Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Bielskio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų L. A. ir M. H. (M. H.) (toliau – ir nuteistieji, apeliantai) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. liepos 5 d. nuosprendžio, kuriuo:

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu trejiems metams;

– pagal BK 222 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės, ir L. A. paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė trejiems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant L. A. dirbti, mokytis arba registruotis darbo biržoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

L. A. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį išteisinta, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar nusižengimo požymių.

L. A. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį išteisinta neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

M. H. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu trejiems metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant M. H. dirbti, mokytis arba registruotis darbo biržoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

M. H. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar nusižengimo požymių.

BUAB „Baltic Metal Group“ civilinis ieškinys tenkintas ir solidariai iš L. A. ir M. H. šios įmonės naudai priteista 1 040 100,77 Eur (vienas milijonas keturiasdešimt tūkstančių vienas šimtas eurų 77 ct).

Įmonės „Castle consultants“ 160 995,72 Lt (46 627,58 Eur) (vieno šimto šešiasdešimties tūkstančių devynių šimtų devyniasdešimt penkių litų 72 ct (arba keturiasdešimt šešių tūkstančių šešių šimtų dvidešimt septynių eurų 58 ct)) dydžio civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu.

Liudytojams apmokėtos kelionės išlaidos – 468,87 Eur (keturi šimtai šešiasdešimt aštuoni eurai 87 ct) pripažintos proceso išlaidomis ir lygiomis dalimis išieškotinos valstybės naudai iš L. A. ir M. H..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Apeliaciniame skunde nuteistieji L. A. ir M. H. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. liepos 5 d. nuosprendį ir juos išteisinti.Nesutikdami su nuteisimu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį apeliantai nurodo, jog vien ta aplinkybė, kad nagrinėjamu atveju apskaitos dokumentais nebuvo pagrįstas 3 591 259,99 Lt grynųjų pinigų panaudojimas, nesudaro pagrindo teigti, kad šiuos pinigus pasisavino būtent jie. Pirmos instancijos teismas, pripažino, kad L. A., veikdama kartu su M. H., pasisavino UAB „Baltic Metal Group“ didelės vertės turtą, nes tik ji buvo bendrovės direktore ir tik ji galėjo paimti iš banko grynus pinigus, o faktiniu bendrovės vadovu buvo M. H.. Tačiau nuosprendyje neaptarta, kokie įrodymai patvirtina, kad L. A. disponavo paimtais pinigais, žinojo kur ir kaip jie panaudojami. Apeliantų teigimu, ji nedalyvavo bendrovės veikloje, o buvo tik formali direktorė. Tai patvirtina byloje esantis M. H. išduotas įgaliojimas veikti bendrovės vardu visose srityse. Be to, pirmosios instancijos teisme apklausti liudytojai patvirtino, kad visa bendrovės veikla rūpinosi M. H., būtent jis priimdavo sprendimus, o L. A. retai būdavo bendrovės ofise ir pasirašydavo tik tuos dokumentus, kuriuose buvo būtinas direktoriaus parašas. Taigi, apygardos teismo išvada, kad L. A. BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytą tyčinę nusikalstamą veiką padarė veikdama kartu su M. H. tėra tik prielaida. Juo labiau, kad skundžiamame nuosprendyje L. A. inkriminuotos nusikalstamos veikos aptarimui ir įvertinimui faktiškai neskirta jokio dėmesio, o dėl jos kaltės pasisakyta vos keliais formaliais sakiniais. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai pripažino M. H. kaltu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, nors jis nebuvo UAB „Baltic Metal Group“ vadovu. Be to, apygardos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad apeliantų pateiktų dokumentų – 2012 m. kovo 7 d. sutarties tarp įmonės „BWDS Resourse LLP“ ir UAB „Baltic Metal Group“ bei tarp šių įmonių pasirašyto Patvirtinimo akto apie 1 227 000,00 JAV dolerių sumokėjimą įmonei „BWDS Resourse LLP“, neįmanoma patikrinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio numatyta tvarka. Apygardos teismui abejonės dėl minėtų dokumentų kilo todėl, kad jie buvo pateikti tik bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Tačiau M. H., apklausiamas teisme, šią aplinkybę paaiškino, nurodė, kokiu būdu jis šiuos dokumentus gavo ir kaip iš UAB „Baltic Metal Group“ kasos buvo išmokėti grynieji pinigai. Apeliantų pateiktas Patvirtinimo aktas taip pat patvirtina kaltinime nurodytų grynųjų pinigų panaudojimą UAB „Baltic Metal Group“ reikmėms. Lietuvos Kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos pranešime nurodyta, kad įmonė „BWDS Resourse LLP“ veikė Jungtinėje Karalystėje nuo 2011 m. liepos 7 d. iki 2016 m. sausio 12 d. Tai leidžia daryti išvadą, kad apeliantų pateikta sutartis, pasirašyta tarp šios bendrovės ir UAB „Baltic Metal Group“ bei Patvirtinimo aktas nėra suklastoti. Be to, teismui buvo pateikti ir kiti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys M. H. parodymus apie vykusias derybas dėl 50 000 t metalurgijos kokso pirkimo ir pardavimo Egipte, taip pat didžiausios Rusijos metalurgijos įmonės UAO „Koks“ direktoriaus raštas apie šios įmonės apsisprendimą per UAB „Baltic Metal Group“ tiekti metalurginį koksą. Visą reikiamą informaciją, kontaktus, dalyvavimo Egipto vyriausybės organizuojamame konkurse sąlygas bei pagalbą atliekant kitus sandorio įgyvendinimui reikalingus veiksmus UAB „Baltic Metal Group“ teikė Jungtinėje Karalystėje įsikūrusi bendrovė „BWDS Resourse LLP“, kuriai už šių paslaugų suteikimą, apeliantų teigimu, ir buvo sumokėta 1 227 000,00 JAV dolerių. Šie pinigai sumokėti per tam tikrą laiką grynaisiais pinigais, nes minėta bendrovė norėjo būtent tokio atsiskaitymo būdo. Kasos išlaidų orderiai tarp sutarties šalių nebuvo surašyti, o buvo pasirašomi tik rašteliai, kuriuose fiksuota, kokią pinigų sumą M. H. perdavė „BWDS Resourse LLP“ įgaliotam asmeniui. Sutarties šalys susitarė, kad visus reikiamus buhalterinius dokumentus užpildys tuomet, kai bus sumokėta visa sutarties suma. Apeliantų teigimu, konkursą metalurgijos kokso pardavimui UAB „Baltic Metal Group“ laimėjo, tačiau dėl prieš ją pradėtos baudžiamosios bylos negalėjo gauti banko kredito. Sandorio tęsti nebebuvo galimybės, todėl M. H. paprašė, kad „BWDS Resourse LLP“ parašytų dokumentą, įrodantį pinigų iš UAB „Baltic Metal Group“ gavimą. Tokiu būdu ir buvo pasirašytas Patvirtinimo aktas, apeliantų vertinimu, visiškai atitinkantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1, 2 dalies, 13 straipsnio 1, 7 dalių reikalavimus. Apeliantai nurodo, kad apygardos teismui bylos nagrinėjimo metu pateikti įrodymai patvirtina, kad jie UAB „Baltic Metal Group“ pinigų nepasisavino, o panaudojo juos bendrovės interesų tenkinimui. Tačiau pirmosios instancijos teismas, ignoruodamas šiuos įrodymus ir priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, nukrypo nuo teismų formuojamos praktikos neteisėto turto pasisavinimo bylose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-575/2010, Nr. 2K-213-2012, Nr. 2K-P-78/2012, Nr. 2K-7-84/2012). Apeliantų teigimu, jeigu pagal įmonės UAB „Castle consultants“ atstovo Vishal S. J. pareiškimą prieš UAB „Baltic Metal Group“ nebūtų buvęs pradėtas ikiteisminis tyrimas, atliktos kratos ir paimti visi bendrovės dokumentai, UAB „Baltic Metal Group“ nebūtų bankrutavusi. Prieš pradedant ikiteisminį tyrimą, nagrinėjamu atveju turėjo būti įvertinta, kad jokio sukčiavimo apeliantų veiksmuose nėra, o yra iškilęs tik paprastas civilinis ginčas. Apeliantai nurodo, kad UAB „Baltic Metal Group“ bankroto administratorius Klaipėdos apygardos teisme, kaip ir šioje baudžiamojoje byloje, yra pareiškęs 1 040 100,77 Eur dydžio civilinį ieškinį L. A.. Taigi, UAB „Baltic Metal Group“ turtines teises galima apginti civilinio proceso tvarka, ką ir padarė bankroto administratorius. Dėl to abejotina, ar nagrinėjamu atveju buvo teisinis pagrindas kriminalizuoti apeliantų veiką. Juo labiau, kad ir teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos, ir asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams, vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-267/2011; Nr. 2K-P-183/2012; Nr. 2K-7-251/2013; Nr. 2K-451/2014; Nr. 2K-518/2014 ir kt.).Nesutikdami su L. A. nuteisimu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį apeliantai nurodo, kad pirmos instancijos teismas nuosprendyje jos kaltę pagrindė tik 2014 m. gegužės 6 d. specialisto išvada ir daugiau jokių BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymių nuosprendyje neaptarė. Tačiau tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme buvo nustatyta, kad L. A. jokios buhalterinės apskaitos neorganizavo, buhalterinių dokumentų netikrino. Faktiniu UAB „Baltic Metal Group“ vadovu buvo M. H.. L. A. tik formaliai pasirašydavo ten, kur nurodydavo vyriausioji buhalterė, todėl, apeliantų vertinimu, ji negalėjo apgaulingai tvarkyti bendrovės buhalterinės apskaitos. Juo labiau, kad L. A. neturėjo tyčios atlikti kokius nors nusikalstamus veiksmus, taip pat sugebėjimų bei žinių, patikrinti buhalterinius dokumentus ir įvertinti jų teisingumą. Atsižvelgiant į tai, kad pagal įgaliojimą bendrovę valdė M. H., kuris pateikdavo buhalterei dokumentus, kuriuos reikia įtraukti į buhalterinę apskaitą, apeliantų teigimu, L. A. nėra tinkamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, subjektas.Teismo posėdyje nuteistųjų gynėja prašė tenkinti nuteistųjų apeliacinį skundą, prokurorė prašė nuteistųjų apeliacinį skundą atmesti.Nuteistųjų L. A. ir M. H. apeliacinis skundas atmetamas.Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad jame nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei išvada, jog L. A. ir M. H. veikdami bendrai padarė BK 183 straipsnio 2 dalyje nustatytą nusikaltimą, t. y. pasisavino svetimą didelės 3 591 295,99 Lt (1 040 111,10 Eur) vertės UAB „Baltic Metal Group“ turtą, o L. A. padarė dar ir BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, t. y. apgaulingai tvarkė UAB „Baltic Metal Group“ buhalterinę apskaitą, dėl to negalima iš dalies nustatyti šios įmonės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Kolegija, susipažinusi ir įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus ir apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai, visapusiškai ir nešališkai ištyrė nuteistiesiems L. A. ir M. H. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai apygardos teisme ištirtus įrodymus, jų visetą, bei padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas dėl nuteistųjų kaltės ir jų padarytų nusikalstamų veikų juridinės kvalifikacijos. Apygardos teismas teisingai taikė baudžiamojo bei baudžiamojo proceso įstatymų normas, tirdamas ir vertindamas įrodymus, kuriais buvo grindžiama apeliantų kaltė, tinkamai realizavo BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus. BPK 20 straipsnio 2 ir 5 dalių nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tačiau teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma. Šioje byloje, įvertinus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus dėl įrodymų vertinimo, dėl jų pripažinimo pagrįstais, teismo argumentus dėl įrodymų patikimumo, įrodomosios reikšmės bei atsižvelgiant į visą baudžiamosios bylos medžiagą, nėra pagrindo daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus bei priėmė neteisėtą nuosprendį. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, neturi pagrindo kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų, abejoti padarytomis išvadomis. Teisėjų kolegija pažymi, jog bylos duomenų pripažinimas įrodymais ir jų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl vien tai, kad byloje ištirtų įrodymų vertinimas neatitinka nuteistųjų lūkesčių, savaime negali būti traktuojama, kaip apkaltinamojo nuosprendžio nepagrįstumą patvirtinančios aplinkybės. Priešingai nei teigia apeliantai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai L. A. ir M. H. pripažino kaltais pagal BK 183 straipsnio 2 dalį dėl UAB „Baltic Metal Group“ priklausančių piniginių lėšų, t. y. 3 591 295,99 Lt (1 040 111,10 Eur) pasisavinimo. Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą arba jo žinioje buvusį svetimą turtą. Teismų praktikoje išaiškinta, kad objektyviai turto pasisavinimas reiškiasi neteisėtu, neatlygintinu kaltininkui svetimo, jam patikėto ar buvusio jo žinioje turto pavertimu savo turtu, pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Šiuo atveju kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą neteisėtai ar neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su juo kaip su nuosavu ir taip padaro žalos turto savininkui. Svetimo turto pasisavinimas laikomas baigta nusikalstama veika, kai kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir juo naudotis ar disponuoti savo nuožiūra (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-78/2012, Nr. 2K-7-84/2012, Nr. 2K-13-693/2013). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tais atvejais, kai bendrovės vadovas gauna bendrovei priklausančias pinigines lėšas ir panaudoja pinigus neaiškiems tikslams ir, nesilaikydamas buhalterinės apskaitos taisyklių nepateikia išlaidas pagrindžiančių dokumentų, tokie veiksmai vertintini kaip patikėto ar jo žinioje esančio svetimo turto pasisavinimas arba iššvaistymas. Bylos duomenimis nustatyta, kad nuo 2010 m. liepos 7 d. iki 2013 m. gruodžio 27 d. UAB „Baltic Metal Group“ direktore buvo L. A.. 2010 m. liepos 7 d. UAB „Baltic Metal group“ vienintelio akcininko sprendimu, UAB „Baltic Metal Group“ kasininku buvo paskirta direktorė L. A., todėl ji pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimo Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ (2007 m. gruodžio 19 f. redakcija) 2 punktą, 30 punktą atsakė už pinigų apskaitą kasoje bei kasos taisyklių laikymąsi. Klaipėdos miesto Pirmojo notarų biuro 2010 m. rugpjūčio 5 d. patvirtintu įgaliojimu iki 2011 m. rugpjūčio 5 d. L. A. įgaliojo savo sutuoktinį M. H. valdyti, tvarkyti ir disponuoti jai nuosavybės teise priklausančiomis UAB „Baltic Metal group“ akcijomis, atstovauti jai visose įstaigose, įmonėse ir organizacijose, taip pat santykiuose su bet kuriais juridiniais ar fiziniais asmenimis (t. 22, b. l. 69). Bylos duomenimis nustatyta, kad 2011 – 2012 metų laikotarpiu L. A. sistemingai grynino pinigus iš UAB „Baltic Metal Group“ sąskaitų banke ir pagal kasos pajamų orderius įnešdavo į įmonės kasą. Įmonės kasos dokumentai patvirtina, kad grynųjų pinigų kasoje buvo daugiau nei išmokėta įvairiems atsiskaitymams. Tačiau 2012 m. lapkričio 15 d. atlikus kratą UAB „Baltic Metal Group“ būstinėje, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, ir nustačius, kad preliminarus kasos likutis įmonėje turėjo būti 3 598 961,36 Lt, abu nuteistieji paaiškino, jog grynųjų pinigų įmonės kasoje iš viso nėra. Kratos metu šie pinigai įmonės būstinėje taip pat nebuvo rasti (t. 10, b. l. 12-19). Atlikus specialų tyrimą Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2014 m. gegužės 6 d. specialisto išvadoje Nr. 5-3/39 (toliau – specialisto išvada Nr. 5-3/39) konstatuota, kad UAB „Baltic Metal Group“ bankroto administratorė UAB „Verslo administravimo kompanija“ 2013 m. gruodžio 5 d. užregistravo iš viso 3 591 259,95 Lt UAB „Baltic Metal Group“ piniginių lėšų dokumentinį likutį šios įmonės kasoje (t. 16, b. l. 132-142). Minėta grynųjų pinigų suma bankroto administratorei neperduota. Jos panaudojimą įmonės reikmėms patvirtinantys dokumentai taip pat nepateikti nei UAB „Baltic Metal Group“ bankroto administratorei, nei ikiteisminį tyrimą atlikusiems teisėsaugos pareigūnams. Nuteistieji apklausiami kaip įtariamieji ikiteisminio tyrimo metu iš viso atsisakė duoti parodymus. Apklausiami pirmosios instancijos teisme nuteistieji L. A., M. H., taip pat liudytoja A. S. patvirtino, kad grynuosius pinigus iš įmonės banko sąskaitų nuimdavo direktorė L. A. ir neišrašydama jokių kasos išlaidų orderių juos perduodavo disponuoti savo sutuoktiniui M. H.. Taigi, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aptartų aplinkybių visumą, padarė pagrįstą išvadą, kad UAB „Baltic Metal Group“ priklausančias pingines lėšas, t. y. šios įmonės kasoje buvusius grynuosius pinigus, L. A. ir M. H. panaudojo neaiškiems tikslams, nepateikė šių lėšų panaudojimo įmonės reikmėms pagrindžiančių dokumentų. Šie L. A. ir M. H. veiksmai skundžiamame nuosprendyje pagrįstai įvertinti kaip UAB „Baltic Metal Group“ priklausančio didelės vertės turto pasisavinimas, nes jie siekdami naudos bendrovės sąskaita, jų žinioje buvusį šiai bendrovei priklausantį turtą neteisėtai ir neatlygintinai pavertė savo turtu ir tokiu būdu bendrais veiksmais bendrovei padarė 3 591 295,99 Lt (1 040 111,10 Eur) turtinę žalą.Apeliantai teigia, kad jie pirmosios instancijos teismui pateikė 3 591 295,99 Lt sumos panaudojimą įmonės reikmėms patvirtinančius dokumentus, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jų nepripažino patikimais įrodymais, visiškai paneigiančiais jų kaltę pagal BK 183 straipsnio 2 dalį. Su šiais apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo sutikti.Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nuteistieji pateikė papildomus dokumentus, jų teigimu, patvirtinančius UAB „Baltic Metal Group“ kasoje buvusių grynųjų pinigų panaudojimą įmonės reikmėms: 1) 2012 m. kovo 7 d. sutarties Nr. BWDS/EG/12-01 tarp įmonės „BWDS RESOURCE LLP“ ir UAB „Baltic Metal Group“ kopiją. Šia sutartimi paslaugų tiekėjas (įmonė „BWDS RESOURCE LLP“) sutiko teikti informaciją apie tarptautinius konkursus susijusius su paslaugų gavėjo (UAB „Baltic Metal Group“) veikla, konsultuoti ir atstovauti juose. Sutartis pasirašyta UAB „Baltic Metal group“ direktorės L. A. ir „BWDS RESOURCE LLP“ direktoriaus I. B. (t. 22, b. l. 70-75); 2) 2013 m. gegužės 17 d. Londone Jungtinėje Karalystėje pasirašyto patvirtinimo akto apie įsipareigojimų vykdymą pagal sutartį Nr. BWDS/EG/12-01 kopiją, kurioje nurodyta, kad šalys neturi viena kitai pretenzijų dėl sutarties vykdymo. Pagal sutartį Nr. BWDS/EG/12-01 laikotarpiu nuo 2011 m. kovo 12 d. iki 2013 m. gegužės 17 d. iš viso apmokėta 1 227 000,00 JAV dolerių. Patvirtinimo akto kopijoje nurodyta, kad pasirašė UAB „Baltic Metal group“ direktorė L. A. ir įmonės „BWDS RESOURCE LLP“ direktorius I. B. (t. 22 b. l. 86-87); 3) 2013 m. balandžio 12 d. OAO „KOKS“ vadovo A. P. laiško dėl bendradarbiavimo su UAB „Baltic Metal Group“ kopiją (t. 22, b. l. 76-77); 3) UAB „Baltic Metal group“ direktorės L. A. susirašinėjimo su įmonės OAO „KOKS“ atstovu, „NJPU“ marketingo valdybos viršininku (t. 22, b. l. 78-81); 4) 2013 m. gegužės 29 d. sutarties pasirašytos Kaire tarp UAB „Baltic Metal Group“, atstovaujamos direktorės L. A. ir įmonės „Egyptian Iron and Steel Company“ kopiją (t. 22, b. l. 92-110). Nepaisant to, kad formaliai šie dokumentai galėtų patvirtinti 1 227 000,00 JAV dolerių sumokėjimą įmonei „BWDS RESOURCE LLP“, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, kaip ir pirmosios instancijos teismas, šiais įrodymais nesiremia, nes nėra galimybės jų patikrinti BPK nustatytomis priemonėmis. Be to, dėl šių dokumentų patikimumo, įvertinus juos kitų baudžiamosios bylos duomenų kontekste, kyla pagrįstos abejonės.Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminis tyrimas šioje baudžiamojoje byloje pradėtas 2012 m. spalio 15 d., o dėl nusikalstamų veikų, nustatytų BK 222 straipsnio 1 dalyje ir BK 183 straipsnio 2 dalyje – 2013 m. balandžio 1 d. (t. 1, b. l. 1, 12). Apklausiami kaip įtariamieji ikiteisminio tyrimo metu 2014 m. rugsėjo 30 d., t. y. praėjus daugiau negu metams nuo 2013 m. gegužės 17 d. surašyto patvirtinimo akto apie 1 227 000,00 JAV dolerių sumokėjimą įmonei „BWDS RESOURCE LLP“, dėl jiems pareikštų įtarimų pagal BK 183 straipsnio 2 dalį L. A., M. H. atsisakė duoti parodymus, jokių paaiškinimų, susijusių su minėto akto pasirašymu ar bendradarbiavimu su Rusijos, Jungtinės Karalystės ir Egipto kompanijomis nedavė (t. 7, b. l. 34, 40). Iš 2013 m. kovo 14 d. 2013 m. balandžio 5 d., 2013 m. balandžio 11 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolų matyti, kad M. H. ir L. A. pateikė tyrimui turėtus papildomus dokumentus, tačiau nurodė, jog daugiau jokių UAB „Baltic Metal Group“ dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, neturintys (t. 13, b. l. 150 -151, 157, 161). 2014 m. spalio 24-27 d. BPK 218 straipsnio nustatyta tvarka supažindinus L. A., M. H. ir jų gynėją su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga, jokių prašymų dėl ikiteisminio tyrimo papildymo, dokumentų išreikalavimo jie taip pat nepateikė (t. 20, b. l. 48-55). Kolegija pažymi, kad toks apeliantų elgesys yra logiškai nepaaiškinamas, nes bet koks normalaus protinio išsivystymo žmogus, savo žinioje turėdamas jį teisinančią informaciją, neabejotinai kuo skubiau ją pateiktų teisėsaugos institucijoms. Tačiau nuteistieji elgėsi visiškai priešingai. Pirmosios instancijos teisme jie savo kaltės padarius BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą nepripažino, apie juos teisinančių dokumentų egzistavimą neužsiminė. Apeliantai nurodė, kad parodymus duos tik po visų liudytojų apklausų. Pirmiau paminėti papildomi dokumentai į bylą buvo pateikti tik 2015 m. lapkričio 11 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu, prieš pradedant L. A. ir M. H. apklausą. Nepaisant to, kad ant visų papildomai pateiktų sutarčių su užsienio kompanijomis, susirašinėjimo su jų vadovais dokumentų yra L. A. parašai, ji nieko apie įvykusius sandorius paaiškinti negalėjo nurodydama, kad visus įmonės reikalus tvarkė jos sutuoktinis M. H.. Nuteistasis M. H. paaiškino sutarties su „BWDS RESOURCE LLP“ sudarymo ir pinigų pagal Perdavimo aktą sumokėjimo aplinkybes. Jis nurodė, kad 2012 metais, pavasarį, viena kompanija pasiūlė savo paslaugas ir žadėjo teikti informaciją apie vykstančius konkursus, susijusius su metalais ir metalo žaliava. Prasidėjo bendradarbiavimas. Iš pradžių minėta kompanija suteikė informaciją apie Egipto Valstybinio metalurgijos kombinato ruošiamus konkursus pirkti 50 000 tonų metalurgijos kokso. Ši kompanija surado firmą, kuri atstovautų UAB „Baltic Metal Group“ interesams ir jos vardu dalyvautų šiame konkurse. Vėliau buvo pasirašyta sutartis su Egipto kompanija, tačiau dėl pradėto ikiteisminio tyrimo sandoris nutrūko. Už kiekvieną etapą, kai įmonė „BWDS RESOURCE LLP“ kažką padarydavo, UAB „Baltic Metal Group“ jai sumokėdavo, kaip buvo numatyta sutartyje. Pinigų sumokėjimą įrodo Patvirtinimo aktas. 1 227 000,00 JAV dolerių suma buvo sumokėta grynaisiais pinigais išrašant ne kasos orderius, o raštelius. Kiekvieną kartą atsiskaitymo metu ateidavo tos įmonės atstovas, paimdavo pinigus ir pasirašydavo. Pinigai buvo sumokėti Lietuvoje, kelis kartus jų paimti buvo atvykę skirtingi žmonės. Prieš atvykstant paimti apmokėjimo M. H. skambindavo įmonės atstovas Igoris, sakydavo, kas turi atvažiuoti. Nurodytam žmogui atvykus M. H. dar kartą skambindavo Igoriui, patikrindavo atvykusio asmens tapatybę ir tik tada mokėdavo pinigus bei pasirašydavo tai patvirtinantį raštelį. Šių raštelių M. H. buhalterei neperdavė, o Igorio anketinių duomenų jis taip pat nežino.Nepaisant to, kad pirmosios instancijos teismui buvo pateikti papildomi dokumentai, o M. H. paaiškino šių dokumentų surašymo aplinkybes, jokių buhalterinių dokumentų, patvirtinančių minėtų UAB „Baltic Metal Group“ pinigų sumokėjimą įmonės „BWDS RESOURCE LLP“ atstovams bei pateiktų dokumentų atitikimą tikrovei byloje nėra. Lietuvos Kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos pranešime nurodyta, kad įmonė „BWDS RESOURCE LLP“ savo veiklą nuo 2016 m. sausio 12 d. nutraukė. Iš nuteistojo M. H. parodymų taip pat nėra aišku, kokiu būdu ir kaip tarp „BWDS RESOURCE LLP“ Londone, „Egyptian Iron and Steel Company“ Kaire ir UAB „Baltic Metal Group“, atstovaujamos L. A., buvo pasirašytos pirmosios instancijos teismui pateiktos sutartys. Ūkinės finansinės veiklos tyrimui atlikti pateiktuose dokumentuose taip pat neužfiksuota, kad 2012 m. kovo 7 d. tarp įmonės „BWDS RESOURCE LLP“ ir UAB „Baltic Metal Group“ buvo sudaryta kokia nors sutartis, ikiteisminio tyrimo pareigūnai nerado jokių pinigų sumokėjimą pagal šią sutartį patvirtinančių dokumentų. Apie UAB „Baltic Metal Group“ bendradarbiavimą su įmone „BWDS RESOURCE LLP“, pinigų šios įmonės atstovams mokėjimą ir planuojamą UAB „Baltic Metal Group“ veiklą Egipte nenurodė nė vienas bylos nagrinėjimo metu apklaustas liudytojas, tuo metu dirbęs minėtoje įmonėje. Priešingai, liudytojos A. S., R. K. patvirtino, jog įmonės finansinė padėtis buvo sunki. Patvirtinimo aktas apie 1 227 000,00 JAV dolerių sumokėjimą pasirašytas tik 2013 m. gegužės 17 d., tačiau grynųjų pinigų trūkumas UAB „Baltic Metal Group“ kasoje konstatuotas gerokai anksčiau. Kaip jau buvo minėta, 2012 m. lapkričio 15 d. atlikus kratą UAB „Baltic Metal Group“ būstinėje, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, nustatyta, kad kasos likutis įmonėje turėjo būti 3 598 961,36 Lt, tačiau abu nuteistieji paaiškino, kad grynųjų pinigų įmonės kasoje iš viso nėra, kratos metu jie taip pat nebuvo rasti (t. 10, b. l. 12-19). Liudytoja A. S., dirbusi UAB „Baltic Metal Group“ buhaltere, apklausiama pirmosios instancijos teisme taip pat parodė, kad pagal buhalterinius dokumentus įmonės kasoje dar jos darbo laikotarpiu, t. y. nuo 2010 m. rugpjūčio 5 d. iki 2012 m. lapkričio 6 d., buvo susidaręs didelis grynųjų pinigų likutis, ji apie tai bandė kalbėti su M. H., kuris vadovavo įmonei, bet šis liepė nesirūpinti. Iš BUAB „Baltic Metal Group“ bankroto administratorės UAB „Verslo administravimo kompanija“ ataskaitos taip pat matyti, kad Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. spalio 8 d. nutartimi UAB „Baltic Metal Group“ valdymo organai buvo įpareigoti per 15 dienų bankroto administratoriui perduoti šios įmonės dokumentus, antspaudą bei įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę. Minėtos ataskaitos sudarymo laikotarpiu nustatytas 3 591 259,95 Lt grynųjų pinigų likutis UAB „Baltic Metal Group“ kasoje, kurio L. A. bankroto administratorei neperdavė (t. 16, b. l. 97-115). Duomenų apie tai, kad nuteistieji būtų perdavę bankroto administratoriui dokumentus, kuriais remdamiesi jie šioje baudžiamojoje byloje įrodinėja UAB „Baltic Metal Group“ grynųjų pinigų panaudojimą jos reikmėms, nėra. Baudžiamosios bylos medžiagoje esančiame 2014 m. balandžio 15 d. pareiškime M. H. nurodė, kad nuo 2012 m. spalio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 5 d. UAB „Baltic Metal Group“ veiklos nevykdė (t. 16, b. l. 125). L. A. 2014 m. vasario 19 d. paaiškinime bankroto administratorei taip pat nurodyta, kad po UAB „Baltic Metal Group“ buhalterės atleidimo iš pareigų 2012 metų lapkričio mėnesį įmonė faktiškai jokios veiklos nevykdė ir neturėjo galimybės priimti naujo darbuotojo į buhalterės pareigas (t. 16, b. l. 150). Kad ši įmonė nuo 2012 metų vidurio neturėjo galimybių prisiimti jokių naujų įsipareigojimų, tarp jų ir įsipareigojimų tiekti metalo koksą Egipto kompanijai pagal 2013 m. gegužės 29 d. sutartį ir jokios veiklos nevykdė patvirtina ir specialisto išvadoje Nr. 5-3/39 atlikus UAB „Baltic Metal Group“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą nustatyta aplinkybė, kad šį įmonė (direktorė L. A.) neturėjo galimybės įvykdyti dar 2012 m. rugsėjo 20 d. sutarties Nr. BMG-2012 09 20/1 dėl 130(+/-5%) metrinių tonų perdirbamojo ketaus pardavimo įmonei „Ferrus Sp.z.o.o“ bendrai 54 795,00 JAV dolerių sumai sąlygų. Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad UAB „Baltic Metal Group“ nevykdė savo įsipareigojimų pagal: 1) 2012 m. kovo 27 d. sutartį su kompanija „Castle consultants“, negrąžino šiai kompanijai 62 235,00 JAV dolerių avanso; 2) 2012 m. sausio 6 d. sutartį su Metal Europe International FZC, negrąžino šiai kompanijai 13 500,00 JAV dolerių avanso; 3) 2012 m. liepos 9 d. sutartį su kompanija Global Metal Corporation, negrąžino šiai kompanijai 26 625,00 JAV dolerių avanso; 4) 2012 m. vasario 15 d. sutartį su kompanija Era Trading Aps, negrąžino šiai kompanijai 38 700,00 JAV dolerių avanso. Dėl to M. H. teiginiai ir pateikti papildomi dokumentai apie tai, kad UAB „Baltic Metal Group“ ruošėsi vykdyti 50 000 t metalurgijos kokso pirkimo ir pardavimo Egipte už 7 milijonų JAV dolerių viršijančią sumą sandorį, neįtraukdama į įmonės buhalterinę apskaitą mokėjo įmonės „BWDS RESOURSE LLP“ atsiųstiems ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims 1 227 000,00 JAV dolerių, kelia pagrįstų abejonių. Įvertinusi aptartų aplinkybių visumą ir tai, kad gynybinė nuteistųjų versija apie 2012 m. kovo 7 d. sutarties Nr. BWDS/EG/12-01 sudarymą bei jos pagrindu „BWDS Resourse LLP“ išmokėtą 1 227 000,00 JAV dolerių sumą buvo pateikta tik baigiant bylą nagrinėti pirmosios instancijos teisme, teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti nuteistųjų pateiktų papildomų dokumentų patikimais ir jais vadovautis sprendžiant jų kaltės padarius BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą klausimą. Apeliacinio skundo argumentai, jog bendrovės lėšas apeliantai panaudojo bendrovės reikmėms – atsiskaitė už bendrovės „BWDS RESOURSE LLP“ suteiktas paslaugas sumokėdami 1 227 000,00 JAV dolerių, yra nepagrįsti, jų nepatvirtina kita baudžiamosios bylos medžiaga. Ši gynybinė nuteistųjų versija pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pagrįstai ir išsamiai motyvuojant atmesta. Apeliantai teigia, kad nė vienas iš jų nėra tinkamas BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos subjektas – L. A. buvo tik formali šios įmonė direktorė, visą įmonės valdymą ji buvo patikėjusi savo vyrui M. H., o pastarasis nurodo, kad nebuvo oficialiu šios įmonės direktoriumi. Priešingai nei teigia apeliantai, BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos subjektas ypatingas tuo, kad svetimam turtui turi tam tikrus įgalinimus, pvz., tai gali būti asmuo, kuriam tas turtas patikėtas einamų pareigų, specialių pavedimų, sutarčių pagrindu, kai asmuo turtą turi savo žinioje, pavyzdžiui, kai dėl savo užimamų pareigų turi teisę duoti nurodymus dėl turto panaudojimo ir pan. Bet kokiu atveju reikšminga tai, kad kaltininkas neteisėtai pasisavina svetimą, jam nepriklausantį turtą pasinaudodamas situacija, kai teisėto savininko turtas yra patikėtas kitam asmeniui ar yra kito asmens žinioje. Jei turtas pasisavinamas bendrininkaujant keliems asmenims, taikomos BK 24 straipsnio nuostatos. Tai reiškia, kad, nustačius bendrininkavimą, nusikalstamos veikos bendrininkai atsako už bendromis pastangomis padarytą turto pasisavinimą. Nagrinėjamoje byloje pagal BK 183 straipsnio 2 dalį M. H. nuteistas kartu su L. A., kuri turto pasisavinimo metu buvo UAB UAB „Baltic Metal Group“ direktore bei kasininke ir šių pareigų pagrindu buvo atsakinga už jai patikėtą ir jos žinioje buvusį minėtos bendrovės turtą, taip pat ir už kaltinime nurodytą įmonės kasoje turėjusią būti grynųjų pinigų sumą. Nustatyta, kad abu jie veikė kaip bendrininkai: L. A. iš UAB „Baltic Metal Group“ banko sąskaitų išgrynindavo pinigus ir atiduodavo juos M. H., o šis, pasinaudodamas užimamomis pareigomis, t. y. tuo, kad UAB „Baltic Metal Group“ turtas formaliai buvo jam patikėtas ir buvo jo žinioje, atliko veiksmus, dėl kurių bendrovė neteko jai priklausančio turto – grynųjų pinigų. Taigi, nagrinėjamu atveju neteisėtas svetimo turto pasisavinimas padarytas dviejų asmenų bendromis pastangomis (BK 24 straipsnis), todėl baudžiamajai atsakomybei pakanka, kad bent vienas iš bendrininkų (šiuo atveju – L. A.) svetimam turtui, kaip direktorė, turėjo atitinkamus įgalinimus. Tai, kad M. H. buvo faktinis UAB „Baltic Metal Group“ vadovas, o L. A. direktorės pareigas vykdė atsižvelgdama į savo vyro ir UAB „Baltic Metal Group“ įgalioto asmens M. H. nurodymus pripažino ir patys apeliantai. Dėl to pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad BK 183 straipsnio 2 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką M. H. ir L. A. padarė veikdami bendrai.Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad nagrinėjamu atveju yra susiklostę civiliniai santykiai, kuriuos UAB „Baltic Metal Group“ bankroto administratorė jau gina kitoje byloje, nagrinėjamoje civilinio proceso tvarka. Apeliantų vertinimu, kadangi UAB „Baltic Metal Group“ pažeistų teisių atkūrimas civilinėmis teisinėmis priemonėmis nepasunkėjo, todėl tarp apeliantų ir šios įmonės susiklostė civiliniai teisiniai santykiai, kurie neperaugo į baudžiamuosius teisinius santykius. Tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-378-895/2016) nukentėjusiojo pažeistų teisių atkūrimo civilinėmis teisinėmis priemonėmis pasunkinimas nėra esminis kriterijus sprendžiant dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už turto pasisavinimą (BK 183 straipsnis). Sprendžiant dėl BK 183 straipsnio taikymo į šį kriterijų gali būti atsižvelgiama, tačiau jis negali paneigti būtinųjų objektyviųjų ir subjektyviųjų turto pasisavinimo požymių. Turto pasisavinimo esmė yra tai, kad kaltininkas veikdamas tiesiogine tyčia jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su juo kaip su nuosavu ir taip padaro žalą turto savininkui. Nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės, ištirti įrodymai patvirtina tai, kad apeliantai buvusį jų žinioje jiems svetimą UAB „Baltic Metal Group“ turtą neteisėtai, neatlygintinai, pavertė savo turtu pažeisdami turto patikėjimo, perdavimo jų žiniai sąlygas, t. y. ėmė elgtis su juo kaip su nuosavu, ir padarė žalą turto savininkui (UAB „Baltic Metal Group“). Tokie M. H. ir L. A. veiksmai atitinka BK 183 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius. Aplinkybė, kad nuteistųjų bendrais veiksmais iš minėtos įmonės kasos buvo paimti ir negrąžinti grynieji pinigai, kurių bendra suma keliasdešimt kartų viršija 250 MGL ribą, apibrėžiančią didelės turto vertės sąvoką, rodo išimtinai baudžiamąją šių santykių prigimtį. Vien tai, jog UAB „Baltic Metal Group“ bankroto administratorė bandė šią žalą prisiteisti civilinio proceso tvarka, neduoda pagrindo išvadai apie tarp UAB „Baltic Metal Group“ bei nuteistųjų susiklosčiusius civilinius teisinius santykius. Juo labiau, kad civilinės ieškovės atstovė apklausiama pirmosios instancijos teisme paaiškino, jog apeliantų minimos civilinės bylos nagrinėjimas yra sustabdytas, kol bus baigta nagrinėti ši baudžiamoji byla. Įvertinusi aptartų aplinkybių visumą teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino M. H. ir L. A. kaltais pagal BK 183 straipsnio 2 dalį.Apeliantai teigia, kad L. A. netinkamai pritaikyta atsakomybė už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, nes, pasak jų, ji nėra šios nusikalstamos veikos subjektas. L. A. jokios buhalterinės apskaitos neorganizavo, buhalterinių dokumentų teisingumo netikrino, nes neturėjo tam reikalingų žinių, buvo tik formali įmonės vadovė, neturėjo tyčios atlikti kokius nors nusikalstamus veiksmus. Šie apeliantų argumentai nepagrįsti.Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Minėtame BK straipsnyje numatytas apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių jos tvarkymą, reikalavimus (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.). BK 222 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai yra nustatyti šiame BK straipsnyje numatyti padariniai – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Įstatyme šie padariniai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl pakanka nustatyti bent vieną iš jų, kad asmuo būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2014, Nr. 2K-422-303/2015, Nr. 2K-508-976/2015). Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį įmonės vadovas yra atsakingas už tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą, t. y. už tai, kad įmonėje būtų vedama buhalterinė apskaita, taip pat už dokumentų ir apskaitos išsaugojimą. Nors pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 10, 11 ir 21 straipsniuose apgaulingas apskaitos tvarkymo subjektas yra specialusis, t. y. asmuo, atsakingas už buhalterinės apskaitos tvarkymą (vyriausiasis buhalteris, buhalteris, apskaitos paslaugas teikiančios įmonės specialistais), tačiau pagal teismų praktiką, esant tam tikroms sąlygoms, atsako ir įmonės vadovas, nes buhalterinę apskaitą tvarkantis subjektas nėra atsakingas už pateikiamų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų turinį ar už tokių dokumentų nepateikimą jam. Todėl, jei įmonės vadovas sąmoningai nepateikia apskaitą tvarkančiam asmeniui visų buhalterinės apskaitos dokumentų, arba pateikia tikrovės neatitinkančius dokumentus, tada jis laikomas šio nusikaltimo vykdytoju (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-569/2012, Nr. 2K-430/2013, Nr. 2K-7-176/2015, Nr. 2K-437-303/2015).Apgaulingas apskaitos tvarkymas yra tyčinis nusikaltimas, kuris gali būti padaromas tiek veikiant tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia. Veika laikoma padaryta tyčia, kai asmuo, žinodamas buhalterinę apskaitą reglamentuojančių įstatymų reikalavimus, sąmoningai netinkamai juos vykdo, numato, kad dėl to bus negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir šių padarinių nori arba nors padarinių ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-170/2012, Nr. 2K-564/2014). Kaltės turinį sudaro psichinis santykis su teisinę reikšmę turinčiais veikos požymiais, pavojingais padariniais, situacija, kuriai esant padaryta nusikalstama veika. Kaltės turinys atskleidžiamas remiantis ne tik kaltininko parodymais apie jo suvokimą darant pavojingą visuomenei veiką, bet ir objektyviaisiais bylos duomenimis.Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad L. A., būdama pagal UAB „Baltic Metal Group“ užimamas pareigas atsakinga už šios įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2012 m. balandžio 18 d. UAB „Baltic Metal Group“ patalpose, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, UAB „Baltic Metal Group“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai vyriausiajai buhalterei A. S., nesuvokusiai jos nusikalstamų veiksmų pobūdžio, pateikė sutartis su fiziniais asmenimis dėl metalo laužo pardavimo, kuriose buvo nurodyti neteisingi duomenys apie parduoto metalo laužo kiekį ir kasos išlaidų orderius su juose nurodytomis neteisingomis pinigų išmokėjimų sumomis, bei pateikė suklastotus dokumentus apie faktiškai neįvykusias ūkines operacijas – metalo laužo supirkimą ir pinigų išmokėjimą, o vyriausioji buhalterė A. S. visas šias ūkines operacijas užregistravo UAB „Baltic Metal Group“ buhalterinės apskaitos registruose: 30 atvejų pagal metalo laužo pirkimo–pardavimo sutartis, sudarytas su fiziniais asmenimis, buhalterinėje apskaitoje užregistravo didesnį metalo laužo kiekio įsigijimą nei faktiškai įsigijo – 427 932 kg ir 18 atvejų kasos išlaidų orderiais užregistravo didesnį pinigų išmokėjimą – 51 530,60 Lt nei faktiškai išmokėjo. Be to, 12 atvejų pagal suklastotas pirkimo–pardavimo sutartis, sudarytas su fiziniais asmenimis, buhalterinėje apskaitoje užregistravo 227 338 kg neįsigyto metalo laužo ir 12 atvejų kasos išlaidų orderiais užregistravo neįvykusį pinigų išmokėjimą – 54 208,80 Lt. Dėl L. A. padarytų 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktų nuostatų pažeidimų laikotarpiu nuo 2011 m. kovo 1 d. iki 2012 m. balandžio 30 d. negalima iš dalies nustatyti UAB „Baltic Metal Group“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.Iš specialisto išvados Nr. 5-3/39 matyti, kad UAB „Baltic Metal Group“ direktorė L. A. laikotarpiu nuo 2012 m. lapkričio 6 d. iki 2013 m. gruodžio 5 d. neorganizavo buhalterinės apskaitos ir atsakė pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios nurodo, kad „Už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas“. Be to UAB „Baltic Metal group“ direktorė L. A. pažeidė Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574:

– 13 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios nurodo, kad „Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: 5) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekybine išraiška“ – laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2012 m. balandžio 18 d. metalo laužo pirkimo– pardavimo sutartimis su fiziniais asmenimis iš viso: 30 atvejų 427 932 (320 487+107 445) kg ir 18 atvejų kasos išlaidų orderiais 51 530,60 (30072,60+21458,00) Lt pagrindė tikrovės neatitinkantį ūkinės operacijos rezultatą pinigine – 51 530,60 Lt – ir kiekybine – 427 932 kg – išraiška, todėl pagal juos negalima nustatyti ūkinių operacijų tapatumo, iš jų: laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. 23 atvejais 32 048 (287 415+33 072) kg ir 12 atvejų kasos išlaidų orderiais 30 072,60 (134 57,32+16 615,28) Lt; laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. balandžio 18 d. 7 atvejais 107 445 (69 503+37 942) kg ir 6 atvejais kasos išlaidų orderiais 21 458 (10 495,40+10 962,60) Lt.

– 13 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios nurodo, kad „Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys“ – laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2012 m. balandžio 18 d. metalo laužo pirkimo–pardavimo sutartimis su fiziniais asmenimis iš viso: 12 atvejų 227 338 kg (206 454+20 884) ir 12 atvejų kasos išlaidų orderiais 542 08,80 Lt (48 883,60+5 325,20) pagrindė tikrovės neatitinkantį ūkinių operacijų turinį – metalo laužo pirkimo–pardavimo sutartimis su fiziniais asmenimis pagrįstą metalo laužo pirkimą bei kasos išlaidų orderiais pagrįstą apmokėjimą, todėl pagal juos negalima nustatyti ūkinių operacijų tapatumo, iš jų: laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. – 11 atvejų 206 454 kg ir 11 atvejų kasos išlaidų orderiais 48 883,60 Lt; laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. balandžio 18 d. 1 atveju 20 884 kg ir 1 atveju kasos išlaidų orderiu 5 325,20 Lt.

UAB „Baltic Metal Group“ laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2012 m. balandžio 18 d. 47 atvejais (36 + 11) apskaitos registruose „Pirktų prekių, skirtų perparduoti, įsigijimas“ užregistravo 655 270 (563 372 + 918 980) kg už 105 739,40 (72 836,32 + 32 903,08) Lt metalo laužo įsigijimą iš fizinių asmenų pagal apskaitos dokumentus, kurie neatitiko ūkinės operacijos nurodyto turinio tapatumo ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 straipsnio 3 dalies nuostatas, kurios nurodo, kad „Įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus“. Pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktus UAB „Baltic Metal Group“ dokumentus dėl padarytų UAB „Baltic Metal Group“ (direktorė L. A.) Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktų nuostatų pažeidimų laikotarpiu nuo 2011 m. kovo 1 d. iki 2012 m. balandžio 30 d. negalima iš dalies nustatyti UAB „Baltic Metal group“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (t. 16, b. l. 132–142, priedai: 143–186, t. 17, b. l. 1–25).

Priešingai nei teigia apeliantai, L. A. kaltė padarius BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą įrodyta ne vien tik minėtos specialisto išvados rezultatais. Iš bylos duomenų matyti, kad L. A. ir M. H. buvo sutuoktiniai. L. A. oficialiai ėjo įmonės direktorės ir kasininkės pareigas. Liudytoja A. S. apklausiama pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad nors M. H. atliko daug vadovaujančių funkcijų UAB „Baltic Metal Group“, tačiau L. A. oficialiai ėjo šios įmonės direktorės pareigas, buvo paskyrusi save kasininke. Liudytoja R. K. taip pat nurodė, kad įmonei vadovavo abu apeliantai. Iš bylos duomenų matyti, kad L. A. vienintelė banke galėdavo nuimti grynuosius pinigus ir įnešti juos į įmonės kasą, taip pat ji pasirašinėjo kasos išlaidų orderiuose. Be to, vien ta aplinkybė, kad ji buvo įgaliojusi M. H. veikti UAB „Baltic Metal Group“ vardu, nepašalino jos, kaip šios įmonės direktorės pareigos tinkamai organizuoti buhalterinės apskaitos tvarkymą, užtikrinti, kad į apskaitą įtraukiamos finansinės operacijos atitiktų tikrovę. Pirmosios instancijos teisme apklausti liudytojai A. Č., V. B., A. J., R. G., A. J., V. K., V. B., A. S. M. R., R. P., M. Š., I. M. (J.), D. D., A. S., R. V. L., K. R.-R., R. Z., J. E., G. M., J. M., A. B., N. G., R. V., V. B. patvirtino, kad pagal jiems parodytas pirkimo–pardavimo sutartis tokio kiekio metalo laužo jie nepardavė ir kasos išlaidų orderiuose nurodytos pinigų sumos negavo. Iš bylos duomenų matyti, kad pirkimo–pardavimo sutartis su minėtais liudytojais sudarė UAB „Baltic Metal Group“ atstovaujama direktorės L. A.. Kasos išlaidų orderiuose, pagal kuriuos šiems liudytojams buvo išmokėti pinigai už parduodamą metalą nurodyta, kad juose pasirašė kasininkė L. A.. Aplinkybę, kad L. A., būdama UAB „Baltic Metal Group“ direktore, pagal suklastotas pirkimo–pardavimo sutartis, sudarytas su fiziniais asmenimis, buhalterinėje apskaitoje užregistravo neįsigytą metalo laužą ir kasos išlaidų orderiais užregistravo neįvykusį pinigų išmokėjimą, patvirtino ne tik minėti dokumentai, bet ir teisme apklausti liudytojai O. N., L. T., L. P., A. P., S. S., V. J., K. M.. Šie liudytojai parodė, kad metalo laužo nepardavė ir pinigų negavo, tik pasirašė dokumentuose. Liudytojas V. V. parodė, kad dokumentuose pasirašė, bet metalo nepardavė ir pinigų negavo, nes niekas neatvažiavo pasiimti. Pagal teismų praktiką bylose dėl nusikalstamų veikų, aprašytų BK 222 straipsnio 1 dalyje, realią asmens veiklą, jo ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima ir atsiranda šiame straipsnyje numatyti padariniai, kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-11/2008, Nr. 2K-426/2013, Nr. 2K-16/2014, Nr. 2K-233/2014, Nr. 2K-7-124-648/2015, Nr. 2K-334-677/2015). Šioje byloje duomenys apie kaltinime nurodytų piniginių operacijų neatitikimą tikrovei buvo gauti ne iš UAB „Baltic Metal Group“ buhalterinės apskaitos dokumentų, o atlikus ikiteisminį tyrimą, gavus specialistų išvadas bei surinkus kitus įrodymus. Bylos aplinkybės rodo, kad L. A. buvo UAB „Baltic Metal Group“ direktore ir pakankamai aktyviai dalyvavo šios įmonės veikloje, su darbuotojais sudarydavo darbo sutartis, atvykdavo į įmonės ofisą, atstovavo įmonę sudarant kitas sutartis, buvo paskyrusi save šios įmonės kasininke, tvarkė įmonės grynuosius pinigus. Ant visų kaltinime nurodytų kasos išlaidų orderių, taip pat ir ant tų, kuriuose nustatyta, jog įrašus apie išmokamą sumą padarė ne juos pasirašę, o kiti asmenys (Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje 2014 m. kovo 10 d. Nr. 11K-26 (14), specialisto išvadoje 2013 m. gruodžio 10 d. Nr. 11K-105 (13), 11K-229 (13) konstatuota jog tikėtina, kad šiuos įrašus padarė L. A.), yra L. A. parašai. Šių aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad nuteistajai L. A. buvo žinoma aplinkybė, jog į buhalterinę apskaitą traukiamos finansinės operacijos neatitinkančios jų tapatumo. Tai, jog žinodama savo kaip įmonės direktorės pareigą tinkamai organizuoti šios įmonės buhalterinę apskaitą ir į ją įtraukti tikrovę atitinkančias ūkines operacijas, atliko veiksmus, dėl kurių į UAB „Baltic Metal Group“ buhalterinę apskaitą buvo įtraukti dokumentai apie ūkines operacijas, neatitinkančias jų tapatumo, atskleidžia, kad L. A. veikė tyčia. Įvertinusi aptartų aplinkybių visumą teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes L. A. veikai baudžiamasis įstatymas – BK 222 straipsnio 1 dalis – taikytas tinkamai.Apeliantai taip pat nurodo, kad UAB „Baltic Metal Group“ bankrotas ištiko ne dėl jų netinkamų veiksmų, o dėl pradėto ikiteisminio tyrimo, kuris sutrukdė normalią įmonės veiklą. Tačiau UAB „Baltic Metal Group“ bankroto priežasčių nustatymas nagrinėjamu atveju nėra šios baudžiamosios bylos dalykas. Kita vertus, tiek specialistų išvadų rezultatai, tiek liudytojų UAB „Baltic Metal Group“ parodymai leidžia manyti, jog įmonės bankrotui įtaką turėjo neefektyvus ir netinkamas jos valdymas, o ne teisėsaugos institucijų pradėtas tyrimas.Įvertinusi visas aukščiau paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistųjų M. H. ir L. A. apeliacinis skundas nepagrįstas, skunduose dėstomų argumentai jau buvo teisingai įvertinti pirmosios instancijos teismo priimant apkaltinamąjį nuosprendį, nuteistųjų nusikalstamos veikos kvalifikuotos teisingai. Naikinti arba keisti nuosprendį nuteistųjų apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistųjų L. A. ir M. H. (M. H.) apeliacinį skundą atmesti.