Kauno apygardos teismo sprendimas

Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. ATP-170-810/2017

2017 m. vasario 20 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Dambrauskienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – Institucija) viršininko apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 12 d. nutarimo D. D. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. D. administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį surašytas už tai, kad jis 2016 m. gruodžio 4 d., 22.26 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę BMW 320, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekiltų pavojus kitų asmenų turto saugumui, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, važiuojamosios dalies būklę, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės ir atsitrenkė į automobilių savitarnos plovyklos konstrukciją. Eismo įvykio metu buvo apgadinta plovyklos konstrukcija ir transporto priemonė. Padaręs turtinę žalą ir nesant nukentėjusiojo asmens įvykio vietoje, apie eismo įvykį nepranešė nei policijai, nei nukentėjusiajam ir iš eismo įvykio vietos nuvažiavo.Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 12 d. nutarimu teisena dėl administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, nutraukta, nenustačius D. D. veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties.Institucijos atstovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 12 d. nutarimą, pripažinti D. D. padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 1 dalyje, 426 straipsnio numatytus nusižengimus ir nubausti jį šių straipsnių sankcijos ribose.Apeliantas nesutinka su Kauno apylinkės teismo nutarimu, kuriuo buvo nutraukta administracinio teisės pažeidimo byla, nenustačius D. D. veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, apie aptariamą eismo įvykį 2016 m. gruodžio 6 d. pranešė plovyklos vadovas Ž. J., peržiūrėjęs vaizdo kamerų įrašus. Iš vaizdo medžiagos matosi, kaip 2016 m. gruodžio 4 d., 22.26 val., į plovyklą įvažiuoja BMW 320 automobilis, kurio vairuotojas bando įvažiuoti į plovyklą, tačiau esant slidžiai kelio dangai automobilis slysta ir trenkiasi į pastato konstrukciją. Automobilis puse korpuso įvažiuoja į plovyklą, apsisuka ir staigiai pasišalina iš eismo įvykio vietos. Pradėjus bylos tyrimą, nustatyta, kad minėta transporto priemonė priklauso M. G., kuris paaiškino, kad transporto priemonę buvo davęs naudotis D. D.. 2016 m. gruodžio 7 d. į Instituciją atvyko nepilnametis E. K., gimęs (duomenys neskelbtini), kuris pareiškė, kad tai jis 2016 m. gruodžio 4 d. savavališkai paėmė ir vairavo automobilį BMW, su kuriuo padarė eismo įvykį. E. K. buvo įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, tačiau jis surašė paaiškinimą, kad vairuodamas automobilį atsitrenkė į plovykloje esantį apšvietimo stulpą. Kaip matyti, šis asmuo akivaizdžiai nežinojo eismo įvykio aplinkybių, aiškindamas, kad apšvietimo stulpas buvo 30 cm storio ir jis stovėjo aikštelėje prie plovyklos. E. K., nebūdamas eismo įvykio dalyviu, taip pat nurodė, kad po atsitrenkimo į plovyklą neįvažiavo, o nuo smūgio nuslydęs į šoną išvažiavo iš aikštelės. Tačiau apžiūrėjus transporto priemonę, nustatyta, kad priekinis bamperis, ties dešiniu žibintu, yra deformuotas, apgadinimai atsiradę neseniai, jie atitinka atsitrenkimo į plovyklos konstrukciją aukštį bei pobūdį. Dėl išdėstytų priežasčių Institucijos atstovas yra įsitikinęs, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutarė nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną D. D. atžvilgiu, kadangi jo kaltė dėl eismo įvykio metu apgadinto turto ir pasišalinimo iš eismo įvykio vietos yra akivaizdžiai konstatuota byloje surinktais įrodymais.Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Institucijos atstovo apeliacinis skundas netenkintinas.Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (toliau – ANKPĮĮTĮ) 2 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. To paties įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse (toliau – ANK) numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė.Nagrinėjamu atveju D. D. inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų perkvalifikavimo klausimas pagal ANK nesprendžiamas, nes skundžiamu nutarimu teisena dėl administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, nutraukta, nenustačius D. D. veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties. Apygardos teismui nenustačius teisinio pagrindo naikinti priimtą sprendimą, šiuo atveju teisena vyksta pagal iki 2016 m. balandžio 1 d. galiojusį ATPK (ANKPĮĮTĮ 5 straipsnio 4 dalis).Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šioje administracinio teisės pažeidimo byloje nėra nustatyta objektyvių ir neginčytinų duomenų, galinčių įrodyti D. D. kaltę padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus. Nutraukdamas administracinio teisės pažeidimo bylą teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, išsamiai nurodė, kodėl jie patikimai nepagrindžia D. D. kaltės padarius jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus ir tokiu būdu padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.Tuo tarpu apeliaciniame skunde Institucijos atstovas, nurodydamas, kad nesutinka su priimtu procesiniu sprendimu ir bandydamas paneigti liudytojo E. K. parodymus, kad automobilį nagrinėjimo pažeidimo padarymo metu vairavo jis, apeliaciniame skunde nepateikė jokių duomenų, kurie galėtų pagrįsti aplinkybę, kad iš tikrųjų automobilį vairavo D. D.. Apeliaciniame skunde nėra nurodyta jokių naujų argumentų, dėl kurių skundžiamame nutarime nebūtų pasisakęs apylinkės teismas ir kurie sudarytų pagrindą pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar abejoti priimto nutarimo teisėtumu ir pagrįstumu.Pabrėžtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra neabejotinai konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Šiuo atveju D. D. gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį tik nustačius teisiškai reikšmingą aplinkybę, kad nagrinėjamo įvykio metu jis vairavo transporto priemonę.Tačiau nagrinėjamoje byloje ginčytina aplinkybė, kad būtent D. D. eismo įvykio metu vairavo minėtą transporto priemonę ir pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, nėra nustatyta. D. D. nuo administracinio teisės pažeidimo tyrimo pradžios nuosekliai teigė, kad eismo įvykio metu minėto automobilio nevairavo, automobilio raktelius be jo žinios paėmė ir su automobiliu išvažiavo E. K.. D. D. parodymai buvo nuoseklūs, jo nurodytas detalias automobilio raktelių paėmimo aplinkybes patvirtino ir teismo posėdyje apklaustas E. K..Nors Institucijos atstovo skunde abejojama E. K. parodymų tikrumu, manant, kad automobilio jis iš tikrųjų nevairavo, todėl negali nurodytų tikslių eismo įvykio aplinkybių, tačiau, kaip teisingai nurodoma skundžiamame nutarime, jo nurodytos eismo įvykio aplinkybės neprieštarauja vaizdo įraše užfiksuotiems duomenims. Aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas itin kruopščiai ir išsamiai ištyrė nurodytą įvykio versiją, ją objektyviai patikrino, lygindamas D. D. parodymus su liudytojų nurodytomis aplinkybėmis, taip pat byloje surinktų rašytinių įrodymų pagrindu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pagrįstai konstatavo, kad byloje nėra surinkta jokių D. D. kaltę vairavus transporto priemonę pagrindžiančių įrodymų. Tokių įrodymų nepateikta ir administracinį teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos apeliaciniame skunde.Pažymėtina, kad asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Šiuo atveju Institucijos atstovo pozicija grindžiama tik prielaidomis dėl eismo įvykio aplinkybių, todėl sprendžiant D. D. administracinės atsakomybės klausimą, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, kad apylinkės teismas teisingai ir pagrįstai nutarė administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį D. D. atžvilgiu nutraukti, naikinti šį procesinį sprendimą Institucijos atstovo apeliacinio skundo argumentais nenustatyta jokio objektyvaus pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 12 d. nutarimą nepakeistą ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.