtas. Agentūros nurodyta Mičigano universiteto zoologijos muziejaus tinklalapyje skelbiama informacija apie šios rūšies dauginimąsi nepaneigia pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad jauniklis galėjo būti pastebėtas rugpjūčio mėnesį, jeigu kiaušinis buvo padėtas kovo pradžioje ir perimas apie 25 dienas. Dvi savaites jauniklis būna lizde ir tik dar po dviejų mėnesių pradeda išeiti iš perėjimo vietos. Didžiojo apuoko patelei padėjus kiaušinius kovo pradžioje, jauniklius galima pamatyti tik po keturių mėnesių. Be to, ši taisyklė turi ir išimčių, nes didieji apuokai gali vesti ir keletą vadų per metus arba kitu metų laiku. Tai paneigia Agentūros teiginius apie jauniklio gimimo prieštaringumą mokslo žinioms.
Atsiliepimas
7. Atsakovas Agentūra atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
8. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad 1996 m. gruodžio 9 d. Tarybos Reglamento (EB) Nr. 338/97 dėl laukinės faunos ir floros rūšių apsaugos kontroliuojant jų prekybą (toliau – ir Reglamentas (EB) Nr. 338/97) 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad A priede išvardytų rūšių egzempliorius draudžiama pirkti, siūlyti pirkti, įsigyti komerciniams tikslams, viešai demonstruoti komerciniams tikslams, naudoti pasipelnymui ir prekybai, laikyti pardavimui, siūlyti parduoti arba vežti pardavimui. Minėti draudimai gali būti netaikomi ir valstybės narės, kurioje yra egzempliorius, valdymo institucija kiekvienu atskiru atveju išduoda sertifikatą šiems egzemplioriams. Komercinio sertifikato išdavimo procedūra ir kriterijai nustatyti 2006 m. gegužės 4 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 865/2006 (toliau – ir Reglamentas (EB) Nr. 865/2006). Rudosios meškos (lotynų kalba – Ursus arctos) ir didieji apuokai (lotynų kalba – Bubo bubo) yra įtraukti į Reglamento (EB) Nr. 338/97 A priedo rūšių sąrašą.
9. Atsakovas paaiškino, kad 2018 m. kovo 21 d. gavo paraiškas išduoti komercinio naudojimo sertifikatus 3 rudosioms meškoms. Įvertinęs paraiškas ir kartu su paraiškomis pateiktus dokumentus, teisės aktų nuostatas, Agentūra 2018 m. balandžio 24 d. raštu Nr. (26)-A4-3891 „Dėl sertifikatų išdavimo“ priėmė sprendimą neišduoti komercinio naudojimo sertifikato rudosios meškos ženklinimo egzemplioriui Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas apie priimtą sprendimą buvo informuotas, todėl, teikiant paraišką, jam turėjo būti žinomos Agentūros sprendimo priėmimo aplinkybės. Gavęs pareiškėjo 2020 m. rugpjūčio 6 d. paraišką Nr. 000066 išduoti komercinės veiklos sertifikatą rudajai meškai, atsakovas 2020 m. rugpjūčio 28 d. raštu Nr. (26)-A4E-7519 „Dėl informacijos pateikimo“ kreipėsi į pareiškėją dėl rudosios meškos egzemplioriaus ženklinimo duomenų pateikimo. Gavęs pareiškėjo el. paštu pateiktą privataus veterinarijos gydytojo R. J. 2014 m. gegužės 2 d. pažymą apie laukinio gyvūno paženklinimą (toliau – ir Pažyma) (registravimo Agentūroje Nr. A3-5818), nustatė, kad Pažyma išduota 2000 m. vasario 15 d. gimusiai rudosios meškos patelei, paženklintai mikroschema Nr. (duomenys neskelbtini). Agentūra nustatė, kad neigiamą sprendimą, dėl komercinės veiklos sertifikato išdavimo rudajai meškai, paženklinai mikroschema Nr. (duomenys neskelbtini), yra priėmusi 2018 m. balandžio 24 d. raštu Nr. (26)-A4-3891 „Dėl sertifikatų išdavimo“, šis sprendimas nebuvo apskųstas, yra įsigaliojęs ir galiojantis, todėl vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 4 punkto nuostatomis, priėmė sprendimą nenagrinėti paraiškos Nr. 000066 dėl komercinės veiklos sertifikato išdavimo.
10. Atsakovas nurodė, kad 2020 m. rugpjūčio 6 d. gavo paraišką Nr. 000065 išduoti komercinio naudojimo sertifikatą 2019 m. rugsėjo 2 d. išsiritusiam didžiojo apuoko (lotynų kalba – Bubo bubo) egzemplioriui, paženklintam žiedu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Egzempliorius). Siekdamas išnagrinėti minėtą paraišką ir nustatyti, ar yra teisės aktuose nustatytos išimtys, leidžiančios išduoti komercinį sertifikatą, 2020 m. rugpjūčio 28 d. raštu Nr. (26)-A4E-7517 „Dėl informacijos pateikimo“ kreipėsi į Departamentą dėl pareiškėjo laikomų visų didžiųjų apuokų egzempliorių ženklinimo duomenų pateikimo. Įvertęs paraišką ir su ja pateiktus dokumentus, atsakovas nustatė, jog nurodyta Egzemplioriaus išsiritimo data nesutampa su kituose dokumentuose nurodytomis datomis, galimos Egzemplioriaus išsiritimo datos prieštaringos mokslo žinioms apie šios rūšies veisimosi ir jauniklių atsivedimo periodus, paukščių lyčių nustatymo sertifikatų duomenys nesutampa ir yra prieštaringi pateiktiems komercinės veiklos sertifikatų duomenims, komercinės veiklos sertifikatuose nepateikiami duomenys apie paukščių lytis, nepateikti šių paukščių lyčių nustatymo sertifikatai, todėl negalima įsitikinti, ar šie paukščiai (kaip galimi Egzemplioriaus tėvai) galėjo sudėti kiaušinius ir susilaukti palikuonių. Departamento nurodyti ženklinimo duomenys prieštaringi paraiškos dokumentams ir nepatvirtina, kad Egzemplioriaus tėvai yra paukščiai, paženklinti uždarais žiedais Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini).
11. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad dokumentuose nurodyto Egzemplioriaus gimimo datos nesutapimai yra tik techninė klaida, dėl kurios atsiradimo kalta pati institucija. Atsakovas pažymėjo, kad Agentūra neatsako už paraiškoje pateiktus duomenis, pildant paraišką Agentūros darbuotojai jos turinio nevertina ir netikrina, esant poreikiui tik suteikia konsultaciją dėl paraiškos pildymo. Pareiškėjas nepateikė nelaisvėje laikomų laukinių gyvūnų registro, kurį privalo tvarkyti laukinių gyvūnų laikytojas, duomenų, todėl pareiškėjo teikiami duomenys dėl paukščio gimimo datos nelaikyti patikimais, nes pareiškėjas, teikdamas paraišką, privalo vadovautis registre nurodytais duomenimis. Pareiškėjo teiginiai, kad Agentūros darbuotojas per klaidą kartu su paraiška pridėjo ne tuos dokumentus, yra deklaratyvūs. Pareiškėjas kartu su skundu nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių šias aplinkybes.
12. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjo šiai rūšiai įrengtas voljeras yra nedidelis, neužgožtas augalijos ir neriboja galimybės bei prievolės fiksuoti tikslią jauniklių vaikščiojimo / skraidymo datą. Pareiškėjo nurodomas lizdo palikimo ar išvarymo iš jo terminas laikytinas susijusiu su vidine rūšine konkurencija tarp atskirų jos individų. Dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjo skundo argumentai, kad jis galėjo nepastebėti perėjimo laikotarpio, yra nepagrįsti. Agentūra paaiškino, kad pagal Reglamento (EB) Nr. 865/2006 54 straipsnį, ji gali pareikalauti gyvūno protėvius nustatyti tiriant egzemplioriaus kraują arba kitus audinius, tokie tyrimai atliekami arba reikalingi mėginiai imami Agentūros nurodytu būdu būtinam kilmės nustatymui. Neženklintų didžiųjų apuokų laikymas pareiškėjo teritorijoje sudaro pagrindą taikyti Reglamento (EB) Nr. 865/2006 55 straipsnio reikalavimus dėl didžiojo apuoko jauniklio protėvių nustatymo. Sprendimas, kuriuo pareiškėjui atsisakyta išduoti komercinį sertifikatą didžiojo apuoko Egzemplioriui, yra teisėtas ir pagrįstas.
II.
13. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. sausio 27 d. sprendimu pareiškėjo VšĮ „Raubonių parkas“ skundą patenkino iš dalies – panaikino Agentūros 2020 m. rugsėjo 7 d. sprendimą Nr. (26)-A4E-7731 ir įpareigojo atsakovą pareiškėjo 2020 m. rugpjūčio 6 d. paraišką dėl komercinės veiklos sertifikato išdavimo rudajai meškai išnagrinėti iš naujo; kitų skundo reikalavimų netenkino; priteisė pareiškėjui VšĮ „Raubonių parkas“ iš atsakovo Agentūros 11,25 Eur bylinėjimosi išlaidų.
14. Dėl Sprendimo 1 teismas nustatė, kad Agentūra, priimdama Sprendimą 1, tik konstatavo faktą, kad 2018 m. balandžio 24 d. yra priimtas neigiamas sprendimas neišduoti komercinės veiklos sertifikato tam pačiam rudosios meškos (patelės) egzemplioriui, nurodė teisės normą, kurios pagrindu atsisako nagrinėti pareiškėjo paraišką, tačiau visiškai nepateikė jokių aplinkybių vertinimo ir motyvų, kurių pagrindu paraišką būtų galima vertinti kaip tapačią ir atsisakyti nagrinėti Sprendime 1 nurodytos teisės normos pagrindu, t. y. nepagrindė, kad, teikiant naują paraišką, pareiškėjas nepateikė naujų faktinių duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio sprendimo pagrįstumu. Sprendime taip pat nėra nurodyta, kada ir kokiu būdu pareiškėjas informuotas apie 2018 m. balandžio 24 d. priimtą neigiamą sprendimą. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad Sprendimas 1 neatitinka individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, todėl jį panaikino.
15. Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl Sprendimo 2, teismas nurodė, kad, siekiant nustatyti, jog pareiškėjo nurodytam didžiojo apuoko Egzemplioriui gali būti išduotas komercinės veiklos sertifikatas, Agentūra privalo įsitikinti, ar jis atitinka Komisijos Reglamente (EB) Nr. 865/2006 54 straipsnio 1 punkte nustatytus kriterijus. Teismas aptarė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-622 „Dėl saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašo (toliau – ir Saugomų rūšių naudojimo aprašas) 40, 42 ir 52 punktų, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2011 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. D1-533/B1-310 „Dėl laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 39 punkto nuostatas.
16. Iš byloje esančių duomenų teismas nustatė, kad pareiškėjas apie didžiojo apuoko jauniklį Departamentą informavo praėjus daugiau nei šešiems mėnesiams nuo paukščio išsiritimo / pastebėjimo dienos. Departamentas patikrinimo metu neturėjo galimybės nustatyti, ar esantis didžiojo apuoko jauniklis yra pareiškėjo laikomų didžiųjų apuokų poros palikuonis. Didžiojo apuoko jauniklis, kuriam pareiškėjas prašo išduoti komercinės veiklos sertifikatą, paženklintas tik 2020 m. birželio 26 d., t. y. praėjus beveik dvejiems metams nuo jo išsiritimo / pastebėjimo dienos. Ženklinimo pažymoje nurodyta, kad jauniklis išsiritęs ne 2018 metais, o 2020 metais. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas Agentūrai būtų pateikęs laukinių gyvūnų registro duomenis. Teismas pripažino, kad Agentūra pagrįstai nusprendė, jog pareiškėjo pateikti duomenys apie Egzemplioriaus išsiritimo datą yra prieštaringi ir šią išvadą lėmė ne paraiškoje padaryta korektūros klaida (pareiškėjo teigimu, jauniklis išsirito / buvo pastebėtas 2018 m. rugpjūčio 26 d., o paraiškoje nurodyta jo veterinarinės apžiūros data 2018 m. rugsėjo 2 d.), bet visumos pateiktų duomenų prieštaringumas.
17. Teismas nurodė, kad pareiškėjo teiginiai, jog dėl Egzemplioriaus išsiritimo korektūros klaidos yra atsakinga Agentūra, yra nepagrįsti, pažymėdamas, kad nepriklausomai nuo to, ar paraiška pildoma Agentūroje, ar kitoje vietoje, už pateikiamų duomenų teisingumą yra atsakingas paraišką teikiantis asmuo. Teismas akcentavo, kad byloje nėra duomenų, jog ši korektūros klaida, kuri pati savaime nenulėmė atsisakymo išduoti komercinės veiklos sertifikatą, padaryta dėl Agentūros darbuotojų kaltės.
18. Dėl pareiškėjo teiginių, kad jis turi tik du didžiuosius apuokus, kuriems Nyderlandų karalystė išdavė komercinio naudojimo ir lyties nustatymo sertifikatus, ir išsiritęs didžiojo apuoko jauniklis yra būtent šių paukščių palikuonis, teismas nagrinėjo kartu su paraiška pateiktus duomenis ir nustatė, kad pridėti didžiųjų apuokų, kaip galimų Egzemplioriaus tėvų, identifikavimo duomenys, nurodyti komercinės veiklos ir lyties nustatymo sertifikatuose, nesutampa, t. y. Belgijos Karalystės išduoti komercinės veiklos sertifikatai didiesiems apuokams, paženklintiems žiedais Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), o Nyderlandų Karalystės sertifikatu lytys nustatytos visiškai kitiems didžiųjų apuokų egzemplioriams, paženklintiems Nr. (duomenys neskelbtini) (patinas) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (patelė, kuri taip pat paženklinta mikroschema Nr. (duomenys neskelbtini)).
19. Teismas nurodė, kad tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad Belgijos Karalystės ir Nyderlandų Karalystės komercinio naudojimo sertifikatai išduoti skirtingiems didžiųjų apuokų egzemplioriams, tačiau pareiškėjas teigia, kad dėl to, tikėtina, atsakinga Agentūra, nes galbūt jos darbuotojai prie paraiškos pridėjo ne tuos komercinės veiklos sertifikatus, kuriuos pateikė pareiškėjas. Teismas su šiais argumentais nesutiko, pažymėdamas, kad pagal Komisijos Reglamento (EB) Nr. 865/2006 50 straipsnio 2 dalies nuostatas, pareiga pateikti tinkamai užpildytą paraiškos formą ir kitus dokumentus, reikšmingus komercinio sertifikato išdavimui, tenka paraišką teikiančiam asmeniui. Pareiškėjo teiginiai dėl Agentūros darbuotojų klaidos galbūt pridedant kitus, o ne pareiškėjo pateiktus komercinės veiklos sertifikatus, grindžiama tik prielaidomis. Šiai aplinkybei pagrįsti pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių duomenų. Teismas akcentavo, kad teismo posėdyje pareiškėjo atstovas patvirtino, jog Agentūrai pateikė pakartotinę paraišką ir pridėjo reikiamus sertifikatus apie išsiritusio didžiojo apuoko Egzemplioriaus tėvus, tokiu būdu iš esmės patvirtindamas, kad komercinės veiklos sertifikatus supainiojo pats pareiškėjas.
20. Teismas taip pat nurodė, kad Agentūra, priimdama Sprendimą 2, vertino, ar jauniklio tėvai galėtų būti didžiojo apuoko egzemplioriai, paženklinti uždarais žiedais Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. tie egzemplioriai, kurių komercinės veiklos sertifikatai buvo pateikti su paraiška. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas neįrodinėja, kad jauniklio tėvai yra Sprendime 2 nurodyti didžiojo apuoko egzemplioriai, priešingai, teigia tokių neturintis, o jauniklis yra didžiųjų apuokų poros – patino, paženklinto uždaru žiedu Nr. (duomenys neskelbtini), ir patelės, paženklintos mikroschema Nr. (duomenys neskelbtini). Esant šioms aplinkybėms, teismas pripažino pagrįsta Agentūros išvadą, kad kartu su paraiška nepateikta duomenų, jog jauniklio tėvai yra didieji apuokai, pagal Belgijos Karalystės išduotus komercinės veiklos sertifikatus paženklinti uždarais žiedais Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini).
21. Teismas pažymėjo, kad ginčo šalys patvirtino, jog, pareiškėjui pateiktus pakartotinę paraišką, Nyderlandų Karalystės išduotus sertifikatus apie išsiritusio didžiojo apuoko Egzemplioriaus tėvus (patinas, paženklintus uždaru žiedu Nr. (duomenys neskelbtini), patelė mikroschema – Nr. (duomenys neskelbtini), o pagal komercinės veiklos sertifikato duomenis ir uždaru žiedu Nr. (duomenys neskelbtini)), bei kitus dokumentus, Agentūra priėmė naują sprendimą, kuriame, be kita ko, vertino, ar jauniklis yra minėtų paukščių palikuonis. Naujo Agentūros sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas bus įvertintas administracinėje byloje Nr. eI-1383-1066/2021.
22. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad pareiškėjas, prašydamas išduoti komercinės veiklos sertifikatą didžiojo apuoko jaunikliui, nepateikė pakankamai duomenų, kurie patvirtintų, kad jis atitinka Reglamente (EB) Nr. 865/2006 54 straipsnio 1 punkte nustatytus kriterijus. Teismas konstatavo, kad Sprendimas 2 priimtas tinkamai įvertinus faktines aplinkybes bei paraiškos nagrinėjimo metu pateiktus duomenis, taikytinas teisės aktų nuostatas, atitinka viešojo administravimo subjekto individualiam administravimo aktui keliamus reikalavimus, todėl jį naikinti nėra pagrindo.
23. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Agentūrą atlikti veiksmus laikytinas išvestiniu reikalavimu iš skundžiamo Sprendimo 2. Konstatavęs Sprendimo 2 teisėtumą, teismas atmetė ir išvestinį skundo reikalavimą įpareigoti atlikti veiksmus, sietinus su Sprendimu 2.
III.
24. Pareiškėjas VšĮ „Raubonių parkas“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 27 d. sprendimo dalį, kuria skundas atmestas, ir priimti naują sprendimą, kuriuo būtų patenkinti visi skundo reikalavimai.
25. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės pakartoja argumentus, nurodytus skunde pirmosios instancijos teismui. Pareiškėjas apeliaciniame skunde akcentuoja, kad datos neatitikimas paraiškoje yra techninė klaida, dėl kurios įsivėlimo atsakingas pats atsakovas, nes, nagrinėjant prašymą, atsakovas klaidas galėjo pastebėti ir nurodyti jas ištaisyti. Pranešime apie apuoko gimimą buvo nurodyta data, kada buvo pastebėtas jo gimimas, – 2018 m. rugpjūčio 26 d. Departamento 2019 m. kovo 25 d. patikrinimo akte nurodyta, kad patikrinimo metu buvo apuoko jauniklis, kuris yra neženklintas, kas reiškia, kad jis išsirito 2018 metais. Veterinarijos gydytojas savo pažymoje patvirtino, kad iš tikrųjų apuokams yra gimęs jauniklis 2018 m. rugpjūčio 26 d., t. y. tuo metu pastebėtas jauniklis. Priešingai nei teigia atsakovas ir pirmosios instancijos teismas, veterinaro pažymoje nenurodyta kam gimė jauniklis, veterinaras nurodė, kad jauniklis gimė pas pareiškėją laikomiems apuokams, nes pareiškėjas kitų apuokų neturi. Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus pažymoje nurodyta, kad jie 2020 m. birželio 27 d. paženklino apuoką tuo pačiu žiedu, kuriuo paženklintam apuokui ir prašoma išduoti komercinio naudojimo sertifikatą. Kodėl jie nurodė, kad jis gimęs 2020 metais, pareiškėjas negali paaiškinti. Tačiau mano, kad tai yra klaida, jie nurodė gimimo metus tuos pačius metus, kai vykdė paženklinimą. Už paženklinimo pažymoje atsiradusias klaidas yra atsakingas ją surašęs asmuo, kuris šiuo atveju buvo atsakovo įgaliotas asmuo, kas leidžia teigti, kad šią pažymą iš esmės surašė atsakovas. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepaneigė pareiškėjo teiginių dėl jauniklio gimimo laiko ir jo atitikimo biologinėms aplinkybėms.
26. Pareiškėjas pažymi, kad duomenis apie gimusio apuoko tėvus atsakovas jau buvo patikrinęs ir išduodamas leidimą laikyti apuokus eksponavimo ir veisimo tikslais dar 2016 metais, nes būtent apie Olandijoje gimusius pareiškėjo apuokus jam ir buvo pateikti duomenys gauti leidimui juos laikyti, todėl 2016 metais Belgijoje išduoti komercinio naudojimo sertifikatai yra ne apie pareiškėjo laikomus apuokus, ir atsakovas tą puikiai žino, nes jau daug metų disponuoja šia informacija. Todėl yra pakankamai duomenų teigti, kad apuokas, kuriam prašoma išduoti komercinio naudojimo sertifikatą, yra gimęs pas pareiškėją. Tai, kad ne visai laiku buvo pranešta apie apuoko gimimą, savaime neeliminuoja aplinkybės dėl jo kilmės. Jei yra kokie nors neaiškumai ar abejonės dėl apuoko kilmės, tai pagal Reglamento (EB) Nr. 865/2006 55 straipsnį atsakovui yra suteikta teisė atlikti giminystės nustatymą pagal kraują, tačiau atsakovas tokių veiksmų neatliko. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas įrodinėjimo naštą nepagrįstai perkėlė pareiškėjui.
Atsiliepimas
27. Atsakovas Agentūra atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
28. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo tas pačias faktines aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus bei teisinius argumentus, kurie buvo išdėstyti pareiškėjo skunde ir pirmosios instancijos teismo išnagrinėti bei įvertinti. Agentūros vertinimu, pareiškėjo apeliacinio skundo motyvai ir teisiniai argumentai neįrodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė proceso ar materialiosios teisės normų pažeidimus, kurie galėjo lemti, kad administracinė byla galėjo būti išspręsta neteisingai.
29. Dėl apeliacinio skundo argumentų, kad Agentūra neatliko giminystės nustatymo pagal kraują, atsakovas pažymi kad pagal Reglamento (EB) Nr. 865/2006 55 straipsnio nuostatas, Agentūra, taikydama Reglamento (EB) Nr. 865/2006 54 straipsnį, gali pareikalauti gyvūno protėvius nustatyti tiriant egzemplioriaus kraują arba kitus audinius, tokie tyrimai atliekami arba reikalingi mėginiai imami Agentūros nurodytu būdu būtinam kilmės nustatymui. Neženklintų didžiojo apuoko (lotynų kalba – Bubo bubo) egzempliorių laikymas pareiškėjo teritorijoje sudaro pagrindą taikyti Komisijos Reglamento (EB) Nr. 865/2006 55 straipsnio reikalavimus dėl egzemplioriaus protėvių nustatymo, tačiau teisėto egzemplioriaus tėvų įsigijimo duomenų trūkumas nepagrindžia teisėto pareiškėjo Egzemplioriaus protėvių įgijimo, dokumentinių giminystės įrodymų įgijimo trūkumas nesudaro pagrindo Agentūrai nurodyti, kad tikslinga gyvūno protėvius nustatyti tiriant Egzemplioriaus kraują arba kitus audinius siekiant nustatyti tėvystę.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
30. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria netenkinti pareiškėjo VšĮ „Raubonių parkas“ skundo reikalavimai panaikinti atsakovo Agentūros 2020 m. rugsėjo 7 d. sprendimą Nr. (26)-A4E-7736 (toliau – Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą išduoti komercinio naudojimo sertifikatą didžiajam apuokui, pažymėtam žiedu Nr. (duomenys neskelbtini), pagrįstumas ir teisėtumas.
31. Pirmosios instancijos teismas netenkino minėtų skundo reikalavimų, nustatęs, jog Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, nes pareiškėjas, prašydamas išduoti komercinės veiklos sertifikatą didžiojo apuoko jaunikliui, pažymėtam žiedu Nr. (duomenys neskelbtini), nepateikė pakankamai duomenų, kurie patvirtintų, kad jis atitinka Reglamente (EB) Nr.865/2006 54 straipsnio 1 punkte nustatytus kriterijus, o Sprendimas priimtas tinkamai įvertinus faktines aplinkybes bei paraiškos nagrinėjimo metu pateiktus duomenis, taikytinas teisės aktų nuostatas, atitinka viešojo administravimo subjekto individualiam administravimo aktui keliamus reikalavimus.
32. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo ir laikosi pozicijos, kad Sprendimas turėjo būti panaikintas dėl skunde nurodytų aplinkybių. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.
33. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus, atsakovo atsikirtimus į apeliacinį skundą, tikrindama pirmosios instancijos teismo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 d.), pirmiausia pažymi, kad pareiškėjas 2020 m. rugpjūčio 6 d. pateikė paraišką išduoti komercinės veiklos sertifikatą didžiojo apuoko (lotynų kalba – Bubo bubo) egzemplioriui, išsiritusiam 2018 m. rugsėjo 2 d. ir paženklintam žiedu Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas iš pareiškėjo pateiktų dokumentų nustatė, kad paraiškoje nurodyta didžiojo apuoko Egzemplioriaus išsiritimo data nesutampa su data, nurodyta kituose dokumentuose, išsiritimo data prieštaringa mokslo žiniomis apie šios rūšies veisimosi ir jauniklių atsivedimo periodus, nesutampa paukščių lyčių nustatymo sertifikatų ir komercinės veiklos sertifikatų duomenys, nepateikti komerciniuose sertifikatuose nurodytų paukščių lyties nustatymo sertifikatai, todėl negalima įsitikinti, ar šie paukščiai (kaip galimi Egzemplioriaus tėvai), paženklinti uždarais žiedais Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), galėjo sudėti kiaušinius ir susilaukti palikuonių.
34. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2019 m. kovo 22 d. pranešimu informavo Departamentą apie 2018 m. rugpjūčio 26 d. išsiritusį jauniklį ir prašė įforminti jo gimimą (išsiritimą); Departamento Patikrinimo akte nurodyta, kad patikrinimo metu pareiškėjo voljere buvo didžiojo apuoko jauniklis, pareiškėjas patikrinimo metu pateikė veterinarijos gydytojo pažymą, kurioje nurodyta, kad didžiojo apuoko jauniklis, išsiritęs 2018 m. rugpjūčio 26 d., be pastebimų patologijų (veterinarinė apžiūra atlikta 2018 m. rugsėjo 2 d.), tačiau inspektorius negalėjo nustatyti, ar minėtas jauniklis yra pareiškėjo laikomų didžiųjų apuokų palikuonis; sužiedavimo pažymoje nurodyta, kad pareiškėjo teritorijoje sužieduotas vienas 2020 metais išperėtas didžiojo apuoko jauniklis, žiedo įrašas: „(duomenys neskelbtini)“. Pareiškėjas pateikė Nyderlandų Karalystės išduotų didžiųjų apuokų, kurių uždarų žiedų numeriai: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), lyties nustatymo sertifikatus; Belgijos Karalystės išduotus komercinės veiklos sertifikatus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) didiesiems apuokams, paženklintiems žiedais Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat dokumentus, susijusius su šių paukščių transportavimu Europos bendrijoje ir gydymu.
35. Įvertinus pareiškėjo kartu su paraiška pateiktų dokumentų duomenis, akivaizdu, kad buvo pateikti prieštaringi duomenys, kurie neleido atsakovui išduoti pareiškėjo prašomo sertifikato 2018 m. rugpjūčio 26 d. išsiritusiam jaunikliui, kuris galėtų būti didžiųjų apuokų, paženklintų uždarais žiedais Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), palikuonis.
36. Byloje nustatyta, kad pareiškėjo nurodomas Egzempliorius paženklintas tik 2020 m. birželio 26 d., t. y. praėjus beveik dvejiems metamas nuo jo išsiritimo / pastebėjimo dienos (pareiškėjas nurodė, kad jauniklis išsirito / buvo pastebėtas 2018 m. rugpjūčio 26 d., o paraiškoje nurodyta jo veterinarinės apžiūros data 2018 m. rugsėjo 2 d.), tačiau ženklinimo pažymoje nurodyta, kad jauniklis išsiritęs ne 2018, o 2020 metais, pareiškėjas Agentūrai nepateikė laukinių gyvūnų registro duomenų.
37. Vertinant pareiškėjo šioje byloje nurodomas aplinkybes, dėl kurių buvo pateikti prieštaringi duomenys, nepateikti reikalingi dokumentai, iš jų ir tai, kad Agentūros darbuotojai šiuo atveju atsakingi už susiklosčiusią situaciją, akcentuotina, kad Reglamento (EB) Nr. 338/97 10 straipsnyje nustatyta, jog valstybės narės valdymo institucija, gavusi konkretaus asmens paraišką bei visus patvirtinamuosius dokumentus ir įsitikinusi, kad laikomasi visų leidimo išdavimo sąlygų, gali išduoti sertifikatą 8 straipsnio 3 dalyje nurodytiems tikslams. Reglamento (EB) Nr.865/2006 50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tinkamai užpildyta forma pateikiama valstybės narės, kurioje yra egzemplioriai, valdymo institucijai kartu su būtina informacija bei dokumentiniais įrodymais, kurių, minėtos institucijos nuomone reikia tam, kad ji galėtų nustatyti, ar turėtų būti išduotas sertifikatas.
38. Taigi nagrinėjamu atveju būtent pareiškėjas privalėjo pateikti tinkamai užpildytą paraišką ir dokumentus, reikalingus sertifikatui išduoti. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo šioje byloje teiktus įrodymus, pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo teiginiai apie Agentūros darbuotojų klaidas galbūt pridedant kitus, o ne pareiškėjo pateiktus komercinės veiklos sertifikatus, grindžiami tik prielaidomis, šiai aplinkybei pagrįsti pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių duomenų.
39. Reglamento (EB) Nr.865/2006 54 straipsnyje nustatyta, kad gyvūnų egzempliorius laikomas gimusiu ir išaugintu nelaisvėje tik tuomet, kai kompetentinga valdymo institucija, pasitarusi su valstybės narės kompetentinga mokslo institucija, įsitikina, kad laikomasi šių kriterijų: 1) egzempliorius yra kontroliuojamoje aplinkoje gimęs arba kitu būdu kontroliuojamoje aplinkoje atsiradęs palikuonis, arba yra išvestas iš tokio palikuonio, kuris yra: a) susiporavusių tėvų arba tėvų, kurių gametos buvo perkeltos į kontroliuojamą aplinką, palikuonis, jei dauginimasis yra lytinis, b) tėvų, kurie buvo kontroliuojamoje aplinkoje prasidėjus palikuonio vystymuisi, palikuonis, jei dauginimasis nelytinis.
40. Aprašo 42 punkte nustatyta, kad nelaisvėje išveisus saugomų rūšių, įrašytų į Reglamento (EB) Nr. 338/97 A priedą, egzempliorių, savininkas per 30 kalendorinių dienų turi kreiptis į Agentūrą dėl sertifikatų išdavimo ir pateikti šiame punkte nurodytus dokumentus: Departamento išduotą aktą, patvirtinantį saugotinos rūšies išveisimą nelaisvėje, arba kitus teisėtą įsigijimą patvirtinančius dokumentus, nurodytus Prekybos laukiniais gyvūnais taisyklėse. Aprašo 52 punkte nustatyta, kad apie naujai pažymėtus nelaisvėje laikomus saugomų rūšių gyvūnus jų savininkai ne vėliau kai per 30 kalendorinių dienų turi pranešti Departamentui. Pažymėti saugomi gyvūnai registruojami Gyvūnų žymėjimo registre.
41. Nustačius, kad pareiškėjas kartu su paraiška nepateikė duomenų, kurie leistų daryti išvadą, jog jauniklio tėvai galėtų būti didžiojo apuoko egzemplioriai, paženklinti uždarais žiedais Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. tie egzemplioriai, kurių komercinės veiklos sertifikatai buvo pateikti su paraiška, konstatuotina, kad pagrįstai pripažinta, jog Sprendimu teisėtai atsisakyta išduoti sertifikatą.
42. Vertinant pareiškėjo šioje byloje nurodomus argumentus dėl Sprendimo nepagrįstumo tuo aspektu, kad pats atsakovas turėjo nustatyti, jog Egzemplioriaus tėvai yra pareiškėjo įsigyti ir laikomi Nyderlandų Karalystės kilmės didieji apuokai, akcentuotina, kad byloje nustatyta, jog pareiškėjas pateikė kitą paraišką, dėl kurios atsakovas priėmė kitą sprendimą, ir ginčas dėl naujo sprendimo išnagrinėtas Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eI-1383-1066/2021 (priimtas sprendimas apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui). Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai šioje byloje nevertino pareiškėjo argumentų, jog priimant Sprendimą, turėjo būti nustatyta minėta aplinkybė. Pažymėtina, kad pareiškėjo nurodomi argumentai apie jo teisėtai įsigytus ir laikomus Nyderlandų Karalystės kilmės didžiuosius apuokus, apie būtinumą atlikti kraujo tyrimą, taip pat susiję su Nyderlandų Karalystės kilmės didžiaisiais apuokais.
43. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka išnagrinėjo ir patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
44. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai išaiškino ir pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, t. y. pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas tiek galiojančios teisės, tiek ir bylos faktų bei jų vertinimo požiūriu.
45. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
46. Kadangi pareiškėjo skundo reikalavimas dėl Sprendimo panaikinimo ir išvestinis reikalavimas įpareigoti atsakovą išduoti komercinio naudojimo sertifikatą didžiajam apuokui, pažymėtam žiedu Nr. (duomenys neskelbtini), netenkinti, atmestas apeliacinis skundas, todėl pareiškėjui nepriteistinos jo nurodomos bylinėjimosi išlaidos (ABTĮ 40 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo viešosios įstaigos „Raubonių parkas“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.