Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Šiaulių apylinkės teismo teisėja Alma Jurgelienė, sekretoriaujant Daivai Girdenienei, dalyvaujant ieškovei L. G., ieškovės atstovui advokatui Rolandui Tamašauskui, atsakovui E. G., atsakovo atstovei advokato padėjėjai Inetai Agazzi, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. G. ieškinį atsakovui E. G. dėl šalių santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, santuokoje įgyto turto padalijimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015-05-28 teisme priimtu ieškiniu (1 b.t., 1-5 b.l.) ieškovė pateikė reikalavimus: nutraukti santuoką, 1996m. sudarytą tarp L. G., E. G. ir įregistruotą Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. XX, dėl atsakovo E. G. kaltės; po santuokos nutraukimo šalims palikti ikisantuokines pavardes; šalių santuokoje įgytą turtą padalinti taip: nukrypstant nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, nustatyti, kad L. G. tenka ¾ dalys nekilnojamojo turto, kurių vertė 13934,99 Eur, ir L. G. asmeninės nuosavybės teise priteisti nekilnojamuosius daiktus, esančius (duomenys neskelbtini) : žemės sklypą, kurio plotas – 0,0832 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 8036,09 Eur; pastatą - sodo namelį, kurio bendras plotas 64,62 kv.m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė -10368,40 Eur; statinį – šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė - 175,51 Eur; priteisti E. G. automobilį Audi 100, valstyb. Nr.(duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), kurio vertė – 500 Eur; nustatyti, kad L. G. privalo išmokėti E. G. 4645 Eur kompensaciją už jam tenkančią ¼ bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto dalį; kompensacijos mokėjimą atidėti 2 metams; priteisti L. G. iš E. G. 5213,16 Eur kompensaciją už asmeninės jungtinės nuosavybės teise priklausiusias L. G. lėšas, panaudotas įsigyjant turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė; priteisti L. G. iš E. G. 3000 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Ieškinys grindžiamas aplinkybėmis, kad santuoka faktiškai iširo dėl atsakovo kaltės. Atsakovas iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Atsakovas eilę kartų naudojo ieškovės atžvilgiu fizinį ir psichologinį smurtą. Atsakovas fizinį smurtą ne kartą yra pavartojęs ir prieš dukrą A. G.. Dėl atsakovo veiksmų Ieškovė patyrė fizinį skausmą, emocinę depresiją, sumažėjo bendravimo galimybės, Ieškovė patyrė baimę, stresą, taip pat Ieškovė patyrė nepatogumų. Patirtą dėl Atsakovo veiksmų neturtinę žalą Ieškovė vertina 3000 eurų. Dėl patiriamo psichologinio ir fizinio smurto tolimesnis bendras gyvenimas su Atsakovu yra neįmanomas. 2008-02-08 teismo medicinos ekspertizės aktu Nr. G 247/08(04) nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Iki sudarant santuoką su atsakovu, 1992 06 26 pagal pirkimo pardavimo sutartį ieškovė įgijo nuosavybėn butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini),, už 42000 rublių. 1997-03-08 pirkimo pardavimo sutartimi Ieškovė pardavė butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), už 18000 lt kainą. 1998 11 13 Ieškovė sudarė pirkimo pardavimo sutartį su R. Z. K., pagal kurią Ieškovė nupirko gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą, malkinę, viralinę, kiemo įrenginius ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini)., už 13000 litų kainą. 2003 12 05 pirkimo pardavimo sutartimi, sudaryta su D. M. ir V. Š. , Ieškovė ir Atsakovas pardavė gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą, malkinę, viralinę, kiemo įrenginius ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini)., už 3000 litų. 1997-06-26 pirkimo-pardavimo sutartimi, sudaryta su Z. E. V., Ieškovė nupirko gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą, rūsiu ir kitus statinius, esančius , (duomenys neskelbtini) už 20000 lt. 1998 11 02 pirkimo pardavimo sutartimi, sudaryta su D. Š., Ieškovė pardavėjai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, gyvenamąjį namą ir statinį esančius (duomenys neskelbtini), už 37000 litų. 1999 04 22 pirkimo pardavimo sutartimi, sudaryta su E. P., Ieškovė nupirko žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), už 4000 litų. Žemės sklypo adresas, (duomenys neskelbtini), buvo pakeistas į adresą (duomenys neskelbtini). Žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), buvo pastatytas sodo namelis, kurio bendras plotas 64,62 kv.m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 10368,40 eurų ir šulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 175,51 eurų. Žemės sklypo, kurio plotas 0,0832 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , vertė 8036,09 eurų. Bendrosios jungtinės nuosavybe teise šalims priklausančio nekilnojamojo turto vertė yra 18579,99 eurų. Atsakovo vardu yra registruotas automobilis Audi 100, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), kurio vertė 500 eurų. Gyvenamasis namas , esantis (duomenys neskelbtini), natūra abiem sutuoktiniams negali būti padalintas, nes jame yra tik vienas kambarys. Ieškovė turto įgijimui panaudojo 18000 litų asmeninės nuosavybės teise priklausiusių piniginių lėšų, todėl Ieškovei priteistina 5213,16 eurų dydžio kompensacija. Bendrosios jungtinės nuosavybe teise šalims priklausančio nekilnojamojo turto vertė yra 18579,99 eurų. Kiekvienai iš šalių tenka po 9290 eurų dalintino turto vertės. Atsakovui mokėtina kompensacijos už nekilnojamuosius daiktus suma 9290 eurų Ieškovei yra didelė. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad santuoka iširo dėl Atsakovo kaltės, bei aplinkybę, kad namas natūra negali būti padalintas, yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti ieškovei didesnę turto dalį, t.y. 3/4 dalis, daiktų, esančių (duomenys neskelbtini).: žemės sklypo, kurio plotas 0,0832 ha , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 8036,09 eurų, Ieškovei tenkanti vertės dalis 6027,07 eurų; pastato- sodo namelio, kurio bendras plotas 64,62 kv.m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 10368,40 eurų, Ieškovei tenkanti vertės dalis 7776,3 eurų; šulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 175,51 eurų, Ieškovei tenkanti vertės dalis 131,63 eurų. Viso Ieškovei tenkančios nekilnojamojo turto dalies vertė 13934,99 eurų. Ieškovė atsakovui išmokėtų 4645,00 eurų dydžio kompensaciją.

Teismo posėdyje ieškovė palaikė ieškinio reikalavimus, nesutiko su atsakovo atsiliepimo argumentais dėl ieškovės kaltės santuokos iširime, nurodė, kad santuokos metu ji buvo ištikima, lojali sutuoktiniui, stengėsi išlaikyti šeimą, panaudotojo savo asmenines lėšas bendro turto – žemės sklypo ir sodo namelio įgijimui, o atsakovas neprisidėjo prie gerbūvio kūrimo, nedaug dirbo, dažnai vartojo alkoholį ir nuo jo apsvaigęs fiziškai smurtavo tiek prieš ją, tiek prieš nepilnametę dukrą. Dėl tokių atsakovo veiksmų ieškovė buvo priversta palikti šeimos būstą, todėl ji 2011 m. lapkričio mėnesio pabaigos persikėlė gyventi į seseriai priklausantį butą Šiaulių mieste (duomenys neskelbtini).

Atsakovas, nesutikdamas su ieškovės reikalavimais, pateikė byloje atsiliepimus į ieškinį (I t., 75-79; 113-114 b.l.), prašydamas pripažinti, kad dėl šalių santuokos iširimo yra kalta būtent ieškovė; po santuokos nutraukimo L. G. palikti pavardę – V., E. G. – G.; priteisti atsakovui santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą –žemės sklypą su statiniais, adresu Šiaulių m. sav. Šiaulių m., , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė – 18 579,99 Eur; ieškovei priteisti 9290 Eur piniginę kompensaciją už atsakovui bendrosios jungtinės nuosavybės priteisimą asmeninės nuosavybės teise, kurią atsakovas išmokės per 48 mėnesius lygiomis dalimis, t.y. po 193,54 Eur kas mėnesį, pradedant nuo kito mėnesio po teismo sprendimo įsiteisėjimo; priteisti atsakovui automobilį Audi 100, valstyb. Nr.(duomenys neskelbtini) kurį atsakovas įsigijo iš savo asmeninių lėšų 2014-02-28, kai sutuoktiniai kartu nebegyveno ir bendro ūkio nebevedė, kurio vertė 200 Eur; priteisti atsakovui 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimą iš ieškovės; pagal vartojimo kredito sutartį Nr.C311429057 su UAB Ūkio banko lizingas kreditorinius įsipareigojimus pripažinti asmenine atsakovo prievole. Atsiliepimuose į ieškinį teigia, kad šeima iširo dėl ieškovės kaltės ir daugiau nei prieš trejus metus, nes ieškovė tuomet išsikraustė iš bendrų namų, adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė iš bendrų namų išsinešė kilnojamuosius daiktus, dėl ko atsakovas buvo priverstas imti kreditus baldų ir buitinės technikos pirkimui. Nurodo, kad ieškovė jį paskutiniais santuokos metais apgaudinėjo, o būtent įkalbėjo pasiimti 20 000 lt paskolą iš DNB banko, tačiau šiuo pinigus ieškovė pasiėmė sau ir iš tų lėšų buvo nupirktas senas 1989 metų automobilis. Po santuokos sudarymo sutuoktiniai gyveno ieškovės bute, kurį ieškovė buvo įgijusi iki santuokos, adresu (duomenys neskelbtini). 1997-03-08 ieškovė pardavė šį butą už 18000,00 Lt. 1997-06-26 iš bendrų šeimos lėšų buvo nupirktas turtas, adresu (duomenys neskelbtini), už 20000,00 Lt. Namą ir ūkinius pastatus atsakovas suremontavo ir 1998-11-02 pardavė už 37000,00 lt. 1998-11-13 ieškovė, kadangi turėjo lėšų nuo buto pardavimo, už 13000,00 lt pirko nekilnojamąjį turtą . (duomenys neskelbtini), kurį 2003-12-05 pardavė už 3000,00 Lt. 1999-04-22 už 4000,00 Lt sutuoktiniai pirko žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (adresas pakeistas į (duomenys neskelbtini)). Atsakovas nurodo, kad jis pats minėtu adresu pastatė namą, iškasė šulinį, pastatė ūkinį pastatą, šiltnamį, samdė projektuotoją statinių įteisinimui. Šiandieninę šio nekilnojamojo turto vertę atsakovas pats sukūrė, ten gyvena ir dabar, todėl šis santuokoje įgytas turtas turėtų būti priteistinas atsakovui, o ieškovei sutinkantis sumokėti per keturis metus pusės turto vertės dydžio kompensaciją. Visus sandorius ieškovė sudarinėjo savo vardu, motyvuojant, kad atsakovas nemoka lietuvių kalbos, sandorių pinigais disponavo ieškovė. Atsakovui tik dabar tapo žinoma, kad ieškovė kreipėsi į specialistą dėl mėlynių, nubrozdinimų užfiksavimo, nors jie natūraliai atsiranda dėl žmogaus sąlyčio su aplinka. Tai patvirtina, kad ieškovė daugiau nei dešimt metų, ir po to, kai namas buvo pastatytas, ruošėsi skyryboms, siekdama atsakovą apkaltinti žiauriu elgesiu ir įrodyti atsakovo kaltę. Teigia, kad būtent ieškovė nevykdė savo sutuoktinės pareigų, kai atsakovui buvo diagnozuota skrandžio žaizda, sutuoktinė atsisakė jam gaminti specialų maistą ir juo nesirūpino. prieš metus laiko ieškovė, atėjusi pas atsakovą į namus, metė į jį kibirėlį su stiklainiais ir prakirto nosį, būtent ieškovė paliko šeimą, išsivežė visus vertingus kilnojamuosius daiktus ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo neįmanomas, todėl prašo iš ieškovės priteisti 3000,00 Eur neturtinės žalos. 1989 metų automobilio vertė yra daugiausiai 200 eurų, atsakovas jį prižiūri ir remontuoja, ieškovė net neturi vairuotojo pažymėjimo, todėl automobilis priteistinas atsakovui. Atsakovas patvirtina, kad buvo atėjęs pas ieškovę į butą, adresu (duomenys neskelbtini), norėdamas paprašyti, kad ji grąžintų jam įrankius, kuriais jis padėjo daryti buto remontą, tačiau ieškovei negrasino, necenzūriniais žodžiais nevadino ir nebuvo išgėręs. Ieškovė pareiškimą policijai surašiusi jai tinkamais argumentais, siekiant įrodyti atsakovo kaltę.

Teismo posėdyje atsakovas palaikė savo atsiliepimo į ieškinį reikalavimus bei iš esmės paaiškino tas pačias aplinkybes, kurios buvo nurodytos teiktuose procesiniuose dokumentuose. Taip pat bylos nagrinėjimo metu papildomai nurodė aplinkybes, kad nuo 2011 m. gruodžio mėnesio pabaigos šalys kartu nebegyvena, nes ieškovė išsivežė savo daiktus ir persikraustė gyventi į Šiaulius, nes sesers vardu nusipirko butą, be to jis vykdydamas teismo nurodymus, paties statytą ir neįteisintą statinį ( ūkio paskirties pastatą) ginčo žemės sklype nugriovė 2016 m. balandžio mėnesį, o likusias statybines medžiagas (naudotą medieną) vertina 200,00 Eur suma ir prašo jas dalinti tarp sutuoktinių.

Ieškinio reikalavimai tenkinami iš dalies.

Dėl sutuoktinių kaltės santuokos iširime ir neturtinės žalos atlyginimo

Iš šalių teiktų paaiškinimų, rašytinių duomenų nustatyta, kad ieškovė L. G. ir atsakovas E. G. susituokė 1996m. Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo santuokos metrikų knygoje Nr.XXX (I t. 5 b.l.), iki santuokos sudarymo 1995m. susilaukė dukters A., kuri yra pilnametė. Atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo be pačios šalies paaiškinimų, apklaustų liudytojų parodymų, ieškovė grindžia šiais rašytiniais duomenimis: 2004-12-06, 2007-06-04, 2007-06-08, 2007-08-24, 2008-02-08, 2008-08-08, 2009-06-19, 2010-12-27 teismo medicinos specialistų išvadomis ( I t., 8-17 b.l.); 2007-2014 metų laikotarpiu rašytų L. G. pareiškimų tyrimų policijoje duomenimis (I t., 60-64 b.l.) liudytojų U. G., V. R. parodymais. Atsakovas savo teigiamą elgesį ir nekaltumą dėl santuokos iširimo be paties paaiškinimų įrodinėjo byloje apklaustų liudytojų R. U., R. B. parodymais, teiktomis darbovietės, sodų bendrijos pirmininko charakteristikomis (I t., 95; 139 b.l.). Šalių teiktais procesiniais dokumentais, jų paaiškinimais byloje nustatyta, kad nuo 2011 metų pabaigoje įvykusio esminio konflikto šeimoje, ieškovė su dukra persikraustė gyventi į butą, esantį (duomenys neskelbtini), nuo to laiko faktiškai sutuoktiniai nebegyveno kartu, nebevedė bendro ūkio, nepalaikė normalių santuokinių ryšių, dėl ko šalių santuoka faktiškai yra iširusi, ir teismui skirti terminą sutuoktinių sutaikymui nebėra reikalinga.

Teismas, spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas. Pagal CK 3.60 str. 2 d. sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30; 3.35-3.36; 3.85; 3.92; 3.109 str. ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai ir materialiai, ir atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (Lietuvos Respublikos CK 3.27 str. 1 d.). Taip pat CK yra nustatyti atvejai, kai sutuoktinio kaltė yra preziumuojama, t. y. CK 3.60 str. 3 d. nustatytos prezumpcijos, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra neištikimas, žiauriai elgiasi su sutuoktiniu ar kitu šeimos nariu, paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Darytina išvada, kad šalių ginče nustatyta viena iš šių CK 3.60 str. 3 d. prezumpcijų, t.y. atsakovo žiaurus elgesys tiek su ieškove, tiek su šalių dukra Alina. Tą pagrindžia ne tik ieškovės teikti nuoseklūs paaiškinimai, savo esme sutampantys su ieškinyje išdėstytais argumentais dėl atsakovo smurtavimo šeimoje, bet ir teismo posėdyje apklaustų liudytojų U. G., V. R. parodymai. Apie tai, kad šioje šeimoje ilgą laiką nebuvo normalių bendravimo santykių tarp sutuoktinių, ir į kilusių šeiminių konfliktų sprendimą buvo ne kartą įtraukiama ir policija, rodo ir rašytiniai duomenys byloje – 2007-06-05 policijos pareigūnų teiktas oficialus atsakymas ieškovei dėl atsakovo smurtavimo šeimoje; 2009-06-18, 2014-02-11, 2014-02-18, 2014-02-25 priimti policijos nutarimai atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ( 1 tomas, 60-64 b.l.). Be to teismas nemato pagrindo atmesti ieškovės rašytiniais duomenimis pagrįstų aplinkybių apie atsakovo vykdytą fizinį smurtą tiek jos, tiek tuo metu buvusios nepilnametės dukros A. atžvilgiu, t.y. 2004-12-06 teismo medicinos tyrimo akte fiksuotas ieškovės nurodytas įvykis – 2004-12-02 apie 20-22 val. namuose vyras kumščiu sudavė į krūtinę, spyrė į koją, smaugė rankomis, kirviu sudavė į ranką, bei teismo medicinos specialisto nustatytos ieškovei kraujosruvos įvairiose kūno vietose (1 tomas, 8 b.l.). Taip pat ieškovės kūno sužalojimo įvykis ( 2007-05-28 apie 20-21 val. namuose vyras, būdamas neblaivus, smaugė rankomis, buvo užspaudęs burną, numetė nuo sofos, ko pasekoje sumušė sėdmenis) fiksuotas 2007-06-04 teismo medicinos specialisto išvadoje ( 1 t. 11 b.l.). Kitas ieškovės kūno sužalojimo įvykis ( 2007-06-04 apie 21 val. namuose vyras, būdamas neblaivus, su kumščiu sudavė į abi rankas, į galvą) nurodytas 2007-06-08 teismo medicinos specialisto išvadoje ( 1 t. 28-29 b.l.). Iš esmės analogiški ieškovės ir jos dukros A. sumušimai namuose ir nežymūs sveikatos sutrikdymai fiksuoti 2008-02-08, 2008-08-08, 2009-06-19, 2010-12-27 teismo medicinos specialistų išvadose (I t., 12-17 b.l.). Remdamasis šiais įrodymais, teismas atmeta atsakovo teiginius ir argumentus, kad jis šeimoje fiziškai nesmurtavo ir žiauriai nesielgė tiek ieškovės, tiek ir tuo metu kartu gyvenančios dukros A. atžvilgiu. Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 12 str. įtvirtintas rungimosi principas, kurio esmė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos CPK 178 str., apibrėžiančiame šalių įrodinėjimo pareigą. LR CPK 17 str. nustatyta, kad šalių teisės ir pareigos yra lygios, o LR CPK 185 str. 2 d. – kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus šiame kodekse nustatytas išimtis. Todėl teismas neturi pagrindo manyti, kad ieškovė ar šalių dukra galėjo pati susižaloti ar patirti sužalojimus namuose ne nuo savo sutuoktinio (tėvo), bet kito asmens, ir kad ieškovė teismo medikams nurodė melagingas 2004, 2007-2010 metų įvykių aplinkybes. Tačiau teismas nesiremia ieškovės argumentais ir dėl galimos sutuoktinio neištikimybės ir juos atmeta, byloje nesant jokių įrodymų bei atsakovui kategoriškai neigiant neištikimybę sutuoktinei, o pačios ieškovės paaiškinimai tuo klausimu teismo posėdyje vertinami kaip abstraktūs teiginiai, pagrįsti subjektyvia nuomone. Tų pačių CPK 178, 185 straipsniuose įtvirtintų įrodymų vertinimų nuostatų pagrindu teismas sutinka su ieškovės išsakytais motyvais apie jos kaltės įrodymų nebuvimą byloje ir atmeta atsakovo atsiliepime nurodytus argumentus dėl ieškovės kaltės santuokos iširime. Ieškovės, kaip nelojalios sutuoktinės, elgesys laisvai interpretuojami tiek atsakovo, tiek jo iniciatyva iškviestų liudytojų R. B., G. R., pagal jų subjektyvų suvokimą apie šeimos gyvenimą, žmonos vaidmenį santuokoje, tačiau teismo nuomone, tokie duomenys iš esmės nepagrindžia ieškovės kaltės dėl santuokos iširimo. Be to konstatuotina, kad atsakovas norėdamas pagrįsti ieškovės kaltę dėl jos nelojalumo sutuoktiniui, negerbimo, išsikraustant iš šeimos gyvenamosios patalpos 2011 m. gruodžio pabaigoje su asmeniniais ir namų apyvokos daiktais, turėjo įrodyti, kad tokie ieškovės veiksmai buvo iš esmės jų santuokos iširimo priežastimi. Taip pat teismas daro išvadą, kad atsakovas tinkamai nepagrindė ir aplinkybių, kad ieškovė per mažai dėjo pastangų šeimai išsaugoti, neieškojo kompromisų, nerodė pakankamos pagarbos sutuoktiniui; atvirkščiai - byloje nustatyta, kad šeimoje besitęsiančiam atsakovo fiziniam ir psichologiniam smurtavimui daugelį metų, ieškovė vis tiek gyveno su juo, kartu šeimoje augino dukrą, mėgino gera valia ir per policiją spręsti šeimoje esamas problemas, 2011 m. pabaigoje apsigyvenusi sesers bute Šiaulių mieste, toliau rūpinosi turima sodyba, joje augino vaisius, daržoves, atliko žemės sklypo kadastrinius matavimus, statybos įteisinimą ir kreipėsi į teismą dėl šalių santuokos nutraukimo tik 2015 m. gegužę. Iš atsakovo teorinių argumentų ir teisme duotų paaiškinimų apie tai, kad ieškovė pati savo veiksmais provokuodavo sutuoktinių konfliktus, darytina išvada, kad ieškovė netoleravo atsakovo agresyvaus elgesio šeimoje, tačiau negali būti pripažinta, jog ieškovė tuo pažeidė lojalumo pareigą, abipusės pagarbos pareigą ar pati smurtavo prieš sutuoktinį. Neigiamų emocijų išreiškimas dėl kito sutuoktinio šeiminių pareigų nevykdymo ar savigyna prieš smurtaujantį vyrą negali būti laikomas lojalumo stoka kitam sutuoktiniui. Kadangi atsakovas neįrodė jokių esminių ieškovės, kaip sutuoktinės, pareigų nevykdymo ar jų pažeidimų, todėl darytina išvada, jog nėra faktinio ir teisinio pagrindo kalta dėl santuokos nutraukimo pripažinti ir ieškovę, kaip pažeidusią sutuoktinės pareigas, numatytas Lietuvos Respublikos CK 3.27 str. 1 d. (CK 3.60 str. 2 d.).

Teismui nutraukus šalių santuoką dėl atsakovo kaltės, po santuokos nutraukimo šalims paliekamos jų turimos ikisantuokinės pavardės, kaip to pageidauja abi šalys - V., G. (CK 3.69 str. ).

Dėl neturtinės žalos priteisimo. CK 3.70 str. 2 d. numato, jog kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 3.70 straipsnio 2 dalyje neturtinė žala ir jos piniginio įvertinimo kriterijai neapibrėžti, todėl, sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos, susijusios su santuokos nutraukimu, priteisimo, taikytinos ir CK 6.250 straipsnyje įtvirtintos teisės normos (CK 3.1 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai vieno sutuoktinio kaltė, santuokines pareigas pažeidžiantys veiksmai nulemia santuokos nutraukimą, tai kitas sutuoktinis gali patirti neturtinę žalą, t. y. dvasinius išgyvenimus, stresą, fizinį skausmą, neigiamas emocijas; nustatęs neturtinės žalos atsiradimą, teismas ją turi įvertinti ir priteisti tokią neturtinės žalos kompensaciją, kuri galėtų atlyginti asmens neturtinio pobūdžio praradimus. Ieškovė nurodo dvasinius išgyvenimus dėl atsakovo vykdyto šeimoje psichologinio ir fizinio smurto bei įrodė aplinkybes, kad santuokos metu ieškovė ne kartą buvo sumušta ir jai buvo padaryti sveikatos sutrikdymai. Todėl nagrinėjamu atveju, nustačius, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės – buitinių konfliktų kėlimo, smurtavimo, teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas atlyginti neturtinę žalą turėtų būti tenkinamas. Įvertinus santuokos iširimo aplinkybes ir priežastis, taip pat santuokos trukmę, šalių turtinę padėtį, šalių santykių ir ieškovės patirtų fizinių sužalojimų bei dvasinių išgyvenimų pobūdį, ieškovei priteistina mažesnė - 1500 Eur suma neturtinei žalai atlyginti. Toks atlygintinos neturtinės žalos dydis atitinka suformuotą teismų praktiką santuokos nutraukimo CK 3.60 straipsnio pagrindu bylose ir teismas turi pagrindą ieškovės reikalavimą tenkinti tik iš dalies. Atitinkamai nenustačius ieškovės kaltės šalių santuokos iširime, teismas neturi pagrindo spręsti atsakovui priteistinos neturtinės žalos klausimo, nors atsakovas tokį reikalavimą teikė atsiliepimo į ieškinį pagrindu.

Dėl santuokoje įgyto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, sutuoktinių prievolių dalinimo ir piniginių kompensacijų vienas kitam priteisimo

Teismas konstatuoja, kad pagrindiniai šalių priešiniai turtiniai reikalavimai susiję nekilnojamuoju turtu – žemės sklypu, unikalus Nr. , (duomenys neskelbtini) su statiniais – sodo nameliu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šuliniu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu Šiaulių m. sav. Šiaulių m., (duomenys neskelbtini) , nuosavybės įregistravimo pagrindas - 1999-04-22 pirkimo pardavimo sutartis ir 2012-12-28 Deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą (I t. 37 b.l.; 52-54 b.l.,), ieškovei prašant šią nuosavybę dalinti nukrypstant nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, priteisiant jai ¾ dalis turto, o atsakovui - ¼ dalį, ir už šią dalį priteisti atsakovui 4645 Eur piniginę kompensaciją. CK 3.119 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės tarpusavio nuosavybės pabaigoje. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad turto vertė gali būti nustatoma remiantis valstybės įmonės Registrų centro, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais. Ieškovė teikė paskaičiavimus, kad dalinamo nekilnojamojo turto vertė yra 18579,99 Eur, pagrįsdama, kad žemės sklypo vertė – 8036,09 Eur, sodo namelio vertė -10368,40 Eur, šulinio vertė -175,51 Eur, kurios nustatytos, remiantis 2013-01-11 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše pateikiama vidutine rinkos verte ( 52-54 b.l.). Atsakovas su tokia ieškovės nurodyta dalintino nekilnojamojo turto verte nesutiko, pateikė UAB “ Ober-Haus“ oficialią konsultaciją dėl galimos turto kainos 2016-01-27 dienai - iki 21 000 Eur ( medžiaga- I t., 180 b.l.), todėl darytina išvada, kad šio šalių nekilnojamojo dalintino turto vertė yra 21 000 Eur, nes tokia vertė yra pagrįsta, apskaičiuota pagal rinkos pokyčius ir įkainota bendrosios jungtinės tarpusavio nuosavybės pabaigoje. Be to teismas vertina ginče tai, kad abi šalys pripažino aplinkybę, kad sklype buvo pastatytas dar vienas nelegalus ūkinės paskirties statinys, kurį bylos nagrinėjimo eigoje pats atsakovas nugriovė ir teismui nurodė, kad įkainoja likusias statybines medžiagas 200 Eur sumai. Ieškovė laikėsi priešingos pozicijos, teigdama argumentus, kad tos medinės ir betoninės statybinės medžiagos niekur nebetinkamos naudoti, yra bevertės, iš esmės neprieštaraudama, kad jas pasiimtų pats atsakovas.

Įvertinęs šalių argumentus, teiktus įrodymus, daro išvadą, kad šiame šalių ginče teismas neturi pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 str. 1 d.). Teismas vertina kritiškai ieškovės nurodytus teiginius, kad ji iki santuokos su E. G. turėjo įgijusi butą, kurį vėliau pardavusi už 18 000 litų, visus tuos pinigus panaudojo ginčo sodo sklypo įgijimui bei namelio statybai. Teismo posėdžio metu pati ieškovė, teikdama paaiškinimus, nurodė, kad abu sutuoktiniai 1996-2003 metų laikotarpiu buvo sunkioje turtinėje padėtyje ir pragyvenimui stengėsi gauti papildomų pinigų, perkant ir parduodant nekilnojamąjį turtą, t.y. įgydavo apleistas sodybas su gyvenamaisiais namais, kuriuos atremontuodavo ir parduodavo brangiau, ir taip iš tų papildomų pinigų šeima galėjo pragyventi. Byloje yra pateikta 1998-04-30 Šiaulių miesto socialinės rūpybos skyriaus pažyma, pagrindžianti aplinkybę, jog 1997 m. ieškovei skirta 75-90 litų socialinė pašalpa ( 29 b.l.). Be to pateikti ieškovės rašytiniai duomenys apie pirkimo- pardavimo sandorius ( I t., 33-3 b.l.) patvirtina, kad šalių santuokos metu 1997-03-08 ieškovė pardavė turimą asmeninės nuosavybės teise butą, esantį (duomenys neskelbtini), už 18 000 litų, po to 1997-06-26 nupirko namų valdą, esančią (duomenys neskelbtini)už 20 000 Lt, kurią pardavė 1998-11-02 už 37000 litų; taip pat ieškovė už 13000 litų 1998-11-13 nupirko namų valdą, esančią (duomenys neskelbtini)., kurią pardavė 2003-12-05 už 3000 Lt (notarine tvarka patvirtintoje sutartyje nurodoma, kad šio žemės sklypo vidutinė rinkos vertė - 903 Lt, o pastatų 21633 Lt). Atkreiptinas dėmesys, kad ginčo žemės sklypas ieškovės vardu buvo įgytas ne po pirmojo turėto asmeninės nuosavybės teise turto pardavimo 1997-03-08 sutarties pagrindu, bet daugiau kaip po dviejų metų - 1999-04-22 pirkimo sandorio pagrindu ir tik už 4000 litų ( I t., 37 b.l.), taip pat ieškovė neginčijo aplinkybės, kad šiame sklype būtent šalių santuokos metu buvo statomas sodo namas ir įrengtas kitas statinys – šulinys (šių statinių statybos baigimas oficialiai įteisintas tik 2012-12-28 deklaracijos pagrindu ( I t., 52-53 b.l.). Atsakovas atsiliepimu į ieškinį ir teismo posėdžio metu nesutiko su ieškovės reikalavimais bei paaiškino aplinkybes, jog po santuokos sudarymo jis remontuodavo ieškovės vardu nupirktus namus, vėliau juos brangiau parduodavo; taip iš bendrų pinigų šeima tenkino savo poreikius, pirko statybines medžiagas sodo nameliui; be to šis namas buvo statomas iš esmės paties atsakovo fiziniu darbu, taip pat padedant draugams. Savo argumentų pagrindimui atsakovas pateikė VSDFV pažymą apie asmens valstybinį draudimą, iš kurios matyti, kad 2003-2014 metų atsakovas turėjo pastovių pajamų, dirbo įvairiose bendrovėse (81-91 b.l.); be to su ieškove 2007-01-22 buvo paėmęs 20 200 Lt vartojimo kreditą, kuris buvo grąžintas 2013-11-11 ( I t., 140 b.l.). Aplinkybes apie paties atsakovo statytą sodo namą, turėtą darbinę patirtį patvirtino ir byloje apklausti liudytojai R. U., R. B., G. R.. Todėl teismas daro išvadą, kad ieškovė neįrodė savo ieškinio aplinkybių, jog atsakovas neprisidėjo savo fiziniu darbu ir piniginėmis lėšomis prie žemės sklypo įgijimo, sodo namelio statybos, kitų šeimos poreikių tenkinimo, todėl nėra pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo, ieškovei pripažįstant 3/ 4 dalis nekilnojamojo turto, o atsakovui tik 1/ 4 dalį turto, bei priteisti dar ir prašomą 5213,16 Eur kompensaciją už asmeninės jungtinės nuosavybės teise priklausiusias ieškovės lėšas, panaudotas įsigyjant turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.;

Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant ir taikant CK 3.127 straipsnio nuostatas dėl turto padalijimo būdų parinkimo, išaiškinta, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes šis padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises. Tačiau šioje byloje teismas atsižvelgia į tai, kad pagal kadastrinius duomenis pastatas – sodo namelis pritaikytas gyventi tik vienai šeimai ( I t., 146-150 b.l.) , į abiejų šalių nesugebėjimą susitarti ir gyventi taikiai viename pastate, į jų pastovų konfliktišką elgesį, besitęsiantį ir bylos nagrinėjimo eigoje, dėl ko buvo rašomi pareiškimai policijai ( I t., 186-187 ; 188-190 b.l.; II t., 5 b.l.); bei siekiant nepažeisti teisėtų interesų vertina, kad abiems sutuoktiniams šis turtas negali būti dalinamas natūra. Lietuvos Respublikos CK 3.127 straipsnyje nustatyta, kad teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos (1 dalis), turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (2 dalis). Teismas kitomis svarbiomis aplinkybėmis gali pripažinti bet kokias aplinkybes, į kurias atsižvelgus būtų pagrįstai ginamas privatus ar viešasis interesas ir tai atitiktų tiek bendruosius civilinių santykių teisinio reglamentavimo principus (CK 1.2straipsnis), tiek šeimos santykių teisinio reglamentavimo principus (CK 3.3 straipsnis). Be to, turi būti paisoma teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Šioje byloje teismas atsižvelgia į tai, kad ieškovė turi rimtų sveikatos problemų, 2005-2010 metų laikotarpiu buvo pripažinta ribotai darbinga (I t., 18-23 b.l.); be to 2006 - 2010 metų laikotarpiu gydėsi keletą kartų dėl vidutinio sunkumo depresijos, pasikartojančio depresinio sutrikimo ( I t., 162 b.l.). Taip pat byloje svarbi aplinkybė yra ir tai, jog būtent savo turimos šeimos gerovei ir jos kasdienių poreikių tenkinimui dėl susidariusios sunkios finansinės padėties ieškovė 1997 m. pardavė turėtą asmeninės nuosavybės teise butą, taip pat aktualu ir tai, kad atsakovas nurodė, kad tik per 4 metus sugebėtų pagal savo finansines galimybes sumokėti ieškovei piniginę kompensaciją, jei teismas jam priteistų nekilnomąjį turtą, dėl tokių aplinkybių teismas, remdamasis ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, padalina būtent ieškovei nekilnojamąjį turtą natūra, o atsakovui, kaip fiziškai sveikam, darbingam asmeniui, turinčiam ir statybinio darbo patirties, priteisia piniginę kompensaciją už ½ dalį dalinamo nekilnojamojo turto ( žemės sklypo, sodo namelio, šulinio), kurio vertė – 10 500 Eur. Ieškovei nepageidaujant dalinti likusių statybinių medžiagų po nelegalaus statinio ginčo žemės sklype nugriovimo, teismas turi pagrindą šias medines ir betonines statybines medžiagas priteisti atsakovui, ieškovei priteisiant už jų ½ dalį 100 Eur piniginę kompensaciją.

Konstatuotina, kad byloje natūra dalintinas tarp šalių tik vienas registruotas kilnojamasis daiktas – automobilis (duomenys neskelbtini) valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio pirmos registracijos Lietuvoje data – 1989-08-23 (51 b.l.). Šį automobilį ieškovė įvertino 500,00 Eur ir teikė reikalavimą atsakovui šį daiktą priteisti natūra. Atsakovas teismo posėdyje motyvavo aplinkybes, kad jis tuo automobiliu nuo pirkimo momento 2014 m. naudojasi, vienas važinėja. Konstatuotina, kad atsakovas nepasinaudojo teismo išaiškinta teise byloje teikti priešieškinį, prašyti santuokos nutraukimo momentu laikyti šeimos faktinį iširimą 2011 m. pabaigoje. CK 3.67 straipsnyje reglamentuojama santuokos nutraukimo įtaka sutuoktinių turtinėms teisėms. Pagal bendrąją CK 3.67 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą taisyklę santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo, tačiau sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 straipsnio 2 dalis). Teismas vertina, kad vien teikdamas atsiliepimą į ieškinį ir nemokėdamas nustatyta tvarka žyminio mokesčio valstybei, atsakovas neturi teisinio pagrindo reikšti savarankiškus turtinius reikalavimus, prašyti teismo pripažinti šį automobilį 200 eurų vertės, atsakovo asmenine nuosavybe ir jo tarp šalių nedalinti. Todėl teismas atmeta šį atsakovo nepagrįstą ir daro išvadą, kad atsakovas nenuginčijo bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijos (CK 3.88 str. 1 d. 1-2 p.) bei neįrodė aplinkybių, dėl kurių automobilis, įgytas atsakovo santuokos su ieškove metu, turėtų būti laikomas vien jo asmenine nuosavybe ir nedalintinas. Šioje turto dalinimo dalyje teismas turi pagrindą iš dalies tenkinti ieškovės reikalavimą ir atsakovui priteisti automobilį natūra; o ieškovei už šį automobilį priteisti 100 Eur piniginę kompensaciją už ½ dalį turto, atsižvelgiant į atsakovo argumentus dėl automobilio senumo ir mažos rinkos kainos (200 Eur), bei į aplinkybę, kad pati ieškovė jokiais rašytiniais duomenimis nepagrindė, kad šis daugiau kaip 25 metų senumo automobilis yra tokios geros techninės būklės, jog rinkoje gali kainuoti 500 eurų.

Kasacinis teismas suformavo nuostatas, kad privalo būti padalytas tiek realiai egzistuojantis turto aktyvas, tiek pasyvas (CK 3.118 str.), t.y. dalytinos sutuoktinių prievolės kreditoriams skirstomos į prievoles, kurių mokėjimo terminas yra suėjęs, ir į prievoles, kurių mokėjimo terminas nėra suėjęs arba jos yra ginčijamos. Nagrinėjamu ginčo atveju nustatyta, kad santuokos metu sutuoktiniai kreditorinių įsipareigojimų buvo įgiję, ieškinyje nurodytos kredito sutartys su UAB „Ūkio banko lizingas“ sudarytos su atsakovu, kuris iki bylos išnagrinėjimo įvykdė visas prievoles kreditoriui, todėl konstatavus, kad nei ieškovė, nei atsakovas UAB „Ūkio banko lizingas“ skolinių įsipareigojimų neturi, minėtas kreditorius eliminuotas iš bylos (1 t., 40-46; 111-112; 141-142 b. l.). Be to teismui nėra pagrindo vertinti kitų šalių teiktų duomenų ir iš esmės analizuoti, kur sutuoktinių buvo panaudotos ir kada grąžintos paimtos kitiems kreditoriams paskolos iki santuokos bylos iškėlimo teisme (I t., 48 b.l,, 117-137 str., 138 b.l.), t.y. teismas nebevertina kitų pasibaigusių prievolių tretiesiems asmenims, kurios buvo neginčytos, vykdytos bendru sutuoktinių sutikimu jų santuokos metu. Be to teismas vertina kritiškai ir atmeta atsakovo teiktus žodinius argumentus dėl galimos ieškovės nuosavybės, savo pinigais įgyjant butą, esantį (duomenys neskelbtini), nes nekilnojamojo turto registro duomenimis toks turtas nėra registruotas ieškovės vardu ir šalims negali būti dalinamas šioje santuokos byloje; be to atsakovas nustatyta teismine tvarka nenuginčijo kito asmens sudaryto nekilnojamojo turto sandorio nuo pat 2011 metų pabaigos, ieškovei su dukra apsigyvenus tame bute. Aplinkybę apie savo gyvenimą seseriai priklausančiame bute ieškovė buvo nurodžiusi ir policijos pareigūnams, tiriant žodinį sutuoktinių konfliktą (2014-02-18 PK nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ( 60 b.l.).

Atsižvelgiant į byloje keltus šalių reikalavimus ir nustatytas visas ginčo faktines aplinkybes teismas galutinai vertina sutuoktinių turto balansą bendrosios jungtinės nuosavybės pasibaigimo momentu: dalintino nekilnojamojo turto (sodo žemės sklypo su statiniais) vertė yra 21 000 Eur; kadangi šis turtas priteistinas ieškovei natūra, atsakovui priteistina piniginė kompensacija - 10500 Eur (½ dalis šio dalinamo turto vertės); taip pat atsakovui natūra priteistinas automobilis, o ieškovei 100,00 Eur piniginė kompensacija už ½ dalį turto; taip pat atsakovui priteisiamos likusios po nelegalaus statinio nugriovimo statybinės medžiagos, o ieškovei - priteistina 100 Eur (1/2 daikto vertės). Atitinkamai teismui apskaičiavus galutinį priteistinos atsakovui piniginės kompensacijos dydį (įskaičius ieškovės naudai 200,00 Eur už padalintą kilnojamąjį turtą), darytina išvada, kad atsakovui kompensacija už jam tenkančio dalinamo turto dalį sudaro 10 300 Eur.

Ieškiniu ieškovė prašo priteistos kompensacijos išmokėjimą atsakovui atidėti dvejiems metams. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Ieškovė byloje pateikė duomenis, iš kurių matyti, kad jos darbo užmokestis paskutiniu metu yra 228 Eur dydžio, tačiau dėl profesijos paklausos ( dirbant buhaltere) ji turi galimybes privačiame verslo sektoriuje gauti didesnių pajamų. Po santuokos nutraukimo ieškovei lieka teismo sprendimu jai priteistas nekilnojamasis turtas, tačiau iš karto po sprendimo įsiteisėjimo sumokėti atsakovui priteistą 10300,00 Eur dydžio kompensaciją būtų sudėtinga, todėl tikslinga tenkinti ieškovės prašymą dėl šios kompensacijos sumokėjimo atidėjimo 2 m.

Teismas sprendžia ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims klausimą. Teismo sprendimu buvo spręstas pagrindinis neturtinis reikalavimas dėl santuokos nutraukimo, esant atsakovo kaltei ir turtiniai reikalavimai dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, neturtinės žalos priteisimo ir kompensacijos priteisimo. Ieškovei žyminio mokesčio sumokėjimas 2015-05-28 nutartimi buvo atidėtas iki sprendimo byloje priėmimo dienos. Ieškovė pateikė rašytinius duomenis, kad už jai suteiktą teisinę pagalbą sumokėjo 400,00 Eur (II t. 6-8 b.l.). Atsakovas nepateikė duomenų apie jo patirtas bylinėjimosi išlaidas ir rašytinio prašymo atlyginti jas su atitinkamomis suvestinėmis neteikė iki pat bylos išnagrinėjimo pabaigos. Ieškinį patenkinus iš dalies teismas turėtų paskirstyti bylinėjimosi išlaidas šalims proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Teismas sprendimu nustatė, kad dalintino nekilnojamojo turto balansas sudaro 21000,00 Eur ir patenkino ieškovės reikalavimus dėl santuokos nutraukimo esant atsakovo kaltei, iš dalies tenkino ieškovės reikalavimus dėl santuokoje įgyto turto padalijimo (padalijant turtą šalims lygiomis dalimis ir iš ieškovės atsakovui priteisiant didesnę nei prašyta piniginę kompensaciją), iš dalies patenkino ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo. Dalintino viso turto balansas yra 21400,00 Eur (nekilnojamasis turtas – 21000 Eur vertės, automobilis - 200 Eur vertės; medžio ir betono statybinės medžiagos – 200,00 Eur vertės). Ieškovė prašė jai priteisti ¾ nekilnojamojo turto, tačiau sprendimu jai priteista ½ nekilnojamojo turto vertės (įvertinus iš ieškovės priteistą kompensaciją). Teismas daro išvadą, kad iš atsakovo priteistinas 41,00 Eur žyminis mokestis už ieškovės pagrindinį neturtinį reikalavimą dėl santuokos nutraukimo, 321,00 Eur sudaro už turtinius reikalavimus (nuo ½ padalinto turto vertės), taip pat priteistinas žyminis mokestis už ieškovei priteistą neturtinę žalą – 45,00 Eur. o iš ieškovės valstybės naudai priteistinas žyminis mokestis už reikalautą, tačiau nepatenkintą apytikriai ¼ ieškinio turtinių reikalavimų - 143,00 Eur. Atsižvelgiantį tai, kad ieškovės ieškinys su neturiniais ir turtiniais reikalavimas patenkintas apytiksliai 75 proc., iš atsakovo ieškovei priteistina tokia procentine išraiška ir jos patirtų faktinių atstovavimo išlaidų ( II t.7-8 b.l.), t.y., 240,00 Eur atstovavimo išlaidų. Iš viso iš atsakovo E. G. į valstybės biudžetą priteistina 407,00 Eur žyminio mokesčio ir 5,00 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Iš ieškovės L. G. į valstybės biudžetą priteistina 143,00 Eur žyminio mokesčio; 1,60 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų

Vadovaudamasis LR civilinio proceso kodekso 259-260 str., 263- 270 str., 385 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti ieškovės L. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)., ir E. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), santuoką, sudarytą 1996 m. Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. XXX, dėl atsakovo E. G. kaltės.

Po santuokos nutraukimo šalims palikti jų turėtas ikisantuokines pavardes – V., G..

Priteisti iš atsakovo E. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei L. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 1500,00 Eur ( vieną tūkstantį penkis šimtus eurų ) neturtinės žalos atlyginimo.

Padalinti lygiomis dalimis šalių santuokoje įgytą turtą ir priteisti:

asmeninės nuosavybės teise ieškovei L. G., a.k. (duomenys neskelbtini) žemės sklypą, kurio plotas – 0,0832 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , pastatą - sodo namelį, kurio bendras plotas 64,62 kv.m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitą statinį – šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kurių vertė - 21 000,00 Eur;

priteisti asmeninės nuosavybės teise atsakovui E. G., a. k. (duomenys neskelbtini) automobilį (duomenys neskelbtini) valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė - 200,00 Eur; medžio ir betono statybines medžiagas, likusias po statinio nugriovimo žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini) , kurių vertė – 200,00 Eur;

priteisti iš L. G., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovui E. G., a.k. (duomenys neskelbtini) 10300,00 Eur (dešimties tūkstančių trijų šimtų eurų) piniginę kompensaciją už tenkančią padalinto turto dalį.

Likusią ieškinio reikalavimų dalį atmesti.

Tenkinti ieškovės L. G., a.k. (duomenys neskelbtini) prašymą ir 10300,00 Eur piniginės kompensacijos sumokėjimą atsakovui E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atidėti 2 (dvejiems) metams, pradedant mokėti po 426,16 Eur (keturis šimtus dvidešimt šešis eurus ir 16 centų) kas mėnesį nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Priteisti iš atsakovo E. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei L. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 240,00 Eur (du šimtus keturiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo E. G., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės biudžetui bylinėjimosi išlaidas – 5,00 Eur (penkis eurus) procesinių dokumentų teikimo išlaidų ir 407,00 Eur (keturis šimtus septynis eurus) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią Swedbank, AB, banko kodas 73000, arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Nordea B. F. Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš ieškovės L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės biudžetui bylinėjimosi išlaidas – 1,60 Eur (vieną eurą 60 centų) procesinių dokumentų teikimo išlaidų ir 143,00 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt tris eurus ) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią Swedbank, AB, banko kodas 73000, arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Nordea B. F. Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.

Sprendimo nuorašą per tris dienas nuo įsiteisėjimo dienos išsiųsti Civilinės metrikacijos skyriui - santuokos nutraukimui užregistruoti.