- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-06-02
- Bylos Nr.
- 2-66-723/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02592-2013-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilmantas Ambrulevičius
- Atsakovas
- B. B.
- Ieškovas
- I. R.
- Kategorijos
- 74.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.9.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 125.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovei J. Č.,
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. R. patikslintą ieškinį atsakovui B. B. dėl vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo ir įsiskolinimo priteisimo, išvadą byloje teikiančios institucijos – Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė I. R. patikslintu ieškiniu (t. 1, b.l. 103-106) atsakovui B. B. prašo:
1) nustatyti sūnaus Ą. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove;
2) priteisti iš atsakovo B. B. sūnaus Ą. B., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 1000 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės nuo ieškinio pateikimo dienos, nustatant, kad ši suma turėtų būti sumokama iki einamojo mėnesio 15 dienos į ieškovės AB SEB banko sąskaitą, kurios Nr. (duomenys neskelbtini). Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymą uzufrukto teise skirti tvarkyti įstatyminę sūnaus atstovę motiną (ieškovę), išimtinai vaiko interesams tenkinti;
3) priteisti iš atsakovo B. B. 7300 Lt įsiskolinimą už sūnaus Ą. B., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą;
4) priteisti iš atsakovo ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Patikslintame ieškinyje nurodė, kad su buvusiu sugyventiniu B. B. (atsakovu) (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus Ą. B.. Bylos šalys kartu gyveno ieškovės tėvų namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), iki 2013 m. sausio mėn. Susilaukus sūnaus, visas lėšas, reikalingas vaiko poreikiams tenkinti skirdavo tik ieškovė. Atsakovas apmokėdavo tik dalį komunalinių išlaidų bei dalį maisto produktų. Nuo 2013 m. sausio mėn. atsakovas beveik nebesirūpina sūnaus gerove, materialinę paramą suteikia nereguliariai ir tik iš dalies. Mažametis vaikas nuo pat gimimo kartu gyveno su tėvais. Sūnus nebuvo ilgesniam laikotarpiui išsiskyręs su ieškove, jų santykiai ypač artimi, nuoširdūs, pastarasis labai prisirišęs prie motinos. Priešingai ieškovei, atsakovas nuo 2013 m. sausio mėn. gyvena atskirai. Mažamečio vaiko amžių, Ą. B. nuolatinė gyvenamoji vieta nustatytina iki jam sukaks pilnametystė kartu su jo motina. Taip pat pažymėjo, kad ieškovės gaunamų pajamų užtenka tik minimaliai patenkinti būtinuosius sūnaus poreikius ir nepilnai patenkinti užimtumo ir laisvalaikio reikmėms. Atsakovas savanoriškai visiškai neprisideda prie savo sūnaus gerovės. Šalių sūnus yra silpnos sveikatos, dažnai serga, dėl ko nemaža išlaidų dalis tenka vaistams bei jo papildomai priežiūrai. Sūnaus išlaikymui reikalinga 2026,59 Lt suma per mėnesį. Atsakovo materialinė padėtis yra geresnė, negu ieškovės, todėl jis, įvertinus jo turimą turtą, kvalifikacinius gebėjimus ir galimybes dirbti, gali prisidėti prie vaiko išlaikymo lygiomis dalimis. Mano, kad sūnui priteistinas išlaikymas iš atsakovo po 1000 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės nuo ieškinio pareiškimo momento. Atsakovas, gyvendamas atskirai nuo šeimos, nuo 2013 m. sausio mėn. nevisiškai ir tik iš dalies prisideda prie savo mažamečio sūnaus išlaikymo, dėl to ieškovė prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą, jį skaičiuojant nuo 2013 m. sausio 1 d., kartu įskaitant, kad atsakovas per šį laikotarpį iki ieškinio pateikimo teismui dienos sumokėjo 2200 Lt (9,5 mėn. x 1000 Lt - 2200 Lt), iš viso priteisti 7300 Lt.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu su ieškiniu sutiko iš dalies (t. 1, b.l. 13-14). Nurodė, kad ieškovės pateikta vaiko poreikių sąmata nepatvirtinta jokiais rašytiniais įrodymais, pagrindžiančiais, kad buvo patirtos tokio dydžio išlaidos, išleistos tokios sumos vaistų, vitaminų, higienos priemonių pirkimui, drabužių, avalynės pirkimui. Ieškovė siekia prisiteisdama išlaikymą ne patenkinti vaiko būtinuosius poreikius, o užtikrinti vaiko išlaikymą prabangoje. Atkreipė dėmesį, kad išduotoje lopšelio-darželio „(duomenys neskelbtini)“ pažymoje nurodytas mėnesinis 1 000 Lt mokestis, kai vaikas lanko darželį visą mėnesį, tačiau Ą. darželio beveik nelanko, todėl tokio dydžio mokesčio už jį mokėti nereikia. Be to, ieškovė turėjo pasirūpinti, kad vaiko nereikėtų leisti į privačią vaikų darželio įstaigą. Nurodė ir tai, kad Vaiko išlaikymui teikdavo lėšas, pirkdavo drabužius, maistą, nes gyvenome kaip šeima, todėl negali būti priteisiamas išlaikymas nuo vaiko gimimo. Prašydama priteisti išlaikymo įsiskolinimą, ieškovė turi įrodyti, kad išlaikymas vaikui nebuvo teikiamas. Kai nustojo gyventi bendrai, atsakovas yra pervedės vien pinigais 1 900 Lt, taip pat atvažiuodavo pas sūnų, atveždavo maisto, nuolat pirkdavo vaikui drabužius, avalynę. Jokio ginčo dėl to nebuvo, ieškovę tenkino toks sūnaus išlaikymas, tačiau šiuo metu ieškovui nebeleidžiama tinkamai bendrauti su sūnumi. Ieškovės prašymas priteisti didesnę išlaikymo dalį yra niekuo nepagrįstas, ji yra darbinga, gauna neblogą darbo užmokestį, tuo tarpu atsakovas neturi savo būsto, turi nuomotis butą.
Šalies argumentai
Ieškovė dublike (t. 1, b.l. 28-32) nurodė, kad vaikas nuolat auga, jam būtina pirkti sezoninius drabužius ir avalynę, kartais keletą kartų per sezoną. Tam reikia apie 500 Lt vienam sezonui (striukė, batai, megztiniai, kelnės ir pan.). Vien remiantis (duomenys neskelbtini) vaikų lopšelio - darželio taikoma dienos vaiko maitinimo norma, kuri yra 4,38 Lt, per mėnesį vaiko maistui minimaliai galėtų būti išleidžiami 136 Lt. Faktiškai šios išlaidos yra didesnės, nes vaikui yra gausiai perkamos daržovės, vaisiai, jo maisto racionas yra platus, tad faktinės išlaidos viršija galimas minimalias, kas sudaro apie 200 Lt per mėnesį. Rūpinantis vaiko sveikata ir higiena per mėnesį yra išleidžiama apie 150 Lt (vitaminai, higienos priemonės, vaistai). Ligos atveju, o sūnus yra silpnos sveikatos ir serga dažnai, nemaža išlaidų dalis tenka vaistams, kas sudaro daugiau nei 300 Lt (vaistai bei medicinos priežiūra). Ligos atveju sūnų tenka gabenti į gydymo įstaigas, esant sveikam, vežti i darželį, kas sąlygoja kuro išlaidas apie 200 Lt per mėnesį. Vaikui yra reikalinga vystytis ne tik fiziškai, bet ir skatinti kultūrinį, socialinį vystymąsi bei ugdymą, tam per mėnesį mažiausiai išleidžiama 100 Lt. Nurodė, kad nuo rugsėjo mėn. su sūnumi išsikraustė iš ieškovės tėvų namų ir nuomojasi būstą (duomenys neskelbtini). Išlaidos būstui per mėnesį tenkančios vaiko daliai sudaro apie 400 Lt ne šildymo sezono metu ir 550 Lt šildymo sezono metu. Sūnus nuo 2013 m. sausio mėn. lankė privatų darželį (duomenys neskelbtini), vėliau (duomenys neskelbtini), mokestis už vaiko priežiūrą ir ugdymą šiose įstaigose siekė 1000 Lt per mėn., sūnui sergant ir nelankant darželio buvo mokamas mažesnis nei numatytas 1000 Lt užmokestis. Šiuo metu sūnus lanko (duomenys neskelbtini) vaikų lopšelį - darželį, pagal numatytą mokesčio normą, mėnesio mokestis yra apie 120 Lt. Tačiau dėl vaiko silpnos sveikatos, neretai tenka vežti vaiką pas auklę ir papildomai jai mokėti. Mėnesio atlygis yra apie 1000 Lt. Išlaikyti sūnų reikia 2000 Lt per mėnesį. Sūnaus tėvas (atsakovas) apmokėdavo tik dalį komunalinių išlaidų bei dalį maisto produktų. Sutinka, kad atsakovas, šalims gyvenant kartu, pasirūpino sūnaus gerove, tai yra nupirko keletą drabužių komplektėlių, visais kitais atvejais lėšas, skirtas tenkinti vaiko poreikius, skyrė išskirtinai ieškovė. Nuo 2013 m. sausio mėn. atsakovas beveik nebesirūpina sūnaus gerove, materialinę paramą suteikia nereguliariai, nepastovia skiriama lėšų dalimi ir tik primygtinai ir nuolat prašant. Todėl nesutinka su tuo, kad atsakovas lygiomis dalimis prisidėjo ar prisideda prie sūnaus išlaikymo. Atsakovas dirba statybų sektoriuje ir ne paslaptis, jog pinigai neretai mokami neoficialiai. Tai įrodo atsakovo pasiturintis gyvenimas: nuosavas automobilis, prabangus mobilusis telefonas, vis nauji rūbai ir batai, kapitalinis remontas gyvenamajame bute, naujas šaldytuvas, reguliarūs apsilankymai masinio pasilinksminimo vietose, kelionės į pajūrį. Akivaizdu, kad atsakovo teigimu jo gaunamos pajamos faktiškai neatitinka jo gyvenimo būdo ir padėties. Priteisiant išlaikymą, turi būti įvertinta ne oficiali, o tikroji tėvų turtinė padėtis ir galimybės prisidėti prie vaikų išlaikymo, atsakovas neretai slepia savo darbinius santykius.
Atsiliepimas
Atsakovas triplike (t. 1, b.l. 76-78) nurodė, kad tarp šalių buvo susitarimas dėl bendro vaiko išlaikymo, atsakovo teikiamo išlaikymo dydis ir forma ieškovę tenkino, buvo patenkinti tokio amžiaus vaiko būtini poreikiai. Ieškovė nurodė, kad sūnaus gydymui išleidžia 300 Lt, tačiau nepateikia įrodymų iš gydymo įstaigos, kad vaikui yra nustatytas koks tai susirgimas, reikalingi vaisiai ir šių vaistų įsigijimui buvo išleisti pinigai. Vaiko amžius yra tik du metai, todėl nepagrįstos ir išlaidos per mėnesį higienos priemonėms įsigyti. Prie civilinės bylos pateikti pinigų perdavimo kvitai neturi įrodomosios galios, nėra oficialiai sudarytų paslaugų teikimo sutarčių, įregistruotų mokesčių inspekcijoje. Pagal atsakovo turtinę padėlį, pateiktus rašytinius įrodymus išlaikymas turi būti priteistas po 500 Lt, įvertinant, kad abu tėvai turi išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o ieškovės turtinė padėtis yra ne blogesnė, net geresnė nei atsakovo. 1000 Lt išlaikymas pilnai patenkins vaiko poreikius, ne vien tik būtinuosius.
Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius išvadoje (t. 1, b.l. 1011) nurodė, kad jeigu byloje nebus įrodymų, kad atsakovas slėpė savo tikrąsias pajamas ir, kad jo turtinė padėtis yra geresnė, negu jis tvirtina, tada atsiras teisinis pagrindas skirti mažesnį išlaikymo dydį negu reikalauja ieškovė.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje (t. 1, b.l. 25) nurodė, kad atsakovas B. B. gyvena nuomojamame dviejų kambarių bute (naudojasi vienu kambariu), esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Bute vaikui lankytis yra sudarytos tinkamos sąlygos. Atsakovo teigimu, jis rūpinasi sūnumi Ą., teikia kas mėnesį po 300 litų išlaikymą, vaikas dažnai svečiuojasi jo gyvenamojoje vietoje. Atsakovas nedirba, Vilniaus miesto darbo biržoje neįregistruotas. Atsižvelgiant į jo turtinę padėtį, atsakovas sutinka sūnui kas mėnesį mokėti po 500 litų periodinių išmokų.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė palaikė ieškinį. Nurodė, kad vaikas gyvena su motina, tačiau teismo sprendimu nėra nustatyta. Vaikas yra mažametis, serga, prisirišęs prie motinos, todėl gyvenamoji vieta nustatytina su motina. Berniuko poreikiai yra didesni dėl jo sveikatos būklės. Vaikas jau gimė silpnos sveikatos. Nuolat turi sveikatos problemų. Tai patvirtina medicininis išrašas. Jis negali ištisai lankyti darželio, todėl ieškovė turi samdyti auklę. Byloje taip pat pateikta vaikui tenkančių išlaidų paskaičiavimas – 2026 Lt per mėnesį. Pusę šios sumos ir prašoma priteisti iš atsakovo. Byloje patikta tik auklių mokėjimo dokumentai, kokias sumas jos yra gavusios. Sutarčių nėra sudaryta. Rinkliava į darželio tėvų fondą, dovanos auklėtojoms yra, nes tokia tvarka, ieškovės paprašo, ji neatsisako. Išlaidas transportui iš dalies patvirtina į bylą pateikti kvitai kuro įsigijimui. Išlaidas butui patvirtinta sąskaitos ir nuomos sutartis. Išlaidos buto komunalinėms paslaugoms per mėnesį yra 438,30 Lt, o kadangi gyvena du asmenys, tai padalijama per pusę – 219,15 Lt. Išlaidas vaistams patvirtina kvitai. Išlaidos maistui paskaičiuotos minimalios. Vaikui perkamos mokamosios knygelės. Ieškovės pajamos nėra didelės. Ieškovei padeda labai daug artimieji neprašydami grąžinti. Išlaikymo įsiskolinimą skaičiuoja po 1000 Lt.
Atsakovas su ieškinius sutiko iš dalies. Patvirtino, kad neprieštarauja vaiko gyvenamosios vietos nustatymui su ieškove. Dėl išlaikymo nesutinka, nes su auklėm galėjo susitarti sumas. Vaikas neva lankė darželį po 1000 Lt į mėnesį, tačiau dabar jau seniai lanko (duomenys neskelbtini) darželį ir suma visiškai skiriasi. Jis stengiasi vaikui pervesti pinigus, kas antrą savaitgalį pasiima vaiką. Sutinka mokėti 500 Lt ir 2000 Lt įsiskolinimą. Neturi pajamų mokėti daugiau. Išėjo jis sauso mėnesį. Šiuo metu jo pajamos 400-600 Lt. Kai su vaiku gyveno kartu, vaikui skirdavo 200-400 Lt.
VTAS atstovė nurodė, kad ieškovė buvo aplankyta, tuo metu gyveno (duomenys neskelbtini) pas savo tėvus. Dabar gyvena (duomenys neskelbtini) mieste. Skyrius neturi informacijos, kad ieškovė netinkamai naudoja motinos valdžia vaiko atžvilgiu, todėl prašo ieškinį dalyje dėl gyvenamosios vietos nustatymo tenkinti. Dėl išlaikymo įsiskolinimo prašo priteisti kaip sutiko atsakovas, t.y. po 500 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad vaikas serga, prašo priteisti atitinkamai padidinti išlaikymo dydį, nors 700 Lt.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Byloje nustatyta, kad ieškovė I. R. ir atsakovas Ą. B. turi nepilnametį vaiką Ą. B., gim. (duomenys neskelbtini) (b.l. 5). Šalys santuokos nėra sudariusios.
Dėl vaiko gyvenamosios vietos.
Nustatant nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, teismas įvertina vaiko prisirišimą prie kiekvieno iš tėvų, brolių, seserų, kitų giminaičių. Taip pat būtina išsiaiškinti su kuriuo iš tėvų ir kiek laiko vaikas gyvena nuo pat gimimo, su kuriuo iš tėvų vaikas gyvena bylos nagrinėjimo metu (Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo teismo teisėjų senato nutarimas Nr.35). Kadangi vaikas nuo pat gimimo nuolat gyvena su savo motina, kuri juo tinkamai rūpinasi, ir ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos tarp šalių nėra, Ą. B. gyvenamoji vieta nustatytina su motina (ieškove) I. R..
Dėl išlaikymo priteisimo.
Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo sūnaus Ą. B., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 1000 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės.
Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikų atžvilgiu, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaiko atžvilgiu priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Tačiau šis principas reiškia, kad esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikų atžvilgiu turi būti lygios. Šis principas įtvirtintas ir nepilnamečių vaikų išlaikymą reglamentuojančiuose teisės normose - abu vaiko tėvai privalo išlaikyti savo vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 1 – 2 d.). Įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties.
CK 3.192 straipsnis reglamentuoja tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus. CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius ir abiejų tėvų turtinę padėtį. Lietuvoje ratifikuota Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija (konvencijos 27 str. 1, 2 d.) numato visuotinai pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio 2 dalis numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tai reiškia, kad išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties. Todėl jei būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymui išlaikymą priteisti objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, toks pakankamas vaikui išlaikymas ir turi būti priteisiamas. Aiškindamas ir taikydamas CK 3.192 str. 2 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs vienodą praktiką, kad teismas turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius ir abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2006).
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės darbo užmokesti yra apie 1700 Lt neatskaičius mokesčių, ieškovė nekilnojamojo turto ir savo vardu registruotų transporto priemonių neturi (t. 1, b.l. 71-75). Atsakovas SoDra 2014-05-15 duomenimis nedirba, nekilnojamojo turto ir transporto priemonių taip pat neturi (t. 1, b.l. 67-70, 80-81). Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad jo pajamos yra apie 400-600 Lt. Teismas tokius atsakovo paaiškinimus vertina kritiškai, nes atsakovas teigia galintis mokėti 500 Lt išlaikymą, todėl darytina išvada, jog jo mėnesio pajamos yra didesnės. Pateiktas išrašas iš medicininių dokumentų patvirtina, kad šalių sūnaus Ą. B., gim. (duomenys neskelbtini), turi sveikatos problemų, dažnai serga (t. 1, b.l. 107-108, 110-114). Šiuo metu ieškovė su sūnumi gyvena nuomojamame bute. Kaip jau buvo paminėta, teismas turi įvertinti vaiko (vaikų) poreikius, t.y. bylos nagrinėjimo metu egzistuojančius ir realius poreikius, o ne apskritai galinčius padidėti poreikius ateityje. Pažymėtina, kad atsižvelgiant į pasikeitusius vaiko poreikius, į vieno iš tėvų turtinę padėtį, priteisto išlaikymo dydžio ar/ir formos pakeitimas galimas CK 3.201 straipsnio pagrindu.
Ieškovė į bylą pateikė sūnaus mėnesinio išlaikymo paskaičiavimą (t. 1, b.l. 115). Ieškovė nurodo, kad auklės paslaugoms per mėnesį išleidžia 573,80 Lt, tačiau byloje nepateikta jokių sutarčių su auklėmis dėl sūnaus priežiūros, todėl teismas kritiškai vertina patiektus pinigų priėmimo kvitus (t. 1, b.l. 57-58). Byloje nėra įrodymų, kad asmuo pasirašęs pinigų priėmimo kvitus užsiima vaikų priežiūra (auklės darbu) ir kad prižiūrėjo šalių vaiką, ar kad tai buvo būtina ir protinga. Teismas negali sutikti, kad išlaidos, susijusios su darželiu, t.y. rinkliava į tėvelių fondą, dovanos auklėtojoms patenka į vaiko būtiniausių poreikių tenkinimą.
Byloje nėra objektyvių įrodymų,kad ieškovei tėvai padėtų išlaikyti jos vaiką jos nurodoma pinigu suma,kuri yra didesnė už jos oficialiais pajamas.Todėl teismas vertina kritiškai ieškovės nurodomą vaiko išlaikymo sumą.
Atsižvelgiant į išdėstytą, į vaiko amžių,jo sveikatos būklę(reikalinga papildoma sveikatos priežiūra,turi sveikatos problemų(b.l.107-108)), kad vaikas gyvena su motina,jos pajamas, į tai, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, neturi sveikatos sutrikimų, nėra pagrindo konstatuoti, jog yra nepajėgus teikti priteisiamą išlaikymą sūnui, į Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus poziciją, iš atsakovo priteistinas išlaikymas sūnui Ą. B. periodinėmis išmokomis po 700 Lt per mėnesį iki vaiko pilnametystės (CK 3.3 str. 1 d., 3.194 str. 1 d., 2 d., 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.198str., Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 1 str. 2 d., 11 str.). Ši išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.), o pasikeitus vaikų poreikiams ar šalių turtinei padėčiai, išlaikymo suma gali būti peržiūrima (CK 3.201 str.). Ieškovė išlaikymą gali naudoti išimtinai tik vaiko interesams (CK 3.203 str.). Teismo vertinimu, mažesnis išlaikymo dydis neatitiktų minimalių vaiko poreikių, protingumo, teisingumo, sąžiningumo ir ekonomiškumo principų.
Dėl išlaikymo įsiskolinimo.
Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 str. 2 d. įtvirtintomis nuostatomis. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 str. taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3 str., 1.5 str.). Teismas pažymi, kad pagal CK 3.200 straipsnyje įtvirtintą bendrąjį principą išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. CPK 178 straipsnyje nustatyta bendroji pareiga šalims įrodyti aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą ne tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant laibiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/200; 2010 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72/2010). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008).
Teismas mano, kad byloje esančios faktinės aplinkybės patvirtina, kad atsakovas tik iš dalies vykdė savo pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką nuo 2013 m. sausio 1 d. iki bylos teisme iškėlimo dienos (2013-09-18). Tą patvirtino pats atsakovas, sutikdamas dėl išlaikymo įsiskolinimo, paskaičiuoto po 500 Lt už mėnesį. Ieškovė ieškiniu reikalauja išlaikymo įsiskolinimo, paskaičiuoto po 1000 Lt už mėnesį. Teismas neturi pagrindo tenkinti tokį ieškovės reikalavimą, nes minimu laikotarpiu išlaikymas sūnui iš atsakovo nebuvo priteistas ar nustatytas. Šiuo atveju turi būti vadovaujamasi teismų praktikoje įtvirtinto priteistino išlaikymo dydžio kriterijumi – vienos minimalios mėnesio algos (MMA) dydžiu, kuris nuo 2013-01-01 yra 1000 Lt. Iš ieškovės banko sąskaitos išrašo nustatyta, kad minėtu laikotarpiu ieškovas vaiko išlaikymui ieškovei pervedė iš viso 2200 Lt (t. 1, b.l. 117), todėl iš atsakovo priteisiama 2550 Lt išlaikymo sūnui įsiskolinimo ((1000 : 2 * 9,5) - 2200). Nors ieškovės atstovė teisme sumažino reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, klaidingai nurodydama, kad ieškinys pateiktas rugpjūčio mėn. ir todėl neva ieškinyje blogai nurodytas terminas, tačiau teismas šioje dalyje atsižvelgė į nepilnamečio vaiko interesus ir įsiskolinimą paskaičiavo nuo 2013-01-01 iki rugsėjo mėn. vidurio (ieškinio padavimo teismui) kaip ir buvo prašoma ieškiniu.
Kiti klausimai.
Ieškovė byloje patyrė 400 Lt bylinėjimosi išlaidų, todėl ieškinį tenkinus iš dalies , iš atsakovo ieškovei priteistina 304 Lt bylinėjimosi išlaidų. Kadangi ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo buvo atleista, iš atsakovo valstybei priteistina 508,50 Lt žyminio mokesčio (144 Lt už neturtinį reikalavimą, 288 Lt už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, 76,50 Lt už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo) ir 15,06 Lt pašto išlaidų, iš viso 523,56 (CPK 79, 88, 93, 96 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Nustatyti nepilnamečio Ą. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su ieškove I. R. (a.k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo B. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui Ą. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) po 700 Lt (septynis šimtus litų) kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2013-09-18 iki vaiko pilnametystės. Išlaikymas turi būti sumokėtas iki einamojo mėnesio 15 dienos į ieškovės AB SEB banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) arba kitą ieškovės nurodytą banko sąskaitą. Šią išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečio vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę I. R. (a.k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo B. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo nepilnamečiui vaikui Ą. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) 2550 Lt (dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimt litų) įsiskolinimą.
Priteisti iš atsakovo B. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovei I. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) 304 Lt (tris šimtus keturis litus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo B. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) 523,56 Lt (penkis šimtus dvidešimt tris litus 56 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo bankas Swedbank, a.s. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).
Kitoje dalyje ieškinį netenkinti.
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.