Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. S., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), deklaravusi gyvenamąją vietą ir gyvenanti (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, dirbanti (duomenys neskelbtini), anksčiau neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas Nustatė:

Motyvuojamoji dalis

2022-01-13 daiktų apžiūros protokole užfiksuota kaltinamosios K. S. pateiktos striukės apžiūra, kurios metu nustatyta, kad kaltinamosios pateiktos striukės dešinės pusės kišenė yra įplėšta (t. I, b. l. 173-178).

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo.

Įvertinus baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad kaltinamosios K. S. kaltė tyčia kitų asmenų akivaizdoje smurtiniais aktyviais veiksmais padarius nukentėjusiajai N. K. nežymų sveikatos sutrikdymą ir kartu sutrikdžius visuomenės rimtį yra įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais. Kaltinamosios K. S. kaltę padarius aptariamą nusikalstamą veiką patvirtina nukentėjusiosios N. K. ikiteisminio tyrimo (t. I, b. l. 23, 24, 48-50, 62, 63, 66, 67) ir teisminio nagrinėjimo metu duoti parodymai apie tai, kad įvykio dieną nakties metu atvykusi į jos gyvenamojo namo kiemą kaltinamoji K. S. reiškė reikalavimą nurodyti jos vyro buvimo vietą, o nukentėjusiajai siekiant išvengti konflikto ir norint uždaryti namo duris, neleido uždaryti nukentėjusiajai namo durų, panaudodama jėgą jas traukė į save, veržėsi į namo vidų, stūmė nukentėjusiąją į namo vidų, sugriebė nukentėjusiąją už drabužių (chalato), plaukų, nagais sužeidė veidą, po to sugriebė nukentėjusiajai už rankos, spyrė ir tokiu būdu sužeidė koją, garsiai keikėsi, grasino nukentėjusiajai. Esmines įvykio aplinkybes apie kaltinamosios įžūlų ir smurtinį elgesį nukentėjusioji viso proceso metu dėstė iš esmės vienodai, savo parodymus apie kaltinamosios smurtinių veiksmų seką ir padarytus sužalojimus patvirtino vėlesnių apklausų ir akistatos metu (t. I, b. l. 161-167).

Papildomai dėl nukentėjusiosios parodymų patikimumo teismas pažymi, kad nukentėjusiosios parodymus byloje patvirtino įvykį matęs liudytojas (nukentėjusiosios jaunesnysis sūnus) O. K., kuris tiek ikiteisminio tyrimo (b. l. 78, 79), tiek teisminio nagrinėjimo metu iš esmės patvirtino aplinkybes, jog matė motinos ir kaltinamosios konfliktą, kurio metu jos buvo susikibusios viena kitai už drabužių ir keikėsi, ir nors smūgių šis liudytojas nematė, tačiau patvirtino faktą, kad būtent po įvykio mamos akis, ranka ir koja buvo sužalotos. Sužalojimų faktą byloje taip pat patvirtino ne tik nukentėjusiosios telefonu pateiktu prašymu į įvykio vietą atvykęs ir Bendrajam pagalbos centrui pranešimą pateikęs vyresnysis nukentėjusiosios sūnus E. K. (t. I, 92, 93), bet ir byloje esantis nukentėjusiosios apžiūros protokolas, kuriuo nustatyta, kad nukentėjusiosios kūno pirminė apžiūra atlikta kitą dieną po įvykio ir apžiūros metu nukentėjusiajai N. K. nustatyti šie kūno sužalojimai: veido kraujosruva ir kojos mėlynė (t. I, b. l. 36-41). Šios apžiūros duomenis papildo byloje esanti 2021-12-16 specialisto išvada, kuria konstatuota, jog nukentėjusiajai nustatyti odos nubrozdinimai dešinės akies apatinio voko, kairės akies vokų vidinio kampo ir dešinio dilbio srityje, poodinės kraujosruvos dešinio dilbio ir kairės pėdos srityje, padaryti minėtas sritis paveikus kietais bukais daiktais, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2021-12-07; nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai 5-iais trauminiais poveikiais ir tiek vertinant visumoje, tiek ir kiekvieną iš jų atskirai, vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. I, b. l. 46, 47).

Taigi, medicininiais dokumentais nukentėjusiajai nustatytų kūno sužalojimų kiekis, lokalizacija ir jų padarymo mechanizmas iš esmės sutampa tiek su nukentėjusiosios parodymais apie smurtinių veiksmų pobūdį, skaičių ir seką ir kartu paneigia kaltinamosios versiją, jog ši nukentėjusiajai jokių smūgių nesudavė, o tik traukėsi nuo nukentėjusiosios atmušinėdama jos rankas nuo savęs. Nors kaltinamoji tvirtino, jog pati nukentėjusioji ją puolė ir sudavė smūgius per rankas ir kojas, tačiau byloje nėra duomenų, kad dėl nukentėjusiosios suduotų smūgių kaltinamoji K. S. būtų patyrusi neigiamas pasekmes. Į gydymo įstaigą kaltinamoji K. S. nesikreipė ir pretenzijų nukentėjusiajai tiek dėl fizinio skausmo, kūno sužeidimų ar turto (striukės, automobilio) sugadinimo nekėlė, byloje yra pateiktas tik nukentėjusiosios sūnaus E. K. telefoninis pranešimas ir nukentėjusiosios rašytinis pareiškimas apie padarytą nusikalstamą veiką. Nors byloje yra atlikta kaltinamosios pateiktos striukės apžiūra, iš kurios matyti, kad ji kišenės vietoje yra įplėšta, tačiau jokia pretenzija dėl šio turto sugadinimo ikiteisminio tyrimo metu kaltinamosios nebuvo pareikšta.

Nors liudytoja T. V. savo parodymų dalimi patvirtino kaltinamosios byloje keliamą versiją, jog kaltinamoji K. S. nuo savęs tik stūmė nukentėjusiąją N. K. ir smūgių nukentėjusiajai nesudavinėjo, tačiau šios liudytojos parodymai negali būti laikomi objektyviais ir patikimais, pagrįstais kita objektyvia bylos medžiaga. Šios liudytojos parodymai nesutampa su kaltinamosios parodymais toje dalyje, jog, anot šios liudytojos, pati nukentėjusioji pradėjo mušti kaltinamąją K. S. kumščiais į veidą ir kitas kūno vietas, sudavė 5-7 kartus. Tokios aplinkybės ikiteisminio tyrimo metu ši liudytoja apskritai nenurodė, tokių aplinkybių nepatvirtino ir kalinamoji. Be to, įvertinus teisiamojo posėdžio metu apklaustų kaltinamosios, nukentėjusiosios ir kitų liudytojų parodymų visumą, darytina išvada, jog niekas iš 2021-12-07 konflikto dalyvių ar liudytojų, išskyrus kaltinamąją, T. V. įvykio vietoje apskritai nematė. Teisme apklaustas liudytojas E. K. parodė, kad įvykio vietoje matė kaltinamosios automobilį, kuris vienu metu buvo apšviestas M. K. gatvėje palikto automobilio įjungtais žibintais, dėl to šis liudytojas gerai matė, kad kaltinamoji automobilyje buvo viena, nieko sėdinčio automobilio gale nematė. Todėl atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas liudytojos T. V. parodymais apie kaltinamosios ir nukentėjusiosios konflikto eigą ir jo aplinkybes nemato pagrindo vadovautis ir juos atmeta. Kaltinamosios nurodytos aplinkybės, jog pati nukentėjusioji užsipuolė kaltinamąją, nepatvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas M. K.. Apklausti šio liudytojo teisiamojo posėdžio metu nebuvo galimybės, nes šis liudytojas bylos teisminio nagrinėjimo metu mirė. Tačiau teismas pažymi, kad aplinkybės, jog iškart po įvykio M. K. susitaikė su kaltinamąja ir grįžo gyventi į jos šeimą, leidžia abejoti šio liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų (t. I, b. l. 86, 87) objektyvumu, todėl vadovautis šio liudytojo parodymais tiek dėl konflikto aplinkybių, tiek dėl viešosios tvarkos pažeidimo teismas nemato pagrindo.

Teismas pažymi, kad kaltinamosios parodymai apie tai, kad pati nukentėjusioji ją užsipuolė, nėra įtikinami ir logiški. Byloje nustatytos aplinkybės rodo, kad nukentėjusioji siekė išvengti konflikto uždarydama namo duris, tačiau kaltinamoji elgėsi priešingai – jėga traukė duris į savo pusę, veržėsi į namo vidų ir atliko smurtinius veiksmus nukentėjusiosios atžvilgiu. Pati kaltinamoji neginčijo aplinkybės, jog neleido uždaryti nukentėjusiajai namo durų, jas laikė už rankenos traukdama į savo pusę. Todėl darytina išvada, kad kaltinamoji savo įžūliu elgesiu tyčia provokavo konfliktą, jį didino ir jo siekė.

Taigi, nagrinėjamoje byloje surinkti įrodymai savo esme yra neprieštaringi, visiškai įrodo kaltinamosios K. S. kaltę padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, dėl kurių teismui neaiškumų nekyla, o būtent, kad kaltinamoji K. S. 2021-12-07 apie 23.10 val. (duomenys neskelbtini) namo kieme įžūliu elgesiu, demonstruodama nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, akivaizdžiai agresyviu ir moralės požiūriu nepriimtinu, aplinkinius šokiruojančiu elgesiu kitų asmenų akivaizdoje ne mažiau kaip du kartus atsirėmusi rankomis į krūtinę stūmė nukentėjusiąją N. K. bei sugriebusi už chalato ir išsitempusi ją į kiemą, sugriebusi nukentėjusiajai N. K. už plaukų ir pirštais apdraskiusi veidą, ne mažiau vieną kartą įspyrusi nukentėjusiajai į kojas, sugriebusi už rankų, tokiais bendrais veiksmais sukeldama nukentėjusiajai N. K. fizinį skausmą ir padarydama jai odos nubrozdinimus dešinės akies apatiniame voke, kairės akies vokų vidinio kampo ir dešinio dilbio srityse, poodines kraujosruvas dešinio dilbio ir kairės pėdos srityse, padarė nežymų sveikatos sutrikdymą ir tokiu būdu sutrikdė visuomenės rimtį.

Kaltinamosios K. S. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį (viešosios tvarkos pažeidimas), kadangi ignoruodama elementarias visuomenėje priimtas elgesio taisykles ir demonstruodama nepagarbą aplinkiniams, kaltinamoji K. S. nakties metu privačiame gyvenamojo namo kieme kitų žmonių (liudytojai O. K., M. K.) akivaizdoje nukentėjusiosios atžvilgiu elgėsi įžūliai, provokavo konfliktą ir jį didino, pasinaudojusi menka dingstimi, jog nukentėjusiosios namuose tuo metu buvo jos sutuoktinis, kuris, kaip nustatyta byloje, pas nukentėjusiąją namuose buvo savo noru, jo atžvilgiu jokia nusikalsta veika nebuvo daroma ir jam pagalba, susijusi su jo bloga sveikatos būkle, nebuvo reikalinga, neleido nukentėjusiajai nutraukti judviejų pokalbį ir uždaryti nuosavo namo duris bei panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją N. K., tai yra nukentėjusiąją stūmė, sugriebė už plaukų ir rankos, pirštais apdraskė veidą, spyrė koja, taip sukeldama nukentėjusiajai N. K. ne tik fizinį skausmą, bet ir nežymaus masto sveikatos sutrikdymą. Aptariamu atveju konfliktas nebūtų kilęs ir nesibaigęs smurto panaudojimu, žmonių rimtis, privati erdvė nebūtų pažeista, jei kaltinamoji konfliktinę situaciją būtų sprendusi remdamasi visuomenėje priimtomis elgesio normomis. Įvertinus įvykį mačiusių liudytojų parodymus, teismui nekyla abejonių dėl to, kad dėl kaltinamosios įžūlaus, nepagarbaus ir smurtinio elgesio nukentėjusiosios atžvilgiu buvo sutrikdyta įprastinė visuomenės rimtis, kadangi be fizinio smurto pasekmių, kurias patyrė nukentėjusioji N. K., kiti įvykį matę liudininkai (nukentėjusiosios sūnus O. K.) dėl nusikalstamo kaltinamosios elgesio pajuto neigiamas emocijas: išgąstį ir grėsmę sau. Teisiamojo posėdžio metu šis liudytojas akcentavo aplinkybę, jog jam buvo sunku įsivaizduoti, kaip nepažįstamas žmogus gali atvykti į jo namus ir sutrikdyti jų rimtį. Byloje nustatytas liudytojo M. K. elgesys konflikto metu – išbėgimas į kiemą neapsirengus, bandymas išskirti konfliktuojančias puses, atsiprašinėjimas už kaltinamosios elgesį, išsakytas atvykusiam į įvykio vietą liudytojui E. K., rodo, kad kilęs konfliktas kėlė šiam konflikto liudininkui susirūpinimą, privertė jį jaustis nepatogiai. Pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje taip pat laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-248/2008, 2K-447/2010, 2K-229/2011). Teismas taip pat pažymi, kad dėl kilusio konflikto neigiamas emocijas patyrė ir nukentėjusiosios sūnus E. K., nes nukentėjusiajai telefonu pranešus apie įvykį, šis asmuo atvyko į įvykio vietą ir matė sužeistą ir susijaudinusią motiną ir susirūpinusį brolį, juos ramino, matė kaltinamąją, kuri atsisakė su juo pabendrauti. Aptariamoje situacijoje kaltinamosios veiksmų kvalifikavimui nėra reikšminga ta aplinkybė, jog pats konfliktas įvyko privataus gyvenamojo namo kieme. Viešoji tvarka pagal BK 284 straipsnį gali būti pažeista ir gyvenamosios sodybos kieme, daugiabučio namo laiptinėje ir kieme, kitoje privačioje vietoje, į kurią dėl vienokių ar kitokių priežasčių savininko sutikimu gali laisvai ateiti ir bendrauti kiti žmonės.

Dėl bausmės.

Kaltinamosios K. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta.

Skiriant kaltinamajai K. S. bausmę, atsižvelgiama ir į tai, kad ji padarė tyčinę nusikalstamą veiką, kurią įstatymas priskiria prie nesunkių tyčinių nusikaltimų. Skiriant bausmę, atsižvelgtina ir į kaltinamosios asmenybę: kaltinamoji anksčiau neteista (t. II, b. l. 56), administracine tvarka nebausta (t. II, b. l. 54), dirbanti (t. II, b. l. 52). Nusikaltimu padaryta žala nėra atlyginta. Atsižvelgdamas į tai, teismas parenka kaltinamajai įstatymo sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę, įpareigodamas kaltinamąją per 6 mėnesius nuo bausmės atlikimo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliekama galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinama.

Dėl civilinio ieškinio.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji N. K. pateikė civilinį ieškinį dėl nusikaltimu padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Ieškinio kaina - 51,53 Eur turtinė ir 4 000 Eur neturtinė žala (t. I, b. l. 70-73).

Ieškinyje nukentėjusioji nurodė, kad dėl kaltinamosios K. S. neteisėtų veiksmų patyrė sužeidimų, išgąstį ir sukrėtimą. Dėl patirto įvykio iki šiol nėra fiziškai ir psichologiškai atsigavusi. Po įvykio ją pradėjo kamuoti galvos skausmai, miego sutrikimai, padidėjo kraujospūdis, dėl kojos traumos buvo laikinai nedarbinga. Padarytą neturtinę žalą vertina 4 000 Eur suma. Taip pat prašo priteisti iš kaltinamosios turėtas išlaidas už vaistų įsigijimą – 37,05 Eur ir kelionės pas gydytojus išlaidas – 14,48 Eur, iš viso 51,53 Eur.

Teismo posėdžio metu nukentėjusioji ir civilinė ieškovė N. K., jos atstovas prašė ieškinį tenkinti visa apimtimi.

Teismo posėdžio metu kaltinamoji K. S. ir jos gynėja prašė ieškinį atmesti.

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad civilinės ieškovės N. K. reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo 51,53 Eur sumoje yra visiškai pagrįstas byloje esančiais įrodymais: „Camelia“ vaistinės, „Euro“ vaistinės ir UAB „Baltic Petroleum“ kvitais (t. I, b. l. 72). Iš aptariamų įrodymų matyti, kad po įvykio nukentėjusioji 2021-12-16 dėl jai nusikalstama veika padarytų sveikatos pakenkimų – kojos sumušimo, aukšto kraujospūdžio, nemigos, nerimo vartojo vaistus, po to vyko pas gydytojus L. R. ir J. K. konsultacijoms atitinkamai 2021-12-16 ir 2021-12-17 (t. II, b. l. 174, 176), buvo priversta vartoti jai paskirtus vaistus. Už vaistų įsigijimą nukentėjusioji sumokėjo 37,05 Eur sumą, už kelionę pas gydytojus - 14,48 Eur. Akivaizdu, kad šių nuostolių civilinė ieškovė nebūtų patyrusi, jei nebūtų kaltinamosios neteisėtų smurtinių veiksmų. Teismo vertinimu, turėtos kelionės pas gydytojus išlaidos ir išlaidos vaistams iš esmės patenka į nukentėjusiosios gydymosi procesą nuo tų sveikatos sutrikdymų, kurie nukentėjusiajai buvo sukelti aptariamo įvykio metu. Byloje nėra duomenų, jog turtinė žala nukentėjusiajai visiškai ar iš dalies būtų atlyginta. Todėl ieškinys šioje dalyje tenkinamas visiškai, iš kaltinamosios K. S. civilinės ieškovės N. K. naudai priteisiama 51,53 Eur turtinės žalos atlyginimo.

CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fiziniai skausmai, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Tai reiškia, kad nusikaltimo padarymas yra pagrindas prievolei atlyginti neturtinę žalą atsirasti, nepriklausomai nuo to, kas yra nusikalstamų veiksmų objektas – asmens gyvybė, sveikata, turtas ar kitos įstatymo saugomos ir ginamos vertybės. Nustatant neturtinės žalos dydį turi būti atsižvelgta į atsiradusias pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Aptariamoje byloje nustatyta, kad kaltinamoji K. S. nukentėjusiojo atžvilgiu padarė nesunkų nusikaltimą. Kaip minėta anksčiau, nusikaltimas padarytas tyčiniais aktyviais smurtiniais veiksmais - smūgiais, jų pasekmė – nukentėjusiajai sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Nusikaltimas padarytas privačioje nukentėjusiosios erdvėje, pažeidžiant nukentėjusiosios ir su ja buvusių asmenų rimtį. Atsižvelgiant į tai, teismui nėra abejonių dėl to, kad kaltinamosios nusikalstamos veikos padarymo metu nukentėjusioji N. K. patyrė fizinį skausmą, kūno sužeidimus, išgąstį ir baimę, jos įprastinė, kasdienė psichologinė pusiausvyra buvo sutrikdyta. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad nukentėjusioji nagrinėjamoje byloje pagrįstai reikalauja iš kaltinamosios neturtinės žalos atlyginimo. Tačiau įvertinus nukentėjusiojo ieškinio argumentus, teisiamajame posėdyje nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo išvadai, kad dėl kaltinamosios neteisėtų veiksmų nukentėjusioji būtų patyrusi reikšmingas neturtines pasekmes. Kaip nustatyta byloje, nukentėjusiajai padaryti sveikatos sutrikdymai, tiek vertinant juos kartu, tiek ir atskirai, priskiriami prie nežymių sveikatos sutrikdymų. Duomenų apie tai, kad išgyventos emocijos sukėlė nukentėjusiajai reikšmingą liekamąjį sveikatos pakenkimą, reikšmingą kasdienės veiklos pakeitimą, nenustatyta. Todėl, teismo vertinimu, nukentėjusiosios išgyventos emocijos nebuvo ypač gilios ir buvo trumpalaikės. Iš 2021-12-16 medicininių dokumentų išrašo matyti, kad nukentėjusiajai buvo nustatytas (duomenys neskelbtini) (t. II, b. l. 174), o iš 2021-12-17 medicininių dokumentų išrašo matyti, kad nukentėjusiajai buvo diagnozuotas (duomenys neskelbtini), tačiau jokios patologijos nenustatyta (t. II, b. l. 176). Dėl to nukentėjusioji laikinai nedarbina buvo trumpą laiką - nuo 2021-12-17 iki 2021-12-23. Be to, iš byloje esančių duomenų taip pat matyti, kad dar iki įvykio (2021-12-07) nukentėjusioji skundėsi galvos skausmais ir aukštu kraujospūdžiu, dėl ko jai nuo 2021-12-07 iki 2021-12-10 buvo nustatytas nedarbingumas (t. II, b. l. 174, 175), tai yra dėl galvos skausmų ir aukšto kraujospūdžio nukentėjusioji nusikalstamos veikos padarymo metu jau buvo nedarbinga. Todėl nėra pagrindo tvirtinti, kad kaltinamosios neteisėti veiksmai buvo vienintelė priežastis, sąlygojusi aptariamas nukentėjusiosios ligas. Kitų duomenų, dėl kurių kaltinamosios nusikalstama veika sąlygojo nukentėjusiosios fizinės ir psichinės būklės neigiamas pasekmes, nedarbingumą, byloje negauta.

Taigi, įvertinęs nukentėjusiosios civiliniame ieškinyje išdėstytus argumentus dėl patirtos neturtinės žalos atlyginimo, o taip pat padaryto nusikaltimo pobūdį ir pasekmes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nukentėjusioji turi teisę reikalauti atlyginti neturtinę žalą, tačiau nenustatęs reikšmingų padarinių nukentėjusiajai, priteistinos neturtinės žalos dydį mažina iki 300 Eur sumos.

Dėl proceso išlaidų.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-605/2011).

Teisimojo posėdžio metu nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės N. K. atstovas pateikė prašymą priteisti iš kaltinamosios 1 300 Eur proceso išlaidų. Iš pateiktų dokumentų (2021-12-20 ir 2022-05-18 pinigų priėmimo kvitai (t. II, b. l. 155, 156)) matyti, kad nukentėjusioji N. K. už teisines paslaugas (ieškinio surašymą ir atstovavimą teismo posėdžiuose) savo atstovui advokatui Ernestui Bušmovičiui sumokėjo bendrą 1 300 Eur sumą.

Teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje kaltinamoji nepripažino padariusi nusikalstamos veikos, taip pat nesutiko ir su pareikštu civiliniu ieškiniu, savo noru žalos neatlygino. Esant tokiam ginčui, civilinės ieškovės atstovas ikiteisminio tyrimo metu parengė civilinį ieškinį, taip pat dalyvavo ir baudžiamąją bylą nagrinėjant 2022-12-15, 2023-01-24 ir 2023-02-01 teisiamuosiuose posėdžiuose, kuriuose pasisakė tiek dėl kaltinimo esmės, tiek dėl padarytos žalos pagrįstumo. Nėra pagrindo abejoti ir dėl to, kad atstovas turėjo skirti ir laiko pasirengimui dalyvauti teisiamuosiuose posėdžiuose. Baudžiamoji byla išnagrinėta iš esmės per kelis teisiamuosius posėdžius, tačiau bendrai jie truko pakankamai ilgai (2022-12-15 – 1 val. 15 min.; 2023-01-24 – 2 val. 23 min., 2023-02-01 – 2 val. 2 min). Teismas taip pat pažymi, kad prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos advokatų tarybos patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių, yra ženkliai mažesnės. Byloje nėra duomenų, kad procesas būtų užsitęsęs dėl nukentėjusiosios piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas priteisia iš kaltinamosios K. S. nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės N. K. naudai 1 300 Eur patirtų atstovavimo išlaidų.

Dėl daiktinių įrodymų.

Skaitmeninė laikmena DVD-R su vaizdo ir garso įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliekama saugoti prie baudžiamosios bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 297-299 straipsniais, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-308 straipsniais,

Nusprendžia:

Pripažinti K. S. kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje, ir skirti jai laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigodamas K. S. per 6 (šešis) mėnesius nuo bausmės atlikimo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės N. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš K. S. N. K. naudai 51,53 (penkiasdešimt vienas Eur 53 ct) Eur turtinės ir 300 (trys šimtai) Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš K. S. N. K. naudai 1 300 (vienas tūkstantis trys šimtai) Eur atstovavimo išlaidų.

Skaitmeninę laikmeną DVD-R su vaizdo ir garso įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.