- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-09-05
- Bylos Nr.
- 2S-681-368/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-35-3-01254-2017-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Mockevičius
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų K. D. ir Š. D. atskirąjį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1953-766/2017.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovai K. D. ir Š. D. pateikė teismui ieškinį dėl testamento pripažinimo negaliojančiu atsakovei V. D., trečiasis suinteresuotas asmuo Radviliškio 1-asis notarų biuras. Nurodė, kad K. D. ir Š. D. yra broliai, jų mama D. D. mirė (data neskelbtina), nuo tada ieškovai tapo našlaičiais. Ieškovų mama buvo testatorės S. M. duktė, t. y. testatorė buvo ieškovų močiutė iš mamos pusės. Ieškovų močiutė S. M. mirė (data neskelbtina) dieną. Pagal 2014 m. kovo 13 d. sudarytą testamentą S. M. savo turtą buvo palikusi A. M. Šis testamentas šiuo metu yra negaliojantis, nes testatorė vėliau sudarė kitą testamentą, kuriuo visą savo turtą paliko atsakovei. Prašė teismo pripažinti vėliau sudarytą testamentą negaliojančiu, atleisti juos nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ir išduoti teismo leidimą, kuriuo pagrindu jie galėtų gauti visą informaciją, susijusią su testatorės S. M. gydymu nuo 2014 m. kovo 13 d. iš Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos.
Radviliškio rajono apylinkės teismas 2017 m. gegužės 29 d. nutartimi įpareigojo ieškovus pašalinti ieškinio trūkumus. Nurodė, kad ieškovai nepateikė teismui: 1) duomenų, patvirtinančių jų turtinę padėtį, jog būtų galima spręsti klausimą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo; 2) įrodymų apie tai, jog būdami mirusiosios S. M. įpėdiniais, kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo; 3) duomenų apie kitus galimus įpėdinius; 4) dokumentų, patvirtinančių ieškovų giminystės ryšį su palikėja; 5) įrodymų, kad į bylą įtraukta būtent 1-ojo notarų biuro notarė, gali būti suinteresuota šios bylos baigtimi. Teismas taip pat nurodė, kad pagrindinis ieškinio reikalavimas yra neaiškus ir nekonkretus, be to, byloje nepateikta tiek ieškinio ir jo priedų kopijų, kiek ieškinyje nurodyta šalių.
Ieškovai pateikė patikslintą ieškinį. Nurodė, kad jie buvo nuvykę į Radviliškio 1-ąjį notarų biurą, kur jie buvo informuoti, kad mirusioji S. M. iš tiesų buvo sudariusi naują testamentą, kuriuo vienintelė įpėdinė yra atsakovė ir būtent atsakovė yra pateikusi visus reikalingus dokumentus palikimo priėmimui, tačiau notarė kategoriškai atsisakė pateikti S. M. testamento, kuriuo kopijos ir nurodė, kad visą šią informaciją pateiks tik teismui, pastarojo nurodymu. Ieškovai, patikslindami ieškinį, pridėjo papildomai įrodymus: 1) dokumentus, patvirtinančius ieškovų giminystės ryšį su palikėja (23-29 b. l.); 2) duomenis, patvirtinančius jų turtinę padėtį (30-31 b. l.).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Radviliškio rajono apylinkės teismas 2017 m. birželio 9 d. nutarė ieškovų K. D. ir Š. D. ieškinį atsakovei V. D., trečiajam asmeniui Radviliškio 1-ojo notarų biurui laikyti nepaduotu ir jį su priedais grąžinti ieškovams.
Teismas nurodė, kad ieškovai per teismo nustatytą terminą pateikė tik giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus, duomenis apie sunkią turtinę padėtį ir gaunamas išmokas, tačiau pagrindinio dokumento - 2014 metų spalio 23 dienos testamento, kurį ieškovai ginčija ir prašo pripažinti negaliojančiu, nepateikė. Teismas pažymėjo, jog nors ieškovai patikslintame ieškinyje ir nurodo, kad Radviliškio rajono 1-asis notarų biuras atsisakė jiems pateikti testamento kopiją, tačiau tai patvirtinančių duomenų nepateikė, todėl sprendė, kad ieškovai per teismo nustatytą terminą nepašalino visų nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Skųsdami Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 19 d. nutartį, apeliantai (ieškovai) K. D. ir Š. D. prašo minėtą nutartį panaikinti ir priimti ieškinį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1.Radviliškio rajono apylinkės teismo nutartis yra nepagrįsta, nemotyvuota ir todėl turi būti panaikinta kaip neteisėta. Pateikiant ieškinį Radviliškio rajono apylinkės teismui, nurodė, kad siekė gauti iš Radviliškio 1-ojo notarų biuro S. M. testamento kopiją, tačiau to padaryti nepavyko, nes notarės kategoriškai atsisakė jį išduoti. 2017-06-23 dieną nuvyko į Radviliškio I-ąjį notarų biurą su prašymu gauti 2014-10-23 dienos S. M. sudaryto testamento kopiją, tačiau jiems kategoriškai buvo nurodyta, kad kopijos niekada negaus, nes jos teikiamos tik teismui. Buvo patikinti, kad per 10 dienų tokia notarų biuro pozicija jiems bus išdėstyta raštu. Mano, jog tokiu atveju egzistuoja keista situacija - jie į teismą negali kreiptis neturėdami kopijos, o kopijos išduodamos tik teismui prašant, taip užkertant kelią pagrįstiems ieškiniams pasiekti teismą.
6.2. Vadovaujantis LR CPK 160 str. 1 d. 5 p. teismas gali įpareigoti byloje dalyvaujančius asmenis pateikti teismui tik tuos įrodymus, kuriuos jie turi ir kuriais jie remiasi. Šiuo atveju teismui nurodė kokio dokumento neturi ir netgi paprašė teismo leidimo tikslu gauti būtent tą dokumentą.
6.3. Teismas savo nutartyje neišdėstė motyvų kodėl atsisako padėti ieškovams gauti jų neturimą ir bylai būtiną dokumentą, t. y. S. M. sudaryto testamento, kuriuo paliko visą savo turtą atsakovei, kopiją. LR CPK 160 str. 1 d. 6 p. numato teismo pareigą savo iniciatyva rinkti įrodymus. Mano, kad Radviliškio rajono apylinkės teismas nevykdė šios savo pareigos, dėl šios priežasties Radviliškio rajono apylinkės teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliantų (ieškovų) Š. D. ir K. D. atskirasis skundas tenkintinas iš dalies
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir apskųstos dalies pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, neperžengdamas atskirojo skundo ribų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovai kreipėsi į teismą dėl testamento pripažinimo negaliojančiu atsakovei V. D., trečiajam suinteresuotam asmeniui 1-ajam notarų biurui. Apeliantų teigimu, pradiniu 2014 m. kovo 13 d. testamentu, sudarytu Radviliškio rajono 2-jame notarų biure, palikėjos turtas buvo paliktas vienam asmeniui, t. y. A. M., tačiau vėlesniu, tikėtinai 2014-10-23 testamentu, sudarytu 1-ajme notarų biure, turtas buvo paliktas kitam asmeniui – atsakovei V. D. Apeliantai abejoja išreikšta testatorės valia, todėl kreipėsi į teismą dėl testamento pripažinimo negaliojančiu. Radviliškio rajono apylinkės teismas 2017 m. gegužės 29 d. nutartimi nustatė ieškovams terminą trūkumams pašalinti. Ieškovai pateikė patikslintą ieškinį ir pridėjo papildomus priedus prie ieškinio. Pirmosios instancijos teismas 2017 m. birželio 19 d. nutartimi nusprendė, jog ne visi trūkumai yra pašalinti, todėl laikė ieškinį nepaduotu ir grąžino jį padavusiems asmenims.
Apeliantai kelia klausimą dėl teismo nutarties, kuria jų ieškinys laikytas nepaduotu, pagrįstumo. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas akcentavo, jog ieškovai nepašalino visų 2017 m. gegužės 29 d. nutartyje nurodytų trūkumų, t. y. prie ieškinio nepridėjo pagrindinio dokumento – 2014 m. spalio 23 d. testamento, kurie jie prašo pripažinti negaliojančiu kopijos, tačiau būtent šio testamento kopiją I-ojo notarų biuro notarė atsisakė jiems išduoti, nurodydama, kad tokia kopija gali būti pateikiama tik teismui. Apeliantai tuo pačiu nurodo, kad jų nuomone, taip yra užkertamas kelias ieškiniui pareikšti, nes jie į teismą negali kreiptis neturėdami kopijos, o kopijos išduodamos tik teismui prašant. Be to, CPK 160 straipsnio 1 dalies 5 punktas nurodo, kad teismas gali įpareigoti byloje dalyvaujančius asmenis pateikti teismui tik tuos įrodymus, kuriuos jie turi ir kuriais jie remiasi, o CPK 160 straipsnio 1 dalies 6 punktas suteikia teismui teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantų argumentais iš dalies sutinka.
Lietuvos Respublikos CPK 115 straipsnio 2 dalis numato, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti. Ieškinio trūkumų šalinimo instituto paskirtis yra sudaryti galimybę į teismą besikreipiančiam asmeniui ištaisyti ieškinio trūkumus, teismui neatsisakant priimti su trūkumais pateikto ieškinio. Kita vertus, trūkumų šalinimo institutas neturi būti taikomas formaliai (Lietuvos Apeliacinio teismo 2016 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1340-180/2016).
Proceso įstatymo keliami reikalavimai tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką nėra savitiksliai procesiniai reikalavimai. Šie du (pagrindiniai) ieškinio elementai identifikuoja ieškinį, apibrėžia bylos nagrinėjimo teisme ribas, be to, sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus. Kita vertus, kaip yra nustatyta ir pačiame proceso įstatyme (Civilinio proceso kodekso 115 straipsnio 4 dalis) bei pripažįstama kasacinio teismo jurisprudencijoje (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010), tam tikri ieškinio, įskaitant jo pagrindą ir (ar) dalyką, netikslumai, kurie patys savaime neeliminuoja galimybės pradėti teisminį procesą, neturėtų tapti kliūtimi priimti reiškiamą ieškinį ir pradėti civilinę bylą. Svarbu, kad, pirma, būtų galima suprasti, kokių materialinių teisinių pasekmių yra siekiama reiškiamu, nors ir ne visai aiškiu (konkrečiu), ieškiniu, ir kokiomis faktinėmis aplinkybėmis yra grindžiama tokių pasekmių kilimo būtinybė. Kitaip tariant, turi būti aiškūs ieškinio dalykas ir jo faktinis pagrindas, kurie, kaip jau buvo nurodyta, apibrėžia bylos nagrinėjimo teisme ribas. Antra, vėlesnis (turint omenyje pasirengimo nagrinėti bylą teisme stadijoje) ieškinio netikslumų pašalinimas iš esmės ieškinio nekeistų ir nebūtų procesinė staigmena priešingai ginčo šaliai, kuri parengiamojoje bylos proceso stadijoje gali būti įpareigota atsiliepti į nors ir ne visai tiksliai apibrėžtą, bet pakankamai identifikuojamą ieškinį. Kaip pažymima Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje, įstatyme įtvirtinti formalūs procesiniai reikalavimai ieškiniui taip pat nepaneigia teisėjo pareigos kiekvienu konkrečiu atveju juos ieškiniui taikyti taip, kad būtų užtikrinta tinkama pusiausvyra tarp teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo ir efektyvaus teismo proceso. Nors civilinio proceso įstatymo nuostatos ieškiniui nustato daug formalių reikalavimų, tačiau iš esmės ieškinį sudaro du reikalavimai - ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas. Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą ieškovas ieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinį ieškinio pagrindą), bei savo reikalavimą (ieškinio dalyką) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktuose įtvirtintos ieškinio turinio dalys, ieškovo reikalavimas ir jo pagrindimas, vadinamos ieškinio elementais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1).
Pirmosios instancijos teismas, laikydamas ieškinį nepaduotu ir nutardamas grąžinti jį padavusiems asmenims, nurodė, kad ieškovai nepašalino visų 2017 m. gegužės 29 d. nutartyje nurodytų trūkumų, t. y. prie ieškinio nepridėjo pagrindinio dokumento – 2014 m. spalio 23 d. testamento, kurie jie prašo pripažinti negaliojančiu kopijos.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, remiantis CPK normomis, reglamentuojančiomis trūkumų šalinimo institutą, kasacinio teismo išplėtotą trūkumų šalinimo instituto taikymo praktiką, ieškovų pateiktame pradiniame ieškinyje yra suformuluotas aiškus ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas. Tiek iš ieškinio, tiek iš patikslinto ieškinio turinio galima suprasti, jog ieškovai nesutinka dėl mirusiosios S. M. testamentu išreikštos valios - dėl viso turto palikimo atsakovei, kai prieš tai sudarytu 2014 m. kovo 13 d. testamento kopijos matyti, kad visas palikėjos turtas paliktas kitam asmeniui. Tačiau, pirmosios instancijos teismas, laikydamas ieškinį nepaduotu, 2017 m. birželio 9 d. nutartyje nurodė, kad ieškovai nepateikė teismui pagrindinio dokumento – testamento, kurį prašo pripažinti negaliojančiu kopijos. Ieškovai apeliaciniame skunde nurodo, kad ginčijamo testamento kopija notarė gali išduoti tik pačiam teismui prašant.
Pažymėtina, kad ieškovai, negalėdami kartu su ieškiniu pateikti jame reiškiamo reikalavimo patvirtinančius įrodymus, turi teisę kreiptis į teismą su prašymu išreikalauti įrodymus, taip pat prašyti išduoti liudijimą apie teisę gauti įrodymus (CPK 135 straipsnio 2 dalis, 199 straipsnio 4 dalis). Be to, vadovaujantis CPK 160 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjas, įgyvendindamas CPK 159 straipsnyje nustatytas teismo posėdžio pirmininko pareigas, byloje dalyvaujančių asmenų prašymu gali išreikalauti iš kitų asmenų įrodymus, kurių dalyvaujantys byloje asmenys negali gauti.
Šiuo atveju, ieškovai pradiniame ieškinyje nenurodė, kad negali gauti jiems reikimo dokumento – naujai sudaryto testamento, kuriuo mirusiosios turtas paliktas atsakovei, kopijos, tačiau prašė teismo išduoti jiems teismo leidimą, kurio pagrindu jie galėtų gauti visą informaciją, susijusią su S. M. gydymu nuo 2014 m. kovo 13 d. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad šį reikalavimą ieškovai suformulavo neaiškiai ir nekonkrečiai, tačiau pirmosios instancijos teismas, matydamas, jog ieškovai suprantamai suformulavę ieškinio dalyką ir pagrindą, neprašė teismo išreikalauti reikiamo dokumento iš notarinės kontoros, ieškovams to 2017 m. gegužės 29 d. nutartyje, nustatydamas ieškovams terminą trūkumams šalinti, nepasiūlė bei neišaiškino, kad tokią galimybę ieškovams suteikia CPK 199 straipsnis. Pastebėtina ir tai, jog pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad pagrindinis ieškinio reikalavimas yra neaiškus ir nekonkretus, taip pat, neišaiškino ieškovams dėl galimybės kreiptis teisinės pagalbos (į privatų advokatą ar Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą).
Apibendrinus nustatytas aplinkybes, išdėstytus argumentus ir išvadas, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, 2017 m. gegužės 29 d. nutartyje tinkamai nesuformulavęs ieškinio trūkumų, ieškovams neišaiškinęs procesinių teisių, kad jie gali prašyti teismo šį dokumentą išreikalauti iš notarinės kontoros (CPK 199 straipsnis), taip pat nepasiūlęs ieškovams kreiptis teisinės pagalbos, nepagrįstai atsisakė priimti apeliantų ieškinį. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas,
nutaria:
Atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 19 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.