Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-11-19 · Civilinė byla Nr. eB2-4348-864/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-11-19
Bylos Nr.
eB2-4348-864/2019
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00717-2019-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ramunė Mikonienė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. eB2-4348-864/2019Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00717-2019-2Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.7.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2019 m. lapkričio 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Ramunė Mikonienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi klausimą dėl I. S. finansinio reikalavimo tvirtinimo BUAB „Sostinės gatvės“ bankroto byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. I. S. (toliau ir pareiškėjas) pateikė BUAB „Sostinės gatvės“ bankroto administratorei Rūtai Jakubauskaitei (toliau ir bankroto administratorė) prašymą įtraukti jį į BUAB „Sostinės gatvės“ kreditorių sąrašą su 4 903,84 Eur dydžio finansiniu reikalavimu, kurį sudaro 2 775,76 Eur dydžio išeitinė išmoka bei 2 128,08 Eur netesybos.

2. Paaiškina, jog pareiškėjo finansinis reikalavimas kildinamas iš darbo teisinių santykių. Nurodo, kad nuo 2013 m. liepos 24 d. dirbo BUAB „Sostinės gatvės“ (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. sausio 21 d. buvo paskirtas (duomenys neskelbtini), o nuo 2019 m. sausio 21 d. iki 2019 m. birželio 17 d. – (duomenys neskelbtini) pareigas.

3. Teigia, jog 2019 m. pavasarį labai pablogėjo pareiškėjo sveikata ir laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 19 d. iki 2019 m. balandžio 12 d. jam buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Anot pareiškėjo, dėl suprastėjusios sveikatos pareiškėjas suprato, kad negalės tinkamai vykdyti savo pareigų, todėl 2019 m. balandžio 29 d. išsiuntė BUAB „Sostinės gatvės“ prašymą atleisti jį iš užimamų pareigų remiantis Darbo kodekso 56 straipsnio 1 dalies 3 punktu, kuris numato, kad darbo sutartis gali būti nutraukta darbuotojo pareiškimu įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas, jeigu darbuotojas negali tinkamai atlikti savo funkcijos dėl ligos ar neįgalumo.

4. Nurodo, kad, savo ruožtu, BUAB „Sostinės gatvės“ niekaip nesureagavo į pateiktą prašymą nei per jame nurodytą terminą, nei per įstatyme nustatytą terminą. Paaiškina, kad BUAB „Sostinės gatvės“ vienintelio akcininko (duomenys neskelbtini) 2019 m. birželio 14 d. sprendimu Nr. 8/2019 pareiškėjas buvo atleistas iš darbo, t. y. atšauktas iš įmonės vadovo pareigų vadovaujantis Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 3 dalimi bei Darbo kodekso 104 straipsnio 1-2 dalimis.

5. Anot pareiškėjo, BUAB „Sostinės gatvės“ pažeidė darbo teisės normas, reglamentuojančias atleidimo iš darbo pagrindus, kadangi pareiškėjo valia nutraukti darbo teisinius santykius su BUAB „Sostinės gatvės“ buvo aiškiai išreikšta jo 2019 m. balandžio 29 d. prašyme.

6. Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjas prašo priteisti jam dviejų jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, kadangi darbo santykiai tęsėsi ilgiau nei vienerius metus, bei netesybas dėl pavėluotos išeitinės išmokos išmokėjimo bei pavėluoto atsiskaitymo su pareiškėju.

7. Bankroto administratorė pateikė savo poziciją dėl pareiškėjo finansinio reikalavimo, nurodydama, jog pareiškėjo prašymą vertina kaip nepagrįstą, dėl ko netvirtintinas BUAB „Sostinės gatvės“ bankroto byloje.

8. Bankroto administratorė pažymi, kad šiuo atveju pareiškėjas nepertraukiamai ėjo BUAB „Sostinės gatvės“ (duomenys neskelbtini) pareigas laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 21 d. iki 2019 m. birželio 17 d., t. y. mažiau nei pusę metų.

9. Anot bankroto administratorės, BUAB „Sostinės gatvės“ vienintelis akcininkas atšaukiant pareiškėją iš (duomenys neskelbtini) pareigų pagrįstai taikė Darbo kodekso 104 straipsnio 1 ir 2 dalį, kurioje nurodyta, kad tuo atveju jeigu darbo santykiai su juridinio asmens vadovu truko ilgiau negu dvejus metus, bet jis yra atšaukiamas prieš darbo sutarties termino pabaigą, juridinio asmens vadovui išmokama vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, išskyrus atvejus, kai jo atšaukimą lėmė jo kalti veiksmai.

10. Be to, bankroto administratorė nurodo, kad remiantis Darbo kodekso 104 straipsnio 1 ir 2 dalimis pareiškėjas neįgijo teisės į dviejų mėnesių išeitinę išmoką, dėl ko prašo teismo vertinti reikalavimą dėl netesybų taip pat kaip nepagrįstą.

11. Pažymi, kad pareiškėjas taip pat prašo patvirtinti 185,05 Eur netesybų dėl pavėluoto atsiskaitymo, kadangi jo teigimu su juo buvo atsiskaityta tik 2019 m. birželio 21 d., tačiau bankroto administratorė šį reikalavimą taip pat prašo vertinti kaip nepagrįstą, kadangi pareiškėjas kartu su prašymu nepateikė jokių įrodymų pagrindžiančių šį reikalavimą, nepateiktas delspinigių paskaičiavimas, nėra aišku nuo kokios sumos jie skaičiuojami.

Ginčytinas I. S. finansinis reikalavimas tvirtintinas iš dalies.

12. Teismų praktikoje, aiškinant Įmonių bankroto įstatymo bei Civilinio proceso kodekso normas dėl bankrutuojančios įmonės kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo, yra pripažįstama, kad kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011; 2012 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2012). Be to, kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėse išaiškinta, kad kreditoriaus finansinis reikalavimas bankroto byloje gali būti tvirtinamas tuomet, kai jis yra pagrįstas įrodymais; neįrodyto reikalavimo patvirtinimas neatitiktų bankroto proceso tikslų bei pažeistų kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių, pagrindusių savo reikalavimus ir turinčių teisėtą interesą į savo reikalavimo patenkinimą kuo didesne apimtimi, teisėtus interesus. Bylose dėl kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo, bankroto proceso tikslas – per įstatyme nustatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai ar iš dalies tenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai ir apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai. Kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti lemia ne tik konkretaus kreditoriaus teisę visiškai ar iš dalies gauti savo reikalavimų tenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto, bet ir turi įtakos patvirtintų reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms, kuriomis buvo tenkinami visų kreditorių reikalavimai. Dėl to kreditoriaus reikalavimas gali būti tvirtinamas tik patikrintas; pirminį kreditorių pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka bankroto administratorius ir (arba) teikia teismui tvirtinti konkretų reikalavimą arba jį ginčija teisme; nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkrečių reikalavimų, teismas taip pat tvirtina kreditoriaus reikalavimą tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, jog jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014).

13. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas grindžia pateiktą šioje bankroto byloje 4 903,84 Eur dydžio finansinį reikalavimą 2013 m. liepos 23 d. ir 2018 m. gegužės 2 d. darbo sutarties kopijomis, 2013 m. liepos 23 d. darbo sutarties 2018 m. gruodžio 21 d. kopija, 2019 m. sausio 18 d. vienintelio akcininko sprendimo kopija, 2019 m. balandžio 29 d. prašymo ir el. laiško kopijomis, 2019 m. birželio 14 d. vienintelio akcininko sprendimo kopija, išrašu apie nedarbingumo laikotarpius, medicinos dokumentų išrašu. Iš byloje pateiktos medžiagos nustatyta, jog, pareiškėjo nuomone, 4 903,84 Eur dydžio finansinį reikalavimą sudaro 2 775,76 Eur dydžio išeitinė išmoka bei 2 128,08 Eur netesybos (1 943,03 Eur netesybos dėl pavėluotos išeitinės išmokos išmokėjimo bei 185,05 Eur netesybos dėl pavėluoto atsiskaitymo su pareiškėju).

14. Nustatyta, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas nesutinka su jo atleidimo iš BUAB „Sostinės gatvės“ pagrindu, kadangi, anot pareiškėjo, pastarasis turėjo būti atleistas iš darbo Darbo kodekso 56 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, atitinkamai išmokant pareiškėjui jo dviejų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, o ne Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 3 dalies ir Darbo kodekso 104 straipsnio 1-2 dalių pagrindu.

15. Šioje byloje šalys neginčija aplinkybės, jog pareiškėjas iš darbo buvo atleistas 2019 m. birželio 17 d., esant priimtam 2019 m. birželio 14 d. BUAB „Sostinės gatvės“ vienintelio akcininko sprendimui Nr. 8/2019 nuo 2019 m. birželio 17 d. atšaukti pareiškėją iš įmonės (duomenys neskelbtini) pareigų Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 3 dalies ir Darbo kodekso 104 straipsnio 1-2 dalių pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

16. Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog bendrovės vadovą renka ir atšaukia bei atleidžia iš pareigų, nustato jo atlygį, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas bendrovės valdyba (jeigu valdyba nesudaroma, – stebėtojų taryba, o jeigu nesudaroma ir stebėtojų taryba, – visuotinis akcininkų susirinkimas). Bendrovės vadovas pradeda eiti pareigas nuo jo išrinkimo dienos, jeigu su juo sudarytoje sutartyje nenustatyta kitaip. Tuo tarpu Darbo kodekso 104 straipsnio 1-2 dalyse nurodyta, jog be šiame kodekse ar kituose įstatymuose nustatytų darbo sutarties pasibaigimo pagrindų, darbo sutartis su juridinio asmens vadovu pasibaigia atšaukus juridinio asmens vadovą įstatymuose arba steigimo dokumentuose nustatyta tvarka. Jeigu darbo santykiai su juridinio asmens vadovu truko ilgiau kaip dvejus metus ir jis atšaukiamas prieš darbo sutarties termino pabaigą šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, juridinio asmens vadovui išmokama vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, išskyrus atvejus, kai jo atšaukimą lėmė jo kalti veiksmai.

17. Taigi, įvertinus aukščiau nurodytas įstatymo nuostatas bei 2019 m. birželio 14 d. BUAB „Sostinės gatvės“ vienintelio akcininko sprendimo Nr. 8/2019 turinį, darytina išvada, jog su pareiškėju buvo nutraukti 2019 m. birželio 17 d. darbo teisiniai santykiai būtent Darbo kodekso 104 straipsnio 1 dalies pagrindu, kuris reglamentuoja darbo sutarties su juridinio asmens vadovu pasibaigimo pagrindus bei tvarką. Teismas atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju nėra abejonių, jog pareiškėjui darbo teisinių santykių pasibaigimo momentu buvo žinoma, kokiu pagrindu pasibaigia jo darbo teisiniai santykiai BUAB „Sostinės gatvės“, savo ruožtu, iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjas įstatymų nustatyta tvarka neginčijo šio fakto. Taigi, šiuo metu pareiškėjo atšaukimas iš įmonės (duomenys neskelbtini) pareigų Darbo kodekso 104 straipsnio 1-2 dalies pagrindu yra nenuginčytas.

18. Teismo vertinimu, pareiškėjo byloje pateiktas 2019 m. balandžio 29 d. prašymas, kuriame pareiškėjas prašo atleisti iš užimamų pareigų dėl pablogėjusios sveikatos nuo šių metų gegužės 6 d., nesudaro pagrindo konstatuoti, jog su pareiškėju buvo nutraukti darbo teisiniai santykiai, netinkamai pritaikius darbo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Pažymėtina, jog pareiškėjo minimame Darbo kodekso 56 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta, jog darbo sutartis gali būti nutraukta darbuotojo rašytiniu pareiškimu, apie tai įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas, jeigu darbuotojas negali tinkamai atlikti savo darbo funkcijos dėl ligos ar neįgalumo arba dėl to, kad namuose slaugo šeimos narį (vaiką (įvaikį), tėvą (įtėvį), motiną (įmotę), vyrą, žmoną), kuriam teisės aktų nustatyta tvarka nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Teismas atkreipia dėmesį, jog šiuo pagrindu darbo teisiniai santykiai gali būti nutraukiami tik tokiu atveju, kai yra įrodytas tiesioginis priežastinis ryšys tarp darbuotojo ligos ar neįgalumo ir jo negalėjimo atlikti darbo funkcijos. Be to, tuo atveju, jeigu darbdavys nevertina darbuotojo nurodytos aplinkybės kaip svarbios priežasties darbo teisinių santykių pasibaigimui Darbo kodekso 56 straipsnio pagrindu, darbo teisiniai santykiai iš esmės tęsiasi toliau. Įvertinus bylos medžiagą, nustatyta, jog pareiškėjas nei darbdaviui, nei teismui nėra pateikęs jokių įrodymų, kurie vienareikšmiškai patvirtintų, jog pareiškėjo sveikatos būklė prašymo pateikimo momentu buvo būtent tokia, kuri sąlygoja negalėjimą eiti įmonės (duomenys neskelbtini) pareigas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog vien 2019 m. balandžio 29 d. prašymo, kuriame nurodyta aplinkybė dėl pablogėjusios sveikatos, pateikimas savaime neįpareigojo darbdavio darbo teisinius santykius nutraukti būtent Darbo kodekso 56 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Atkreiptinas dėmesys, jog ir pats pareiškėjas, darbdaviui nusprendus tęsti darbo teisinius santykius, neginčijo šios aplinkybės įstatymų nustatyta tvarka, reikalaudamas nutraukti darbo teisinius santykius būtent Darbo kodekso 56 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu.

19. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo pozicija dėl to, jog jo darbo teisiniai santykiai yra pasibaigę Darbo kodekso 56 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, bei atitinkamai spręsti apie pareiškėjo teisės į šiame straipsnyje nurodytą dviejų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką buvimą. Taigi, darytina išvada, jog pareiškėjo finansinio reikalavimo dalis, kurią sudaro 2 775,76 Eur dydžio išeitinė išmoka bei 1 943,03 Eur netesybos dėl pavėluotos išeitinės išmokos išmokėjimo, yra nepagrįsta. Teismas atkreipia dėmesį, jog pagal Darbo kodekso 104 straipsnio 1-2 dalies nuostatas, įvertinus aplinkybę, jog pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pareigas ėjo mažiau negu dvejus metus, pareiškėjui nepriklauso ir šiame straipsnyje nurodyta vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.

20. Bylos duomenimis, pareiškėjas taip pat prašo patvirtinti jo 185,05 Eur dydžio finansinį reikalavimą, kurį sudaro pareiškėjo apskaičiuotos netesybos dėl pavėluoto atsiskaitymo su pareiškėju. Anot pareiškėjo, su pastaruoju buvo atsiskaityta ne 2019 m. birželio 17 d., tačiau 2019 m. birželio 21 d., t. y. pavėlavus atsiskaityti 4 darbo dienas. Remiantis Darbo kodekso 146 straipsnio 2 dalimi, darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip. Tuo tarpu pagal Darbo kodekso 147 straipsnio 2 dalį darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių.

21. Pažymėtina, jog bankroto administratorė neginčijo aplinkybės, kad su pareiškėju buvo atsiskaityta tik 2019 m. birželio 21 d., t. y. pavėlavus 4 darbo dienas. Byloje nėra ir duomenų apie šalių susitarimą dėl vėlesnio atsiskaitymo. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog pareiškėjo reikalavimas dalyje dėl apskaičiuotų 185,05 Eur dydžio netesybų dėl pavėluoto atsiskaitymo su pareiškėju yra pagrįstas. Pažymėtina, jog, priešingai negu nurodo bankroto administratorė, savo prašyme dėl įtraukimo į kreditorių sąrašą pareiškėjas nurodė, kokiu būdu ši suma apskaičiuojama (t. y. už kokį laikotarpį bei koks yra pareiškėjo vidutinis darbo užmokestis). Nagrinėjamu atveju bankroto administratorė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, jog pareiškėjas yra netinkamai apskaičiavęs vidutinį darbo užmokestį ar pradelstas atsiskaityti su juo dienas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, konstatuotina, jog pareiškėjo finansinis reikalavimas dalyje dėl apskaičiuotų 185,05 Eur dydžio netesybų yra pagrįstas, dėl ko pareiškėjas įtrauktinas į BUAB „Sostinės gatvės“ pirmos eilės kreditorių sąrašą su 185,05 Eur dydžio finansiniu reikalavimu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Įmonių bankroto įstatymo 26, 35 straipsniais, Civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, teismas

nutaria:

Patvirtinti I. S. pirmos eilės 185,05 Eur finansinį reikalavimą, įtraukiant I. S. į pirmos eilės kreditorių finansinių reikalavimų sąrašą su 185,05 Eur finansiniu reikalavimu BUAB „Sostinės gatvės“ bankroto byloje.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Ramunė Mikonienė