Teisora
Registruotis

Kauno apygardos teismo nutartis

2025-12-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-571-926/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-12-17
Bylos Nr.
1A-571-926/2025
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Aušra Vingilė, Lina Lesinskienė, Odeta Gruodienė
Nuteistasis
R. B., ir J
Advokatai
Mindaugas Vagonis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-571-926/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-02065-2022-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.2.14.1.2.4; 1.2.14.9.1; 1.2.29.1.2; 2.1.7.5; 2.4.2.1; 2.4.2.2; 2.4.6.1; 2.5.1 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. gruodžio 17 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Odetos Gruodienės, Linos Lesinskienės ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei,dalyvaujant prokurorei Aistei Česaitienei,nuteistojo R. B. gynėjui advokatui Mindaugui Vagoniui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. B. (toliau – nuteistasis) gynėjo advokato Mindaugo Vagonio (toliau – nuteistojo gynėjas) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2025 m. rugpjūčio 1 d. nuosprendžio, kuriuo R. B.:

- pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 3 dalyje (2022 m. sausio 17 d. vagystė), ir jam skirta laisvės atėmimo bausmė 1 metams 6 mėnesiams;

- pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje (2022 m. sausio 17 d. turto sugadinimas), ir jam skirta laisvės atėmimo bausmė 6 mėnesiams;

- pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje (2022 m. kovo 25 d. vagystė), ir jam skirta laisvės atėmimo bausmė 1 metams 6 mėnesiams;

- pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje (2022 m. kovo 25 d. turto sugadinimas), ir jam skirta laisvės atėmimo bausmė 6 mėnesiams;

- pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 2 dalyje, ir jam skirta laisvės atėmimo bausmė 1 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 6 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 7 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant R. B. per visą bausmės vykdymo laiką dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 05 val., jei tai nesusiję su darbu.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus jį vykdyti, panaikinti.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir J. K., tačiau jo atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

1. Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 1 d. nuosprendžiu R. B. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis:

1.1. padedant J. K., pagrobė svetimą turtą, o būtent: 2022 m. sausio 17 d., laikotarpyje nuo 01 val. 41 min. iki 02 val. 27 min., adresu (duomenys neskelbtini), turint bendrą tikslą pagrobti svetimą turtą, J. K. likus stovėti atokiau ir stebėti aplinką, jis (R. B.) sugadino tvoros segmentą ir įsibrovė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ aptvertą ir saugomą teritoriją ir iš teritorijoje laikomos žemės ūkio technikos pagrobė svetimą turtą, t. y. iš traktoriaus „John Deere 7290“, serijos Nr. (duomenys neskelbtini), pagrobė monitorių „GS4 4600“ nuo porankio 10.4 colio PFA10760 – 1 905,60 Eur vertės, iš traktoriaus „New Holland T72770“, serijos Nr. (duomenys neskelbtini), pagrobė monitorių „Intelliview IV“ – 1 319,42 Eur vertės, iš traktoriaus „John Deere 8370R“, serijos Nr. (duomenys neskelbtini), pagrobė monitorių „GS4 4600“ nuo porankio 10.4 colio PFA10760 – 1 905,60 Eur vertės, iš traktoriaus „John Deere 8400R“, serijos Nr. (duomenys neskelbtini), pagrobė monitorių „GS4 4600“ nuo porankio 10.4 colio PFA10760 – 1 905,60 Eur vertės, iš kombaino „John Deere S785“, serijos Nr. (duomenys neskelbtini), pagrobė monitorių „GS4 4600“ nuo porankio 10.4 colio PFA10760 – 1 905,60 Eur vertės, iš traktoriaus „John Deere 6215R“, serijos Nr. (duomenys neskelbtini), pagrobė monitorių „GS4 4600“ nuo porankio 10.4 colio PFA10760 – 1 905,60 Eur vertės, tuo, padedant J. K., padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrą 10 847,42 Eur vertės turtinę žalą.

1.2. R. B. taip pat 2022 m. sausio 17 d., laikotarpyje nuo 01 val. 41 min. iki 02 val. 27 min., adresu (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, patraukęs už segmento kampo iš už apačios, jį atkabino nuo tvirtinimų ir atlenkė, tokiu būdu sugadino tvoros segmentą – 42 Eur vertės, po ko, įsibrovęs į UAB „(duomenys neskelbtini)“ aptvertą ir saugomą teritoriją, turėdamas tikslą iš traktoriaus „John Deere 7290“, serijos Nr. (duomenys neskelbtini), pagrobti monitorių „GS4 4600“ nuo porankio 10.4 colio PFA10760, nužnybė ir sugadino laidą „AL221532“ – 80,78 Eur vertės, turėdamas tikslą iš traktoriaus „John Deere 8370R“, serijos Nr. (duomenys neskelbtini), pagrobti monitorių „GS4 4600“ nuo porankio 10.4 colio PFA10760, nužnybė ir sugadino laidą „AL221532“ – 80,78 Eur vertės, įsibraudamas į traktorių „John Deere 8400R“, serijos Nr. (duomenys neskelbtini), sugadino durų spynelę – 81,00 Eur vertės, bei turėdamas tikslą iš traktoriaus „John Deere 8400R“, serijos Nr. (duomenys neskelbtini), pagrobti monitorių „GS4 4600“ nuo porankio 10.4 colio PFA10760, nužnybė ir sugadino laidą „AL221532“ – 80,78 Eur vertės, turėdamas tikslą iš kombaino „John Deere S785“, serijos Nr. (duomenys neskelbtini), pagrobti monitorių „GS4 4600“, nužnybė ir sugadino laidą „AL221532“ – 80,78 Eur vertės, turėdamas tikslą iš traktoriaus „John Deere 6215R“, serijos Nr. (duomenys neskelbtini), pagrobti monitorių „GS4 4600“, nužnybė ir sugadino laidą „AL221532“ – 80,78 Eur vertės, tuo tyčia sugadino svetimą turtą, padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrą 526,90 Eur vertės turtinę žalą.

1.3. Be to, R. B. 2022 m. kovo 25 d., laikotarpyje nuo 02 val. 19 min. iki 04 val. 33 min., adresu (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, atlenkęs tvoros segmentą įsibrovė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ aptvertą ir saugomą teritoriją, ir iš teritorijoje laikomos žemės ūkio technikos pagrobė svetimą turtą, t. y. iš traktoriaus „Fendt 828“, Nr. (duomenys neskelbtini), pagrobė monitorių – 3 152,10 Eur vertės, ir valdymo terminalo kronšteiną – 293,76 Eur vertės, iš traktoriaus „Fendt 828“, Nr. (duomenys neskelbtini), pagrobė monitorių – 3 152,10 Eur vertės, ir valdymo terminalo kronšteiną – 293,76 Eur vertės, iš traktoriaus „Fendt 939“, Nr. (duomenys neskelbtini), pagrobė monitorių – 3 152,10 Eur vertės, ir valdymo terminalo kronšteiną – 293,76 Eur vertės, iš traktoriaus „Fendt 1050“, Nr. (duomenys neskelbtini), pagrobė monitorių – 3 152,10 Eur vertės, ir valdymo terminalo kronšteiną – 293,76 Eur vertės, iš traktoriaus „Fendt 1050“, Nr. (duomenys neskelbtini), pagrobė monitorių – 3 152,10 Eur vertės, ir valdymo terminalo kronšteiną – 293,76 Eur vertės, iš traktoriaus „Fendt 1050“, Nr. (duomenys neskelbtini), pagrobė monitorių – 3 152,10 Eur vertės, ir valdymo terminalo kronšteiną – 293,76 Eur vertės, tuo padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrą 20 675,16 Eur vertės turtinę žalą.

1.4. Be to, R. B. 2022 m. kovo 25 d., laikotarpyje nuo 02 val. 29 min. iki 03 val. 28 min., adresu (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, atplėšęs tvoros segmentą įsibrovė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ aptvertą ir saugomą teritoriją, po ko, turėdamas tikslą iš traktoriaus „Fendt 828“, Nr. (duomenys neskelbtini), pagrobti monitorių ir valdymo terminalo kronšteiną, nužnybė ir sugadino sujungimo laidą su CAN jungtimis – 459,18 Eur vertės, turėdamas tikslą iš traktoriaus „Fendt 828”, Nr. (duomenys neskelbtini), nužnybė monitorių ir valdymo terminalo kronšteiną, nužnybė ir sugadino sujungimo laidą su CAN jungtimis – 459,18 Eur vertės, turėdamas tikslą iš traktoriaus „Fendt 939”, Nr. (duomenys neskelbtini), pagrobti monitorių ir valdymo terminalo kronšteiną, nužnybė ir sugadino sujungimo laidą su CAN jungtimis – 497,56 Eur vertės, turėdamas tikslą iš traktoriaus „Fendt 1050”, Nr. (duomenys neskelbtini), pagrobti monitorių ir valdymo terminalo kronšteiną, nužnybė ir sugadino sujungimo laidą su CAN jungtimis – 393,14 Eur vertės, turėdamas tikslą iš traktoriaus „Fendt 1050”, Nr. (duomenys neskelbtini), pagrobti monitorių ir valdymo terminalo kronšteiną, nužnybė ir sugadino sujungimo laidą su CAN jungtimis – 597,30 Eur vertės, turėdamas tikslą iš traktoriaus „Fendt 1050”, Nr. (duomenys neskelbtini), pagrobti monitorių ir valdymo terminalo kronšteiną, nužnybė ir sugadino sujungimo laidą su CAN jungtimis – 393,14 Eur vertės, tuo tyčia sugadino svetimą turtą, padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)” bendrą 2 799,50 Eur vertės turtinę žalą.

1.5. Be to, R. B., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, iš nenustatyto asmens gavęs žinomai netikrą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame atspausdinta jo (R. B.) nuotrauka, nurodyti kito asmens, t. y., D. K. anketiniai duomenys bei nurodytas neteisingas asmens kodas, nuo gavimo momento jį laikė, turėdamas savo žinioje iki 2022 m. balandžio 7 d., kol kratos metu, adresu (duomenys neskelbtini), vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) rado ir paėmė Kauno apskrities VPK KP NNTV 3-iojo skyriaus pareigūnai.

2. Nuteistojo gynėjas pateiktu apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 1 d. nuosprendžio dalį, kuria R. B. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (dvi veikos), 187 straipsnio 1 dalį (dvi veikos) ir šioje dalyje priimti išteisinamąjį nuosprendį, taip pat pakeisti Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 1 d. nuosprendžio dalį, kuria R. B. pagal BK 300 straipsnio 2 dalį buvo paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, už šią nusikalstamą veiką nuteistajam skiriant su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

Šalies argumentai

2.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, dalyje dėl nuteistojo pripažinimo kaltu dėl 2022 m. sausio 17 d. nusikalstamų veikų, pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, vadovavosi prieštaringais J. K. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kurių pastarasis teisme nepatvirtino bei nurodė, jog duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, nepagristai apkalbėjo R. B.. Skunde teigiama, kad J. K. teismui nurodė, jog vagystes įvykdė ne su R. B., o su kitu asmeniu, tačiau pirmosios instancijos teismas šiais parodymais nesivadovavo ir nenurodė, kodėl šiuos parodymus atmeta. Skunde pabrėžiama, kad J. K. teisme nurodė, jog apkalbėjo R. B., siekdamas išvengti atsakomybės dėl namuose laikytų kanapių, dėl ko pastarojo atžvilgiu yra atliekamas kitas ikiteisminis tyrimas.

2.2. Skunde taip pat pažymima, kad nuteistasis pirmosios instancijos teismui paaiškino, jog jo namuose rastos racijos yra vaikiškos, su jomis namie žaidžia vaikai, o J. K. nenurodė jokių individualių požymių, leidžiančių identifikuoti, kad racijos yra tos pačios, kurias jis naudojo vagystės metu, taip pat ant racijų nerasta J. K. pirštų antspaudų ar biologinių pėdsakų. Nuteistojo gynėjo vertinimu, dėl pastarųjų aplinkybių pirmosios instancijos teismo išvada, kad pas nuteistąjį rastos racijos yra tos pačios, kurias J. K. naudojo vagystės metu, yra paremta prielaidomis.

2.3. Skunde taip pat teigiama, kad vien telefono ryšio operatoriaus prisijungimas prie konkretaus bokšto nenurodo tikslios asmens buvimo vietos, kadangi bokštas veikia tam tikru spinduliu, kuris siekia nemažiau kaip kelis kilometrus, todėl pats faktas, kad nuteistojo telefonas jungėsi prie bokšto, į kurio veikimo teritoriją pateko ir įvykio vieta, nepatvirtina, jog nuteistasis įvykdė vagystę. Taip pat teigiama, kad nuteistasis pirmosios instancijos teismui nurodė, jog buvo pas draugą (duomenys neskelbtini) ir ši versija liko nepaneigta, tačiau teismas nenurodė, kodėl nesivadovauja šiais nuteistojo parodymais.

2.4. Skunde nurodoma, kad įvykio vietoje nebuvo rasta nuteistojo pirštų antspaudų, biologinių pėdsakų, kratos metu pas nuteistąjį nebuvo rasta nieko, kas jį sietų su nusikalstama veika, iš byloje esančių vaizdo stebėjimo kamerų įrašų, kurie buvo padaryti bendrovės teritorijoje vagystės metu, nėra galimybės identifikuoti asmens dėl blogos įrašų kokybės, todėl byloje visiškai nėra jokių įrodymų, kurie leistų daryti neginčijamą išvadą, kad R. B. įvykdė vagystę bei sugadino UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ turtą.

2.5. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, dalyje dėl nuteistojo pripažinimo kaltu dėl 2022 m. kovo 25 d. nusikalstamų veikų taip pat pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, esminiu nuteistojo kaltės įrodymu laikė pareigūno R. K., kuris tariamai vykdė nuteistojo slaptą sekimą, parodymus bei duomenis, užfiksuotus slapto sekimo protokole, tačiau šių įrodymų teismas nevertino kitų įrodymų kontekste. Skunde pabrėžiama, kad teismas nepasisakė, kokie bylos įrodymai patvirtina minėto pareigūno parodymus, bei atkreipiamas dėmesys, kad slapto sekimo protokolus pareigūnas surašė, praėjus dviem metams po procesinio veiksmo atlikimo, kad slapto sekimo protokole užfiksuotos aplinkybės, kurių pareigūnas objektyviai neturėjo galimybės matyti dėl bendrovės didelės teritorijos, nes pareigūnas į teritoriją nebuvo įėjęs, viską stebėjo iš šimto metrų atstumo, o slapto sekimo protokole surašyti tariamai nuteistojo veiksmai minučių tikslumu kelių valandų intervale. Taip pat skunde nurodoma, kad atliekant slapto sekimo veiksmus, buvo naudotas termovizorius, tačiau iš šių duomenų apskritai nėra galimybės identifikuoti asmens bei veiksmų, kuriuos jis atlieka, nes matomas tik šešėlis, iš bendrovės apsaugos vaizdo kamerų padarytų vaizdo įrašų nėra galimybės identifikuoti asmens o įvykio vietoje niekur nebuvo rasta R. B. nei pirštų antspaudų, nei biologinių pėdsakų.

2.6. Nuteistojo gynėjas skunde nurodo, kad visiškai nesuprantama ir teismas dėl to nepasisakė, kodėl pareigūnas nesulaikė į teritoriją besibraunančio, o vėliau iš teritorijos išeinančio nuteistojo, jeigu jis tikrai jį matė ir pažymi, kad asmens, darančio nusikalstamą veiką sulaikymas, yra pareigūno pareiga, kurios pastarasis šiuo atveju nevykdė.

2.7. Skunde nurodoma, kad pareigūnas nurodė, jog kitą dieną tęsė nuteistojo sekimą ir fiksavo jo susitikimą su M. S., 2022 m. kovo 25 d. slapto sekimo protokole nurodoma, jog nuteistasis išvyko iš gyvenamosios vietos ir į susitikimą atvyko su „Skoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), juodos spalvos. Skunde pažymima, kad iš nuteistojo slapto sekimo vaizdo įrašo aiškiai matosi, kad nuteistasis į susitikimą su M. S. atvyksta visiškai kitu automobiliu. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepašalino prieštaravimų, nes nenustatė, kas įvykio naktį vairavo „Skoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), juodos spalvos, nes sekant nuteistąjį buvo nustatyta, jog jis vairavo kito modelio ir markės bei spalvos automobilį. Taip pat pažymima, kad nei viename slapto sekimo protokole nėra fiksuota, jog nuteistasis keistų transporto priemones. Taip pat skunde nurodoma, kad tariama nuteistojo sekimo pradžia įvykio naktį nebuvo fiksuota vaizdo įrašais, todėl nėra galimybės objektyviai patikrinti, kokį asmenį pareigūnai sekė, o kaip nurodė nuteistasis, jis išsinuomojęs automobilį, perdavė jį valdyti kitam asmeniui.

2.8. Skunde taip pat pažymima, kad slapto sekimo protokolai surašyti po dvejų metų nuo įvykio, o juos surašydamas pareigūnas dar papildomai žiūrėjo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje esančių kamerų įrašus, kas rodo, jog pats slapto sekimo protokolas neatspindi to, ką pareigūnas matė, atlikdamas ne viešo pobūdžio veiksmus, tokiu būdu yra per pateikiama informacija, gauta iš kitų šaltinių, kas patvirtina, jog slapto sekimo protokolas neatitinka BPK 20 straipsnyje įrodymams keliamų reikalavimų.

2.9. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad apklausiamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas paaiškino, jog visa pavogta įranga (monitoriai) buvo nauja, o apklaustas M. S. nurodė, jog nuteistojo atvežti parduoti monitoriai nebuvo nauji, kadangi buvo dėvėjimo žymių. Pastarosios aplinkybės, gynėjo vertinimu, paneigia, jog nuteistasis iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pavogė ir M. S. pardavė pavogtus monitorius, juo labiau, kad ir pats nuteistasis nurodė, jog jis draugo paprašytas M. S. atvežė draugo turėtus monitorius, o ir M. S. patvirtino, jog susitikimo metu R. B. nurodė, kad tai yra draugo įranga. Skunde pabrėžiama ir tai, kad pati vagystė buvo pastebėta tik po trijų parų, o byloje nebuvo tirta, ar į bendrovės teritoriją nebuvo įsibrauta daugiau nei vieną kartą.

2.10. Skunde nurodoma, kad nuteistasis dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 2 dalyje, prisipažino ir gailėjosi, byloje nenustatytas suklastoto vairuotojo pažymėjimo panaudojimas, nustatytas tik jo laikymas, kas savaime yra mažesnio pavojingumo nei netikro dokumento gamyba ar suklastoto dokumento panaudojimas ir teismas, įvertindamas šias aplinkybes, turėjo nuteistajam skirti su realiu laisves atėmimu nesusijusią bausmę.

Atsiliepimas

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti, nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. B. gynėjo advokato Mindaugo Vagonio apeliacinis skundas atmetamas.

5. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kitus bylos aspektus, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas vertina tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pagal apeliacinio skundo argumentus įvertinusi byloje esančius duomenis, kurie skundžiamu nuosprendžiu, vadovaujantis BPK 20 straipsnio nuostatomis, pagrįstai pripažinti įrodymais, sprendžia, kad apylinkės teismas, vertindamas byloje esančius duomenis dėl nuteistojo kaltės, teisės aiškinimo ir taikymo klaidų nepadarė, pagrįstai ir teisėtai pripažino, jog R. B. veiksmuose yra jam inkriminuotų nusikaltimų, numatytų BK 178 straipsnio 3 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymiai, o apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia minėtų išvadų ir nesuponuoja pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą nuosprendį.

Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto pagrobimo ir sugadinimo

6. Skundžiamu nuosprendžiu R. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 straipsnio 3 dalį dėl to, kad 2022 m. sausio 17 d., turint bendrą tikslą pagrobti svetimą turtą, kitam tuo pačiu nuosprendžiu nuteistam asmeniui J. K. likus stovėti atokiau ir stebėti aplinką, R. B. sugadino tvoros segmentą ir įsibrovė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ aptvertą ir saugomą teritoriją ir iš teritorijoje laikomos žemės ūkio technikos pagrobė svetimą turtą – traktorių, kombaino monitorius, tokiu būdu, padedant J. K., padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrą 10 847,42 Eur vertės turtinę žalą. Taip pat R. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 187 straipsnio 1 dalį už tai, kad tuo pačiu metu, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, patraukęs už segmento kampo iš už apačios, jį atkabino nuo tvirtinimų ir atlenkė, tokiu būdu sugadino tvoros segmentą, po ko įsibrovęs į UAB „(duomenys neskelbtini)“ aptvertą ir saugomą teritoriją, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, nuo traktorių ir kombaino porankių nužnybė ir sugadino laidus bei įsibraudamas į traktorių sugadino durų spynelę, tuo tyčia sugadino svetimą turtą, padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrą 526,90 Eur vertės turtinę žalą.

7. Nuteistasis R. B. savo kaltės nepripažino, teigdamas, kad nurodytu laiku buvo pas draugą (duomenys neskelbtini), kad į šią bylą jį įvėlė J. K., apie ką nuteistasis sužinojo po dvejų metų, grįžęs iš Lenkijos. Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, pagrįstai ir teisėtai pripažino R. B. kaltu pagal BK 178 straipsnio 3 dalį ir BK 187 straipsnio 1 dalį dėl svetimo turto pagrobimo bei sugadinimo.

8. Bylos kontekste pažymėtina, jog vertinant nuteistojo parodymų patikimumą ir objektyvumą, nustatinėjant asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymius, vadovautis vien tik nuteistojo paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog asmuo, gindamasis nuo jam pareikšto kaltinimo ir taip siekdamas išvengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės, neatskleis tikrųjų tiriamo nusikaltimo aplinkybių. Šį manymą sustiprina ir tai, kad nei apklausiamas ikiteisminio tyrimo, nei pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu, kaltinamasis nėra prisaikdinamas bei įspėjamas už melagingų parodymų davimą. Sakyti tiesą jo neįpareigoja ir atitinkamos BPK nuostatos. Tokiu atveju ypatingą reikšmę įgauna kitų asmenų, kurių suinteresuotumu bylos baigtimi abejoti teismas neturi pagrindo, parodymai bei kita rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga, vienu ar kitu aspektu patvirtinanti / paneigianti asmens kaltę.

9. Visų pirma pirmosios instancijos teismas R. B. kaltę pagrįstai grindė kito šioje baudžiamojoje byloje nuteisto asmens J. K. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu bei pagarsintais pirmosios instancijos teismo. Nors apeliaciniame skunde nesutinkama su tokiu pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu, kadangi J. K. savo parodymus, bylą nagrinėjant teisme, pakeitė, nurodydamas, kad nusikalstamą veiką įvykdė ne su R. B., o su kitu asmeniu, tačiau teisėjų kolegija tokį apeliacinio skundo argumentą atmeta kaip nepagrįstą. Visų pirma pažymėtina tai, kad J. K. parodymų keitimo priežastys iš esmės yra nepagrįstos. J. K. pirmosios instancijos teismui teigė, kad pas jį atvykę daryti kratos pareigūnai ir radę ant stalo du gramus marihuanos, nurodė jam prisipažinti, kad nusikalstamus veiksmus atlikto būtent su R. B., taip išvengiant atsakomybės dėl rastos marihuanos. Vis dėlto teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės buvo paneigtos pirmosios instancijos teisme. Apklaustas liudytojas R. K. parodė, kad J. K. parodymus davė savanoriškai, o kratos metu pas J. K. narkotinių medžiagų nebuvo rasta, ką patvirtina ir 2022 m. balandžio 28 d. kratos protokolas (5 t., b. l. 115–117, 118–120). Be to, įvertintina ir ta aplinkybė, kad J. K. savo parodymus dėl R. B. kaltės pakeitė tik bylą nagrinėjant teisme, kas atsižvelgiant į tai, jog jie yra giminaičiai, t. y. J. K. yra R. B. (duomenys neskelbtini), sudaro pagrindą manyti, kad toks kardinalus parodymų keitimas įtakotas siekiu padėti R. B. išvengti baudžiamosios atsakomybės. Taip pat J. K. parodymai dėl R. B. kaltės, duoti pirmosios instancijos teismui, vertintini kritiškai dar ir dėl tos aplinkybės, jog J. K. neįvardino kito asmens, su kuriuo tariamai įvykdė nusikaltimą, pateikdamas tik deklaratyvią priežastį, jog tas „kitas asmuo“ sukūrė šeimą ir dirba. Išvadą dėl J. K. parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, nepatikimumo taip pat patvirtina ir tai, kad J. K. pirmosios instancijos teisme teigė, jog aplinkybę, kad nusikaltimą darė su R., pasakė pats vieną kartą, kai dar buvo namie, tačiau jo pirminiai parodymai, kuriais pirmosios instancijos teismas grindė apkaltinamąjį nuosprendį, buvo duoti policijos įstaigoje, ką patvirtinta 2022 m. balandžio 28 d. įtariamojo apklausos protokolas, kur apklausos vieta nurodoma (duomenys neskelbtini), po apklausos protokolu J. K. pasirašė, nurodydamas, kad protokolas surašytas teisingai, pastabų dėl jo nepareiškė, be to, J. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas keletą kartų, taip pat ir dalyvaujant gynėjui, visais atvejais palaikė savo pirminius parodymus, tačiau nei vienos apklausos metu nenurodė aplinkybių dėl neteisėto policijos pareigūnų elgesio ar kad nusikalstamą veiką įvykdė su kitu asmeniu, o ne su R. B..

10. Tuo tarpu vertinant J. K. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, akivaizdu, kad J. K. išsamiai, nuosekliai papasakojo nusikaltimo detales, kurias patvirtina ir kiti baudžiamojoje byloje surinkti duomenys. Būtent ikiteisminio tyrimo metu J. K. parodė, kad dieną ar dvi iki vagystės būtent R. B. pasiūlė jam užsidirbti pinigų, nurodė, kad jis eis vogti traktorių įrangos, o J. K. turės jam padėti – stebėti aplinką, kad 2022 m. sausio 16 d., apie 22.00 val., R. B. automobiliu „Škoda Octavia“ atvyko iki J. K. namų ir jie kartu vyko iki žemės ūkio technikos pardavimu užsiimančios įmonės, automobilį paliko (duomenys neskelbtini) kaime, kad R. rodė kelią, kur eiti, kad R. patraukė už vieno iš tvoros segmentų kampo iš už apačios, kuris atsikabino ir atsilenkė, pro tą vietą R. pateko į teritoriją, kad matė toje teritorijoje sustatytą žemės ūkio techniką, įvairius padargus. J. K. nurodytą aplinkybę apie tvoros segmento sugadinimą patvirtina ir 2022 m. sausio 17 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad apžiūrint UAB „(duomenys neskelbtini)“ aptvertą teritoriją, nustatyta, jog segmentinės metalinės tvoros segmento apatinis kairysis kampas yra sulaužytas ir atlenktas (1 t., b. l. 67–71, 74–107). Taip pat nurodytas aplinkybes patvirtina ir J. K. 2022 m. balandžio 28 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolas, kuriame užfiksuota, jog J. K. parodė UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritoriją, aptvertą segmentine tvora, pro kurią į teritoriją įsibrovė R. B., kryptį nuo miško, nuo kurio kartu su R. B. atėjo prie segmentine tvora aptvertos teritorijos, taip pat parodė segmentinės tvoros dalį pro kurią, atkėlus ir pažeidus, įšliaužė ir iš kur grįžo R. B., kur kartu su R. B. paliko tamsios spalvos automobilį „Škoda Octavia“, nuo kurios ėjo kartu su R. B. iki UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijos (8 t., b. l. 48–51, 52–57).

11. Taip pat J. K. nurodė, jog R. B. dėvėjo tamsios spalvos (gali būti juodą) striukę, tikriausiai kepurę, jei gerai pamena, ant veido dėvėjo medicininę kaukę, tikriausiai juodos spalvos, matėsi tik jo akys, dėvėjo paprastas medžiagines pirštines. Taip pat nurodė matęs, kad R. rankoje turėjo sulankstytą „turginį“ maišą su kvadračiukais, juodos/baltos spalvos akcentais. Pastarąsias aplinkybes patvirtina ir 2022 m. balandžio 4 d., 2022 m. balandžio 20 d., 2022 m. liepos 20 d. apžiūros protokolai, kuriais apžiūrėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininko 2022 m. sausio 26 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikti vaizdo įrašai „(duomenys neskelbtini) “, „(duomenys neskelbtini) “, „(duomenys neskelbtini) “, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ ir kiti, kur užfiksuota, jog prie traktoriaus pasirodo tamsios spalvos drabužiais apsirengęs asmuo – vyriškis, kairėje rankoje turintis baltos spalvos plastikinį maišą su rankenomis bei juodos spalvos linijiniais akcentais per visą maišą (maišas didesnio dydžio) bei kad asmuo dėvi tamsios spalvos pirštines, ant galvos dėvi juodą kepurę, kuri dengia ir dalį veido (burną, nosį), matyti tik akių zona, kad vyriškis, apsirengęs tamsios spalvos drabužiais, kairėje rankoje nešasi baltos spalvos maišą (maišas su tamsesnės spalvos akcentais) (1 t., b. l. 164–167, 169–176, 178–179, 181–183; 2 t., b. l. 1–3, 5–9).

12. Taip pat J. K. nurodė, kad R. B. davė jam raciją, o 2022 m. balandžio 7 d. kratos protokole užfiksuota, jog atlikus kratą pas R. B., buvo rastos be kita ko ir dvi racijos su užrašu „(duomenys neskelbtini)“, kurios apžiūrėtos 2022 m. spalio 26 d. apžiūros protokolu (5 t., b. l. 11–14, 84–85, 87–97). Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad nuteistasis paaiškino, jog su pas jį rastomis racijomis žaidžia vaikai bei kad ant minėtų racijų nerasta J. K. pėdsakų, tačiau šios aplinkybės nesudaro pagrindo netikėti J. K. parodymais, jog nusikalstamos veikos padarymui R. B. pats turėjo raciją ir vieną raciją davė J. K., kadangi nustatyta, kad J. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, yra išsamūs, nuoseklūs bei neprieštaraujantys byloje surinktiems duomenims. Be to, būtent ikiteisminio tyrimo metu J. K. nurodė šias racijas identifikuojančius požymius – maža, juodos/geltonos spalvos akcentais, o 2022 m. spalio 26 d. apžiūros protokole, kuriuo apžiūrėtos be kita ko ir dvi racijos, rastos pas R. B. namuose atliktos kratos metu būtent ir nurodoma, jog dvi racijos yra plastmasinės, geltonos ir juodos spalvos su juodos spalvos penkiais guminiais mygtukais.

13. Taip pat J. K. nurodė ir tai, kad R. parėjęs rankoje nešėsi tą patį „turginį“ maišą, jau išskleistą, ir nurodė, kad viduje yra apie 5 televizorius. Pastarąją aplinkybę patvirtina 2022 m. balandžio 4 d. apžiūros protokolas, kuriuo apžiūrėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininko 2022 m. sausio 26 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikti vaizdo įrašai – vaizdo įraše „(duomenys neskelbtini) “ matyti, kad vyriškis, apsirengęs tamsios spalvos drabužiais, kairėje rankoje nešasi baltos spalvos maišą (maišas su tamsesnės spalvos akcentais) bei kad maiše galimai įdėti kažkokie daiktai, nes matyti, kad nešantis, jis neplevėsuoja, labiau išlaikęs formą nei ankstesniuose vaizdo įrašuose. Taip pat J. K. nurodė, kad po to einant iki automobilio arba jau būnant jame, atidavė R. raciją, kad R. automobilyje nusiėmė medicininę juodą kaukę, pirštines ir jas ten paliko, „turginį“ maišą su „telikais“ padėjo į bagažinę, kad maždaug po poros dienų R. susisiekė su juo, kad atvyktų, R. padavė jam 250 Eur, sakė, kad mažai pavogė, tai mažai ir pinigų gavo. Įvertinus aptartas aplinkybes, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, būtent ikiteisminio tyrimo metu J. K. duoti parodymai vertinti kaip patikimi, nuoseklūs, kadangi juos patvirtina ir kiti baudžiamojoje byloje surinkti duomenys, priešingai nei parodymus, duotis pirmosios instancijos teisme.

14. Įvertina ir ta aplinkybė, kad 2022 m. sausio 21 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymoje apie padarytą žalą be kita ko buvo nurodytas ir traktorius „John deere 6215R“, serijos Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio buvo pagrobtas monitorius. Tuo tarpu atliekant apžiūrą J. K. mobiliojo ryšio telefono „(duomenys neskelbtini)“, paimto kratos metu, buvo rasta fotonuotrauka, sukurta 2022 m. sausio 17 d., 13.33 val., t. y. po nusikalstamos veikos padarymo, su įrenginiu ir viršuje ranka užrašytu numeriu „(duomenys neskelbtini)“. J. K. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad pats šios nuotraukos nedarė, kad ją atsiųsti galimai galėjo R. B., nes daugiau niekas negalėjo tokios siųsti bei paaiškino, kad ten yra kažkokia traktoriaus dalis, galimai monitorius (5 t., b. l. 121–123, 125–135). Taip pat liudytojo A. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu bei pagarsinti pirmosios instancijos teismo, patvirtina, kad 2022 m. sausio 17 d. įmonės darbuotojai pastebėjo, jog „John Deere 6215R“, „John Deere 8400“, „John Deere 8370“ traktorių, „John Deere S785“ kombaino traktorių yra pagrobti monitoriai.

15. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nuteistojo R. B. buvimą nusikaltimų padarymo vietoje ir laiku, t. y. 2022 m. sausio 17 d., nuo 01.41 val. iki 02.27 val., adresu (duomenys neskelbtini), taip pat patvirtina ir informacija, nurodyta tarnybiniuose pranešimuose, apie nuteistajam R. B. priklausančių judriojo ryšio telefonų abonentų Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) prisijungimus nurodytu laikotarpiu prie judriojo ryšio bazinių stočių, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (6 t., b. l. 76–81, 92–95). Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad pats faktas, jog nuteistojo telefonas jungėsi prie bokšto, į kurio veikimo teritoriją pateko ir įvykio vieta, nepatvirtina, jog nuteistasis įvykdė vagystę, tačiau pažymėtina, kad nuteistojo kaltę, padarius aptariamas nusikalstamas veikas, pagrindžia ne tik minėti mobiliojo ryšio telefonų abonentų prisijungimai prie atitinkamų bazinių stočių, bet ir aukščiau aptarti kiti baudžiamosios bylos duomenys, pagrindžiantys bei papildantys vieni kitus, t. y. J. K. parodymai, apžiūrų, kratų protokolai ir kt. Tuo tarpu nuteistojo R. B. pirmosios instancijos teismui pateiktą versiją, kad jis aptariamu laikotarpiu buvo pas draugą (duomenys neskelbtini), apeliacinės instancijos teismas vertina kaip pasirinktą gynybinę versiją, siekiant išvengti atsakomybės bei gresiančios bausmės, juo labiau, kad šią versiją paneigia byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

16. Nors skunde nurodoma, kad byloje nėra visiškai jokių įrodymų, patvirtinančių, kad R. B. įvykdė vagystę bei sugadino UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ turtą, nes įvykio vietoje nebuvo rasta nuteistojo pirštų antspaudų, biologinių pėdsakų, kratos metu pas nuteistąjį nebuvo rasta nieko, kas jį sietų su nusikalstama veika, iš byloje esančių vaizdo stebėjimo kamerų įrašų, kurie buvo padaryti bendrovės teritorijoje vagystės metu, nėra galimybės identifikuoti asmens dėl blogos įrašų kokybės, tačiau apeliacinės instancijos teismas tokius argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Jau aukščiau minėta, kad išsamūs, nuoseklūs J. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, patvirtina, kad R. B., padedant J. K., įsibraudamas į saugomą UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ teritoriją, pagrobė svetimą turtą, o tai, kad pas R. B. nebuvo rasta nieko, kas jį sietų su nusikalstama veika, pagrindžia J. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad po dviejų dienų nuo nusikaltimų padarymo jis nuvyko susitikti su R. B. ir susitikimo metu R. B. padavė jam pinigus, nurodydamas, kad pagrobtas prekes pardavė. Taip pat J. K. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino tiek apžiūros protokoluose, kuriais apžiūrėti vaizdo įrašai, padaryti nusikalstamos veikos metu, užfiksuoti duomenys, tiek kratos, atliktos R. B. gyvenamojoje vietoje, protokolo duomenys, kuriame užfiksuota, kad buvo rastos dvi racijos, taip pat J. K. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuoti duomenys apie tai, kad J. K. parodė automobilio palikimo vietą, kelią, kuriuo nuo automobilio kartu su R. B. ėjo iki UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ teritorijos, vietą, kurioje R. B. pro segmentinę tvorą pateko į saugomą teritoriją bei tarnybiniai pranešimai, kuriuose fiksuoti nuteistojo R. B. naudojamų telefonų abonentų prisijungimai prie atitinkamų bazinių stočių, į kurias patenka nusikaltimų padarymo vieta. Tai, kad aptariamu laiku buvo ne tik pagrobtas, bet ir sugadintas svetimas turtas, patvirtina ne tik J. K. parodymai apie segmentinės tvoros sugadinimą, duoti ikiteisminio tyrimo metu, bet ir liudytojo A. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir pagarsinti pirmosios instancijos teismo, kad įmonės darbuotojai 2022 m. sausio 17 d. pamatė, jog pietinėje teritorijos pusėje yra sulaužyta ir atlenkta segmentinės tvoros dalis, 2022 m. sausio 17 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vietoje ne tik buvo sulaužytas ir atlenktas segmentinės tvoros segmento apatinis kaitysis kampas, bet taip pat ir žemės ūkio technika. Taip pat 2022 m. balandžio 8 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad tirti pateikti žemės ūkio technikos kabelių ir laidų fragmentų galai buvo nužnybti įrankiu, turinčiu žnybimo ašmenis (žnyplėmis, replėmis). Taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininko pateikti minėtos bendrovės teritorijos vaizdo įrašai, padaryti aptariamų nusikaltimų metu, aprašyti apžiūrų protokoluose, patvirtina, jog tik vienas įvykio metu įmonės teritorijoje buvo fiksuotas tik vienas ir tas pats tamsiai apsirengęs su maišu asmuo, kuris kaip nustatyta buvo R. B., vaikščiojantis po įmonės teritoriją nusikalstamų veikų padarymo metu.

17. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos ištirti ir įvertinti, apeliacinės instancijos aukščiau aptarti baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad R. B. 2022 m. sausio 17 d. įsibrovė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ aptvertą ir saugomą teritoriją ir iš teritorijoje laikomos žemės ūkio technikos pagrobė bei sugadino svetimą turtą, todėl apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o skundžiamas nuosprendis šioje dalyje paliekamas galioti pilna apimtimi, kaip teisėtas ir pagrįstas.

Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto pagrobimo ir sugadinimo

18. Skundžiamu nuosprendžiu R. B. taip pat pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 straipsnio 3 dalį dėl to, kad 2022 m. kovo 25 d., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, atlenkęs tvoros segmentą, įsibrovė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ aptvertą ir saugomą teritoriją, ir iš teritorijoje laikomos žemės ūkio technikos pagrobė svetimą turtą, tuo padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrą 20 675,16 Eur vertės turtinę žalą. Taip pat R. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 187 straipsnio 1 dalį už tai, kad tuo pačiu metu, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, atplėšęs tvoros segmentą įsibrovė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ aptvertą ir saugomą teritoriją, po ko, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą iš traktorių, nužnybė ir sugadino sujungimo laidą su CAN jungtimis, tuo tyčia sugadino svetimą turtą, padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)” bendrą 2 799,50 Eur vertės turtinę žalą

19. Nuteistasis R. B. savo kaltės nepripažino, nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje niekada nebuvo, 2022 m. kovo pradžioje draugo A., pravarde „(duomenys neskelbtini)“, prašymu išnuomojo jam automobilį juodos spalvos „Škoda Octavia“, su kuria kartais važiuodavo ir jis, monitorius yra vežęs „(duomenys neskelbtini)“ prašymu S., bet nežino, iš kur „(duomenys neskelbtini)“ juos gavo monitorius. Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, pagrįstai ir teisėtai pripažino R. B. kaltu pagal BK 178 straipsnio 3 dalį ir BK 187 straipsnio 1 dalį dėl svetimo turto pagrobimo bei sugadinimo. Taip pat teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad kaip jau minėta, vertinant nuteistojo parodymus, ypatingą reikšmę įgauna kitų asmenų, kurių suinteresuotumu bylos baigtimi abejoti teismas neturi pagrindo, parodymai bei kita rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga, vienu ar kitu aspektu patvirtinanti / paneigianti asmens kaltę

20. Liudytojo D. S. parodymai bei prie jo apklausos liudytojo pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad nuteistasis 2022 m. kovo 3 d. mėnesio laikotarpiui išsinuomojo automobilį „Skoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). 2022 m. kovo 29 d. tarnybiniame pranešime Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2024 m. vasario 7 d. slapto sekimo protokole užfiksuota, kad atliekant automobilio „Skoda Octavia“, valst Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi R. B., ir R. B. slaptą sekimą, nustatyta, jog 2022 m. kovo 23 d. R. B. stebėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritoriją, 2022 m. kovo 25 d., 00.17 val., R. B. pastebėtas palikęs automobilį „Skoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), juodos spalvos, miško gilumoje, esančioje šalia (duomenys neskelbtini) ir nueinantis per laukus (duomenys neskelbtini) kaimo kryptimi, 02.40 val. pastebėtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, einantis stovinčių traktorių kryptimi, adresu pastebėtas lipantis į traktorių kabinas ir iš jų išlipantis, 03.29 val. pastebėtas šliaužiantis pro tvorą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijos, su kuprine ant pečių ir krepšiu einantis link automobilio, kuriuo atvyko, o tą pačią dieną, 11.45 val., pastebėtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ degalinės teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini), iš automobilio „Skoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), juodos spalvos, bagažinės perdedantis plastikinį krepšį į automobilio „BMW X6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), juodos spalvos, kuriuo atvyko M. S., bagažinę. Aptarti baudžiamosios bylos įrodymai iš esmės paneigia nuteistojo versiją, kad jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje nėra buvęs. Nors nuteistojo gynėjas ginčija slapto sekimo protokole užfiksuotus duomenis bei jį surašiusio liudytojo R. K. parodymus, kuriais jis patvirtino slapto sekimo protokole užfiksuotus duomenis, tačiau jokių objektyvių argumentų, kodėl teismas nepagrįstai vadovavosi šiais duomenimis, apeliaciniame skunde nepateikta. Visų pirma, byloje nenustatyta jokių duomenų, patvirtinančių minėto liudytojo suinteresuotumą šios bylos baigtimi bei pagrindą apkalbėti R. B.. Baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, jog liudytojui R. K. buvo paskirta tarnybinė užduotis – vykdyti slaptą sekimą, ko pagrindu jis atliko R. B. ir jo naudojamo automobilio slaptą sekimą. Be to, nors apeliaciniame skunde teisingai nurodoma, kad slapto sekimo protokolas buvo surašytas po maždaug dvejų metų nuo nagrinėjamų įvykių, tačiau ir ši aplinkybė nesudaro pagrindo abejoti šio rašytinio baudžiamosios bylos įrodymo duomenimis. Atkreiptinas dėmesys, kad teisės aktuose nėra įtvirtintas konkretus reikalavimas, per kiek laiko pareigūnas turi surašyti protokolą po atlikto slapto sekimo, juo labiau, kad nagrinėjamu atveju, visos liudytojo R. K. atlikto R. B. ir jo automobilio slapto sekimo duomenys faktiškai buvo užfiksuoti praėjus tik dviem darbo dienoms po atlikto procesinio veiksmo pabaigos, t. y. 2022 m. kovo 29 d. tarnybiniame pranešime. Be to, nors skunde teigiama, jog nesuprantama, kodėl liudytojas nesulaikė nuteistojo, jeigu pastarasis įsibrovė į įmonės saugomą teritoriją, tačiau pažymima, kad liudytojas R. K. vykdė tarnybinę užduotį – atliko asmens slaptą sekimą, o ne asmens sulaikymo veiksmus.

21. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškime nurodė, kad 2022 m. kovo 28 d., apie 08:00 val., buvo rasti apvogti šeši traktoriai, kurie buvo sandėliuojami lauko teritorijoje, visa įmonės teritorija apjuosta tvora, yra įdiegta perimetro apsauga, aplink pastatą sumontuotos apsaugos stebėjimo kameros, kieme stovėję traktoriai atrakinti pasinaudojus raktu (traktoriams skirti raktai yra vienodi atrakinimo funkcijai atlikti), traktorių viduje buvo nupjauti laidai ir išplėšti valdymo terminalai (valdymo monitoriai) (4 t., b. l. 23–27, 32–37). Pastarąsias aplinkybes patvirtina ir 2022 m. kovo 28 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota apgadinta ir apvogta UAB „(duomenys neskelbtini)“ aptvertoje teritorijoje esanti žemės ūkio technika (2 t., b. l. 178–181, 183–198), bei 2022 m. balandžio 15 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, jog tirti pateiktų kabelių fragmentų galai buvo nužnybti įrankiu, turinčiu žnybimo ašmenis (žnyplėmis, replėmis) (3 t., b. l. 17–23). Taip pat skunde nurodoma, kad byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad būtent 2022 m. kovo 25 d. buvo pagrobtas ir sugadintas bendrovės turtas, nes pačios bendrovėje tik po trijų dienų pastabėjo šį faktą. Tačiau priešingai nei deklaruojama skunde, baudžiamojoje byloje esantys UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. lapkričio 18 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikti vaizdo įrašai bei jų apžiūros protokolas patvirtina, kad būtent 2022 m. kovo 25 d. prie įmonės tvoros, įmonės teritorijoje bei į įmonės teritorijoje esančius traktorius įlipa bei iš jų išlipa asmuo ir būtent aukščiau aptartais baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad tas asmuo buvo būtent R. B..

22. Taip pat apeliaciniu skundu kvestionuojamas ir slapto sekimo metu termovizoriumi atliktų įrašų patikimumas, nurodant, kad iš šių duomenų negalima nustatyti nei nuteistojo asmenybės, nei identifikuoti užfiksuoto automobilio, tačiau su tokiu teiginiu sutikti nėra jokio objektyvaus pagrindo. Kaip minėta, tai, kad 2025 m. kovo 25 d. termovizoriumi UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje buvo užfiksuotas būtent R. B., patvirtina tiek 2022 m. kovo 29 d. tarnybinis pranešimas Nr. (duomenys neskelbtini), tiek 2024 m. vasario 7 d. slapto sekimo protokolas bei liudytojo R. K. parodymai, kuriais liudytojas patvirtino, jog atliko R. B. ir jo automobilio slaptą sekimą, be to, kaip minėta, šio liudytojo parodymais netikėti teismas neturi jokio pagrindo.

23. Nors nuteistasis teigė, kad liudytojui M. S. monitorius yra vežęs draugo A., pravarde „(duomenys neskelbtini)“, bet nežino, iš kur „(duomenys neskelbtini)“ juos gavo, tačiau tokius nuteistojo parodymus paneigia tiek aukščiau aptarti tarnybinis pranešimas bei slapto sekimo protokolas, tiek liudytojo M. S. parodymai. Liudytojas M. S. nurodė, kad su R. B. susirašinėjo per „Vatsap“ programėlę, derino žemės ūkio techniko navigacijų pirkimo sąlygas, kad nepažįsta asmens vardu „A.“, pravarde „(duomenys neskelbtini)“, tokie asmenys nėra žinomi, kad ikiteisminio tyrimo metu atpažino B. iš nuotraukos, ir kad B. sakė, jog draugas prašė parduoti, nes yra išvykęs, o jis kaip tarpininkas. Be to, nors liudytojas nurodė, kad nuteistasis atvažiavo sidabrinės spalvos automobiliu, o apeliaciniame skunde teigiama, kad nuteistasis atvyko ne juodos spalvos automobiliu „Skoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau būtent slapto sekimo metu daryti vaizdo įrašai pavirtina, kad nuteistasis atvyko būtent juodos spalvos automobiliu „Skoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Ir nors skunde teigiama, kad liudytojas patvirtino, jog perduota įranga buvo ne nauja, tačiau iš byloje esančių vaizdo įrašų, darytų slapto sekimo metu, matyti, jog nuteistasis perduota liudytojui maišą, o šis, net nepatikrinęs, jį įsideda į savo automobilio bagažinę, kas taip pat sudaro pagrindą manyti, jog liudytojas galėjo žinoti apie nuteistojo perduoto maišo turinį, kas taip pat sudaro pagrindą abejoti ir liudytojo parodymais, jog nuteistojo vardą ir pavardę sužinojo tik policijos komisariate.

24. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos ištirti ir įvertinti, apeliacinės instancijos aukščiau aptarti baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad R. B. 2022 m. kovo 25 d. įsibrovė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ aptvertą ir saugomą teritoriją ir iš teritorijoje laikomos žemės ūkio technikos pagrobė bei sugadino svetimą turtą, todėl apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o skundžiamas nuosprendis šioje dalyje paliekamas galioti pilna apimtimi, kaip teisėtas ir pagrįstas.

Dėl bausmės

25. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas bausmę skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Teismas, skirdamas bausmę, taip pat atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę (BK 61 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas bausmę keičia tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai neteisingą bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-456/2013, Nr. 2K-7-648/2019).

26. Pirmosios instancijos teismas R. B. už visus nusikaltimus paskyrė griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, jos dydžius nustatydamas didesnius nei minimalius, tačiau ženkliai mažesnius nei vidurkis: už BK 178 straipsnio 3 dalyje numatytus nusikaltimus (dvi veikos) – po 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę (BK 50 straipsnio 2 dalis, 178 straipsnio 3 dalis), už BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus (dvi veikos) – po 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę (BK 50 straipsnio 2 dalis, 187 straipsnio 1 dalis), už BK 300 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą – 1 metų laisvės atėmimo bausmę (BK 50 straipsnio 2 dalis, 300 straipsnio 2 dalis).

27. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam R. B. bausmę, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, kad R. B. baigtus nusikaltimus padarė tiesiogine tyčia, suvokdamas daromų veikų pavojingumą ir norėdamas taip veikti, kad nusikaltimai, numatyti BK 178 straipsnio 3 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje, padaryti siekiant materialinės naudos, taip pat kad R. B. anksčiau teistas (9 t., b. l. 113–118), baustas administracine tvarka (9 t., b. l. 111–112), gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų įskaitose neįrašytas (9 t., b. l. 137, 140). Taip pat pirmosios instancijos teismas, skirdamas R. B. bausmę, pagrįstai įvertino ir tai, kad jis nedirba (9 t., b. l. 107), turto neturi (9 t., b. l. 110), praeityje ne kartą buvo teistas už turtinius nusikaltimus, kas sudarė pagrįstą pagrindą nuteistajam už kiekvieną nusikaltimą skirti griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, dydžius nustatant ženkliai mažesnius už vidurkį. Pažymėtina, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Pastarųjų aplinkybių pagrindu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam už nusikaltimus skyrė sankcijoje numatytas griežčiausios rūšies bausmes – terminuotą laisvės atėmimą, už nusikaltimus nustatydamas mažesnius už sankcijos vidurkį dydžio laisvės atėmimo bausmes. Šioje dalyje taip pat pažymėtina, kad parinkdamas nuteistajam bausmių rūšis bei nustatydamas jų rūšis, pirmosios instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje neteisingai nurodė, kad R. B. padarė du apysunkius ir vieną nesunkų nusikaltimą, kadangi R. B. nagrinėjamu atveju teisėtai ir pagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas už trijų apysunkių ir dviejų nesunkių nusikaltimų padarymą. Įvertinus tai, kad aptartas netikslumas neįtakojo skundžiamo nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo, nurodytas netikslumas apeliacinės instancijos teismo netaisytinas.

28. Apeliacinės instancijos teismas taip pat įvertina tai, jog remiantis Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašu, R. B. praeityje Lietuvos Respublikoje teistas keturis kartus (teistumas išnykęs) daugiausiai už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas baudos ir terminuoto laisvės atėmimo bausmėmis, Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi pripažintas bei suderintas Lenkijos Respublikos Suvalkų rajono teismo 2022 m. gruodžio 16 d. nuosprendis ir nuteistajam nustatyta 2 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, R. B. 2024 m. gegužės 21 d. paleistas iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo lygtinai prieš terminą su intensyvia priežiūra, taip pat du kartus teistas ir užsienio valstybėse (Danijoje ir Švedijoje), o Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 10 d. nutartimi, pakeista Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gegužės 7 d. nutartimi, nutarta R. B. perduoti Danijos Karalystei baudžiamajam persekiojimui vykdyti pagal baudžiamojoje byloje išduotą Europos arešto orderį dėl Danijos Karalystėje nuo 2018 m. balandžio 5 d. iki 2018 m. balandžio 6 d. įvykdytų vagysčių po neteisėto patekimo į privačią valdą (9 t., b. l. 113–118). Taip pat įvertintina ir tai, kad remiantis Administracinių nusižengimų registro išrašu, R. B. nėra sumokėjęs visų paskirtų baudų (9 t., b. l. 111–112). Visos šios aptartos aplinkybės tik patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, jog nuteistasis išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro, ankstesniais teismų sprendimais skirtos bausmės teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo, nuteistasis nekeičia savo gyvenimo būdo, susiformavusios neigiamos asmenybės orientacijos, nesistengia stoti į dorą ir sąžiningą kelią bei yra linkęs nusikalsti, dėl ko pirmosios instancijos teismo parinktos bausmių rūšys bei nustatyt jų dydžiai yra teisėti bei pagrįsti. Taip pat apylinkės teismas, bendrindamas nuteistajam už atskirus nusikaltimus paskirtas bausmes, tinkamai taikė BK 63 straipsnio nuostatas ir bausmių bendrinimo klaidų nepadarė, juo labiau, kad buvo taikomi nuteistajam palankesni bausmių bendrinimo būdai – apėmimas ir dalinis sudėjimas.

29. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybei bei tai, kad R. B. yra vedęs, turi šeimą, nusikalstamas veikas padarė teistumui išnykus, nusprendė atidėti R. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą BK 75 straipsnio 2 dalies pagrindu, priėjęs išvados, jog yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metų laikotarpiui, nuteistąjį R. B. įpareigojant per visą bausmės vykdymo laiką dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 05 val., jei tai nesusiję su darbu. Aukštesnysis teismas taip pat atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas nuteistojo asmenybę ir nusikalstamas veikas charakterizuojančias aplinkybes sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nuteistajam R. B. paskirtos bausmės tikslai šiuo atveju dar gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl skundžiamas nuosprendis dalyje dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo ir teisėtas bei apgrįstas, o nustatytas bausmės vykdymo atidėjimo terminas bei paskirti įpareigojimai yra proporcingi nuteistojo įvykdytų nusikalstamų veikų pobūdžiui ir pavojingumui. Pažymėtina, kad bausmė yra prievartos priemonė (BK 41 straipsnio 1 dalis), o pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių ar kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia humaniškumo principą, taip formuojamas nebaudžiamumo įspūdis ir sudaromos prielaidos menkinti baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, jas pažeisti pakartotinai, kas yra nesuderinama su baudžiamojo proceso tikslais.

30. Įvertinus visas aukščiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, atmestinas ir apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam R. B. už nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 2 dalyje, turėjo skirti švelnesnio pobūdžio bausmę, kadangi nustatyta, jog skundžiamu nuosprendžiu visos tiek padarytas nusikalstamas veikas, tiek pačio nuteistojo asmenybę charakterizuojančios aplinkybės buvo įvertintos tinkamai. Šioje dalyje pažymėtina ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti ir su pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje nebuvo nustatyta nuteistojo R. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių.

31. Vien tai, kad nuteistasis pripažino savo kaltę dėl minėto nusikaltimo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nesudaro pagrindo švelnesnės bausmės skyrimui. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Teismų praktikoje ši aplinkybė pripažįstama, kai nustatomi du jos aspektai: pirma, kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką; antra, kaltininko nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Nesant reikalaujamų požymių visumos, ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė negali būti konstatuota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-107-511/2025).

32. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra kaltinamojo asmeninės valios aktas, kai kaltininkas savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Sprendžiant dėl šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar jo parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-281-942/2018). Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai jis kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (atlygina žalą, teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.). Nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau, ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-42-976/2025, 2K-107-511/2025).

33. Baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistasis R. B. ikiteisminio tyrimo metu parodymus duoti atsisakė ir tik baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme 2025 m. gegužės 15 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu, ištyrus visus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, duodamas parodymus nurodė, kad yra kaltas tik dėl vairuotojo dokumento. Teisėjų kolegija nekvestionuoja nuteistojo teisės tylėti ir (ar) atsisakyti duoti parodymus, nes asmens apsisprendimas dėl parodymų (ne)davimo ir jų turinio yra sudedamoji teisės į gynybą dalis, tačiau, sprendžiant dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės konstatavimo, į nuteistojo poziciją procese ir jo parodymų turinį turi būti atsižvelgiama. Nagrinėjamu atveju yra pagrindas pripažinti, kad R. B. savo kaltę dėl nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 2 dalyje, pripažino ne savanoriškai, o dėl byloje surinktų įrodymų.

34. Nors kaip minėta pirmosios instancijos teisme R. B. prisipažino dėl BK 300 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo, taip pat nuteistojo gynėjas pirmosios instancijos teisme baigiamųjų kalbų metu ir apeliaciniame skunde deklaravo, kad nuteistasis ir nuoširdžiai gailisi, vis dėlto teisėjų kolegijos vertinimu pirmiau minėtas nuteistojo procesinis elgesys ikiteisminio tyrimo metu, duotų parodymų turinys neprisidėjo prie greito ikiteisminio tyrimo atlikimo, padarytų nusikalstamų veikų ištyrimo, tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo. Nuteistasis savo parodymus derino prie proceso eigoje surinktų įrodymų, nevertino savo veiksmų kritiškai, todėl nuteistojo gynėjo deklaruotas nuteistojo gailėjimasis dėl BK 300 straipsnio 2 dalyje padaryto nusikaltimo nebuvo nuoširdus. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nurodytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, nėra, daryti kitokias išvadas teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo.

35. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų sunkumą bei pobūdį (nuteistasis tyčia padarė tris apysunkius ir du nesunkius nusikaltimus, padarytos nusikalstamo veikos nebuvo atsitiktinės), paties nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, sprendžia, jog šiuo atveju dar švelnesnė bausmė, nei nuteistajam paskyrė pirmosios instancijos teismas, neatitiktų teisingumo bei proporcingumo reikalavimų, ja nebūtų pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai, juo labiau, kad nuteistajam paskirtos 3 metų laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metų laikotarpiui kartu su pakankamai minimaliais įpareigojimais. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistajam R. B. skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė yra teisėta ir pagrįsta, todėl bausmę keisti nėra teisinio pagrindo.

Dėl civilinių ieškinių

36. Baudžiamojoje byloje civilinis ieškovas (duomenys neskelbtini) pareiškė civilinį ieškinį 11 232,32 eurų sumai, kurią atlygindamas žalą dėl įvykusio nusikaltimo, išmokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Taip pat civilinis ieškovas (duomenys neskelbtini) pareiškė civilinį ieškinį 30 017,56 eurų sumai, kurią, atlygindamas žalą dėl įvykusio nusikaltimo, išmokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, jo aprašomojoje dalyje pasisakė dėl minėtų civilinių ieškinių, nurodydamas, kad ieškiniai yra tenkintini, priteisiant juos iš R. B. ir kito skundžiamu nuosprendžiu nuteisto asmens solidariai 11 232,32 eurų civiliniam ieškovui (duomenys neskelbtini) ir iš R. B. 30 017,56 eurų civiliniam ieškovui (duomenys neskelbtini).

37. Vis dėlto, pirmosios instancijos teismas aukščiau aptartų civilinių ieškinių klausimo iš esmės neišsprendė, kadangi dėl jų iš viso nepasisakė skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacine tvarka nagrinėjamas yra tik nuteistojo R. B. gynėjo skundas. BPK 320 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. To paties straipsnio 4 dalyje imperatyviai įtvirtinta, jog pabloginti be kita ko nuteistojo padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai ir ne daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas civilinių ieškinių klausimo neišsprendė ir dėl šio nuosprendžio nei prokuroro, nei civilinių ieškovų apeliacinių skundų nepateikta, todėl šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas taip pat negali išspręsti civilinių ieškinių klausimo, priešingu atveju būtų pažeistas imperatyvus BPK 320 straipsnio 4 dalies reikalavimas. Pažymėtina, kad toks procesinis sprendimas neužkerta kelio ir civiliniams ieškovams dėl šioje baudžiamojoje byloje pareikštų civilinių ieškinių kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo R. B. gynėjo advokato Mindaugo Vagonio apeliacinį skundą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjos Odeta GruodienėLina LesinskienėAušra Vingilė