Telšių apylinkės teismo sprendimas

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėja Aida Stulpinienė, veikdama Vilniaus miesto apylinkės teismo vardu,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Guotas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Jarkesta“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė suteikė atsakovei transporto priemonės (priekabos) remonto paslaugas, už suteiktas paslaugas 300,08 Eur sumai 2023 m. sausio 26 d. išrašė PVM sąskaitą – faktūrą (duomenys neskelbtini), sąskaitos apmokėjimo terminas - iki 2023 m. vasario 10 d. (b. l. 12). Byloje nėra ginčo dėl to, jog iki 2023 m. vasario 10 d. atsakovė šios sąskaitos neapmokėjo.

Ieškovė 2025 m. sausio 2 d. atsakovei surašė pretenziją, kurią 2025 m. sausio 16 d. registruotu laišku išsiuntė atsakovei, ragindama sumokėti 300,08 Eur skolą bei informuodama apie skolininko prievolę praleidus atsiskaitymo terminą padengti minimalius kreditoriaus nuostolius (b. l. 10, 11). Taip pat pretenzija buvo išsiųsta atsakovei el. paštu, nurodant, jog tikimasi skolos apmokėjimo iki 2025 m. sausio 17 d. (b. l. 11). Atsakovė 2025 m. sausio 17 d. skolą sumokėjo (b. l. 24). 2025 m. sausio 20 d. ieškovė atsakovei pateikė pretenziją sumokėti įstatymu numatyto dydžio palūkanas (32,65 Eur), 40 Eur išieškojimo išlaidas ir 29 Eur sumokėtą žyminį mokestį (b. l. 27).

Byloje nustatyta, kad 300,08 Eur skolą pagal 2023 m. sausio 26 d. išrašė PVM sąskaitą – faktūrą (duomenys neskelbtini) atsakovė ieškovei sumokėjo 2025 m. sausio 17 d., todėl ieškinio reikalavimas dėl 300,08 Eur skolos priteisimo atmestinas.

Ieškovė prašo iš atsakovės priteisti 6 procentų dydžio metines palūkanas už 662 pradelstas mokėti dienas, kas sudaro 32,65 Eur.

Kai skolininkas praleidžia piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko ne tik įvykdyti prievolę, bet ir sumokėti palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.261 straipsnis). Šios palūkanos (vadinamos kompensuojamosiomis) skirtos atlyginti kreditoriaus nuostolius, patirtus dėl to, kad kreditorius negali naudotis skolininko negrąžintomis lėšomis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad kompensuojamąsias palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenustatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis Nr. 3K-3-509/2010; 2011 m. lapkričio 2 d. nutartis Nr. 3K-3-400/2011; kt.). Tai reiškia, kad, skolininkui praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius turi teisę reikalauti priteisti kompensuojamąsias palūkanas, nepriklausomai nuo skolininko kaltės, jam taip pat nereikia šių palūkanų įrodinėti – jos priteisiamos tokio dydžio, koks yra nustatytas įstatymo (CK 6.210 straipsnis).

Atsakovė ieškovės pateiktą sąskaitą turėjo apmokėti iki 2023 m. vasario 10 d., tačiau ją apmokėjo tik beveik po dvejų metų – 2025 m. sausio 17 d. Atsakovė yra praleidusi piniginės prievolės įvykdymo terminą, todėl ieškovė įgijo teisę reikalauti iš atsakovės sumokėti kompensuojamąsias palūkanas.

Nesutiktina su atsakovės atsiliepimo į ieškinį teiginiu, kad ieškovė, pateiktoje pretenzijoje reikšdama reikalavimą tik dėl skolos padengimo, de facto atsisakė reikalavimo dėl palūkanų mokėjimo. Ieškovė pretenzijoje ragino apmokėti sąskaitą ir nenurodė, kad atsisako reikalavimo dėl palūkanų mokėjimo, priešingai, informavo atsakovę apie skolininko prievolę praleidus atsiskaitymo terminą padengti minimalius kreditoriaus nuostolius, o atsakovei apmokėjus tik skolą (300,08 Eur), pateikė pretenziją Nr. 2 apmokėti ieškovės patirtus nuostolius, t. y. sumokėti įstatymu numatyto dydžio palūkanas (32,65 Eur), 40 Eur išieškojimo išlaidas ir 29 Eur sumokėtą žyminį mokestį (b. l. 27).

Ieškovė ir atsakovė verčiasi ūkine komercine veikla, todėl abi laikytinos ūkio subjektais. Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 2 dalis). Atsakovė praleido piniginės prievolės įvykdymo terminą, todėl ieškinio reikalavimas dėl 32,65 Eur palūkanų priteisimo tenkintinas (CK 6.210 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis).

Ieškovė prašo iš atsakovės priteisti 40 Eur išieškojimo išlaidas pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalį. Atsakovė nurodo, kad su ieškove nebuvo sudariusi komercinės sutarties, atsiskaitymas vyko išimtinai tik sąskaitos pagrindu, todėl nagrinėjamu atveju negali būti taikomas Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas. Teismas su šiais atsakovės argumentais nesutinka.

Pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas (toliau – Įstatymas) taikomas nustatyti atsiskaitymo terminus už pagal komercines sutartis perduotas prekes, suteiktas paslaugas ir atliktus darbus, nustatyti palūkanų už pavėluotus mokėjimus dydį, jų skaičiavimo tvarką ir kreditoriaus teises, kai sumokama pavėluotai. Pagal įstatymo 2 straipsnio 1 dalį komercinė sutartis – ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir viešųjų subjektų sutartis, pagal kurią už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai. Sutartimi yra laikomas dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.154 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta jog vienos iš sutarties šalių išrašyta PVM sąskaita faktūra[…]turi būti vertinama kaip sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas. Remiantis PVM sąskaita-faktūra, galima patvirtinti šalių sutartinių santykių faktą[…]” (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250-469/2015), tai reiškia, jog šalių ginčas kvalifikuotinas kaip kilęs iš sutarties.

Byloje nėra ginčo, kad ieškovė suteikė paslaugas atsakovei. Šalys yra juridiniai asmenys, verčiasi ūkine komercine veikla, todėl laikytinos ūkio subjektais. Esant šioms aplinkybėms, ieškovės ir atsakovės sudarytas susitarimas už atlyginimą suteikti transporto priemonės (priekabos) remonto paslaugas laikytinas komercine sutartimi ir nagrinėjamu atveju ginčo santykiams taikytinas Įstatymas.

Įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 Eur sumą. Ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidoms kompensuoti 40 Eur suma nustatyta įstatymo, o jos paskirtis yra kreditoriui kompensuoti minimalius skolos išieškojimo nuostolius. Atsižvelgusi į išdėstytą, ieškovei iš atsakovės priteistina 40 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų.

Atsižvelgiant į tai, kad abi šalys yra privatūs pelno siekiantys juridiniai asmenys, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, todėl iš atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškinio reikalavimai tenkinti 19,49 proc. Ieškovė sumokėjo 29 Eur žyminio mokesčio. Sumokėtas žyminis mokestis minimalus, nuo netenkintų reikalavimų sumos nepriklauso, todėl nors ieškinys patenkintas iš dalies, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, ieškovei iš atsakovės priteistinas visas, t. y. 29 Eur žyminis mokestis (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakovė byloje patyrė rašytiniais įrodymais pagrįstas 200 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Teismo atmestų ieškinio reikalavimų dalis sudaro 80,51 proc., todėl iš ieškovės atsakovei priteistina 161 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis). Atlikus priteistinų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, iš ieškovės atsakovei priteistinos 132 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62² straipsnio 2 dalimi, 259-260, 263-268, 270, 441 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Jarkesta“, kodas 300555179, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Guotas“, kodas 302835945, 32,65 Eur (trisdešimt dviejų Eur 65 ct) palūkanas, 40 Eur (keturiasdešimt Eur) ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidas ir 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (72,65 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2025 m. sausio 24 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Guotas“, kodas 302835945, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Jarkesta“, kodas 300555179, bylinėjimosi išlaidas 132 Eur (vieną šimtą trisdešimt du Eur).

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.