Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 11 d. nutarimo, kuriuo administracinio teisės pažeidimo bylos teisena V. R. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124 straipsnio 6 dalį nutraukta suėjus senaties terminui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. R. 2017-02-27 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2016-07-16 00.36 val. Klaipėdoje, P. Lideikio g., vairuodamas automobilį „Land Rover“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) viršijo leistiną greitį 53 km/h, kai leistinas greitis 60 km/h. Užfiksuotas važiavimo greitis – 113 km/h. Tuo jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 129 punktą. Tokie V. R. veiksmai kvalifikuoti pagal ATPK 124 straipsnio 6 dalį. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 11 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylos teisena V. R. pagal ATPK 124 straipsnio 6 dalį nutraukta suėjus senaties terminui. Apeliaciniu skundu Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 11 d. nutarimą panaikinti ir paskirti V. R. pagal ATPK 124 straipsnio 6 dalį baudą nuo 289 Eur iki 434 Eur, atimant teisę vairuoti transporto priemones nuo 1 iki 6 mėnesių. Nurodo, kad 2016-07-16 00.36 val. Klaipėdoje, P. Lideikio g., buvo užfiksuotas automobilio „Land Rover“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) greičio viršijimo faktas. Tyrimo metu nustatyta, kad automobilis priklauso V. R.. Jam buvo siųstas šaukimas atvykti į administracinės bylos nagrinėjimą 2016-10-13. Jis atvyko, tačiau administracinė nuobauda V. R. buvo paskirta už 2016 m. rugsėjo mėn. padarytą pažeidimą, o dėl 2016-07-16 pažeidimo nuobauda nebuvo paskirta. Greičio pažeidimo protokolo Nr. 071/6555 nuotrauka tamsi, nesimatė vairuotojo veido fragmentų. Siekiant nustatyti pažeidėją, buvo imtasi papildomų priemonių, techninėmis priemonėmis pažeidėjo veido nuotrauka buvo išdidinta ir išryškinta. Buvo nustatyta, kad prie automobilio vairo sėdi jauno amžiaus vyras (ne V. R.). Vidaus reikalų informacinės sistemos duomenimis buvo nustatyta, kad V. R. turi du sūnus ir prie automobilio vairo galbūt sėdi V. R. sūnus A. R.. Nors V. R. ir buvo atvykęs 2016-10-13, tačiau paaiškinimas iš jo nepaimtas, vairuotojo asmens tapatybė nebuvo patvirtinta, buvo būtina raštiškai (transporto priemonės savininkui pasirašant dėl melagingų parodymų davimo) patvirtinti vairuotojo asmens tapatybę. Todėl, kad dėl kitų priežasčių nebuvo galima spręsti pažeidėjo administracinės atsakomybės klausimo (ATPK 35 straipsnio 3 dalis), terminas administracinei nuobaudai skirti 2017-01-13 buvo pratęstas iki 2017-07-16. Byloje nėra ginčo dėl to, kad V. R. administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje padarė teisės pažeidimą, t. y. viršijo greitį. Byloje kyla ginčas dėl aplinkybių, kurioms esant priimtas nutarimas pratęsti terminą, nurodytą ATPK 35 straipsnio 3 dalyje. 2017-01-13 priimant nutarimą dėl termino administracinei nuobaudai skirti pratęsimo administracinės nuobaudos skyrimo terminai, numatyti ATPK 35 straipsnyje, nebuvo pasibaigę. ATPK nenustato konkrečių terminų, per kiek laiko turi būti surinkta informacija ir apie administracinio teisės pažeidimo padarymą patvirtinantys įrodymai. Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena prasideda ne nuo administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo, o nuo to momento, kai pareigūnai, turintys įgaliojimus surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolus, gauna informaciją apie galbūt padarytą pažeidimą. Administracinių teisės pažeidimų aplinkybių tyrimas tam tikrais atvejais dėl objektyvių priežasčių gali užtrukti, todėl ATPK 35 straipsnyje numatyti terminai administracinei nuobaudai skirti, vadovaujantis ATPK 35 straipsnio 3 dalimi, gali būti pratęsti.Atsiliepimu į apeliacinį skundą V. R. įgaliotasis atstovas advokatas V. R. prašo apeliacinio skundo netenkinti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 11 d. nutarimą palikti nepakeistą. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, vadovavosi pažeidimo padarymo metu galiojusio ATPK nuostatomis. 2017-01-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK), tačiau šiuo metu galiojančio ANK normos netaikomos, kadangi ANK 416 straipsnio 6, 7 dalių sankcijose numatyta griežtesnė administracinė atsakomybė negu ATPK 124 straipsnio 6 dalies sankcijoje. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, taip pat remiasi ATPK normomis. Skundžiama nutartimi V. R. administracinio teisės pažeidimo bylos teisena buvo nutraukta teismui konstatavus, jog egzistuoja ATPK 250 straipsnio 7 punkte numatyta aplinkybė, t. y. administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pasibaigia šio kodekso 35 straipsnyje numatyti terminai. ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos. To paties straipsnio 3 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, ilgam išvykęs ar gyvena užsienyje, ilgai serga, yra paskelbta jo paieška arba kai dėl pažeidimo tyrimo ar kitų priežasčių negalima spręsti jo administracinės atsakomybės klausimo, šio straipsnio 1 dalyje nurodytas terminas pratęsiamas, neatsižvelgiant į tai, ar administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, ar ne, bet ne ilgiau kaip 1 metams, šį terminą skaičiuojant nuo teisės pažeidimo padarymo dienos. Bylos duomenimis nustatyta, jog pažeidimas – nustatyto greičio viršijimas Klaipėdoje, kuris buvo padarytas 2016-07-16, buvo užfiksuotas stacionariu greičio matuokliu. Pažeidimas padarytas vairuojant automobilį „Land Rover“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris nuosavybės teise priklauso V. R.. Pastarasis 2016-10-13 buvo iškviestas į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybą dėl administracinio teisės pažeidimo tyrimo, tačiau 2016-10-13 V. R. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ne už 2016-07-16, o už 2016 m. rugsėjo mėn. automagistralėje Vilnius–Kaunas padarytą pažeidimą. V. R. tiek teismo posėdžio metu, tiek atsiliepime į apeliacinį skundą akcentuoja, kad 2016-10-13, kai jis buvo atvykęs į policijos komisariatą, jam nebuvo užduoti jokie klausimai apie 2016-07-16 padarytą pažeidimą. Tačiau pastebėtina, jog 2016-07-16 ir 2016 m. rugsėjo mėn. pažeidimai buvo užfiksuoti skirtingais stacionariais greičio matuokliais, pirmu atveju – Klaipėdoje, antru – automagistralėje Vilnius–Kaunas, todėl tikėtina, jog šių dviejų bylų teisena buvo atskira ir V. R. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas tik už 2016 m. rugsėjo mėn. automagistralėje Vilnius–Kaunas padarytą pažeidimą, o 2016-07-16 padarytas pažeidimas tą dieną nebuvo tiriamas. Po to pareigūnai, tirdami 2016-07-16 padaryto pažeidimo aplinkybes, pagal fotonuotrauką nustatė, kad automobilį vairavo jauno amžiaus vyras, ne V. R., galbūt vienas iš dviejų pastarojo sūnų, įtarė, kad tai gali būti A. R.. Tai nustačius, 2017-01-13 buvo priimtas nutarimas pratęsti terminą administracinei nuobaudai skirti (b. l. 4). Terminas administracinei nuobaudai skirti pratęstas iki 2017-07-16. Kadangi policijos pareigūnai neturėjo tikslių duomenų apie tai, kas iš tikrųjų padarė 2016-07-16 administracinį teisės pažeidimą, administraciniam teisės pažeidimui tirti į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybą vėl buvo iškviestas pažeidimą padariusio automobilio „Land Rover“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas V. R.. Atvykęs 2017-02-21 V. R. policijos pareigūnams paaiškino (b. l. 3), jog 2016-07-16 jam priklausantį automobilį vairavo jo sūnus V. R., taip pat nurodė, jog jo sūnus V. R. studijuoja ir gyvena Vilniuje, namo (į Klaipėdą) grįžta kartą per mėnesį. 2017-02-27 V. R. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Iš to, kas anksčiau aptarta, matyti, jog pažeidimas padarytas 2016-07-16, o terminas administracinei nuobaudai skirti pratęstas 2017-01-13, vadinasi, nepasibaigus įstatyme įtvirtintam 6 mėnesių terminui. Apylinkės teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nebuvo objektyvių priežasčių, užkertančių kelią išnagrinėti bylą, dėl to, teismo nuomone, nebuvo pagrindo pratęsti terminą. Apygardos teismas su tuo nesutinka. Pagrindinė aplinkybė, dėl kurios byla nebuvo išnagrinėta per 6 mėnesių terminą ir kuri sąlygojo termino pratęsimą, buvo tai, jog nebuvo nustatytas tikrasis pažeidimą padaręs asmuo, kadangi pareigūnai tirdami bylą, kurioje pažeidimo faktas užfiksuotas ne pačių pareigūnų, o stacionariu greičio matuokliu, įtarė, jog pažeidimą galbūt padarė ne automobilio savininkas, o vienas iš jo sūnų. Apygardos teismas šiuo atveju nevertina pareigūnų darbo tiriant administracinio teisės pažeidimo bylą, ar jie operatyviai atliko tyrimo veiksmus, ar dėjo visas pastangas, kad pažeidimą padaręs asmuo būtų kuo greičiau nustatytas ir nubaustas, kadangi tai yra pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo dalykas, apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju atsižvelgia į tai, jog pažeidimą padaręs asmuo per 6 mėnesių terminą nebuvo nustatytas ir šiam terminui dar nepasibaigus buvo priimtas nutarimas pratęsti terminą administracinei nuobaudai skirti, todėl konstatuoja, kad ATPK 35 straipsnio 3 dalies nuostatos nebuvo pažeistos. Apylinkės teismas skundžiamame nutarime, be kita ko, konstatavo, jog ATPK straipsnio 3 dalies termino pratęsimas sietinas su pažeidimo tyrimo aplinkybėmis, pažeidėjo asmenybe, bet ne su institucijos darbo organizavimu, rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika byloje Nr. 2AT-37-2014. Tačiau pripažįstama, kad apylinkės teismas neteisingai pritaikė minėtoje byloje pateiktą išaiškinimą dėl ATPK 35 straipsnio nuostatų taikymo. Minėtoje byloje konstatuota, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena turi būti nutraukiama tiek tuo atveju, kai nuobaudos nesuspėta paskirti dėl objektyvių priežasčių, tiek ir tuo atveju, kai terminai yra suėję dėl netinkamo pareigūnų pareigų atlikimo. Tai leidžia daryti išvadą, jog administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukiama tuo atveju, jei dėl netinkamo pareigūnų pareigų atlikimo sueina ATPK 35 straipsnyje nustatyti terminai. Tačiau tuo atveju, jei pareigūnai netinkamai atlieka pareigas, tačiau terminui dar nepasibaigus jis yra pratęsiamas, administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos nutraukimas negalimas, teisena vyksta toliau. Kaip aptarta anksčiau, apygardos teismas nepasisako dėl tinkamo / netinkamo pareigūnų pareigų nagrinėjamu atveju atlikimo, šiuo atveju svarbu tai, jog terminas administracinei nuobaudai skirti buvo pratęstas nepasibaigus 6 mėnesių terminui. Apygardos teismas taip pat negali sutikti, kad šiuo atveju buvo pažeista asmens teisė, kad jo byla būtų išspręsta per protingą laiką, garantija, kad nebus pernelyg ilgai persekiojamas administracine tvarka. 6 mėnesių terminas, per kurį buvo spėta 1 metams pratęsti terminą administracinei nuobaudai skirti, nelaikytinas nepagrįstai ilgu ir pažeidžiančiu asmens teises. Įstatymų leidėjas pernelyg ilgu tokiu terminu laiko 2 metų terminą, ATPK 35 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog administracinė nuobauda negali būti skiriama, jeigu nuo administracinio teisės pažeidimo padarymo dienos praėjo daugiau kaip dveji metai. Nuo 2017-01-01 įsigaliojusiame ANK 39 straipsnyje taip pat nustatyta, jog administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos (pastebėtina, jog ANK 39 straipsnis nebenumato 6 mėnesių termino administracinei nuobaudai skirti ir galimybės jį pratęsti, yra nustatytas bendras 2 metų terminas administracinei nuobaudai skirti). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas visiškai nepagrįstai padarė išvadą, kad tęsiant administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną būtų pažeista įstatymo garantuojama administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė, kad nebus pernelyg ilgai persekiojamas. Remdamasis tuo, kas anksčiau aptarta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Veiklos organizavimo ir prevencijos poskyrio 2017 m. sausio 13 d. nutarimas pratęsti terminą administracinei nuobaudai skirti buvo priimtas nepažeidžiant ATPK 35 straipsnyje nustatyto 6 mėnesių termino, todėl priimant skundžiamą apylinkės teismo nutarimą ATPK 250 straipsnio 7 punkte numatyta aplinkybė (administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pasibaigia šio kodekso 35 straipsnyje numatyti terminai) neegzistavo. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 11 d. nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl jis naikintinas. Apeliantas prašo V. R. pripažinti kaltu ir nubausti pagal ATPK 124 straipsnio 6 dalį ir pagal sankciją paskirti jam administracinę nuobaudą. Tačiau kadangi apylinkės teismas V. R. kaltės ir bausmės individualizavimo klausimais nepasisakė, siekiant užtikrinti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui teisę į apeliacinį procesą, byla dėl šių klausimų grąžintina apylinkės teismui nagrinėti iš naujo. Pažymėtina, kad terminas administracinei nuobaudai skirti yra pratęstas iki 2017-07-16.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 11 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teisme.

Nutartis neskundžiama.