Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės L. A. ieškinį atsakovams G. S. ir H. G. dėl neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys netenkintinas.

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad ieškovė L. A. 2013-10-29 protokolu-pareiškimu (24 b. l., medžiaga Nr. 0113000586439, 3 b. l.) kreipėsi į Centro policijos nuovadą, kuriame nurodė, kad 2013-10-11 apie 15.00 val. (duomenys neskelbtini) autobusų sustojime pažįstama B. G. jos sūnui G. A., (duomenys neskelbtini), sudavė kelis kartus į galvos sritį. Dėl šio įvykio Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto PK viešosios policijos skyriaus centro policijos nuovados nepilnamečių inspektorių veiklos grupės specialistė I. G. 2013-10-30 priėmė nutarimą, kuriame nurodė, kad nepilnametės B. G. veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (140 str. 3 d. (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas) ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. (viešosios tvarkos pažeidimas), požymių, tačiau ji nėra šių nusikaltimų subjektas, nes neturi 16 metų amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, nutarė atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal LR BK 140 str. 3 d. ir 284 str. 1 d., informavo pareiškėją L. A., kad nepilnamečio padarytą žalą turi atlyginti jo globėjai, jeigu neįrodyta, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės, todėl ji turi teisę kreiptis į teismą LR civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka dėl turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo. Taip pat buvo nutarta spręsti klausimą dėl nepilnametės B. G. tėvų patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal LR (duomenys neskelbtini) str. (16 b. l.). Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto PK viešosios policijos skyriaus centro policijos nuovados nepilnamečių inspektorių veiklos grupės specialistė I. G. 2013-12-18 priėmė nutarimą nepradėti administracinės bylos teisenos pagal 2013-10-29 L. A. protokolą – pareiškimą B. G. motinos G. S. atžvilgiu (68 b. l., medžiaga Nr. 0113000586439, 15 b. l.). Todėl L. A. su skundu kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą, 2014-04-08 nutartimi teismas L. A. skundą atmetė (administracinė byla Nr. II-8-899/2014, 39-43 b. l.). Baudžiamojoje byloje L. A. buvo kaltinama, kad 2013-10-11, apie 15.00 val., (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės IKI, be priežasties tampė už šaliko, mindė batus mažametei B. G., taip pat tampė už plaukų, drabužių, mindžiojo batus mažametei K. M., tuo sukeldama nukentėjusiosioms B. G. ir K. M. fizinį skausmą. Šiaulių apylinkės teismo 2014-11-27 nuosprendžiu, pakeistu 2015-04-28 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu (baudžiamoji byla Nr. 1-667-953/2014, 2 t., 76-86, 139-146 b. l.), L. A., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 39 str., atleista nuo baudžiamosios atsakomybės esant jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudžiamoji byla nutraukta, iš jos G. S. ir E. R. priteista po 144,81 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas atsakovų atsakomybės už jų nepilnametės dukters galimai padarytą žalą atlyginimo klausimas.

Pagal CK 6.275 straipsnio 1 dalį už nepilnamečio iki keturiolikos metų padarytą žalą atsako jo tėvai ar globėjai, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 str. 1 ir 2 d.). Deliktinei civilinei atsakomybei atsirasti turi būti nustatyta civilinio delikto sudėtis, t. y. neteisėta veika, kuria padaryta žala, priežastinis ryšys tarp atsakingo už žalą asmens veiksmų ir atsiradusios žalos bei žalą padariusio (atsakingo už žalą) asmens kaltė. Nesant bent vienos iš paminėtų sąlygų civilinė atsakomybė negalima.

Ieškovė nurodė, jog jos nepilnamečiui sūnui G. A. kelis kartus į galvos sritį sudavė atsakovų nepilnametė dukra B. G.. Kadangi ji neturi 16 m. ir pareigos atlyginti žalą, jos neteisėtais veiksmais padarytą žalą privalo atlyginti jos tėvai, t. y. atsakovai, kurių kaltė pasireiškia netinkama dukros priežiūra. Ieškovė, įrodinėdama B. G. neteisėtus veiksmus, remiasi rašytiniais įrodymais - Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto PK viešosios policijos skyriaus centro policijos nuovados nepilnamečių inspektorių veiklos grupės specialistės I. G. 2013-10-30 nutarimu (16 b. l.) ir2013 m. spalio 29 d. specialisto išvada Nr. G 1568/13(04) (6 b. l.). Atsakovai su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti, nesutinka su tuo, kad minėtame nutarime užfiksuoti jų dukros neteisėti veiksmai, nurodo, jog jų dukra ieškovės sūnui nėra sudavusi. Pažymėtina, jog asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas nėra įrodytas įstatymo nustatyta tvarka (įsiteisėjusiu nuosprendžiu), t. y., galioja nekaltumo prezumpcija. Atkreiptinas dėmesys, jog Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto PK viešosios policijos skyriaus centro policijos nuovados nepilnamečių inspektorių veiklos grupės specialistės I. G. išvados 2013-10-30 nutarime, kurio pagrįstumo netikrino teismas, nagrinėjamu atveju neturi prejudicinių faktų galios. Minėtas nutarimas priimtas specialistės, apklausus tik galimai nukentėjusiojo nepilnamečio motiną, net neapklausus paties nepilnamečio, o tuo labiau neišklausius B. G. ir jos tėvų parodymų, neatlikus ikiteisminio tyrimo, neapklausus kitų, galimai įvykį mačiusių asmenų ir nesiaiškinus įvykio aplinkybių, negali būti laikomas B. G. neteisėtų veiksmų neginčijamu įrodymu. Be to, minėtas nutarimas buvo įteiktas tik L. A., kuriai tik ir buvo suteikta teisė skųsti minėtą nutarimą, kas nurodyta ir pačiame nutarime, todėl atsakovai apie tokio nutarimo priėmimą negalėjo žinoti, o tuo labiau - jo apskųsti. O 2013 m. spalio 29 d. specialisto išvados Nr. G 1568/13(04) (6 b. l.) tiriamojoje dalyje nurodyti G. A. nusiskundimai, nurašyti iš ligoninės priėmimo skyriaus apskaitos kortelės, kurie taip pat negali būti laikomi įrodymais, patvirtinančiais B. G. neteisėtus veiksmus.

Dėl šio įvykio Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto PK viešosios policijos skyriaus centro policijos nuovados nepilnamečių inspektorių veiklos grupės specialistė I. G. 2013-10-30 nutarimu taip pat nutarė spręsti klausimą dėl nepilnametės B. G. tėvų patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal LR (duomenys neskelbtini) str. (16 b. l.). Tačiau Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto PK viešosios policijos skyriaus centro policijos nuovados nepilnamečių inspektorių veiklos grupės specialistės I. G. 2013-12-18 nutarimu administracinė teisena B. G. motinai G. S. pagal (duomenys neskelbtini) str. 1 d. nepradėta, nesant G. S. veikoje šio pažeidimo sudėties (68 b. l., medžiaga Nr. 0113000586439, 15 b. l.). Todėl L. A. su skundu kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą, 2014-04-08 nutartimi teismas L. A. skundą atmetė (administracinė byla Nr. II-8-899/2014, 39-43 b. l.). Šiaulių apygardos teismui Šiaulių apylinkės teismo 2014-04-08 nutarties L. A. neskundė, vadinasi, su teismo išvadomis ir motyvais sutiko. Be to, nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, liudijančių apie tai, kad G. S. netinkamai auklėtų savo dukrą B. G. ar ja nesirūpintų. Priešingai, iš administracinėje byloje Nr. II-8-899/2014 surinktų dokumentų matyti, kad Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai neturi jokių nusiskundimų dėl G. S. netinkamo elgesio su nepilnamete B. G.; šeima nėra įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (administracinė byla Nr. II-8-899/2014, 21 b. l.). S. I. 2013-12-02 tarnybiniame pranešime (68 b. l., medžiaga Nr. 0113000586439, 10 b. l.) nurodyta, kad Š. S. progimnazijos socialinė pedagogė E. Š. nurodė, kad dėl B. G., K. M. ir G. A. mokykloje jokie nesklandumai nekyla, mokiniai pažangūs, drausmingi, gerai lanko mokyklą, nei karto nėra svarstyti mokyklos tarybos narių; minėtų nepilnamečių vaikų tėvai atsakingai domisi vaikų elgesiu pamokų metu. Iš pažymos apie baustumą (administracinė byla Nr. II-8-899/2014, 23-25 b. l.) matyti, kad G. S. praeityje, t. y. 2004-10-21, buvo bausta pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį, kas charakterizuoja, kad ji tam tikru laikotarpiu, t. y. 2004 m. neišnaudojo tėvų valdžios vaiko interesams, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad buvo bausta ne už nepilnametės B. G. netinkamą elgesį, o už kito vaiko – F. S. (kuris šiuo metu jau yra pilnametis) elgesį, tačiau ir pastarojo vaiko netinkamas elgesys nebuvo susijęs su smurto panaudojimu kito asmens atžvilgiu. Pažymėtina, kad šis administracinis pažeidimas, numatytas (duomenys neskelbtini) straipsnyje, padarytas gana seniai, t. y. nuo nuobaudos paskyrimo jau praėję 10 metų, tai dar kartą įrodo, kad per beveik 10 metų nebuvo gauta duomenų, pagrindžiančių, jog G. S. nepanaudotų tėvų valdžios vaiko interesams ir todėl vaikai elgtųsi netinkamai. Be to, byloje nėra duomenų apie tai, kad B. G. būtų nuolat linkusi pažeidinėti visuomenėje nusistovėjusias elgesio taisykles. Tas pačias aplinkybes teismo posėdyje patvirtino ir atsakovai, o jų paaiškinimai taip pat yra įrodymai (CPK 177 str. 2 d.). Tai paneigiančių dokumentų byloje nėra, minėtų aplinkybių nepaneigė ir teismo posėdžio metu duodama parodymus L. A., išskyrus tai, kad G. S. ne visada lankosi tėvų susirinkimuose mokykloje, tačiau G. S. į tai atsikirto, nurodydama, jog kai negali atvykti į susirinkimus, ji asmeniškai bendrauja su mergaitės mokytojais, dėl mergaitės elgesio nusiskundimų iš mokytojų nėra sulaukusi. Teismas minėto ieškovės teiginio taip pat nevertina, kaip vaiko nepriežiūrą patvirtinančio fakto. Baudžiamojoje byloje Nr. 1-667-953/2014 liudytoja apklausta vaikų klasės vadovė ir mokytoja E. Č. parodė, jog nepastebėjo jokių ypatingų vaikų elgesio pokyčių, B. tapo kažkiek ramesnė, uždaresnė, o G. tapo atviresnis, labiau bendraujantis, apie konfliktą tarp vaikų sužinojo iš jų tėvų, vaikai apie tai mokykloje nekalbėjo, vaikai drausmingi, pažangūs, tėvai domisi jų mokslu, lankomumu, t. y. liudytojataip pat nenurodė jokių aplinkybių, patvirtinančių, jog atsakovai neprižiūrėtų savo dukros(baudžiamoji byla Nr. 1-667-953/2014, 2 t., 32-34 b. l.).

Patvirtinimu, kad B. G. atliko neteisėtus veiksmus, negali būti laikomas ir pats ieškovės 2013-10-28 kreipimosi į ligoninės priėmimo skyrių faktas bei jos ar jos sūnaus išsakyti nusiskundimai gydytojams. Be to, ieškovė dėl galimos vaiko traumos kreipėsi į gydytojus nuo įvykio praėjus net 17 dienų, t. y., po daugiau negu pusės mėnesio laiko, tada, kai jai baudžiamojoje byloje buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą ir įvyko pirmoji jos apklausa (baudžiamoji byla Nr. 1-667-953/2014, 1 t., 102-104 b. l.). Nors teismo posėdyje ieškovė tvirtino, jog negalėjo anksčiau tai padaryti, nes su kitu mažamečiu sūnumi visą tą laiką gulėjo ligoninėje, o su šiuo sūnumi buvo jos motina, tačiau iš specialistei 2013-10-29 duoto paaiškinimo matyti, kad ji nurodė, jog laiku nesikreipė, nes jos kitas mažametis sūnus O. A. namuose labai sirgo nuo 2013-10-14 iki 2013-10-17, t. y., tik tris dienas (24 b. l., medžiaga Nr. 0113000586439, 3 b. l.), nors teismo posėdyje prisiekusi jau nurodė visiškai kitokias aplinkybes, kas teismui suteikia pagrindo netikėti ieškovės duotais parodymais. Be to, ieškovė kreipėsi į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo tik po nuosprendžio baudžiamojoje byloje įsiteisėjimo, kuriuo iš jos priteista žala mergaičių įstatyminėms atstovėms, t. y. praėjus po įvykio daugiau kaip metams laiko, kas kelia abejonių dėl B. G. neteisėtų veiksmų atlikimo ir G. A. padarytų sužalojimų.

Kad B. G. sudavė kelis kartus į galvos sritį ieškovės sūnui, nurodo tik ieškovė ir jos sūnus, kuris buvo apklaustas baudžiamojoje byloje. Atsakovai tai neigia tiek šioje byloje, tiek administracinėje, tiek baudžiamojoje bylose. Tai neigia ir nepilnametės B. G. ir K. M., apklaustos baudžiamojoje byloje pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Nei administracinėje, nei baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad ieškovės L. A. sūnus G. A. buvo sumuštas B. G., išskyrus jo paties, ieškovės ir močiutės parodymus. Nustatyta tik tai, kad tarp vaikų įvyko konfliktas. Baudžiamojoje byloje nepilnametės B. G. ir K. M. buvo apklaustos pas ikiteisminio tyrimo teisėją, specialistas psichologas A. N. patvirtino, kad mažamečių parodymai, duoti pas ikiteisminio tyrimo teisėją, yra nuoširdūs bei nuoseklūs (baudžiamoji byla Nr. 1-667-953/2014, 2 t., 27-30 b. l.). Teismas sutinka su atsakovų ir jų atstovo argumentais ir sprendžia, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog nepilnametė B. G. atliko neteisėtus veiksmus G. A. atžvilgiu, taip pat nėra duomenų, kad atsakovai, kaip B. G. įstatyminiai atstovai, netinkamai augino bei prižiūrėjo savo nepilnametę dukrą, nes jokių vaiko nepriežiūros aplinkybių byloje nėra nustatyta. Konfliktas tarp vaikų vyko viešoje vietoje, atviroje teritorijoje, tačiau nebuvo nustatyti jokie pašaliniai asmenys, matę įvykį ir galėję patvirtinti ieškovės ir jos vaiko nurodytas aplinkybes. Paties smūgių sudavimo fakto niekas nematė, todėl negalima daryti išvados apie B. G. neteisėtus veiksmus ir jos kaltę. Nors Šiaulių apygardos teismas 2015-04-28 nutartyje konstatavo, kuo remiasi ir ieškovė, kad nustatytos aplinkybės patvirtina, kad nukentėjusiųjų netinkamas elgesys G. A. atžvilgiu paskatino L. A. atvykti į įvykio vietą aiškintis dėl jų elgesio jos sūnaus atžvilgiu ir savo veiksmais (tampant už plaukų, drabužių, mindžiojant batus) sukelti joms fizinį skausmą, tačiau neįvardino B. G. ir K. M. netinkamo elgesio, jo nekonkretizavo. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, jog tai nebuvo smūgių sudavimas G. A., nes apie tai baudžiamojoje byloje jokių duomenų nėra, teismo konstatuota tai taip pat nėra, o kiti veiksmai (pavadinimas „durneliu“ ir pan.),ką pripažino tiek mergaitės, tiek atsakovė G. S..Neteisėtumas nėra preziumuojamas, todėl jį privalo įrodyti ieškovas. Ieškovė to neįrodė, jos ir jos sūnaus parodymai nėra niekuo pagrįsti ir vertintini tik kaip nuomonė, kuri nagrinėjamu atveju neturi įrodomosios galios, nes jie suinteresuoti bylos baigtimi ir tokių parodymu davimu, todėl jau nesant vienai iš civilinės atsakomybės sąlygų, civilinė atsakomybė negalima.

Ieškovė prašo atlyginti jos sūnui padarytą neturtinę žalą, kuri pagal Civilinio kodekso 6.250 str. yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (CK 6.250 str. l d.). Ji atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Ieškovė teigė, kad B. G. padarė jos sūnui žalos. Turtinės žalos nebuvo padaryta, tačiau buvo padaryta neturtinė žala - po konflikto su B. G. pablogėjo jos sūnaus sveikata, vaikui svaigo galva, pykino, todėl kreipėsi pagalbos į medikus. Iš teismui pateiktos 2013-10-29 specialisto išvados Nr. G 1568/13(04) matyti, kad G. A. kūne sužalojimų nėra, tiriamojoje dalyje nurodyta, kad būklė po įtariamo galvos smegenų sukrėtimo, tačiau nustatyta diagnozė - migrena (6 b. l.). Vaikų ligoninės Vaiko raidos centro išraše iš medicininių dokumentų (2013-12-17) nusiskundimuose (iš mamos) nurodomi G. A. bendro pobūdžio negalavimai, kad jos sūnus - jautrus, uždaras, greita nuotaikų kaita (greitai apsiverkia), menka motyvacija mokslui (atidėlioja pamokų ruošą), sunkiai sukaupia dėmesį, prastai įsimena naują informaciją, vienišas, neturi draugų, nevykdo pareigų, mikčioja. Ligos ir gyvenimo anamnezėje nurodoma, kad mokykloje adaptacija sunkesnė, jautrus, uždaras, neturi draugų, patiria patyčias. Epizodiškai lankosi gyd. v. ir p. psichiatro konsultacijoms 2 kartus (2011 ir 2012 m.), tirtas ir gydytas Respublikinėje Šiaulių ligoninėje Moters ir vaiko klinikos Psichosomatiniame poskyryje (4 b. l.). Minėtame dokumente duomenų apie tai, kad tokia vaiko sveikatos būklė konstatuota po konkretaus įvykio, konflikto, įvykusio 2013-10-11, nėra, tačiau pažymėta, kad berniukas sveikatos problemų jau turėjo 2011 ir 2012 metais, gydytas Respublikinėje Šiaulių ligoninėje Moters ir vaiko klinikos Psichosomatiniame poskyryje. 2010-10-07 lankėsi pas vaikų gydytoją neurologą, konsultacijos metu nustatyta diagnozė - nervingumas (57, 65 b. l.). Ieškovės pateiktoje Respublikinėje Šiaulių ligoninėje Moters ir vaiko klinikos epikrizėje iš ligos istorijos Nr. XIV-92767 (5 b. 1.) yra konstatuota, kad ieškovės sūnus G. A. traumų neturėjęs, nuo 2014-10-21 iki 2014-11-15 buvo stacionarizuotas Vaikų ir paauglių psichikos centre, siuntime nurodyta diagnozė – kiti emociniai sutrikimai vaikystėje, klinikinė diagnozė vidutinio sunkumo depresijos epizodas, adaptacijos sutrikimas, galvos žaizda (galvos trauma 2014-10-27 su chirurginiu įsikišimu), kuri atsiradusi daugiau nei po metų po ieškovės ieškinyje nurodytų faktinių įvykio aplinkybių ir negali būti susijusi su pareikštu ieškiniu. Medicininių dokumentų 2014-10-21 išraše nurodyta, kad vaikas skundžiasi bloga nuotaika, nenori eiti į mokyklą, nes ten patiria patyčias (44 b. l., ligos istorija 3 l.). Pati ieškovė nurodo, kad sūnus paskutiniu laiku būna labai dirglus, kelia daug reikalavimų, užgaidų, būna net pykčio protrūkiai. Nurodyti medicininiai duomenys įrodo, kad G. A. tiek prieš įvykį, kai tarp jo ir B. G. įvyko konfliktas 2013-10-11, tiek po jo turėjo psichologinių problemų, buvo konsultuotas psichiatro (2011 ir 2012 m.), tirtas ir gydytas Respublikinėje Šiaulių ligoninėje Moters ir vaiko klinikos Psichosomatiniame poskyryje, pradinėse klasėse buvo teikiama logopedo pagalba. Panaši sveikatos būklė yra nurodyta ir Respublikinėje Šiaulių ligoninėje Moters ir vaiko klinikos epikrizėje iš ligos istorijos Nr. XIV-92767, ženklių pokyčių, kurie būtų lėmę G. A. sveikatos būklės pablogėjimą būtent po minėto įvykio iš teismui pateiktų medicininių dokumentų teismas nenustatė, todėl negalima konstatuoti ir žalos, t. y. ieškovės nurodytų pasekmių, kilusių dėl jos sūnaus G. A. sužalojimo. Be to, tai teismo posėdyje patvirtino ir pati ieškovė, nurodydama, jog jos vaikas nuo pat gimimo yra labai jautrus, lėtesnis, negu kiti vaikai, sunkiai įeinantis į kontaktą, vengiantis konfliktų su vaikais, vengiantis bendrauti, bijantis, nes kiti vaikai jį nuolat skriausdavo, nuo pradinių klasių nenorėjo eiti į mokyklą, gulėjo daug kartų ligoninėje, mokėsi ligoninėje su psichologu. Kad vaiko būklė po minėto įvykio nepakito, nurodė teismo posėdyje ir atsakovė G. S., paaiškindama, jog G. A. nuotaika nepasikeitė, jis išliko toks pat ciniškas, lankė mokyklą, jokių pakitimų jo elgesyje ji nepastebėjo. Tai, kad labai nepakito ir G. A. lankomumas bei pažangumas lyginant 2013 ir 2014 m., matyti iš atsakovų pateiktų pažymų iš Š. S. progimnazijos (31, 32 b. l.), priešingai - 2014 metais G. A. pažangumas net pagerėjo. Byloje nėra neginčijamai nustatyta, kad ieškovės nurodytos pasekmės, išgyvenimai jos sūnui atsirado ir tęsiasi būtent po konflikto su B. G., o ne po 2014 m. jo patirtos galvos traumos. Priešingai, iš byloje esančių dokumentų matyti, jog jos sūnus visą laiką buvo jautrus, vengiantis bendrauti, neturintis draugų, gana kompleksuotas berniukas, jo būklė nėra pakitusi palyginus su jo būkle 2011 m., t. y. iki minėto įvykio, todėl nėra pagrindo spręsti, jog ieškovės sūnui buvo padaryta žala, o tuo labiau - B. G. neteisėtais veiksmais, t. y., kad buvo padaryta žala, kad tarp žalos ir neteisėtų veiksmų yra priežastinis ryšys byloje nenustatyta.

Fizinis asmuo iki 14 m. yra neveiksnus (CK 2.7 str.), todėl negali būti atsakomybės subjektas. B. G. įvykio metu neturėjo 14 metų, todėl už jos galimai padarytą žalą privalo atsakyti jos tėvai, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. Šiuo atveju kaltė suprantama kaip nepakankamas tėvų pareigų vykdymas, nepakankama vaiko priežiūra ir jo auklėjimas. Tėvų kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), tačiau jie turi teisę įrodyti nesą kalti dėl žalos atsiradimo. Pats žalos padarymo faktas suponuoja prielaidą, kad tėvų kaltė yra. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog žalos padaryta nėra. Be to, taip pat nustatyta, kad atsakovai tinkamai prižiūrėjo savo dukrą, ja rūpinosi ir ją auklėjo, t. y., vaiko nepriežiūros ar netinkamos priežiūros faktų nenustatyta, todėl ir atsakovų kaltės taip pat nėra nustatyta.

Nei medicininiai dokumentai, nei administracinėje byloje (administracinė byla Nr. II-8-899/2014), nei baudžiamojoje byloje (baudžiamoji byla Nr. 1-667-953/2014) esantys duomenys nepatvirtina, kad minėto konflikto metu G. A. buvo sužalotas ar sutrikdyta jo sveikata B. G. neteisėtais veiksmais. Ieškovė neįrodė ir to, kad G. A. dėl galimai neteisėtų B. G. veiksmų buvo padaryta žala, berniukas ir prieš įvykį, ir po jo turėjo psichologinių sveikatos problemų, kurios su amžiumi tik gilėja. Teismas taip pat nenustatė, kad būtent įvykęs konfliktas įtakojo G. A. sveikatą, dėl ko jam būtų atsiradusi žala. Medicininiuose dokumentuose nurodyta G. A. galvos trauma (2014-10-27) atsirado po metų laiko nuo nurodytų aplinkybių ir negali būti susijusi su prašoma priteisti neturtine žala šioje byloje.

Nenustačius visų civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų, neatsiranda ir atsakovų civilinė atsakomybė, t. y. atsakovai neturi atsakyti ir atlyginti ieškovei neturtinę žalą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo iš atsakovų atmestinas.

Atmetus ieškinį, iš ieškovės turėtų būti priteisiamos atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d.). Pagal į bylą pateiktus išlaidas patvirtinančius faktinius duomenis, nustatyta, kad 2015-06-23 Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu Nr. SP-2230-(7.1849) suteikta antrinė teisinė pagalba atsakovei G. S., apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų (33 b. l.), o 2015-06-23 sprendimu Nr. SP-2232-(7.1849) - atsakovui H. G. suteikta antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų (34 b. l.). Už advokato pagalbos teikimą nagrinėjant bylą atsakovei G. S. valstybės patirtos išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą sudaro 173,70 Eur, atsakovui H. G. sudaro 173,70 Eur.Be to, valstybė turėjo 8,53 Eurišlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškinį atmetus, iš ieškovės valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 347,40 Eur už antrinę teisinę pagalbą ir 8,53 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 2 p., 3 p., 93 str. 1 d., 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-267 straipsniais, 268-270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės L. A., a. k. (duomenys neskelbtini)valstybei 347,40 Eur (tris šimtus keturiasdešimt septynis eurus, 40 centų) bylinėjimosi išlaidų, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5630, įmokos paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti iš ieškovės L. A., a. k. (duomenys neskelbtini)valstybei 8,53Eur (aštuonis eurus, 53 centus) bylinėjimosi išlaidų, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.