- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-03
- Bylos Nr.
- eA-497-415/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02118-2021-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Gintaras Kryževičius (pirm.), Egidijus Šileikis
- Pareiškėjas
- R. V.
- Atsakovas
- Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba
- Kategorijos
- 27.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas) ir Egidijaus Šileikio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. V. skundą atsakovui Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas R. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti Žurnalistų etikos inspektoriaus (toliau – ir Inspektorius) 2021 m. gegužės 27 d. sprendimo Nr. (SK-69, 2020) SPR-133 „Dėl socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje „R. V.“ (www.facebook.com/rv., 2020 m. kovo 3 d.) paskelbtos informacijos“ (toliau – ir Sprendimas) dalį, kuria I. V. skundas pripažintas pagrįstu iš dalies ir nuspręsta įspėti viešosios informacijos rengėją (skleidėją) socialinio tinklo „Facebook“ paskyros „R. V.“ valdytoją dėl Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (toliau – ir VIĮ, ir Įstatymas) 14 straipsnio 1 ir 2 dalies pažeidimo paskelbiant įrašą socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje „R. V.“ (www.facebook.com/rv., 2020 m. kovo 3 d.) (toliau – ir Įrašas) bei reikalauti pašalinti pažeidimą – iš socialinio tinklo „Facebook“ paskyros „R.V.“ pašalinti teisę į privatumą pažeidžiančią informaciją, taip pat pareikšti papeikimą asmens duomenų valdytojui (tvarkytojui) socialinio tinklo „Facebook“ paskyros „R. V.“ valdytojui dėl 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (toliau – ir Reglamentas, BDAR) 5 straipsnio 1 dalies (a) ir (c) punktų ir 6 straipsnio 1 dalies (a) punkto pažeidimo paskelbiant įrašą socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje „R. V.“ (www. facebook.com/rv., 2020 m. kovo 3 d.).
2. Pareiškėjas nurodė, kad:
2.1. Trečiasis suinteresuotas asmuo I. V. turi būti laikoma viešu asmeniu dėl savo vykdomos veiklos, kadangi vadovauja įmonei, kuri nuolatos dalyvauja viešuosiuose pirkimuose, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė). Vertinant šią aplinkybę, taip pat tai, jog minėta įmonė yra laimėjusi nemažai viešųjų pirkimų, pareiškėjas mano, kad tiek I. V. veiksmai, tiek priimti sprendimai vadovaujant Bendrovei galėjo turėti įtakos viešajam interesui, todėl visuomenė ginčo laikotarpiu, t. y. nuo 2020 m. kovo 3 d., turėjo teisėtą interesą žinoti apie I. V. veiksmus bei domėtis jos veikla. Juo labiau, kad pareiškėjas, kaip fizinis asmuo, pateikė tik savo nuomonę ir kritišką vertinimą, o ne skleidė informaciją apie trečiąjį suinteresuotą asmenį.
2.2. Pareiškėjo veiksmai negali būti vertinami kaip duomenų tvarkymas, kadangi jis nerinko, neišgavo ir neatskleidė duomenų, kuriais nebuvo galima iki tol naudotis. Be to, pareiškėjo nuomonėje nebuvo pateikti duomenys, kuriuos jis surinko ir gavo, ar kurie nebuvo iki tol žinomi visuomenei. Pareiškėjas, pasinaudodamas „Google“ paieškos sistema, rado viešai prieinamą informaciją apie I. V., tačiau pats jos nerinko, nekeitė, nesistemino ir viešai neatskleidė. Ši informacija yra viešai prieinama iki šiol interneto portale www.rekvizitai.lt. Su informacija apie I. V. gali susipažinti kiekvienas asmuo bei naudoti ją savo poreikiams. Be to, jo nuomone, šios informacijos skleidėjas ir yra būtent www.rekvizitai.lt, o ne pareiškėjas, kadangi ne jis buvo pirminis šaltinis ar skleidėjas bei platintojas. Tai, kad pareiškėjas nurodė viešai prieinamą informaciją savo pateiktoje nuomonėje asmeninėje „Facebook“ paskyroje, negali būti laikoma asmens duomenų tvarkymu, nes jis netvarko kitų subjektų skelbiamos informacijos. Dėl šių priežasčių pareiškėjas nėra tinkamas atsakomybės subjektas, nes jis neatliko duomenų tvarkymo (skleidimo) operacijų, kurių pagrindu jam galėtų būti taikomos BDAR nuostatos.
2.3. Įrašo tikslas buvo ne paskleisti privačią informaciją apie trečiąjį suinteresuotą asmenį, o pateikti savo nuomonę privačioje socialinio tinklo paskyroje, kuri nėra laikoma visuomenės informavimo priemone. Tai yra privati socialinė paskyra, kurioje reiškiama nuomonė aktualiais pareiškėjui klausimais ir (ar) temomis, dalijamasi pareiškėjo šeimos gyvenimu, bet nėra siekiama įgyvendinti visuomenės informavimo tikslus ir tai daryti komerciniu būdu. Įrašu nesiekta informuoti visuomenę apie I. V. privatų gyvenimą, nes jame nebuvo pateikta jokia informacija, kuri nebūtų prieinama viešai ir ją galima būtų laikyti jautria ar atskleidžiančia asmeninio gyvenimo detales.
2.4. Sprendimas yra šabloniškas, jame nėra išsamiai ir objektyviai nurodyti visi motyvai, apsiribota tik gausiu nacionalinių teismų praktikos citavimu bei norminių teisės aktų nurodymu, tačiau objektyviai to nesiejant su bylos medžiaga ar konkrečiomis ginčo aplinkybėmis.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba (toliau – ir Tarnyba) atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
4. Atsakovas nesutiko, kad trečiasis suinteresuotas asmuo priskirtinas viešųjų asmenų kategorijai dėl jo vadovaujamos įmonės dalyvavimo viešuosiuose pirkimuose, kadangi jis neatitinka nė vieno iš VIĮ nustatytų kriterijų – nėra valstybės politikas, teisėjas, valstybės ar savivaldybės pareigūnas, politinės partijos ir (ar) asociacijos vadovas, neturi viešojo administravimo įgaliojimų, neadministruoja viešųjų paslaugų teikimo, o trečiojo suinteresuoto asmens nuolatinė veikla neturi reikšmės viešiesiems reikalams. Atsakovas pažymi, kad juridinio asmens ir juridinio asmens vadovo veikla negali ir neturi būti tapatinama. Be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra privatus juridinis asmuo, siekiantis pelno bei neteikiantis viešųjų paslaugų ir jų neadministruojantis, o vien ta aplinkybė, kad I. V. vadovaujama įmonė dalyvauja ir laimi viešuosius pirkimus, t. y. gauna pelną iš viešųjų išteklių, niekaip nesuponuoja šios įmonės ir jos vadovės priimamų sprendimų realios įtakos visuomenei ar tam tikrai jos daliai.
5. Atsakovas nesutiko ir su tuo, jog pareiškėjas, paskelbdamas trečiojo suinteresuoto asmens duomenis, neatliko asmens duomenų tvarkymo veiksmų, kadangi pareiškėjas, skelbdamas I. V. asmens duomenis socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje, atliko konkrečią operaciją, t. y. būtent ir atskleidė asmens duomenis, platindamas juos socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje. Pareiškėjo argumentas, kad jis nėra vienintelis ar pirminis tokios informacijos šaltinis, nepanaikina fakto, jog jo atlikti veiksmai laikytini asmens duomenų tvarkymu. Atsakovas akcentavo, kad kiti asmens duomenų (valdytojai) tvarkytojai, pavyzdžiui, interneto tinklalapis www.rekvizitai.lt, valstybės įmonė Registrų centras ir kiti, trečiojo suinteresuoto asmens duomenis tvarko visiškai kitais ir daliai jų įstatymų numatytais tikslais. Pareiškėjas, reikšdamas pasipiktinimą dėl I. V. skundo Visuomenės informavimo etikos komisijai (toliau – ir Komisija) jo rengtos publikacijos atžvilgiu, skelbė I. V. asmens duomenis ne turėdamas tikslą informuoti visuomenę apie jos vadovaujamos įmonės kontaktinius duomenis, rinkti ir skelbti informaciją apie juridinio asmens organus ir dalyvius, o išreikšti pasipiktinimą, nesutikimą su pateiktu skundu ir sumenkinti trečiąjį suinteresuotą asmenį.
6. Atsakovas nesutiko su tuo, jog pareiškėjo socialinio tinklo „Facebook“ paskyra nelaikytina visuomenės informavimo priemone. Atsakovas nurodė, kad socialiniame tinkle „Facebook“ esanti pareiškėjo paskyra tiek turinio, tiek formos aspektu nėra tradicinė visuomenės informavimo priemonė, skirta informuoti visuomenę ją dominančiomis ir aktualiomis temomis. Tačiau, nors socialinio tinklo paskyros ir jos valdytojo veikla bei teisinis statusas nėra specifiškai reglamentuoti VIĮ, tai nesudaro pagrindo teigti, jog socialinio tinklo paskyros valdytojas apskritai yra eliminuojamas iš teisinio reguliavimo sferos, arba, kad toks asmuo pagal vykdomą veiklą negali būti prilyginamas viešosios informacijos rengėjui (skleidėjui), o jo valdoma paskyra, kuria teikiama tam tikro turinio informacija visuomenei – visuomenės informavimo priemonei. Įvertinus ginčijamos paskyros viešumą, joje skelbiamos informacijos sklaidą ir prieinamumą, valdytojo veiklos metodus, socialinio tinklo „Facebook“ paskyros „R. V.“ valdytojo atžvilgiu, kuris kartu yra ir viešosios informacijos rengėjas bei skleidėjas, taip pat jo veiklai rengiant ir viešai skleidžiant informaciją savo paskyroje, esančioje socialiniame tinkle „Facebook“, yra taikomos VIĮ nuostatos, numatančios viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų teises, pareigas ir atsakomybę.
7. Atsakovas nesutiko, jog paskelbta informacija apie trečiąjį suinteresuotą asmenį nelaikytina privačia, kadangi pagal teismų praktiką ir VIĮ nuostatas asmens vardas ir pavardė bei darbovietė yra privati informacija.
8. Trečiasis suinteresuotas asmuo I. V. atsiliepime nurodė, kad nesutinka su skundu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
9. I. V. mano, kad ji nėra viešas asmuo ir negali būti tokiu laikoma. Pareiškėjo paskelbtas įrašas socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje niekaip nėra susijęs su viešųjų pirkimų organizavimo ir vykdymo ar dalyvavimo juose problematika. Viešuosiuose pirkimuose dalyvauja UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip juridinis asmuo, o ne pati I. V. kaip fizinis asmuo. Pareiškėjas, nurodydamas faktą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuolat dalyvauja viešuosiuose pirkimuose, nepateikė jokių argumentų, dėl kokių priežasčių toks dalyvavimas turi reikšmės viešajam interesui. į „Google“ paieškos sistemą suvedus I. V. vardą ir pavardę nėra pateikiama jokių nuotraukų ar straipsnių apie trečiąjį suinteresuotą asmenį, nors ji Bendrovei vadovauja nuo 2008 metų. Be to, pats Įrašas socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje patvirtina, kad I. V. nedomina visuomenės ir dėl to negali būti laikoma viešu asmeniu. I. V. nesutiko, jog pareiškėjas neatliko jokių trečiojo suinteresuoto asmens duomenų tvarkymo veiksmų, kadangi pareiškėjas kitaip nebūtų galėjęs pasinaudoti „Google“ paieškos sistema bei paskelbti savo įrašo socialinio tinko „Facebook“ paskyroje. I. V. taip pat nesutiko su argumentu, kad pareiškėjo paskyra socialiniame tinkle „Facebook“ nelaikytina visuomenės informavimo priemone, kadangi jis yra gerai visuomenėje žinomas žurnalistas, jo paskyra yra vieša, turinti daugiau nei 40 000 sekėjų socialiniame tinkle.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. kovo 22 d. sprendimu tenkino pareiškėjo R. V. skundą. Teismas panaikino Žurnalistų etikos inspektoriaus 2021 m. gegužės 27 d. sprendimo Nr. (SK-69, 2020) SPR-133 „Dėl socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje „R. V.“ (www.facebook.com/rv., 2020 m. kovo 3 d.) paskelbtos informacijos“ dalį, kuria I. V. skundas pripažintas pagrįstu iš dalies ir nuspręsta įspėti viešosios informacijos rengėją (skleidėją) socialinio tinklo „Facebook“ paskyros „R. V.“ valdytoją dėl Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 14 straipsnio 1 ir 2 dalies pažeidimo paskelbiant įrašą socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje „R. V.“ (www.facebook.com/rv., 2020 m kovo 3 d.) bei reikalauti pašalinti pažeidimą – iš socialinio tinklo „Facebook“ paskyros „R. V.“ pašalinti teisę į privatumą pažeidžiančią informaciją, taip pat pareikšti papeikimą asmens duomenų valdytojui (tvarkytojui) socialinio tinklo „Facebook“ paskyros „R. V.“ valdytojui dėl 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB 5 straipsnio 1 dalies (a) ir (c) punktų ir 6 straipsnio 1 dalies (a) punkto pažeidimo paskelbiant įrašą socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje „R. V.“ (www. facebook.com/rv., 2020 m. kovo 3 d.). Teismas taip pat priteisė iš atsakovo Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos 23 Eur bylinėjimosi išlaidų pareiškėjo R. V. naudai.
10. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad:
Šalies argumentai
10.1. I. V. 2020 m. kovo 3 d. pateikė skundą Visuomenės informavimo etikos komisijai su prašymu įvertinti R. V. publikacijos „(duomenys neskelbtini)“, paskelbtos 2020 m. kovo 1 d. www.delfi.lt, atitikimą Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso nuostatoms.
10.2. R. V. 2020 m. kovo 3 d. socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje „R. V.“ paskelbė įrašą „Skundikų naujienos“, kuriame paskelbė trečiojo suinteresuoto asmens I. V. vardą, pavardę, adresą, darbovietę, pareigas bei informaciją apie jos pateiktą skundą Visuomenės informavimo etikos komisijai.
10.3. I. V. 2020 m. kovo 4 d. pateikė skundą Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai, prašydama atlikti tyrimą ir įvertinti žurnalisto R. V. socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbtame įraše „Skundikų naujienos“ jos asmens duomenų tvarkymo teisėtumą, o, nustačius, kad asmens duomenys tvarkomi neteisėtai, skirti žurnalistui baudą bei nurodyti ištrinti jos asmens duomenis iš savo „Facebook“ paskyros.
10.4. Tarnyba 2020 m. kovo 16 d. raštu Nr. (SK-69)S-258 „Dėl gauto skundo patikslinimo“ informavo I. V. apie galimybę iki 2020 m. balandžio 17 d. pateikti patikslintą skundą, kuriame būtų nurodyti konkretūs ginčijami teiginiai (sakiniai), o, to nepadarius, pažymėta, kad skundo tyrimas bus atliekamas tik dėl galimų teisės į privatumą bei asmens duomenų tvarkymo pažeidimų. Byloje nėra ginčo, kad skundas nebuvo patikslintas, o R. V. Tarnybai raštu atsisakė teikti paaiškinimus.
10.5. Žurnalistų etikos inspektorius 2021 m. gegužės 17 d. priėmė skundžiamą Sprendimą.
10.6. Teismas nustatė, kad trečiasis suinteresuotas asmuo I. V. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė. Skunde pareiškėjas nurodė, kad jos vadovaujama įmonė nuolatos dalyvauja viešuosiuose pirkimuose, pateikdamas www.rekvizitai.lt lentelę, iš kurios matyti, kad 2015 metais Bendrovė laimėjo 7 viešuosiuose pirkimuose, 2016 metais – 3 viešuosiuose pirkimuose, 2019 metais – 2 viešuosiuose pirkimuose, o 2020 metais – 3 viešuosiuose pirkimuose. Kaip nurodo pats pareiškėjas, Įraše jis paskelbė I. V. asmens duomenis, kadangi jos vadovaujama įmonė nuolatos dalyvauja ir laimi viešuosiuose pirkimuose, o trečiasis suinteresuotas asmuo kreipėsi į Visuomenės informavimo etikos komisiją su prašymu įvertinti R. V. publikacijos „(duomenys neskelbtini)“, paskelbtos 2020 m. kovo 1 d. www.delfi.lt, atitikimą Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso nuostatoms. Minėtoje publikacijoje kritiškai pasisakoma apie valdžios veiksmus, sveikatos apsaugos ministrą. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų ar proceso dalyvių argumentų, kurie paneigtų aplinkybę, jog I. V. yra minėto juridinio asmens, dalyvaujančio viešuosiuose pirkimuose ir dalį jų laiminčio, direktorė. Taigi ginčo dėl to nėra.
Žemesnės instancijos teismas
11. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, vadovaudamasis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsniu, Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucijos Nr. 1165 (1998) dėl teisės į privatumą 7 punktu, Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 78 dalimi, Europos Žmogaus Teisių Teismo, Konstitucinio Teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika teismas konstatavo, kad šioje byloje susiklosčiusiomis aplinkybėmis trečiojo suinteresuoto asmens veikla laikytina darančia įtaką viešiesiems reikalams, o pats asmuo dėl savo veiklos reikšmės viešiesiems reikalams yra laikytinas viešuoju asmeniu. Teismas pažymėjo, kad I. V. neužimant jokių oficialių pareigų viešajame sektoriuje jos teisė išlaikyti savo privatų gyvenimą slaptu yra iš principo platesnė nei viešųjų asmenų, kurie tokias pareigas užima (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eA-2066-624/2021, 69 p.). Vis dėlto, priešingai nei privatus asmuo, nežinomas visuomenei, ji negali reikalauti visiškos jos privataus gyvenimo apsaugos. Be to, šiuo atveju, įvertinus Įrašo turinį, jo tekstą ir kontekstą, darytina išvada, kad trečiasis suinteresuotas asmuo minimas kontekste, susijusiame su viešojo intereso objektu, t. y. sąsaja su valdančiąja partija, o pranešti faktai prisidėjo prie diskusijos demokratinėje visuomenėje. Teismas taip pat akcentavo, kad Įraše paskelbta informacija apie trečiąjį suinteresuotą asmenį – vardas, pavardė, darbovietė – nebuvo pateikta kaip pikantiška ar smalsumą žadinanti, o atvirkščiai – vertintina kaip būtina ir prisidedanti prie viešojo intereso diskusijos bei supažindinanti visuomenę. Paviešinti pareiškėjos asmens duomenys (vardas, pavardė ir darbovietė) buvo proporcingi diskusijai, kuri keliama.
12. Įvertinęs paskelbto Įrašo turinį teismas konstatavo, kad jis patenka į viešojo intereso diskusijų lauką. Teismo vertinimu, keliama diskusija apie viešuosius pirkimus laiminčių asmenų elgesį, žurnalistų veiklos nepriklausomumą, galimą įtaką jai, sunkumus, kylančius žurnalisto profesijai. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju keliama keletas temų, kurios tarpusavyje yra susijusios (dėl viešųjų pirkimų, dėl reakcijų, su kuriomis susiduria žurnalistai). Kadangi viešųjų lėšų ir nuosavybės administravimas patenka į bendrą interesą, visuomenė ne tik yra suinteresuota, kad viešųjų išteklių panaudojimas ir skirstymas būtų organizuojamas tinkamai, bet ir būti informuota, kai viešųjų pirkimų procedūrų skaidrumas gali būti paveiktas kitų faktorių, pavyzdžiui, konkrečių politinių partijų palaikymo. Taip pat visuomenė turi teisę žinoti ir vertinti, su kokiomis reakcijomis susiduria žurnalistai. Iš Įrašo aiškiai matyti, kad pareiškėjo susidomėjimas trečiuoju suinteresuotu asmeniu ir jo veikla apėmė tik tiek, kiek tai buvo susiję su jos pateiktu skundu ir jos vadovaujamo verslo laimėtais viešaisiais pirkimais.
13. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad pareiškėjo socialinio tinklo „Facebook“ paskyra nelaikytina visuomenės informavimo priemone. Teismo vertinimu, pareiškėjo, kuris yra žurnalistas, asmeninė paskyra socialiniame tinklalapyje „Facebook“ nagrinėjamu atveju gali būti laikoma visuomenės informavimo priemone su ypatumais. Teismas taip pat pažymėjo, kad ta aplinkybė, jog asmens duomenys jau yra viešai prieinami visuomenei, nebūtinai panaikina Konvencijos 8 straipsnio apsaugą šių duomenų atžvilgiu. Tačiau teismas akcentavo, kad www.rekvizitai.lt taisyklėse yra nurodoma, jog asmenys, pateikiantys informaciją apie įmones rekvizitai.lt portale, atsako už jos tikslumą ir sutinka, kad ši informacija bus teikiama ir platinama viešai. Šiuo atveju I. V. yra įmonės, apie kurią pateikti duomenys, vadovė, taigi preziumuojama, kad buvo susipažinusi su minėtomis taisyklėmis.
14. Apibendrindamas teismas darė išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju trečiojo suinteresuoto asmens interesai nebuvo viršesni už pareiškėjo interesus. Teismas pažymėjo, kad visos reikšmingos aplinkybės – tiek Įraše nagrinėta tema ir jos reikšmė viešajam diskursui, trečiojo suinteresuoto asmens kaip viešojo asmens statusas, Įrašo turinys, kuriuo siekta ne patenkinti nepagrįstą smalsumą pikantiškoms detalėms, o informuoti visuomenę apie viešajam interesui svarbias aplinkybes, tiek ir kitos vertintos aplinkybės bei galimas neigiamas poveikis teisei į informaciją suponuoja išvadą, kad ieškant pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens interesų pusiausvyros pirmenybė turi būti suteikta pareiškėjo saviraiškos ir informacijos laisvei. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, įvertinęs teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką teismas darė išvadą, kad trečiojo suinteresuoto asmens duomenų paskelbimas Įraše buvo teisėtas, todėl Sprendimo dalis pripažinta nepagrįsta ir pareiškėjo skundas patenkintas.
III.
15. Atsakovas Tarnyba apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.
16. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
16.1. Pirmosios instancijos teismas ydingai vertino trečiojo suinteresuoto asmens statusą, nemotyvavo pripažinto statuso nulemtos teisių apsaugos apimties bei trečiojo suinteresuoto asmens atžvilgiu pažeidė Konstitucijos garantuojamą teisėtų lūkesčių principą.
16.2. Teismas iš esmės rėmėsi teismų praktika, kurios nei ratio decidendi, nei stare decisis nesutampa su nagrinėjamo ginčo aplinkybėmis.
16.3. Ilgametėje ir nuoseklioje LVAT praktikoje dalyvavimas viešuose pirkimuose nei karto (iki 2022 m. vasario 3 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eA-51-822/2022) nebuvo pripažintas kriterijumi, leidžiančiu asmenį pripažinti viešuoju. Todėl remdamasis ilgamete ir nuoseklia LVAT praktika atsakovas nevertino ir netgi neturėjo jokio pagrindo tikrinti, ar trečiasis suinteresuotas asmuo dalyvauja viešuosiuose pirkimuose. Trečiasis suinteresuotas asmuo, teikdamas skundą atsakovui 2020 m., negalėjo tikėtis, kad 2022 m. LVAT pakeis plėtotą praktiką ir viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančios įmonės akcininką laikys viešuoju asmeniu, t. y. trečiasis suinteresuotas asmuo turėjo teisėtą lūkestį dėl savo statuso ir jo garantuojamų teisių apimties. Šiuo atveju teismas, remdamasis 2022 m. LVAT išaiškinimu vertinant 2020 m. kilusį ginčą, pažeidė Konstitucijos garantuojamą teisėtų lūkesčių principą, kadangi taikė naujai suformuotą teismo taisyklę atgal.
16.4. Administracinėje byloje Nr. eA-51-822/2022 ir teismo cituotose tarptautinių teismų bylose vertintos absoliučiai skirtingos situacijos. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo įraše jokie viešieji pirkimai neaptarti, neanalizuotos jų laimėjimo ir organizavimo aplinkybės, tuo labiau nesama jokių duomenų apie galimą neskaidrų lėšų panaudojimą. Taigi teismas ne tik nepagrįstai rėmėsi į ateitį galiojančiu išaiškinimu, tačiau kartu visiškai nedetalizavo situacijos, neįvertino ginčijamos informacijos konteksto, turinio ir paskelbimo aplinkybių, kurios nesutampa su teismo cituotoje byloje nustatytomis aplinkybėmis.
16.5. Teismo sprendime trečiojo suinteresuoto asmens statusas vertintas kaip ex officio viešojo asmens ir niekaip nepaaiškinta, kaip turėtų pasireikšti platesnė privataus gyvenimo apsauga konkrečiu atveju. Taigi tokia teismo sprendimo dalis negali būti laikoma motyvuota ir aiškia.
16.6. Pripažindamas egzistuojantį viešąjį interesą teismas rėmėsi pareiškėjo įraše nepaskleistomis aplinkybėmis ir nukrypo nuo tarptautinių teismų formuojamos praktikos nustatant balansą tarp saviraiškos laisvės, visuomenės intereso žinoti tam tikrą informaciją ir asmens duomenų apsaugos. Pareiškėjo paskelbtame įraše nesama nei vieno žodžio apie viešuosius pirkimus. Įraše niekaip neatskleista, kad trečiasis suinteresuotas asmuo dalyvauja viešuosiuose pirkimuose, neanalizuota, ar pirkimai laimėti ir organizuoti skaidriai. Šiuo atveju teismas, neatsižvelgęs ir neįvertinęs ginčo įrašo turinio, viešojo intereso egzistavimą grindė nepaskelbtomis aplinkybėmis, todėl toks sprendimas negali būti laikomas nei pagrįstu, nei teisėtu.
16.7. Teismas fragmentiškai užsiminė, jog ginčo informacijai paskleisti egzistavo interesas informuoti apie žurnalistui kilusius sunkumus. Vis dėlto skundas Visuomenės informavimo etikos komisijai negali būti laikomas nei sunkumu, nei kėsinimusi į žurnalisto nepriklausomumą. Vertinant visą įrašo turinį matyti, jog šiuo atveju, priešingai nei nustatė teismas, pareiškėjas ne iškėlė susirūpinimą kėsinimusi į žurnalisto nepriklausomumą, o išreiškė pyktį ir nepasitenkinimą, jog jo parašyta publikacija nebuvo suprasta ir apskųsta dėl galimo Visuomenės informavimo etikos kodekso pažeidimo. Toks tikslas negali būti laikomas teisėto ir pagrįsto visuomenės intereso tenkinimu žinoti, kas yra skundo autorė bei kur ji dirba.
16.8. Teismas nepateikė jokių motyvų dėl naikinamos Sprendimo dalies, kuria nustatyti VIĮ 14 straipsnio 1 ir 2 dalies pažeidimai. Teismas apsiribojo viešojo asmens statuso nustatymu, tačiau nedetalizavo, kokias visuomeniškai reikšmingas trečiojo suinteresuoto asmens savybes atskleidžia aplinkybė, kad jis yra pateikęs skundą Visuomenės informavimo etikos komisijai. Neaišku, kaip tokia informacija prisideda prie teismo nurodyto viešųjų pirkimų procedūrų skaidrumo, kokiu būdu visuomenė, žinodama, jog trečiasis suinteresuotas asmuo, kuris laimi viešuosius pirkimus, yra pateikęs skundą komisijai, objektyviau galės įvertinti viešųjų pirkimų organizavimo, laimėtojų parinkimo teisėtumą. Netgi nustačius, kad egzistuoja VII 14 straipsnio 3 dalyje numatyta išimtis, tam, jog informacija būtų paskleista teisėtai, privalo egzistuoti teisėtas ir pagrįstas visuomenės interesas. Šiuo atveju teismas rėmėsi įraše neegzistuojančiomis aplinkybėmis apie viešuosius pirkimus ir padarė teisiškai nepagrįstas išvadas apie viešąjį interesą. Įraše nėra jokių duomenų apie viešuosius pirkimus, jų procedūras ir netgi neatskleista, kad trečiasis suinteresuotas asmuo apskritai pirkimuose dalyvauja. Todėl teismo sprendimas šioje dalyje negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.
Atsiliepimas
17. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti jam iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
18. Pareiškėjas nurodo, jog atsižvelgiant į tai, kad trečiojo suinteresuoto asmens įmonė nuolatos dalyvauja viešuose pirkimuose ir laimėjo nemažą jų skaičių, tiek trečiojo suinteresuoto asmens veiksmai, tiek jo priimami sprendimai vadovaujant įmonei, galėjo turėti įtakos viešajam interesui, todėl visuomenė ginčo laikotarpiu turėjo teisėtą interesą žinoti apie trečiojo suinteresuoto asmens, kaip viešojo asmens, veiksmus ir domėtis jo veikla. Tuo labiau, kad pareiškėjas, kaip fizinis asmuo, pateikė tik savo nuomonę ir kritišką vertinimą, o ne skleidė informaciją apie trečiąjį suinteresuotą asmenį. Be to, trečiojo suinteresuoto asmens veikla turi įtakos visuomenei, todėl visuomenė ir turėjo interesą bei teisę diskutuoti ir reikšti savo nuomonę. Pareiškėjo komentaras ir pasisakymas neapėmė informacijos apie trečiojo suinteresuoto asmens privataus gyvenimo detales, išvaizdą ar kitus asmeninio pobūdžio klausimus, o iš esmės apsiribojo trečiojo suinteresuoto asmens veikla, darboviete ir pan.
19. Pareiškėjas akcentuoja, kad viešojo asmens statutas siejamas ne su komentaro turiniu ir jame liečiamomis temomis. Komentaro turinys yra siejamas su kritikos ribomis, nuomonės subjektyvumu ir panašiai, tačiau ne viešojo asmens statusu. Atitinkamai viešojo asmens statusas yra vertinamas ne per pareiškėjo ar kito asmens išsakyto komentaro turinio prizmę, o bendrai, t. y. vertinant visumą apie atitinkamo asmens užimamas pareigas, atliekamą veiklą, visuomeninį vaidmenį ir veiklą, jo dalyvavimą politikoje, viešame gyvenime ir pan.
20. Pareiškėjas pažymi, kad administracinėje byloje Nr. eA-51-822/2022 pateikti išaiškinimai, kuriais rėmėsi teismas, yra aktualūs ir šioje byloje, nes tiek šioje administracinėje byloje, tiek nagrinėjamu atveju ginčas yra kilęs tuo pačiu metu, todėl yra taikomas tapatus teisinis reglamentavimas.
Šalies argumentai
21. Pareiškėjo teigimu, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, netgi paskleidus informaciją, jeigu tai buvo daroma sąžiningai, informacijos paskleidimas yra laikomas teisėtu ir/ ar turinčiu pagrindą, tai daryti. Šiuo atveju informacija net nebuvo paskleista, o tik išreikšta pareiškėjo sąžininga ir pagrįsta nuomonė.
22. Pareiškėjo vertinimu, įvertinus Įrašą, kuris buvo paskelbtas socialiniame tinkle „Facebook“ ir jo turinį, yra darytina išvada, kad įrašo tikslas buvo ne paskleisti privačią informaciją apie trečiąjį suinteresuotą asmenį, o pateikti savo nuomonę privačioje socialinio tinklo paskyroje, kuri, pareiškėjo vertinimu, net nėra laikoma visuomenės informavimo priemone. Tuo labiau nebuvo siekiama nei informuoti visuomenę, nei paskleisti duomenis apie trečiojo suinteresuoto asmens privatų gyvenimą. Įraše nebuvo pateikta jokia informacija, kuri nebūtų prieinama viešai ir ją galima būtų laikyti jautria ir/ar visuomenei neprieinama. Įrašas paskelbtas aktualia visuomenei tema ir tokia diskusija bei paskelbta informacija yra leistina, nes ji nukreipta į visuomenės saviraiškos teisę, o ne į teisę pasmalsauti.
Šalies argumentai
23. Pareiškėjo teigimu, Sprendimas yra šabloniškas, nes jame nėra išsamiai ir objektyviai nurodyti visi sprendimo priėmimo motyvai.
24. Apibendrindamas pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo argumentai nesuteikia pagrindo.
IV.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
25. Vadovaujantis Administracinių bylų įstatymo 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
26. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė visą šiai bylai spręsti aktualų teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, formuojamą ES Teisingumo Teismo, Europos Žmogaus Teisių Teismo bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, panašaus pobūdžio bylose, todėl teisėjų kolegija šioje nutartyje minės tik tą teisinį reguliavimą bei teismų formuojamą teisės aiškinimo bei taikymo praktiką, kuri lemia teisėjų kolegijos išvadas ir galutinę procesinę šios bylos baigtį.
27. Vertindama atsakovo apeliacinio skundo argumentų pagrįstumą, teisėjų kolegija faktinių aplinkybių pagrindu apibrėžiamų teisinių santykių kvalifikavimui remiasi Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje įtvirtintu interesų: privatumo ir saviraiškos laisvės, derinimo testu, kaip universaliu teisiniu įrankiu, leidžiančiu teisiniu požiūriu „pamatuoti“ bei nustatyti lemiančio intereso veikimą konkrečioje susiklosčiusioje situacijoje. EŽTT nustatė šiuos kriterijus, į kuriuos reikia atsižvelgti: indėlį į bendrojo (viešojo) intereso diskusiją, aptariamo asmens žinomumą, reportažo temą, ankstesnį duomenų subjekto elgesį, publikacijos turinį, formą ir pasekmes, būdą ir aplinkybes, kuriomis informacija gauta, ir jos atitiktį tikrovei. Be to, reikia atsižvelgti į duomenų valdytojo galimybę imtis priemonių, kurios leistų sumažinti kišimosi į privatų gyvenimą apimtį (žr. sprendimo Sergejs Buivids 66 p. ir ten nurodytą praktiką).
27.1. Vertindama pusiausvyrą tarp pareiškėjo ir duomenų apsaugos subjekto interesų, teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo socialinio tinklo paskyroje paskelbtas įrašas, kuriame nurodyti I. V. vardas, pavardė ir užimamos pareigos, negali būti izoliuotai vertinamas nuo pareiškėjo publikacijos „(duomenys neskelbtini)“, 2020 m. kovo 1 d. paskelbtos Delfi portale. Būtent šioje publikacijoje pareiškėjo pasirinktos raiškos priemonės, nors ir niekaip tiesiogiai nenukreiptos į trečiąjį asmenį – I. V., lėmė jos reakciją ir paskatino teisėtomis priemonėmis už galimai padarytą etikos normų pažeidimą siekti poveikio pareiškėjui, kaip publikacijos autoriui. Tokiais savo veiksmais, teikdamas skundą atsakovui dėl pareiškėjo galimai padarytų etikos normų pažeidimų, trečiasis suinteresuotas asmuo tapo Visuomenės informavimo įstatymo reglamentuojamų teisinių santykių subjektu. Reaguojant į tokį teisinį faktą, pareiškėjo socialinio tinklo paskyroje pasirodė šioje byloje aktuali viešoji informacija, kurioje pareiškėjas išreiškė savo požiūrį, mintis ir komentarus apie bendro pobūdžio įvykius, turinčius visuomeninę reikšmę (inter alia žurnalistų veiklą, jų atliekamą naujų visuomenę dominančių įvykių pristatymą ir komentavimą, kitų subjektų pasinaudojimą teise vėliau tai kvestionuoti žurnalistų etikos priežiūrą atliekančioje institucijoje), ir nurodė minėtuosius I. V. duomenis. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo konkrečiu atveju asmens, kurio veiksmai, nors ir neabejotinai teisėti, inspiravo pareiškėjo pateiktos viešosios informacijos pasirodymą, visiškas nepersonalizavimas (abstrahavimas) eliminuotų socialinio tinklo paskyroje teikto reportažo turinio sąsajumą su aktualiais įvykiais bei faktais, tuo metu buvusiais itin aktyvios bendrojo (viešojo) intereso diskusijos dalyku, ir prarastų bet kokią loginę tokios publikacijos prasmę.
27.2. Vertindama aptariamo asmens žinomumą, teisėjų kolegija kritiškai vertina pirmosios instancijos teismo argumentus, kuriais trečiasis suinteresuotas asmuo pripažintas viešuoju asmeniu išimtinai vien dėl jo vadovaujamos bendrovės dalyvavimo viešuosiuose pirkimuose fakto. Dalyvavimas viešuosiuose pirkimuose, šiuo atveju neturįs jokio, net ir netiesioginio, objektyvaus ryšio su inicijuota viešąja diskusija, negali pateisinti teisės į privataus gyvenimo apsaugą ir asmens duomenų apsaugos suvaržymų. Tačiau teisėjų kolegija taip pat neturi teisinio pagrindo paneigti tokios trečiojo suinteresuoto asmens teisinės padėties apskritai. Bendrasis interesas viešai skelbti asmens duomenis gali būti susijęs su suinteresuoto asmens užimamų pareigų svarba. Trečiasis suinteresuotas asmuo yra neformalaus suaugusiųjų švietimo įstaigos direktorius. Bendrovė, kaip matyti iš viešųjų šaltinių, vidaus reikalų ministro 2002 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 598 įrašyta į valstybės tarnautojų mokymo ir kvalifikacijos tobulinimo įstaigų sąrašą (žr., (duomenys neskelbtini)). Taigi, trečiojo suinteresuoto asmens nuolatinė veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams.
27.3. Vertinant, kiek viešojo asmens dėl veiklos neformaliojo švietimo srityje teisinė padėtis reikšminga publikacijos turinio aspektu ir ar publikacijos tikslų galima buvo pasiekti nepaviešinant trečiojo suinteresuoto asmens duomenų, referuotina jau į teisėjų kolegijos išdėstytus motyvus (Nutarties 27.1 p.), o taip pat atkreiptinas dėmesys į aktualioje publikacijoje pareiškėjo pateikiamą požiūrį, mintis ir komentarus, kurie yra individualizuoto pobūdžio: „Vadovauja kažkokiam „(duomenys neskelbtini)“; „Ką ji bendro turi su koronavirusu (...)“; „Galas žino, kodėl p. V. tai nėra įdomu taip, kad net pikta. Gal kokių sąsajų su P. ar jo kontora turi (...)?“. Toks individualizavimas, kvestionuojantis skundą pateikusio asmens esą galimus ryšius su anksčiau Delfi portale skelbtoje publikacijoje nagrinėta viešojo intereso diskusijos tema (atskirais jos elementais), neišvengiamai reikalauja minimalios tokio asmens (įskaitant jo darbovietės) personalizacijos, kad publikacijos tikslas galėtų būtų pasiektas.
27.4. Vertinant duomenų subjekto patirtą suvaržymų poveikį, teisėjų kolegija primena, kad atitinkamų priešingų teisių ir interesų derinimas iš principo priklauso nuo konkrečių kiekvieno atvejo aplinkybių, o šioje byloje susiklosčiusiomis aplinkybėmis reikia pažymėti ir tai, kad su nagrinėjamais ir publikacijoje nurodytais asmens duomenimis gali susipažinti neribotas asmenų skaičius. Tai leidžia konstatuoti duomenys, skelbiami interneto adresu https://rekvizitai.vz.lt/ (duomenys neskelbtini). Iš bylos medžiagos nematyti, kad trečiasis suinteresuotas asmuo būtų kvestionavęs, jog šių duomenų viešas paskelbimas internete be jokių prieigos apribojimų, sukelia neproporcingą saugomų asmens duomenų suvaržymą. Nenurodyti ir jokie argumentai, ar pati ginčijama publikacija sudarė prielaidas piktnaudžiavimui informacija apie trečiąjį suinteresuotą asmenį (pavyzdžiui, sudarė bauginimo, priekabiavimo, sukčiavimo ir panašias rizikas) arba atskleidė informaciją apie tam tikrus jautrius šio duomenų subjekto privataus gyvenimo aspektus. Ginčo dėl duomenų atitikties tikrovei byloje taip pat nėra. Be to, viešai skelbiama duomenų visuma (apimtis) nepasikeitė – viešinamų trečiojo suinteresuoto asmens duomenų (vardo, pavardės ir pareigų) visuma nesukuria prielaidų susidaryti itin išsamų duomenų subjekto privataus gyvenimo vaizdą. Taigi bylos duomenys nepatvirtina, jog saugomų asmens duomenų suvaržymo sunkumas padidėjo dėl asmens duomenų, kurių viešas paskelbimas ginčijamas nagrinėjamoje byloje, sukelto kumuliacinio pobūdžio.
27.5. Dėl nurodytų argumentų teisėjų kolegija konstatuoja, kad interesų: privatumo ir saviraiškos laisvės, derinimo šios bylos kontekste atveju teisės į privatumą ribojimai įgyvendinant saviraiškos laisvę nebuvo peržengti tiek, kad būtų pažeistas proporcingumo principas. Todėl teisėjų kolegija kitais motyvais, nei sprendime išdėstė pirmosios instancijos teismas, prieina prie išvados, jog pareiškėjo skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisėtą sprendimą, o apeliacinis skundas atmestinas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p., 146 str. 1 d., 147 str.).
27.6. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą pateikė abstraktų prašymą atlyginti jam bylinėjimosi išlaidas, tačiau nenurodė patirtos bylinėjimosi išlaidų sumos, iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė teismui išlaidų apskaičiavimo ir pagrindimo, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo tenkinti šį pareiškėjo prašymą (ABTĮ 41 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.