- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-03-02
- Bylos Nr.
- e2-2319-592/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-30455-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Igoris Kasimovas
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Nekilnojamojo turto valdymas“
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Igoris Kasimovas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Nekilnojamojo turto valdymas“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės 456,58 Eur skolą, 31,33 Eur delspinigius, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė nurodė, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa–kavinės patalpos, esančios (duomenys neskelbtini). Šiuo atveju tarp šalių nebuvo sudaryta individuali rašytinė šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutartis, tačiau tokia sutartis laikoma sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas. Atsakovė nemokėjo už suvartotą šilumos energiją, todėl už laikotarpį nuo 2018 m. spalio mėnesio iki 2020 liepos mėnesio susidarė 456,58 Eur skola. Atsakovei taip pat paskaičiuoti 31,33 Eur delspinigiai.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriame prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad atsakovė jokia forma nėra nesudariusi sutarties su ieškove dėl šilumos energijos pirkimo–pardavimo, todėl ji neturi prievolės mokėti už patalpoms tiektą šilumos energiją. Ieškovė nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.384 straipsnio 1 dalimi, nes ši norma taikoma fiziniams asmenims, o atsakovė yra juridinis asmuo. Atsakovė taip pat nesutinka su ieškovės reikalavimu dėl delspinigių priteisimo, nes tarp šalių nėra sudarytos rašytinės sutarties, o Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos“ taikomas tik gyventojams, o ne juridiniams asmenims. Atsakovė taip pat nesutinka su reikalavimu priteisti iš atsakovės 90 Eur už teisines paslaugas. Atkreipė dėmesį, kad byla yra nesudėtinga, nereikalaujanti specialiųjų žinių, joje sprendžiami nesudėtingi materialinės teisės klausimai, ieškinys yra nedidelės apimties, ieškovė pateikė nedidelės apimties rašytinius įrodymus, šabloniškas, nebuvo reikalingos didelės laiko sąnaudos.
Šalies argumentai
Ieškovė pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad šilumos tiekimo sutartis pagal patvirtintas standartines sąlygas konkliudentiniais veiksmais yra sudaroma ne tik su buitiniu vartotoju, bet ir su juridiniu asmeniu. Pažymėjo, kad atsakovei delspinigiai skaičiuojami, vadovaujantis Energetikos ministro 2012 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. 1-155 patvirtintu Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių standartinių sąlygų aprašą. Šio aprašo 36¹ punkte nustatyta, kad sutartyje nustatytu terminu neatsiskaičius už suvartotą šilumos energiją, šilumos vartotojui gali būti skaičiuojami iki 0,02 proc. dydžio delspinigiai nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Ieškovės teigimu, jos prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė tiekia šilumos energiją negyvenamajai patalpai–kavinės patalpoms, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančioms (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro duomenimis, minėtos patalpos nuosavybės teise priklauso atsakovei. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, patalpa šildoma naudojant centrinį šildymą iš centralizuotų sistemų. Atsakovė neatsiskaitė už laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2020 m. liepos 31 d. į patalpą patiektą šilumos energiją, todėl susidarė 456,58 Eur skola.
Dėl skolos už patiektą šilumos energiją
Atsakovė byloje teigia, kad ji nėra sudariusi su ieškove sutarties dėl šilumos energijos pirkimo–pardavimo, todėl jai neatsirado prievolė mokėti už patalpoms tiektą šilumos energiją. Atsakovės teigimu, ieškovė nepagrįstai vadovaujasi CK 6.384 straipsnio 1 dalimi, nes ši norma taikoma fiziniams, o ne juridiniams asmenims.
Byloje nėra ginčo dėl to, kad tarp šalių nebuvo sudaryta rašytinė šilumos pirkimo–pardavimo sutartis, tačiau, priešingai nei įrodinėja atsakovė, šis faktas nereiškia, kad šalių nesiejo šilumos pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai.
CK 1.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoriai sudaromi žodžiu, raštu (paprasta arba notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais. CK 1.71 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sandoris, kuriam įstatymai nenustato konkrečios formos, laikomas sudarytu, jeigu iš asmens elgesio matyti jo valia sudaryti sandorį (konkliudentiniai veiksmai).
CK 6.383 straipsnio, apibrėžiančio energijos pirkimo–pardavimo sutarties sampratą, 1 dalyje nustatyta, kad pagal energijos pirkimo–pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje nustatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto energijos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą. CK 6.383 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad energijos pirkimo–pardavimo sutartis sudaroma su abonentu tik tuo atveju, kai jis turi energiją naudojančius įrenginius ar nustatytus techninius reikalavimus atitinkančius vidaus tinklus, kurie yra prijungti prie energijos tiekimo tinklų, ir kai įrengti energijos apskaitos prietaisai. Pagal CK 6.383 straipsnio 3 dalį energijos pirkimo–pardavimo sutartis yra viešoji sutartis, kuriai taikomos CK 6.161 straipsnyje įtvirtintos viešųjų sutarčių nuostatos.
Energijos tiekimo vartotojams pirkimo–pardavimo sutartis yra viešoji sutartis, todėl energijos tiekimo įmonė privalo teikti energijos tiekimo paslaugas visiems asmenims, turintiems energiją naudojančius įrenginius ar nustatytus techninius reikalavimus atitinkančius vidaus tinklus, kurie yra prijungti prie energijos tiekimo tinklų, ir įrengtus apskaitos prietaisus.
Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovei nuosavybės teise priklausančios patalpos šilumos tiekimo–vartojimo įrenginiai yra prijungti prie centralizuotai tiekiamos šilumos energijos tiekimo tinklų, o ieškovė tiekia patalpoms šilumos energiją. Nurodytos aplinkybės patvirtina ieškovės argumentą, kad šalys konkliudentiniais veiksmais yra sudariusios šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutartį dėl šilumos energijos tiekimo atsakovei nuosavybės teise priklausančiai patalpai. Taigi, atsakovė, būdama šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutarties šalis (abonentas), turi prievolę už suvartotą energiją sumokėti.
Atsakovė skolos susidarymo laikotarpio, skolos paskaičiavimo ir jos dydžio neginčija.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovei iš atsakovės priteistina 456,58 Eur skola už laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2020 m. liepos 31 d. patiektą šilumos energiją.
Dėl delspinigių ir palūkanų
Ieškovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. 1-155 patvirtinto Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių standartinių sąlygų aprašo (toliau – Aprašas) 36¹ punktu, atsakovei paskaičiavo 31,33 Eur delspinigius.
Aprašo 36¹ punkte nustatyta, kad sutartyje nustatytu terminu neatsiskaičius už suvartotą šilumos energiją, šilumos vartotojui gali būti skaičiuojami iki 0,02 proc. dydžio delspinigiai (konkretus delspinigių dydis nustatomas sutartyje) nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną.
Nors individuali rašytinė šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta, tai nesudaro pagrindo netaikyti minėto Aprašo nuostatų, reglamentuojančių paslaugų teikėjo teisę reikalauti iš paslaugų gavėjo mokėti iki 0,02 procento dydžio delspinigius už suteiktas paslaugas (patiektą šilumos energiją) nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-603-910/2020).
Atsakovė laiku prievolės neįvykdė, todėl ieškovė turi teisę atsakovei skaičiuoti 0,02 proc. dydžio delspinigius. Ieškovė ieškinyje bei rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad taiko 0,02 procento delspinigių normą, tačiau iš pateiktų į bylą delspinigių skaičiavimo protokolų matyti, kad ieškovė skaičiavo atsakovei 0,05 proc. dydžio delspinigius. Todėl ieškovės paskaičiuoti delspinigiai mažintini iki 0,02 proc., iš atsakovės priteisiant 12,53 Eur delspinigių (CK 6.71 straipsnio 1, 3 dalys).
Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir CK 6.210 straipsnio 2 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 469,11 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2020 m. lapkričio 5 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškovė pateikė įrodymus apie tai, kad byloje patyrė 105 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 15 Eur žyminis mokestis, 90 Eur išlaidos už advokato pagalbą. Teismas sprendžia, kad ieškovės patirtos 90 Eur išlaidos yra pagrįstos, neviršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose nustatyto dydžio. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (96,15 proc.) ieškovei iš atsakovės priteistinos 100,96 Eur bylinėjimosi išlaidos.
Byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei iš šalies priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur), todėl procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Patenkinti ieškinį iš dalies.
Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Klaipėdos energija“, juridinio asmens kodas 140249252, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“, juridinio asmens kodas 300145575, 456,58 Eur (keturių šimtų penkiasdešimt šešių eurų 58 ct) skolą, 12,53 Eur (dvylikos eurų 53 ct) delspinigius, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 469,11 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. lapkričio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 100,96 Eur (vieno šimto eurų 96 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.