Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio, Daivos Kazlauskienės ir Pauliaus Veršekio (kolegijos pirmininkas bei pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. B. ir nuteistosios A. P. gynėjo advokato Aido Mažeikos apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 17 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. K. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba lankymusi gydymo įstaigose, bei uždraudžiant turėti, naudoti (vartoti), įgyti, saugoti pačiai ar perduoti saugoti kitiems asmenims psichiką veikiančias medžiagas. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (dvi dienos), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

A. P. nuteista pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (dvi dienos), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuteistosios sulaikymo vykdant nuosprendį dienos.

E. B. nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 18 d. nutartimi (past. – subendrinus Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 23 d. ir Vilniaus miesto 2–ojo apylinkės teismo 2010 m. gegužės 13 d. nuosprendžiais paskirtas bausmes) paskirtos neatliktos bausmės dalimi, prie didesnės neatliktos 7 (septynerių) metų 10 (dešimties) mėnesių ir 27 (dvidešimt septynių) dienų laisvės atėmimo bausmės dalies pridedant dalį skundžiamu nuosprendžiu skirtos laisvės atėmimo bausmės, paskiriant galutinę subendrintą 11 (vienuolikos) metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

M. G. nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su laisvės atėmimo bausmėmis, paskirtomis Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. spalio 16 d. ir Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2019 m. liepos 30 d. nuosprendžiais, prie didžiausios Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. spalio 16 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos 6 (šešių) metų 3 (trijų) mėnesių ir 29 (dvidešimt devynių) dienų laisvės atėmimo bausmės dalies pridedant dalį skundžiamu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės bei dalį Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2019 m. liepos 30 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės, paskiriant galutinę subendrintą 10 (dešimties) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Nuteistieji A. K. ir M. G. nuosprendžio apeliacine tvarka neskundė.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos faktinės aplinkybės

1. E. B. nuteistas už tai, kad jis, kartu veikdamas bendrininkų grupėje su M. G., atlikdami jiems paskirtas terminuotas laisvės atėmimo bausmes (duomenys neskelbtini), turėdami tikslą platinti tarp nuteistųjų narkotines medžiagas, įtraukė į grupės veiklą A. P. bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytus asmenis ir pasikėsino organizuoti narkotinių bei psichotropinių medžiagų neteisėtą įgijimą, gabenimą ir įnešimą į (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), o būtent: po to, kai M. G. 2018 m. gruodžio mėnesį tiksliai nenustatytu laiku telekomunikacinių priemonių pagalba susitarė su ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu asmeniu dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų neteisėto įgijimo, gabenimo ir įnešimo į (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), ir 2018 m. gruodžio 10 d. susitarė su E. B., atliekančiu laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), dėl minėtų narkotinių ir psichotropinių medžiagų saugojimo Vilniaus mieste, E. B. 2018 m. gruodžio 10 d. apie 9 val. telekomunikacinių priemonių pagalba įkalbėjo A. P. neteisėtai Vilniaus mieste perimti minėtas medžiagas ir jas pasaugoti bei perduoti ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, t. y. 2018 m. gruodžio 11 d. tiksliai nenustatytu laiku ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui atnešus A. P. į butą, esantį (duomenys neskelbtini), ne mažiau kaip 0,006 gramo narkotinės medžiagos metadono, ne mažiau kaip 0,043 gramo psichotropinės medžiagos „AB–CHMINACA“, 0,1989 gramo psichotropinės medžiagos „ADB–FUBINACA“ ir 187,114 gramo augalinės kilmės medžiagos, kurios sudėtyje yra psichotropinės medžiagos „MMB–022“, kurios kiekio nustatyti nėra galimybės, nes Lietuvos teismo ekspertizės centre nėra šios medžiagos pamatinio standarto (specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini)), E. B. paskambino A. P. ir nurodė atlikti tam tikrus veiksmus su minėtomis medžiagomis: atlaužti gabaliuką oranžinės medžiagos, užpilti acetono ir tuo apipilti augalinės kilmės medžiagas, po to, 2018 m. gruodžio 11 d. apie 20.10 val. dalį, t. y. 5,197 gramo augalinės kilmės medžiagos, kurios sudėtyje yra psichotropinės medžiagos „MMB-022“ A. P. neatlygintinai perdavė į jos butą, esantį (duomenys neskelbtini), atvykusiai A. K., o likusią dalį, t. y. 181,917 gramo augalinės kilmės medžiagos su sudėtyje esančia psichotropine medžiaga „MMB–022“, 0,006 gramo narkotinės medžiagos metadono, 0,043 gramo psichotropinės medžiagos „AB–CHMINACA“, 0,1989 gramo psichotropinės medžiagos „ADB–FUBINACA“, laikė pas save bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iki 2018 m. gruodžio 11 d. apie 23.05 val., kol bute apžiūros metu policijos pareigūnai rado ir paėmė narkotines ir psichotropines medžiagas, tokiu būdu E. B. neteisėtai disponavo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, turėdamas tikslą jas neteisėtai įnešti į (duomenys neskelbtini) ir ten platinti kaliniams, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių, nes narkotines ir psichotropines medžiagas kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje.

2. A. P. nuteista už tai, kad 2018 m. gruodžio 10 d. apie 19 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, neteisėtai, neatlygintinai, E. B. paprašius pasaugoti narkotines medžiagas bei vėliau perduoti ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, įgijo ne mažiau kaip 0,006 gramo narkotinės medžiagos metadono, ne mažiau kaip 0,043 gramo psichotropinės medžiagos „AB–CHMINACA“, 0,1989 gramo psichotropinės medžiagos „ADB–FUBINACA“ ir 187,114 gramo augalinės kilmės medžiagos, kurios sudėtyje yra psichotropinės medžiagos „MMB–022“, kurios kiekio nėra galimybės nustatyti, nes Lietuvos teismo ekspertizės centre nėra šios medžiagos pamatinio standarto (specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini)), kurią neteisėtai laikė pas save bute, esančiame (duomenys neskelbtini), po to, 2018 m. gruodžio 11 d. apie 20.10 val. minėtame bute neatlygintinai perdavė 5,197 gramo augalinės kilmės medžiagos, kurios sudėtyje yra psichotropinės medžiagos „MMB–022“ A. K., o likusią dalį, t. y. 181,917 gramo augalinės kilmės medžiagos su sudėtyje esančia psichotropine medžiaga „MMB–022“ bei 0,006 gramo narkotinės medžiagos metadono, 0,043 gramo psichotropinės medžiagos „AB–CHMINACA“, 0,1989 gramo psichotropinės medžiagos „ADB–FUBINACA“, neteisėtai laikė pas save bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iki 2018 m. gruodžio 11 d. 23.05 val., kol bute apžiūros metu policijos pareigūnai rado ir paėmė minėtas narkotines ir psichotropines medžiagas, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Teikiamu apeliaciniu skundu nuteistasis E. B. prašo jį išteisinti. Pasak nuteistojo, pirmosios instancijos teismas apkaltinamąjį nuosprendį grindė išvadomis, padarytomis atrenkant tik jį kaltinančius ikiteisminio tyrimo duomenis, juos pripažįstant įrodymais. Apylinkės teismas nevertino kitų duomenų, jų netyrė ir atmetė svarbius baudžiamosios bylos įrodymus prielaidomis grįstais motyvais. A. P. parodė, kad laikė kito asmens jai perduotas medžiagas, tačiau nežinojo, jog jos yra narkotinės. Ji nurodė, kad nuteistasis jai paskambino ir pasakė, jog nuteistojo pažįstamas atneš kažkokius daiktus, žuvų maistą ir paprašė tas medžiagas išdėlioti ant padėklo bei sekančią dieną užpilti acetonu. M. G. parodė, kad pas A. P. rastos medžiagos buvo jo ir skirtos asmeniniam vartojimui, nes jis yra narkomanas. Ikiteisminio tyrimo metu nustatytų faktinių aplinkybių visuma įrodo, kad narkotinės medžiagos priklausė M. G., kuris paprašė nuteistojo palaikyti arbatą aiškiai pasakydamas, jog tai tikrai nėra narkotinės medžiagos. Nuteistasis žinojo, kad M. G. vartoja narkotikus, todėl pradžioje gal ir buvo sukėlę įtarimų, jog tai ne arbata, o narkotinės medžiagos, tačiau buvo įtikintas, kad tai ne narkotinės ar psichotropinės medžiagos, todėl nuteistasis sutiko padėti. Baudžiamojoje byloje taip pat nėra jokių objektyvių duomenų, kad nuteistasis įsigijo narkotines medžiagas ir jomis disponavo, norėdamas neteisėtai jas gabenti į pataisos namus ir juose šias medžiagas platinti.

4. Apeliaciniu skundu nuteistosios A. P. gynėjas advokatas Aidas Mažeika prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 17 d. nuosprendį ir A. P. išteisinti. Netenkinus minėto prašymo gynėjas advokatas prašo pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir A. P. atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, paskiriant nuteistajai su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

5. Pasak gynėjo advokato, tarnybinis pranešimas dėl informacijos suteikimo Nr. (duomenys neskelbtini) surašytas tik 2018 m. gruodžio 18 d., t. y. praėjus savaitei po nuteistosios sulaikymo. Pranešime nenurodoma nuo kada buvo disponuojama informacija apie tai, kad nuteistoji platina narkotines medžiagas, todėl neatmetama tikimybė, jog tarnybinis pranešimas surašytas, remiantis sulaikymo ir medžiagų radimo fakto pagrindu. Darytina išvada, kad apie tai, jog nuteistoji tariamai platina narkotines medžiagas, policijos darbuotojams pranešė informatorius. Atsižvelgiant į tai, kad narkotinės ir psichotropinės medžiagos nuteistajai buvo perduotos 2018 m. gruodžio 10 d., esant išslaptintos informacijos apimčiai, galima situacija, jog informatorius pasidalino turėta informacija apie sulaikymo išvakarėse perduotas medžiagas, kurių gavimo neneigia ir nuteistoji bei tai negali būti traktuojama kaip informacija apie nuolatinę prekybą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis.

6. Gynėjo advokato apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad liudytojai J. B. ir M. Z. davė tikrovės neatitinkančius parodymus apie tai, jog gavo informaciją, kad į (duomenys neskelbtini) esantį namą atvyks dvi moterys, kurios galimai turės arba įsigys narkotinių medžiagų. Akivaizdu, kad buvo visiškas atsitiktinumas, jog tą vakarą pas nuteistąją atėjo dvi merginos. Pagrįstų abejonių kelia ir liudytojo M. B. parodymai dalyje dėl to, kad nuteistoji A. K. užsiminė, jog ir anksčiau iš nuteistosios įgydavo „tokios medžiagos“. Šis pokalbis vyko dalyvaujant policijos pareigūnams J. B. ir M. Z., bet jie neprisiminė tokių A. K. paaiškinimų, nors akivaizdu, jog jie yra labai svarbūs ir tikrai būtų atkreipę patyrusių pareigūnų dėmesį, jeigu jie būtų išsakyti.

7. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad A. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta kaip įtariamoji, todėl nebuvo įspėta dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą. Pastebėtina, kad įtariamieji visuomet linkę sumenkinti savo vaidmenį, įsiteikti ikiteisminio tyrimo pareigūnams apkalbėdami kitus asmenis ar net patys save. A. K. nurodė, kad jos parodymams įtakos turėjo pareigūnų grasinimai „uždaryti 8 metams“, todėl prioritetas turi būti teikiamas A. K. duotiems parodymams teisme.

8. Pasak gynėjo advokato, A. P. narkotinių ir psichotropinių medžiagų nevartoja, todėl jai, neturint patirties, neįmanoma suprasti, jog ištirpinus acetone plastiliną ir juo apdorojus šalavijų arbatą, gaunama psichotropinė medžiaga, kuri skirta ne gėrimui, o rūkymui. Su tuo nesusijusiam žmogui natūraliai kyla klausimas, kodėl šia medžiaga neapdorojus paprasto tabako, kuris bent skirtas rūkyti, ko negalima teigti apie šalaviją. Svarbu ir tai, kad medžiaga nebuvo paslėpta ar užmaskuota, ji gulėjo atvirai virtuvėje, o tai tik patvirtina nuteistosios parodymus, kad ji nežinojo, jog disponuoja psichotropine medžiaga. Pirmosios instancijos teismas nuteistosios žinojimą dėl narkotinių medžiagų disponavimo grindė prielaidomis.

9. Teismui vis tik nusprendus, kad A. P. kaltė įrodyta, prašoma taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog A. P. šiuo metu neturi giliai įsišaknijusių antivisuomeninių nuostatų, veiką padarė iš esmės dėl nebrandumo, pasidavusi daug kartų teistų asmenų įtakai. Nors nuteistosios dukra šiuo metu ir sulaukė pilnametystės, tačiau dar mokosi mokykloje, dėl sveikatos problemų jai buvo suteiktas neįgalumas, paskirtas mokymasis namuose, jai dažnai reikalinga slauga ir priežiūra, kurią gali suteikti tik mama, t. y. nuteistoji. Taip pat A. P. tam tikra pagalba reikalinga ir jos motinai, kuriai nustatytas 50 procentų nedarbingumas. Ne mažiau svarbu ir tai, kad tam tikrų sveikatos problemų turi ir pati A. P.. Todėl šie teismų praktikoje minimi nuteistosios šeimos prigimtiniai ir socialiniai interesai, gyvenimiškos aplinkybės, turėtų būti pagrindu jai taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį, paskiriant bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

10. Atsiliepimų į nuteistųjų apeliacinius skundus negauta.

11. Teismo posėdžio metu prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti. Nuteistojo E. B. gynėjas advokatas prašė priimti naują nuosprendį ir išteisinti nuteistąjį. Nuteistoji A. P. ir jos gynėjas prašė ją išteisinti, o jeigu šis prašymas būtų atmestas, vadovautis BK 54 straipsnio 3 dalimi, skiriant pastarajai su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo E. B. ir nuteistosios A. P. gynėjo advokato Aido Mažeikos apeliaciniai skundai atmestini

12. Baudžiamųjų bylų apeliacinio nagrinėjimo proceso paskirtis yra pagal proceso dalyvių apeliacinius skundus patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis), ir prireikus ištaisyti bet kurias fakto (teisiškai reikšmingų faktų nustatymo bei vertinimo) ar bet kurias teisės (teisės taikymo) klaidas, kurias galėjo padaryti pirmosios instancijos teismas, bei užtikrinti, kad išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje būtų įvykdytas teisingumas. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, jog neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai, o teisėti ir pagrįsti – nebūtų naikinami ar keičiami. Nuteistųjų apeliacinius skundus nagrinėjanti teisėjų kolegija pažymi, kad nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas, laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamos veikos, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų yra pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirta bei teisingai įvertinta baudžiamojoje byloje esančia įrodymų ir duomenų visuma.

13. Apygardos teismo teisėjų kolegijai susipažinus su baudžiamosios bylos medžiaga, skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, pateiktų apeliacinių skundų motyvais ir argumentais, konstatuotina, kad apylinkės teismas, spręsdamas E. B. ir A. P. kaltės klausimą dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, išsamiai ir nešališkai įvertino baudžiamojoje byloje esančius duomenis ir pagrįstai juos pripažino įrodymais. Su skundžiamame nuosprendyje padarytomis išvadomis sutinka ir apeliacinės instancijos teismas, todėl nėra pagrindo naikinti nuosprendį dalyje dėl E. B. ir A. P. nuteisimo bei jų atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį.

Dėl E. B. kaltės

14. E. B. teigimu, nors jis ir žinojo, kad M. G. vartoja narkotines bei psichotropines medžiagas ir nuteistajam buvo kilę pagrįstų abejonių dėl A. P. perduodamų medžiagų tikrosios kilmės, tačiau M. G. buvo įtikintas, jog tai nėra narkotinės ar psichotropinės medžiagos, todėl sutiko pastarajam padėti. Pasak nuteistojo E. B., baudžiamojoje byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad jis įsigijo narkotines medžiagas ir jomis disponavo, norėdamas jas gabenti į (duomenys neskelbtini), siekiant po to jas platinti, o pirmosios instancijos teismas nuosprendį grindė ir jo kaltę įrodinėjo selektyviai pasirinkdamas vienus įrodymus, o kitus atmesdamas kaip nepagrįstus.

15. Iš A. P. duotų parodymų pirmosios instancijos teisme turinio matyti, kad jai paskambinęs E. B. pasakė, jog pas ją užeis pastarojo pažįstamas, kuris atneš kažkokius daiktus, žuvų maistą, todėl ji sutiko jam padėti. Analogiškas esmines faktines aplinkybes nuteistoji nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 131, 133). Iš esmės analogiškas aplinkybes nurodė ir nuteistasis E. B. paaiškindamas, kad 2018 m. gruodžio mėnesį, atliekant laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), M. G. paprašė palaikyti daiktus, arbatą, žuvų maistą, todėl E. B. paprašė A. P. padėti. Nuteistasis taip pat nurodė, kad minėtus daiktus turėjo užvežti M. G. draugas, o kitas draugas atvažiuoti, paimti perduotas medžiagas ir įmesti per tvorą į (duomenys neskelbtini). Šias aplinkybes teisiamojo posėdžio metu, vykusio pirmosios instancijos teisme, nurodė ir nuteistasis M. G.. Pastarasis paaiškino, kad jam paskambinęs draugas pasakė, jog turi dovanų iš Olandijos, t. y. apie 6 gramus šalavijų arbatos ir oranžinę medžiagą, kaip suprato, vadinamąją „chimkę“. M. G. taip pat nurodė, kad paklausė E. B., ar jis galės padėti ir palaikys arbatą, žuvų maistą ir svarstykles. Nuteistojo teigimu, E. B. jam davė draugės (past. – nuteistosios A. P.) buto, esančio (duomenys neskelbtini), adresą, kad M. G. draugas galėtų ten nuvežti medžiagą. M. G. teigimu, jis vartoja narkotines medžiagas, todėl kitas jo draugas iš A. P. turėjo paimti medžiagas ir jas permesti per tvorą į (duomenys neskelbtini). Kad A. P. buvo perduotos narkotinės ir psichotropinės medžiagos, patvirtina objektyvus baudžiamosios bylos medžiagoje esantis įrodymas – Lietuvos teismo ekspertizės centro 2019 m. balandžio 4 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 119–120). Teisėjų kolegijai įvertinus paminėtus įrodymus, taip pat ir kitus skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismo išsamiai išanalizuotus įrodymus, konstatuotina, kad nekyla jokių abejonių, jog M. G., padedant E. B., organizavo narkotinių ir psichotropinių medžiagų pristatymą A. P., turint tikslą dalį jų vėliau pristatyti ir į (duomenys neskelbtini), padedant ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims.

16. Nors nuteistasis E. B. viso proceso metu (atliekant ikiteisminį tyrimą, duodant parodymus pirmosios instancijos teisme, nurodant apeliacinio skundo argumentus) neneigė aplinkybės, kad jis prisidėjo prie to, jog A. P. būtų perduotos narkotinės ir psichotropinės medžiagos, kurios vėliau turėjo būti atvežtos ir permestos per tvorą į (duomenys neskelbtini), tačiau kategoriškai neigė žinojęs ir supratęs, kad nuteistajai perduodamos medžiagos yra būtent narkotinės ir psichotropinės. Pasak nuteistojo, tai buvo arbata ir žuvų maistas, t. y. bent taip jam nurodė nuteistasis M. G.. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie nuteistojo duoti paaiškinimai laikytini jo pasirinkta gynybine versija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje padarė teisingą išvadą, kad E. B. aiškiai suvokė, kad tarpininkauja nuteistiesiems M. G. ir A. P. dėl narkotinių ir psichotropinių pristatymo. Nuteistasis E. B. neneigia (past. – tą patvirtina ir jo apeliacinio skundo turinys), kad nagrinėjamo šioje byloje įvykio metu puikiai žinojo, jog M. G. vartoja narkotines ir psichotropines medžiagas. Pažymėtina ir tai, kad baudžiamojoje byloje nustatyta, jog ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui atvežus bei perdavus narkotines ir psichotropines medžiagas A. P., pastarajai E. B. paskambinęs telefonu davė konkrečias instrukcijas kaip reikia paruošti jai perduotas medžiagas. Telefoninių pokalbių metu E. B. aiškiai nurodė, kad A. P. perduotą oranžinę medžiagą reikia tirpinti acetone, o gautu tirpalu išmirkyti augalinės kilmės medžiagą, kurią vėliau reikia išdžiovinti. Šios baudžiamosios bylos kontekste svarbu, kad Lietuvos Respublikos įkalinimo įstaigose šiuo metu yra plačiai paplitusi psichotropinė medžiaga, t. y. vadinamoji „chimkė“ arba „kobra“, kurios paruošimas atitinka būtent nuteistojo E. B. duotas instrukcijas A. P.. Iš baudžiamosios bylos medžiagos nustatyta, kad E. B. bausmę įkalinimo įstaigoje atlieka ne vienerius metus, todėl jam turi būti gerai žinoma apie šios psichotropinės medžiagos paplitusį vartojimą tarp kalinių ir jos pagaminimo būdą. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis, kaip minėta, gerai žinojo aplinkybę, jog M. G. sistemingai vartoja narkotines ir psichotropines medžiagas, būtent nuteistasis A. P. nurodė psichotropinės medžiagos pagaminimo būdą, todėl E. B. aiškiai suvokė kokios būtent medžiagos buvo perduotos A. P. ir to siekė.

17. Nuteistojo E. B. apeliaciniame skunde teigiama, kad nėra jokių objektyvių duomenų, jog jis įsigijo narkotines medžiagas ir jomis disponavo, norėdamas jas gabenti į (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą jas platinti.

18. BK 24 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių BK 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Iš įstatyminio apibrėžimo kyla būtinieji bendrininkavimo požymiai: kelių asmenų dalyvavimas padarant tyčinę nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; tarpusavio susitarimas daryti nusikalstamą veiką, bendrininkų veikimas tyčia. Kiekvienas bendrininkas turi suvokti, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotą nusikaltimą. Susitarimas bendrai daryti nusikalstamą veiką gali būti išreikštas įvairiomis formomis: žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-630/2011).

19. BK 24 straipsnio 3 dalis numato, kad vykdytojas yra asmuo, nusikalstamą veiką padaręs pats arba pasitelkęs nepakaltinamus asmenis arba nesulaukusius BK 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenis, arba kitus asmenis, kurie dėl tos veikos nėra kalti. Jeigu nusikalstamą veiką padarė keli asmenys kartu, tai kiekvienas iš jų laikomas vykdytoju (bendravykdytoju). Teisėjų kolegija pažymi, kad vykdytoju gali būti pripažintas nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius tiesiogiai realizavęs asmuo (past. – tiesioginis vykdytojas); taip pat asmuo, realizavęs tik dalį sudėties požymių (past. – kai likusią dalį požymių realizuoja kitas vykdytojas); vykdytoju gali būti pripažintas ir asmuo, kuris nors tiesiogiai nerealizuoja nusikalstamos veikos sudėties požymių, bet būdamas nusikalstamos veikos darymo vietoje kitiems bendrininkams suteikia būtinąją pagalbą; vykdytojas taip pat gali veikti per tarpininką, t. y. asmenį, kuris nėra kaltas dėl nusikalstamos veikos, yra nepakaltinamas ar nesulaukęs įstatymo numatyto amžiaus; ir kt.

20. Kaip teisingai nurodoma skundžiamame apylinkės teismo nuosprendyje, baudžiamosiose bylose, kuriose yra nagrinėjamos nusikalstamos veikos susijusios su narkotinių medžiagų platinimu, galimos tokios situacijos, kai asmuo, siekdamas įgyti narkotinių ar psichotropinių medžiagų asmeniniam vartojimui ar jų platinimui, panaudoja kitus asmenis (past. – nagrinėjamu atveju M. G. paprašius E. B. pagalbos buvo derinamas medžiagų perdavimas A. P. su vėlesniu tikslu jas gabenti į (duomenys neskelbtini)). Tokiais atvejais, sprendžiant, ar asmens, panaudojančio kitus asmenis, ir šių asmenų veiksmai privalo būti kvalifikuojami kaip bendrininkavimas neteisėtai disponuojant narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti, ar ne, atsižvelgiama į tarpusavio susitarimo pobūdį, ryšius, veiksmų bendrumą, suderinamumo lygį, organizuotumo laipsnį, bendrininkų atliktų veiksmų pobūdį ir kitas nustatytas baudžiamojoje byloje svarbias aplinkybes. Paprastai asmuo, atlikęs parengiamuosius veiksmus ir vadovavęs narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimui net ir asmeniniam vartojimui, laikytinas neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti, organizatoriumi ar bendravykdytoju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-173/2014).

21. Nors nuteistasis E. B., kaip teisingai nurodoma jo apeliaciniame skunde, kartu su M. G. fiziškai narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis nedisponavo, tačiau nagrinėjamu atveju būtent E. B., paprašytas M. G., turėjo realią galimybę duoti nurodymus (past. – ir tai padarė pasinaudodamas telekomunikacinių priemonių pagalba) dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimo (ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui atvežus medžiagas A. P.), jų disponavimo bei tolimesnio medžiagų gabenimo į įkalinimo įstaigą veiksmų koordinavimo A. P.. Iš to galima teigti, kad perduotos A. P. ir nuteistosios disponuojamos narkotinės bei psichotropinės medžiagos iš esmės visą laiką buvo nuteistųjų E. B. ir M. G. žinioje. Iš baudžiamosios bylos medžiagos nustatyta, kad tikslas išplatinti narkotines ir psichotropines medžiagas į (duomenys neskelbtini) nebuvo įgyvendintas dėl nuo nuteistųjų E. B. ir M. G. valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi narkotines ir psichotropines medžiagas pas nuteistąją A. P. sulaikymo metu rado ir paėmė policijos pareigūnai. Atkreiptinas nuteistojo dėmesys, kad skundžiamu nuosprendžiu nėra nustatyta, jog jis įgijo, disponavo, gabeno ir platino narkotines bei psichotropines medžiagas, t. y. nepripažinta, kad E. B. padarė baigtą nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje. Skundžiamu nuosprendžiu nustatyta, kad jis pasikėsino tai padaryti, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su M. G., bet šios nusikalstamos veikos nebaigė.

Dėl A. P. kaltės nustatymo

22. Nuteistosios A. P. gynėjo advokato apeliaciniame skunde nėra ginčijamos pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, t. y. narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimas, jų disponavimas bei dalies jų perdavimas neatlygintinai A. K.. Pasak gynėjo advokato, nagrinėjamu atveju apylinkės teismas nepagrįstai ir neteisingai nustatė, jog nuteistoji A. P. aiškiai suprato, kad jai perduotos medžiagos (past. – kurių dalį perdavė (platino) kitai nuteistajai) buvo būtent narkotinės ir psichotropinės. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad A. P. visą laiką buvo įsitikinusi, jog tai šalavijų arbata. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, išsamiai ir nešališkai įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumą, pagrįstai nustatė, kad nuteistosios A. P. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, įrodyta visiškai, o būtent: ji įgijo ir puikiai suvokdama jai perduotų medžiagų tikrąją kilmę laikė narkotinę bei psichotropines medžiagas, kurių dalį neatlygintinai išplatino A. K..

23. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad policijos tyrėjai pas nuteistąją A. P. 2018 m. gruodžio 11 d. atvyko ne atsitiktinai, o siekdami patikrinti gautą kriminalinės žvalgybos informaciją apie galimai platinamas narkotines ir psichotropines medžiagas nuteistosios bute, adresu (duomenys neskelbtini). Gynėjo advokato apeliaciniame skunde akcentuojama, kad pirmosios instancijos teismui pateiktas tarnybinis pranešimas dėl informacijos suteikimo Nr. (duomenys neskelbtini) surašytas tik 2018 m. gruodžio 18 d. (3 t., b. l. 70), t. y. praėjus savaitei po nuteistosios sulaikymo, kuriame nenurodoma nuo kada buvo disponuojama informacija apie tai, jog nuteistoji platina narkotines medžiagas, todėl neatmetama tikimybė, kad šis tarnybinis pranešimas surašytas remiantis sulaikymo ir medžiagų radimo fakto pagrindu. Apygardos teismo teisėjų kolegija su šiuo skunde nurodytų teiginiu nesutinka. Pažymėtina, kad kriminalinės žvalgybos veiksmai yra atliekami slaptai, o gauti duomenys įslaptinami bei tik išimtiniais atvejais yra išslaptinami. Pirmosios instancijos teismui buvo pateikti tik keli tarnybiniai pranešimai, todėl neatmestina tikimybė, kad visa tiksli turima slapta informacija nuo kada buvo disponuojama informacija, jog nuteistoji A. P. platina narkotines medžiagas nebuvo pateikta, siekiant neatskleisti kriminalinės žvalgybos taikomų metodų, kartu su teisėsauga dirbančių ir informaciją teikiančių asmenų tikrųjų tapatybių ir pan.

24. Aplinkybę, kad buvo disponuojama kriminalinės žvalgybos surinkta informacija dėl galimai platinamų narkotinių ir psichotropinių medžiagų dar iki nuteistosios A. P. sulaikymo, teisiamojo posėdžio metu patvirtino liudytoju apklaustas policijos pareigūnas M. Z., tai nurodyta ir pastarojo 2018 m. gruodžio 11 d. tarnybiniame pranešime (1 t., b. l. 10). Analogiškus esminėmis faktinėmis aplinkybėmis paaiškinus davė ir liudytojas J. B.. Pastarasis nurodė, kad 2018 m. gruodžio mėnesį gavo viršininko nurodymą papildomai padirbėti ir susisiekę Kriminalinės žvalgybos pareigūnai nurodė, jog į (duomenys neskelbtini) esantį namą atvyks dvi moterys, kurios galimai turės arba įsigys narkotinių medžiagų. Liudytojas M. B. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad 2018 m. gruodį su dviem kolegomis vykdė neviešą patruliavimą, nes buvo gauta informacija, jog (duomenys neskelbtini) yra prekiaujama narkotikais. Liudytojas taip pat parodė, kad sulaikius ir paklausus A. K. iš kur ji įsigijo dvi su savimi turėtas pakuotes su augalinės kilmės medžiaga (past. – medžiaga rasta atlikus pastarosios apžiūrą), ji atsakė, kad įsigijo pas A. P.. Liudytojo teigimu, A. K. minėjo ir apie ankstesnius atvejus, kad tai nebuvo atsitiktinis ir vienetinis atvejis, kai ji iš nuteistosios A. P. įgyja narkotines ir psichotropines medžiagas. Paklausus A. P., kokios tai medžiagos ir kaip ji sugalvojo jas ruošti, ji atsakė, kad kažkas jos paprašė ir perdavė instrukciją kaip pasigaminti. Liudytojo teigimu, neatrodė, kad A. P. būtų nesupratusi, kokia tai medžiaga. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo netikėti ar nesivadovauti liudytojų duotais paaiškinimais, nes jie išsamūs, nuoseklūs bei tarpusavyje sutampantys esminėmis faktinėmis aplinkybėmis. Baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų, kad liudytojai būtų suinteresuoti baudžiamosios bylos baigtimi, pažinotų nuteistąją A. P. ir siektų ją apkalbėti.

25. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybę, kad A. P. aiškiai suvokė, kokias medžiagas laikė ir platino A. K., patvirtina pastarosios parodymų turinys. Teisiamojo posėdžio metu A. K. paaiškino, kad A. P. bute pamatė ant padėklo žalios spalvos medžiagas ir paklausė, ar A. P. galėtų jų duoti. Ji A. P. pasakė žinanti, kas tai yra, kad galima medžiagą rūkyti. A. P. jai davė baltos spalvos lapelį už dyką, kurį susiplėšė į du lapelius ir įsidėjusi į liemenėlę išėjo, o išeinant ją sulaikė policijos pareigūnai. Iš šių nuteistosios nurodytų aplinkybių akivaizdu, kad A. P. A. K. išplatino psichotropinę medžiagą. Kaip teisingai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, toks medžiagos platinimo mechanizmas, kai vos 5 gramai medžiagos yra sulankstomi į popierinius lankstinukus ir paslepiami sunkiai prieinamuose vietose (past. – šiuo atveju, nuteistosios A. K. liemenėlėje) tik patvirtina, kad nuteistoji A. P. aiškiai suvokė, jog jos laikoma ir dalis perduotos medžiagos A. K. yra tikrai ne šalavijų arbata. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistoji A. K., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. gruodžio 13 d., detaliai nurodė, jog praeityje, t. y. nuo 2017 m. gruodžio iki birželio yra pirkusi iš A. P. minimos medžiagos, birželį išvyko dirbti į Angliją, o grįžusi spalio ar lapkričio mėnesį (past. – likus mėnesiui ar dviem iki byloje nagrinėjamo įvykio) yra gavusi iš A. P. šešis kartus minėtos narkotinės medžiagos nemokamai (2 t., b. l. 15). Nors teisiamojo posėdžio metu A. K. šių ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų nepatvirtino, teigdama, kad jai policijos pareigūnai darė spaudimą ir grasino laisvės atėmimo bausme aštuoniems metams, tačiau toks parodymų keitimas yra vertintinas kaip siekis padėti nuteistajai, tuo pačiu ir draugei, A. P. išvengti baudžiamosios atsakomybės. Baudžiamojoje byloje nėra nustatyta jokių objektyviais duomenimis grindžiamų aplinkybių, kad policijos pareigūnai būtų darę neteisėtą poveikį A. K.. Nustatyta, kad ji parodymus ikiteisminio tyrimo metu davė laisva valia ir po jais pasirašė, tokiu būdu juos patvirtindama. Vertintina, kad jau pirmųjų apklausų metu A. K. nurodė tikrąsias faktines aplinkybes, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė nuteistosios teisiamojo posėdžio metu duotus paaiškinimus, kurie yra palankūs būtent A. P..

26. Pažymėtina, kad specifinis medžiagos paruošimo būdas – nuteistajai A. P. perduotos oranžinės medžiagos tirpinimas acetone, tirpalu laistymas augalinės kilmės medžiagos ir jos džiovinimas, rodo, kad nuteistoji gerai suvokė kokią medžiagą ji laiko ir platina A. K.. Svarbu ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta E. K. parodė, kad bute, adresu (duomenys neskelbtini), A. K. paprašė A. P. duoti kažkokių medžiagų, kurios jaunimo tarpe vadinamos „chimke“ (1 t., b. l. 15). Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, remdamasis baudžiamosios bylos įrodymais, kad A. P. bendrais bruožais suvokė, kad įgyja narkotines ir psichotropines medžiagas, jas laiko ir perduoda A. K.. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nelogiška, jog nuteistoji paprašyta E. B. palaikyti arbatą, kartu gavusi svarstykles, oranžinę medžiagą bei žuvų maistą, nesidomėtų šių daiktų laikymo tikslu ir medžiagų tikrąja kilme. Svarbu ir tai, kad paprašyta apipilti tariamą arbatą, A. P. nesidomėjo kodėl taip reikia daryti, nors savaime suprantama, kad apipilta medžiaga acetonu su prieš tai su ištirpinta neaiškia sintetine medžiaga, gali būti tinkamos vartoti kaip arbata.

Dėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų (ne)taikymo A. P.

27. Vadovaujantis BK 41 straipsnio 2 dalimi, bausmės paskirtis yra: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

28. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

29. Teismų praktikoje išaiškinta, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-568/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014, 2K-27-697/2019). Baudžiamajame įstatyme yra nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

30. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos, numatančios teismui galimybę paskirti kaltininkui švelnesnę bausmę nei konkretaus BK straipsnio sankcijoje numatyta bausmė, gali būti taikomos tik tais atvejais, kai konkrečios normos sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas neatitiktų bendrųjų bausmių skyrimo pagrindų.

31. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, jeigu straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Teismų praktikoje suformuluota nuostata, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, kai yra išimtinių aplinkybių ir jei nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo numatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-126-693/2018). Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-311/2011, 2K-365/2011, 2K-432/2014, 2K-186-942/2015). Iš esmės turi būti nustatyta tokia visuma aplinkybių, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), tačiau nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba pasiekia iš esmės tik vieną tikslą – nubaudimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204-942/2015, 2K-340-648/2017, 2K-64-303/2018). Teismas, švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nustatyti išimtines aplinkybes, rodančias, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2013, 2K-361/2014, 2K-447/2014, 2K-186-942/2015).

32. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę A. P. nenustatė pagrindų, dėl kurių bausmė galėtų būti švelninama, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis. Tokių pagrindų, kurie būtų nežinomi pirmosios instancijos teismui ir neįvertinti, nepateikta ir nuteistosios gynėjo advokato apeliaciniame skunde. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos aplinkybių visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nesivadovauti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skiriant bausmę nuteistajai A. P., yra teisingas ir pagrįstas.

33. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad nuteistoji, veikdama tiesiogine tyčia, padarė vieną sunkų baigtą nusikaltimą, kurio pobūdis itin pavojingas, keliama grėsmė visuomenės sveikatai, skatinamas priklausomybės narkotinėms medžiagoms formavimas, neteisėta narkotinių medžiagų apyvarta. Byloje nėra nustatyta A. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, nuteistoji viso proceso metu nepripažino savo kaltės dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimo A. K. kategoriškai teigdama, jog nesuprato, kad perduoda narkotines ir psichotropines medžiagas. Taip pat nustatyta, kad A. P. neteista, dirbanti, turinti pilnametę dukrą, tačiau nusikalstamos veikos padarymo metu buvo bausta administracine tvarka (past. – bauda sumokėta). Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas įvertinęs tai, kad A. P. dar neturi susiformavusių ryškių antivisuomeninių nuostatų, nuteistajai paskyrė BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą vienintelę bausmės rūšį – minimalaus dydžio laisvės atėmimą, bausmę atliekant pataisos namuose.

34. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatytos bylos aplinkybės, jog nuteistoji yra gana jauno amžiaus, dirbanti, neteista, iš esmės charakterizuojama teigiamai, turinti sveikatos problemų, turinti pilnametę dukrą ir motiną, kurioms nustatytos ligos bei būtina tam tikra priežiūros forma, kaip jau minėta, negali būti laikytinomis išimtinėmis BK 54 straipsnio 3 dalies prasme, dėl kurių BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės skiriamas net ir minimalus dydis (past. – dveji metai) aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Šios ir panašios aplinkybės pakankamai dažnai nustatomos baudžiamosiose bylose, susijusiose su BK 260 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymu, bei nėra pripažintinos išskirtinėmis. Pažymėtina, kad šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjama ir nuteistosios A. P. padaryta nusikalstama veika galimai buvo ne atsitiktinio pobūdžio ir spontaniška, t. y. policijos pareigūnų rastas nuteistosios bute medžiagų kiekis nebuvo minimalus (past. – 181,917 gramo augalinės kilmės medžiagos su sudėtyje esančia psichotropine medžiaga „MMB–022“, 0,006 gramo narkotinės medžiagos metadono, 0,043 gramo psichotropinės medžiagos „AB–CHMINACA“, 0,1989 gramo psichotropinės medžiagos „ADB–FUBINACA“), ji disponavo net keturiomis skirtingomis narkotinių ir psichotropinių medžiagų rūšimis, narkotinės medžiagos buvo platintos ne vakarėlio metu švenčiant artimų draugų rate atsitiktinai gavus draudžiamų medžiagų ir panašiai. Iš baudžiamosios bylos duomenų nustatyta, kad dar iki nusikalstamos veikos padarymo, teisėsaugos institucijos disponavo kriminalinės žvalgybos surinkta slapta medžiaga (past. – kuri pasitvirtino), jog nuteistoji savo bute galimai laiko ir platina narkotines ir psichotropines medžiagas. Nors šioje baudžiamojoje byloje ir neįrodyta, tačiau išlieka pagrįstas manymas, kad A. P. dar iki nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo, disponavo ir platino narkotines bei psichotropines medžiagas tai pačiai nuteistajai A. K. (past. – ką patvirtina pastarosios ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai). Svarbu ir tai, kad teisėsaugos institucijoms savalaikiai nesiėmus prevencinių užkardinimo veiksmų, būtų išlikusi didelė tikimybė, jog nuteistosios laikytos narkotinės medžiagos būtų patekusios į (duomenys neskelbtini) (past. – remiantis nuteistųjų E. B. ir M. G. parodymais toks ir buvo tikslas), kuriuose bausmę atlieka nuteistieji, ir kuriuose jiems turi būti daromas teigiamas poveikis, jog išėję į laisvę jie nenusikalstų, o ne vartojami narkotikai ir daromos naujos nusikalstamos veikos, susijusios su narkotinių ar psichotropinių medžiagų disponavimu ar platinimu. Pažymėtina, kad policijos pareigūnams nesiėmus būtinų veiksmų, būtų išlikusi tikimybė, jog A. P. ateityje galimai būtų dar ne kartą platinusi narkotines ir psichotropines medžiagas tai pačiai nuteistajai A. K. bei galbūt kitiems asmenims. Visos šios aplinkybės patvirtina didelį nuteistosios A. P. nusikalstamų veiksmų pavojingumo pobūdį bei laipsnį.

35. Apeliaciniame skunde prašoma atsižvelgti į nuteistosios ir jos dukros bei mamos sveikatos būkles. Pažymėtina, kad tiek A. P., tiek jos dukros ir mamos sveikatos problemos nėra tokios, dėl kurių jų gyvybėms ar sveikatai grėstų mirtinas pavojus. Skunde teigiama, kad nuteistosios mamai yra nustatytas penkiasdešimties procentų darbingumas, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, tai nėra esminė aplinkybė taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Su apeliaciniu skundu (past. – tokių duomenų nėra ir baudžiamosios bylos medžiagoje) nepateikta jokių dokumentų, kad nuteistosios mamai būtų būtina privaloma globa ir rūpyba, ji visiškai negalėtų savimi pasirūpinti ir panašiai, dėl ko A. P. buvimas šalia ir priežiūra būtų būtina. Svarbu, kad A. P. nenurodė, jog ji kartu gyvena su savo mama, kas patvirtina, kad nuteistosios mama iš esmės savimi pasirūpinti gali ir pati. Skunde nurodoma ir tai, kad nors nuteistosios dukra ir yra pilnametė (past. – neseniai jai suėjo aštuoniolika metų), tačiau jai vis tiek reikia A. P. priežiūros. Pažymėtina, kad nuteistosios dukra nėra mažametė, kuri objektyviai negalėtų savimi pasirūpinti. Be to, A. P. ir jos gynėjas advokatas nenurodė jokių duomenų, kad dukra neturėtų kitų giminaičių, kurie ja galėtų pasirūpinti. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde nenurodoma, jog nuteistosios mama ir dukra nesutartų, būtų susipykusios ar nebendrautų, todėl manytina, kad A. P. atliekant laisvės atėmimo bausmę, jos galėtų gyventi kartu ir viena kita rūpintis bei prižiūrėti. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad gynėjo advokato skunde nurodomos aplinkybės, kurioms esant turi būti taikoma BK 54 straipsnio 3 dalis, egzistavo dar iki A. P. padarant nusikalstamą veiką.

36. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apygardos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo tenkinti nuteistojo E. B. ir nuteistosios A. P. gynėjo advokato apeliacinius skundus ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį nuteistųjų atžvilgiu ar A. P., taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, todėl apeliaciniai skundai byloje yra atmetami.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

nuteistojo E. B. ir nuteistosios A. P. gynėjo advokato Aido Mažeikos apeliacinius skundus atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.