Alytaus apylinkės teismo nutartis

2019-06-07 · Civilinė byla Nr. 2YT-2951-393/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-06-07
Bylos Nr.
2YT-2951-393/2019
Teisminio proceso Nr.
2-13-3-00791-2019-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Irma Blekaitienė
Pareiškėjas
J. R.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-2951-393/2019Teisminio proceso Nr. 2-13-3-00791-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.3; 2.5.5.; 3.2.3.1.; 3.2.7.1.; 3.4.5.19.; 3.4.5.20. (S)
ALYTAUS apyLINKĖS teismasNutartis2019 m. birželio 7 d.Lazdijai
Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų teisėja Irma Blekaitienė,sekretoriaujant Nijolei jarmalienei,dalyvaujant pareiškėjai J. R.,

žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. R. pareiškimą dėl praleisto termino priimti palikimą atnaujinimo bei teismo leidimo išdavimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja prašo teismo atnaujinti terminą nepilnamečių vaikų T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) globėjai J. R. praleistą terminą nepilnamečių vaikų vardu priimti senelės M. I., asmems kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, bei išduoti pareiškėjai leidimą nepilnamečių vaikų vardu priimti palikėjos palikimą.

Teismo posėdyje pareiškėja palaikė pareiškime nurodytas aplinkybes. Paaiškino, kad terminą praleido dėl to, kad laiku negavo duomenų apie palikėjos pinigines lėšas, nes tiek AB „Swedbank“, tiek ir Veisiejų socialinės globos namai nurodė, kad piniginių lėšų mirusioji neturėjo.

Atsiliepimas

Suinteresuoto asmens VMI atstovas į teismo posėdį neatvyko. Suinteresuotas asmuo pateikė teismui atsiliepimą į pareiškimą, prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant, prieštaravimų dėl pareiškimo nėra.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas į teismo posėdį neatvyko, pateikė išvadą. Skyrius išvadoje nurodo, kad pareiškėja auginanti globojamus vaikus, dėl vaiko teisių ir geriausių interesų pažeidimų nėra žinoma.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Bylos duomenimis ir pareiškėjos paaiškinimais nustatyta, kad T. K., gimęs (duomenys neskelbtini), ir R. K., gimęs (duomenys neskelbtini), yra M. I., mirusios (duomenys neskelbtini), vaikaičiai, palikėjos antros eilės įpėdiniai. Pareiškėja J. R. yra vaikų globėja, vaikų įstatyminė atstovė. Po M. I. mirties AB „Swedbank“ sąskaitoje yra likę 5 Eur ir Veisiejų socialinės globos namuose 45 Eur.

Dėl praleisto termino nepilnamečių vaikų vardu priimti palikimą atnaujinimo

CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įpėdinio palikimo priėmimo ar atsisakymo palikimą priimti veiksmas turi būti atliktas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.57 straipsnyje nurodyta galimybė šį terminą pratęsti, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. nustačius, kad tam tikros aplinkybės lėmė, jog įpėdinis tinkamai (laiku) negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių. Palikimo priėmimą patvirtinančių veiksmų per šį laiką neatlikus ir teismui termino nepratęsus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę, išskyrus atvejus, kai kiti palikimą priėmę įpėdinai tam neprieštarauja (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidariusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Kokios priežastys laikytinos svarbiomis, įstatymai nenustato, dėl to kiekvienu atveju sprendžia bylą nagrinėjantis teismas.

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir kiek jis buvo praleistas, bet ir atsižvelgti į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes, taikant ne vidutinius, o individualius sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-248/2016).

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog pareiškėja po palikėjos mirties per įstatyme nustatytą 3 mėnesių terminą į notarą nesikreipė. Tačiau, žinodama, kad palikėja galimai turėjo piniginių lėšų, kreipėsi į Veisiejų socialinės globos namus ir į banką klausdama, ar neliko palikėjos piniginių lėšų, tačiau atsakymai buvo neigiami, t. y. kad po M. I. mirties piniginių lėšų nėra, todėl ši priežastis laikytina svarbia, dėl ko J. R. objektyviai negalėjo įgyvendinti nepilnamečių vaikų teisių.

Be to, teismas spręsdamas termino atnaujinimo klausimą, atsižvelgia ir į tai, jog palikėjos globojami vaikai kreipimosi į teismą metu buvo nepilnamečiai, todėl negalėjo dalyvauti civiliniuose teisiniuose santykiuose, o jų interesus priimti palikimą ar atsisakyti priimti palikimą po senelės mirties, turėjo pareigą įgyventi jų įstatyminė atstovė. Palikimo nepriėmimas (nesikreipimas leidimo į teismą ar į notarą), reiškia įstatyminių atstovų ar globėjų neveikimą, t. y. įstatyminė atstovė per įstatymo nustatytą terminą šios pareigos neatliko.

Teismas įvertinęs pateiktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, nepilnamečių vaikų interesais, laiko, jog J. R. įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą nepilnamečių vaikų vardu priimti palikimą, atsiradusį po jų senelės mirties, praleido dėl svarbių priežasčių, todėl atsižvelgus į prioritetinę vaiko teisių gynybą, terminas atnaujinamas (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Dėl teismo leidimo priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu išdavimo

CK 5.60 straipsnio 1 dalis numato, jog įpėdinis pagal įstatymą turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos priimti palikimą. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų svarbiausia – vaiko interesai. Pagal Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktą tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės, vietos savivaldos ir visuomenės institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys įpareigoti laikytis nuostatos visur ir visada pirmiausia atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus.

Siekiant išvengti galimų neigiamų turtinių padarinių nepilnamečių vaikų atžvilgiu, taip pat vadovaujantis CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais prioritetiniais vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo turiniu ir tikslais, teismo leidimas yra būtina sąlyga tėvams ar globėjams nepilnamečio vaiko vardu tiek atsisakyti priimti palikimą, tiek palikimą priimti, nepriklausomai nuo nepilnamečio vaiko amžiaus. Nepilnamečių įpėdinių teisių įgyvendinimui paveldėjimo procese yra būtinas teismo leidimas. Tik teismas gali leisti priimti nepilnamečių vaikų vardu palikimą, nes toks teismo leidimas suponuoja, kad vaikas neįgis nuosavybės teisės į tam tikrą turtą.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašo išduoti teismo leidimą priimti palikimą nepilnamečių vaikų T. K. ir R. K. vardu.

Iš Lazdijų rajono savivaldybės 3- ojo notarų biuro rašto Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus skyriui matyti, kad notarų biure neužvesta paveldėjimo byla po M. I. mirties, tačiau atlikus teisinį tyrimą buvo nustatyta, kad mirusios įstatyminiai antros eilės įpėdiniai yra T. K. ir R. K., nepilnamečių įstatyminė globėja nevykdė pareigos kreiptis į notarų biurą dėl palikimo priėmimo-atsisakymo.

Vaiko interesų viršenybės principo įgyvendinimas yra viešo­­­jo intereso apsaugos sudedamoji dalis. Vaiko interesų viršenybė turi būti užtikrinama ir turti­niuo­­se santykiuose. Nepilnametis vaikas yra nuosavybės teisinių santykių subjektas. Vaiko teisių apsau­­gos pagrindų įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma skelbia, kad vaikas turi teisę į nuosa­vy­bę, kurią saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija ir kiti įstatymai. Nepilna­me­­tis, nesvar­bu kokio jis amžiaus, gali būti turto savininkas. Vienas iš nepilnamečio vaiko nuosa­vy­bės teisės pagrindų yra paveldėjimas (CK 4.47 straipsnio 2 punktas).

Kai asmuo savo nepilnamečio vaiko vardu priima arba atsisako priimti palikimą yra būti­nas išankstinis teismo leidimas (CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismas, spręsdamas klau­si­­mą, ar išduoti leidimą tėvams ar globėjams nepilnamečio vaiko vardu priimti ar atsisakyti priimti pali­ki­mą, vertina išimtinai vaiko interesus, jo turtinių interesų apsaugą. Teismų informacinės sistemos LITEKO duome­nimis (Lietuvos Respublikos civilinio proce­so kodekso 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad pali­kėja netu­­ri įsipareigojimų kredi­­to­riams, jos atžvilgiu nėra priimtų ir neįvyk­­dytų teismo sprendimų dėl turti­nių reikalavimų paten­­­ki­ni­mo.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad pareiškėjai ne­pilna­mečuų globotinių vardu priėmus po jų senelės mir­­ties atsiradusį pali­ki­mą nebus pažeistos nepil­­na­mečių teisės, pali­ki­mo priėmi­mas atitinka jų inte­re­­sus, todėl pra­šy­mas išduoti teis­mo lei­di­mą ten­kin­tinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 442 straipsnio 13 punktu, 576–578 straipsniais, 582 straipsniais, 510–513 straipsniais,

nutaria:

Pareiškimą patenkinti.

atnaujinti terminą nepilnamečių vaikų T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) globėjai J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą terminą nepilnamečių vaikų vardu priimti senelės M. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, bei išduoti pareiškėjai leidimą nepilnamečių vaikų vardu priimti palikėjos palikimą.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos skundžiama Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.

Teisėja Irma Blekaitienė