Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. V., (duomenys neskelbtini), teista Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – keturių mėnesių laisvės apribojimu su įpareigojimu būti namuose nuo 23 val. vakaro iki 6.00 val. ryto, jeigu tai nėra susiję su darbu, bausmė atlikta, teistumas išnykęs,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. V. ikiteisminio tyrimo metu apklausiama kaip liudytoja ir būdama įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, davė melagingus parodymus, o būtent: 2022 m. gruodžio 15 d. Vilniaus g. 58, Šalčininkuose, Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmuose, būdama pasirašytinai įspėta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 235 straipsnio 1 dalį dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, 2022 m. gruodžio 15 d. teismo posėdžio metu apklausiama liudytoja, parodė, kad N. K. ne stūmė K., o mušė kumščiais, sudavė gal 5-7 smūgius K. S. į veidą, 5-7 smūgiai buvo, nors tokių aplinkybių nebuvo, tokiu būdu davė melagingus parodymus, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 235 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamoji T. V. teisiamajame posėdyje savo kaltės nepripažino, parodė, kad teisiamojo posėdžio metu sakė, ką matė. Nenorėjo meluoti teisme. Ją ne taip suprato, arba ji ne taip suprato. Pasakė, kad gal 5-7 smūgius sudavė, gal ne taip išvertė. Nemelavo ir dabar sako tiesą. Pasakė, kad mosikavo rankomis, stūmdėsi. Tas momentas greit vyko. Viskas vyko vienu metu, jos stumdėsi. Teisme jautė stresą, todėl ir parodymai skiriasi. Kaltinamajame akte nurodyta, kad gydyta, nežino, kur gydyta psichiatrinėje. Niekur pati nesigydė, skambino į kliniką išsiaiškinti, kur buvo gydyta. Turi 45 proc. nedarbingumą. Teismo posėdžio metu, kur buvo apklausiama kaip liudytoja, gėrė vaistus dėl spaudimo. Nesiekė teismo klaidinti, neturėjo tikslo meluoti. Kai paklausė, kiek kartų trenkė, atsakė. Ją suklaidino posėdžio metu N. K. advokatas.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta T. V. parodė, kad matė kaip N. K. tampė K. S. paėmusi savo abejomis rankomis tai nuo savęs tai prie savęs ir taip tų tempimų buvo 5-7 kartai. Tą patį taip ir tyrėjai aiškino, ir teismo posėdžio metu, kad nematė, kad K. S. ar N. K. atsistojusi priešais kitą muštųsi kumščiais, sakė, kad N. K. tempė K. S. už striukės, tempimo metu N. K. suplėšė K. S. striukę. Teismo metu jai uždavinėjo labai suktus klausimus, darė didelį spaudimą N. K. advokatas ir visi kiti teismo posėdžio dalyviai, į kuriuos nelabai žinojo, kaip atsakyti, dėl didelio susijaudinimo, gal neteisingai atsakinėjo, ir galbūt iš to susijaudinimo ir streso ir netyčia ir pasakė, kad N. K. sudavė K. S. į veidą, bet matė tempimus, K. S. gynėsi nuo N. K.. N. K. temė K. S. tai į priekį, tai atgal, o K. S. bandė nuo N. K. išlaisvinti, kad jinai ją paleistų. Bet tikrai nemelavo teisme ir buvo tik konflikto liudytoja, jai nebuvo jokio tikslo kažką meluoti ar kažką šmeižti (b. l. 115-116).

Prijungtame 2022 m. sausio 3 d. Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų r. PK liudytojos T. V. apklausos protokole (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-42559-21) užfiksuota, kad apie 21.00 buvo pas N. K., (duomenys neskelbtini), N. K. pradėjo uždarinėti duris, pradėjo tampyti K. S. striukę, pora kartų čiupo K. S. už striukės, o K. S. bandė jos rankas atitraukti nuo savęs, pastebėjo, kad K. S. striukė yra suplėšyta. Jai sėdint automobilyje viskas kas vyko pas N. K. kieme, ji gerai matė, automobilis K. S. stovėjo maždaug 3-4 metrai nuo N. K. namo, N. K. tampė K. S. už striukės, kurią galiausiai ir suplėšė. Ji nematė, kad nei N. K. K. S., nei K. S. N. K. būtų sudavusi smūgius, N. K. tik tampė K. S. už striukės (b. l. 30-33).

Iš 2022 m. gruodžio 15 d. teisiamojo posėdžio protokolo (baudžiamoji byla Nr. 1-44-604/2023) matyti, kad liudytoja T. V., būdama įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą ir pasirašiusi priesaiką (b. l. 59), teismo posėdžio metu parodė:

Tai buvo gruodžio 7 d. vakare. K. S. buvo darbe. Ji paskambino apie 8.30 val. vakaro. Paklausė, ar žino kur gyvena N. K.. Pasakė, kad žino, nes jų vaikai kartu mokėsi. Ji paprašė kartu su ja nuvažiuoti, nes tą dieną grįžo jos vyras ir jo nebuvo namuose. Jis sunkiai sirgo. Gal jam buvo bloga. Ji norėjo nuvažiuoti pažiūrėti. Kai nuvažiavo, K. S. išėjo, ji liko. Pagalvojo, kad jie patys išsiaiškins. Kai privažiavo, ten buvo du įėjimai. K. S. nežinojo kur eiti. Iš karto pasibeldė į vienas duris, paskui į kitas. Kai pasibeldė į antras duris, išėjo N. K.. Kai durys atsidarė, matė, kad K. S. paklausė „kur jos kavalierius“. Tuo momentu ji užpuolė ją. Kai prasidėjo triukšmas, atsirado sūnus ir vyras. Jos pradėjo muštis. Kai atėjo M., jis jas išskyrė. Sūnus sugriebė už drabužių ir pradėjo tempti namo. Tuo momentu K. S. paklausė M., ar jis važiuoja namo. Tuo momentu K. S. sėdo į savo automobilį, o M. sėdo į savo. Tuo momentu, kai K. S. priėjo prie savo automobilio, buvo toks trenksmas. Jie pagalvojo, kad ji metė akmenį. Kai atvažiavo namo, pažiūrėjo, ar buvo mašina sudaužyta. Bet pas K. S. buvo striukė suplyšusi. Kai M. gyveno pas N. K., jis kiekvieną dieną atvažiuodavo namo. Pabaigoje jis pats sakė, kad jam labai bloga, prašė, kad K. S. duotų jam kokių vaistų. Kai jis grįžo iš N. K., jis po poros dienų pakliuvo į ligoninę. Jam darė žarnyno valymą. Jis nuolat važinėjo į ligoninę. Kai jis sužinojo, kad teismas bus, jis labai stipriai pergyveno. Jis prašė N. K., kad ji pasiimtų pareiškimą. Ji pasakė, kad jau nebegali.

- Ji sėdėjo automobilio gale, iš dešinės.

- Automobilis Volvo džipas.

- Kai privažiavo, jų išėjimo durys beveik prie kelio. Ten viskas gerai matėsi.

- Langai buvo tamsinti. Ji buvo duris pravėrusi. Norėjo eiti ginti, bet po paskutinio teismo padarė išvadą, kad geriau niekur nelysti.

- N. K. atidarė duris ir šoko ant K. S.. K. S. paklausė kur jos kavalierius, o N. K. iš karto pradėjo kaip muštis, o K. S. stūmė ją nuo savęs.

- N. K. ne stūmė K. S., o mušė kumščiais. Tai viskas vyko momentaliai. Mušė ir į veidą, ir kitur.

- Mušė kumščiais. Sudavė gal 5-7 smūgius, tiksliai neatsimena. Mušė į veidą.

- Mušė tik rankomis.

- K. S. nuo savęs stūmė N. S.. Smūgių nesudavinėjo.

- Atstumas buvo nedidelis, gal 1,5-2 metrai. Tai atstumas nuo jų automobilio iki įvykio vietos.

- K. S. veidas nebuvo sužalotas, tik buvo striukė suplėšyta.

- Jos nesiginčijo. Triukšmas kilo dėl to, kad K. S. paklausė, kur jos kavalierius.

- K. S. veidas nebuvo sužalotas. 5-7 smūgiai buvo, bet sužalojimų nebuvo.

- Striukė buvo suplėšyta tuo momentu, kai jai N. K. įsikabino į striukę.

- K. S. atvažiavo pažiūrėti, kur jos vyras. Matė konkrečiai, kad jos pradėjo muštis.

- Ne K. S. ją mušė, o N. K. mušė K. S.. Ten labai greitai viskas įvyko.

- K. S. N. K. stūmė nuo savęs, o ji buvo įsikibusi į K. S. striukę.

- Kuriuo momentu sudavė smūgius į veidą, nežino. Viskas įvyko labai greitai.

- Ji tikrai nedažnai mato tokius įvykius.

- Pasekmių mano, kad niekas nepatyrė (b. l. 34-38).

Į bylą pateiktas 2022 m. gruodžio 15 d. teisiamojo posėdžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-44-604/2023 garso įrašas (b. l. 125).

2023 m. vasario 15 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-44-604/2023 (buvęs baudžiamosios bylos Nr. 1-91-541/2024) K. S. pripažinta kalta pagal BK 284 straipsnį dėl to, kad 2021 m. gruodžio 7 d. apie 23.10 val. (duomenys neskelbtini), esančio namo kieme įžūliu elgesiu, demonstruodama nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, akivaizdžiai agresyviu ir moralės požiūriu nepriimtinu, aplinkinius šokiruojančiu elgesiu kitų asmenų akivaizdoje ne mažiau kaip du kartus atsirėmusi rankomis į krūtinę stūmė nukentėjusiąją N. K. bei sugriebusi už chalato ir išsitempusi ją į kiemą, sugriebusi nukentėjusiajai N. K. už plaukų ir pirštais apdraskiusi veidą, ne mažiau vieną kartą įspyrusi nukentėjusiajai į kojas, sugriebusi už rankų, tokiais bendrais veiksmais sukeldama nukentėjusiajai N. K. fizinį skausmą ir padarydama jai odos nubrozdinimus dešinės akies apatiniame voke, kairės akies vokų vidinio kampo ir dešinio dilbio srityse, poodines kraujosruvas dešinio dilbio ir kairės pėdos srityse, padarė nežymų sveikatos sutrikdymą ir tokiu būdu sutrikdė visuomenės rimtį (b. l. 39-49).

2023 m. spalio 23 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-272-365/2023 nuteistosios K. S. gynėjo advokato Irmanto Čičiurkos apeliacinis skundas dėl 2023 m. vasario 15 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-44-604/2023, atmestas (b. l. 167-172).

Motyvuojamoji dalis

BK 235 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas pateikė melagingą skundą, pareiškimą, pranešimą apie nusikalstamą veiką arba davė melagingus parodymus apklausiamas kaip liudytojas ar nukentėjęs asmuo, arba būdamas ekspertu ar specialistu pateikė melagingą išvadą ar paaiškinimą, arba būdamas vertėju melagingai arba žinomai neteisingai išvertė ikiteisminio tyrimo metu ir (ar) teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje. Už tokią nusikalstamą veiką asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dviejų metų.

BK 235 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia. Darydamas šį nusikaltimą, kaltininkas supranta savo procesinę padėtį, žino teisinę pareigą padėti vykdyti teisingumą ir duoti tikrovę atitinkančius parodymus. Kaltininko tiesioginė tyčia pasireiškia ir tuo, kad jis suvokia, jog duoda tikrovės neatitinkančius parodymus, supranta tai ir nori, kad tokia informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose ir panaudota byloje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-121-222/2019, 2K-335-895/2015, 2K-305-788/2015, 2K-566-895/2015).

Teismas išanalizavęs byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad kaltinamoji padarė nusikalstamą veiką, t. y. teisme apklausiama kaip liudytoja ir būdama įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą (b. l. 59), siekdama padėti išvengti K. S. baudžiamosios atsakomybės sąmoningai davė faktinėms bylos aplinkybėms prieštaraujančius parodymus, tai yra davė melagingus parodymus, o būtent: 2022 m. gruodžio 15 d. Vilniaus g. 58, Šalčininkuose, Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmuose, būdama pasirašytinai įspėta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 235 straipsnio 1 dalį dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, 2022 m. gruodžio 15 d. teismo posėdžio metu baudžiamojoje byloje Nr. 1-44-604/2023 apklausiama liudytoja, parodė, kad N. K. ne stūmė K., o mušė kumščiais, sudavė gal 5-7 smūgius K. S. į veidą, 5-7 smūgiai buvo, nors tokių aplinkybių nebuvo, tokiu būdu davė melagingus parodymus. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs ir palyginęs kaltinamosios parodymus ir byloje surinktus rašytinius įrodymus.

Kaltinamoji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo kaltės nepripažino, teigė kad galbūt buvo ne taip suprasta arba jos parodymai buvo ne taip išversti, tačiau jos kaltę patvirtina byloje esantys ir teisiamajame posėdyje išnagrinėti įrodymai. Kaip matyti, 2022 m. sausio 3 d. ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 1-44-604/2023 metu apklausiama liudytoja T. V. parodė, kad apie 21.00 buvo pas N. K., (duomenys neskelbtini), N. K. pradėjo uždarinėti duris, pradėjo tampyti K. S. striukę, pora kartų čiupo K. S. už striukės, o K. S. bandė jos rankas atitraukti nuo savęs, pastebėjo, kad K. S. striukė yra suplėšyta. Jai sėdint automobilyje viskas kas vyko pas N. K. kieme, ji gerai matė, automobilis K. S. stovėjo maždaug 3-4 metrai nuo N. K. namo, N. K. tampė K. S. už striukės, kurią galiausiai ir suplėšė. Ji nematė, kad nei N. K. K. S., nei K. S. N. K. būtų sudavusi smūgius, N. K. tik tampė K. S. už striukės (b.l. 30-33). Kaltinamosios parodymai baudžiamojoje byloje Nr. 1-44-604/2023 teisiamojo posėdžio metu kardinaliai pasikeitė, iš byloje esančio baudžiamosios bylos Nr. 1-44-604/2023 2022 m. gruodžio 15 d. teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad apklausiama liudytoja T. V. nurodė, jog N. K. ne stūmė K. S., o mušė kumščiais. Tai viskas vyko momentaliai. Mušė ir į veidą, ir kitur. Mušė kumščiais. Sudavė gal 5-7 smūgius, tiksliai neatsimena. Mušė į veidą (b. l. 34-38).

Teismas, sprendęs dėl K. S. pareikšto kaltinimo pagrįstumo, be kita ko, vertino ir liudytojos (nagrinėjamoje byloje – kaltinamosios) T. V. parodymų patikimumą. Pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. vasario 15 d. nuosprendį, nors liudytoja T. V. savo parodymų dalimi patvirtino kaltinamosios byloje keliamą versiją, jog kaltinamoji K. S. nuo savęs tik stūmė nukentėjusiąją N. K. ir smūgių nukentėjusiajai nesudavinėjo, tačiau šios liudytojos parodymai negali būti laikomi objektyviais ir patikimais, pagrįstais kita objektyvia bylos medžiaga. Šios liudytojos parodymai nesutampa su kaltinamosios parodymais toje dalyje, jog, anot šios liudytojos, pati nukentėjusioji pradėjo mušti kaltinamąją K. S. kumščiais į veidą ir kitas kūno vietas, sudavė 5-7 kartus. Tokios aplinkybės ikiteisminio tyrimo metu ši liudytoja apskritai nenurodė, tokių aplinkybių nepatvirtino ir kalinamoji. Be to, įvertinus teisiamojo posėdžio metu apklaustų kaltinamosios, nukentėjusiosios ir kitų liudytojų parodymų visumą, darytina išvada, jog niekas iš 2021-12-07 konflikto dalyvių ar liudytojų, išskyrus kaltinamąją, T. V. įvykio vietoje apskritai nematė. Teisme apklaustas liudytojas E. K. parodė, kad įvykio vietoje matė kaltinamosios automobilį, kuris vienu metu buvo apšviestas M. K. gatvėje palikto automobilio įjungtais žibintais, dėl to šis liudytojas gerai matė, kad kaltinamoji automobilyje buvo viena, nieko sėdinčio automobilio gale nematė. Todėl atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas liudytojos T. V. parodymais apie kaltinamosios ir nukentėjusiosios konflikto eigą ir jo aplinkybes nemato pagrindo vadovautis ir juos atmeta (2023 m. vasario 15 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendžio 6 lapas). Priimdamas sprendimą dėl K. S. kaltės Vilniaus regiono apylinkės teismas T. V. parodymais nesirėmė (b. l. 39-49).

Be to, šias pirmosios instancijos teismo išvadas patvirtino ir Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, 2023 m. spalio 23 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-272-365/2023 nurodydamas, kad liudytoja T. V. teisminio nagrinėjimo metu teigė konflikto metu sėdėjusi apeliantės automobilyje ir matė, kaip N. K. puolė teisiamąją, įsikibo jai į veidą, sudavė 5-7 smūgius. Ikiteisminio tyrimo metu ši liudytoja nurodė, jog tarp moterų įvyko konfliktas, moterys stumdėsi, tačiau ji nematė, kad moterys būtų sudavusios smūgius (nutarties 18 punktas). Liudytoja T. V., atvykusi į įvykio vietą K. S. automobiliu, ikiteisminio tyrimo metu tvirtino, jog nukentėjusioji sudavė smūgius teisiamajai. Šie parodymai taip pat prieštaravo liudytojų, nukentėjusiosios parodymams ir specialisto išvadai. Todėl teismas juos atmeta kaip nepagrįstus prieštaraujančius nustatytoms aplinkybėms (nutarties 21 punktas).

Nors kaltinamoji teisiamajame posėdyje teigė, kad jai teisiamojo posėdžio metu buvo užduodami sukti klausimai, ji buvo susijaudinusi, jai buvo daromas spaudimas, todėl galėjo suklysti duodama parodymus, tačiau išklausius 2022 m. gruodžio 15 d. teisiamojo posėdžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-44-604/2023 garso įrašą girdėti, kad tiek teisėjas, tiek kiti proceso dalyviai jai uždavė aiškius ir konkrečius klausimus ir ji nebuvo susijaudinusi, o atsakinėjo į klausimus aiškiai ir tiksliai. Taigi, kaltinamoji suprato savo procesinę padėtį, žinojo teisinę pareigą padėti vykdyti teisingumą, suvokė, kad duoda tikrovės neatitinkančius parodymus ir norėjo taip veikti, o tai reiškia, kad ji veikė tiesiogine tyčia. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad kaltinamosios T. V. kaltė dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos yra įrodyta, kaltinamosios nusikalstama veika teisingai kvalifikuota ir atitinka BK 235 straipsnio 1 dalį.

Teismas pažymi, kad kaltinime kaltinamajai nurodyta, kad inkriminuojamą nusikalstamą veiką ji padarė ikiteisminio tyrimo metu, nors iš inkriminuojamų nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių yra aišku, kad melagingus parodymus kaltinamoji davė teisme teisiamojo posėdžio metu. Atsižvelgiant į tai, kaltinamajai pareikštas kaltinimas tikslinamas, nekeičiant nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių, nurodant, kad:

„T. V. teisiamojo posėdžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-44-604/2023 metu apklausiama kaip liudytoja ir būdama įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, davė melagingus parodymus, o būtent: 2022 m. gruodžio 15 d. Vilniaus g. 58, Šalčininkuose, Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmuose, būdama pasirašytinai įspėta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 235 straipsnio 1 dalį dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, 2022 m. gruodžio 15 d. teismo posėdžio metu apklausiama liudytoja, parodė, kad N. K. ne stūmė K., o mušė kumščiais, sudavė gal 5-7 smūgius K. S. į veidą, 5-7 smūgiai buvo, nors tokių aplinkybių nebuvo, tokiu būdu davė melagingus parodymus“.

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta.

Skiriant kaltinamajai bausmę, atsižvelgiama ir į tai, kad ji padarė tyčinę nusikalstamą veiką, kurią įstatymas priskiria prie nesunkių tyčinių nusikaltimų. Skiriant bausmę, atsižvelgtina ir į kaltinamosios asmenybę: kaltinamoji anksčiau neteista (teistumas išnykęs) (b. l. 83-84), bausta administracine tvarka (b. l. 85-88 ), nedirbanti (b. l. 94). Atsižvelgdamas į tai, teismas skiria kaltinamajai laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, tačiau įpareigojant per visą laisvės apribojimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliekama galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinama.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką su CD laikmena, yra pagrindas palikti saugoti prie bylos medžiagos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 303-305 ir 307-308 straipsniais,

nusprendžia:

T. V., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje ir skirti jai laisvės apribojimą vieneriems metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant per visą laisvės apribojimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos.

T. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Voką su CD laikmena palikti saugoti prie bylos medžiagos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmus.