Vilniaus apygardos teismo nutartis, 1A-493-935/2021

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-12-03
Bylos Nr.: 1A-493-935/2021
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Julita Dabulskytė-Raizgienė, Ugnius Trumpulis, Rasa Paužaitė
Nuteistasis: D. D.
Nukentėjusysis: E. B., V. B., B. B., K. K., E. M., O. M., S. M., K. N.

Kategorijos

1.2.25.4.1Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata (BK 281 str. 1 d.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-493-935/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-63892-2017-1Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.4.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gruodžio 3 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Julitos Dabulskytės-Raizgienės, Rasos Paužaitės ir Ugniaus Trumpulio (kolegijos pirmininkas bei pranešėjas),

sekretoriaujant Giedrei Stankevičienei,dalyvaujant prokurorui Valentui Gritei,nuteistojo gynėjui advokatui Pauliui Vaicekauskui,nuteistajam D. D.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. D. ir jo gynėjo apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. birželio 11 d. nuosprendžio, kuriuo D. D. buvo pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį 100 MGL (5000 Eur) bauda.

Mažametės nukentėjusiosios E. B. atstovo pagal įstatymą civilinis ieškinys buvo tenkintas iš dalies ir iš AB „Lietuvos draudimas“ priteista 27 Eur nusikaltimu padarytai turtinei žalai ir 515 Eur padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Mažametės nukentėjusiosios V. B. atstovo pagal įstatymą civilinis ieškinys buvo tenkintas visiškai ir iš AB „Lietuvos draudimas“ priteista 150 Eur nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti bei iš E. L. įmonės priteista 350 Eur nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Mažamečio nukentėjusiojo B. B. atstovės pagal įstatymą civilinis ieškinys buvo tenkintas iš dalies ir iš AB „Lietuvos draudimas“ priteista 391,74 Eur nusikaltimu padarytai turtinei žalai ir 515 Eur padarytai neturtinei žalai atlyginti bei iš E. L. įmonės priteista 1485 Eur nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Mažamečio nukentėjusiojo K. K. atstovės pagal įstatymą civilinis ieškinys buvo tenkintas visiškai ir iš AB „Lietuvos draudimas“ priteista 150 Eur nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti bei iš E. L. įmonės priteista 520 Eur nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Mažamečio nukentėjusiojo E. M. atstovės pagal įstatymą civilinis ieškinys buvo tenkintas iš dalies ir iš AB „Lietuvos draudimas“ priteista 409,46 Eur nusikaltimu padarytai turtinei žalai ir 150 Eur padarytai neturtinei žalai atlyginti bei iš E. L. įmonės priteista 1550 Eur nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiosios O. M. civilinis ieškinys buvo tenkintas iš dalies ir nukentėjusiajai iš AB „Lietuvos draudimas“ priteista 323,66 Eur nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti, 13011,46 Eur negautų pajamų, 565 Eur nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti bei iš E. L. įmonės priteista 3935 Eur nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Mažametės nukentėjusiosios S. M. atstovo pagal įstatymą civilinis ieškinys buvo tenkintas visiškai ir iš AB „Lietuvos draudimas“ priteista 47 Eur nusikaltimu padarytai turtinei žalai bei 515 Eur padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Mažamečio nukentėjusiojo K. N. atstovo advokato civilinis ieškinys buvo tenkintas iš dalies ir iš AB „Lietuvos draudimas“ priteista 150 Eur nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti bei iš E. L. įmonės priteista 850 Eur nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Mažamečio nukentėjusiojo V. P. atstovės pagal įstatymą civilinis ieškinys buvo tenkintas iš dalies ir iš AB „Lietuvos draudimas“ priteista 174,44 Eur nusikaltimu padarytai turtinei žalai ir 150 Eur padarytai neturtinei žalai atlyginti bei iš E. L. įmonės priteista 1550 Eur nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Mažamečio nukentėjusiojo E. Č. atstovo pagal įstatymą civilinis ieškinys buvo tenkintas visiškai ir iš AB „Lietuvos draudimas“ priteista 150 Eur nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti bei iš E. L. įmonės priteista 850 Eur nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Mažamečio nukentėjusiojo M. Ž. atstovės pagal įstatymą civilinis ieškinys buvo tenkintas visiškai ir iš AB „Lietuvos draudimas“ priteista 150 Eur nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti bei iš E. L. įmonės priteista 350 Eur nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiosios G. Ž. civilinis ieškinys buvo tenkintas iš dalies ir iš AB „Lietuvos draudimas“ priteista 155,19 Eur nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti, 734,40 Eur negautų pajamų, 620 Eur nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti bei iš E. L. įmonės priteista 5380 Eur nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Mažametės nukentėjusiosios M. M. atstovės pagal įstatymą civilinis ieškinys buvo tenkintas iš dalies ir iš AB „Lietuvos draudimas“ priteista 60 Eur nusikaltimu padarytai turtinei žalai ir 515 Eur padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Mažamečio nukentėjusiojo M. Š. atstovo pagal įstatymą civilinis ieškinys buvo tenkintas iš dalies ir iš AB „Lietuvos draudimas“ priteista 515 Eur nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti bei iš E. L. įmonės 1685 nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiosios B. S. civilinis ieškinys buvo tenkintas visiškai ir iš AB „Lietuvos draudimas“ priteista 150 Eur nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti bei iš E. L. įmonės priteista 350 Eur nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Iš D. D. L. B. priteista 350 Eur turėtų išlaidų advokato, kuris dalyvavo byloje kaip mažamečio nukentėjusiojo ir jo atstovės pagal įstatymą atstovas, paslaugoms apmokėti.

Iš D. D. A. P. priteista 200 Eur turėtų išlaidų advokato, kuris dalyvavo byloje kaip mažamečio nukentėjusiojo ir jo atstovės pagal įstatymą atstovas, paslaugoms apmokėti.

Iš D. D. E. N. priteista 500 Eur turėtų išlaidų advokato, kuris dalyvavo byloje kaip mažamečio nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Iš D. D. O. M. priteista 300 Eur už suteiktas advokato paslaugas ikiteisminio tyrimo metu iki antrinės teisinės pagalbos suteikimo.

Iš D. D. valstybės naudai priteista 932,21 Eur antrinės teisinės pagalbos suteikimo išlaidų už advokatės R. Š. suteiktą antrinę teisinę pagalbą atstovaujant mažamečių nukentėjusiųjų K. K. ir E. Č. interesus baudžiamojoje byloje.

Iš D. D. valstybės naudai priteista 1156,26 Eur antrinės teisinės pagalbos suteikimo išlaidų už advokato R. G. suteiktą antrinę teisinę pagalbą atstovaujant nukentėjusiosios O. M., mažamečių nukentėjusiųjų E. M. ir M. Š. interesus baudžiamojoje byloje.

Iš D. D. valstybės naudai priteista 935,76 Eur antrinės teisinės pagalbos suteikimo išlaidų už advokato V. P. suteiktą antrinę teisinę pagalbą atstovaujant nukentėjusiosios G. Ž. ir mažamečio nukentėjusiojo M. Ž. interesus baudžiamojoje byloje.

Iš D. D. nuspręsta išieškoti 5000 Eur proceso išlaidų, kurios buvo patirtos už nuteistojo gynėjo prašymu teismo paskirtos kompleksinės statybos-eismo įvykio ekspertizės dalį, kurią atliko Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aplinkos inžinerijos fakulteto Kelių tyrimo institutas.

Iš D. D. Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui priteisti 1002 Eur už UAB „Aljuva“ suteiktas autobuso saugojimo paslaugas.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. D. D. buvo nuteistas už tai, kad jis 2017 m. gruodžio 7 d., apie 10.05 val., Ukmergės rajone, Deltuvos seniūnijoje, kelio Kėdainiai-Šėta-Ukmergė 38 kilometre, vairuodamas E. L. įmonei priklausantį autobusą „Neoplan N 116“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 127 punktą („pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties; jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas“) ir sukėlė eismo įvykį, t. y. važiuodamas minėtu keliu, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į šlapią, sniegu padengtą asfalto dangą, nesuvaldė tiesiaeigio autobuso, judėjusio važiavimo kryptimi, ko pasekoje autobusas, nuvažiavęs nuo kelio sankasos, apvirto, dėl ko eismo įvykio metu buvo sužaloti autobusu važiavę keleiviai, iš kurių daliai nukentėjusių asmenų, t. y. mažametei E. B. buvo padaryta žaizda galvoje ir dešiniojo raktikaulio lūžimas su poslinkiu, mažamečiui B. B. buvo padaryti nubrozdinimas kairės čiurnos srityje, 5x10 cm dydžio poodinė kraujosruva dešinėje klubinėje srityje, dešiniojo kelio sąnario sumušimas pasireiškęs nubrozdinimu, bei poodinė kraujosruva ir skysčio susitelkimas sąnario ertmėje, O. M. buvo padaryti poodinės kraujosruvos kairiojo žasto ir dešinės blauzdos srityje, kraujosruva su kraujo susitelkimu kairiojo klubo-sėdmens srityje ir kairiojo gaktikaulio apatinės šakos lūžimas be poslinkio, mažametei S. M. buvo padaryti dešinio raktikaulio lūžimas su poslinkiu ir dešinės čiurnos raiščių patempimas, mažametei M. M. buvo padaryti nubrozdinimas kryžkaulio srityje ir dešiniojo raktikaulio lūžimas, mažamečiui M. Š. buvo padaryti nubrozdinimas dešiniame kelyje ir dešiniųjų X-XI šonkaulių lūžimas, ir G. Ž. buvo padaryti 10-15 cm dydžio nubrozdinimai sėdmenyse, kairiojo gaktikaulio viršutinės šakos skeveldrinis lūžimas su poslinkiu ir apatinės šakos lūžimas be ženklesnio poslinkio ir kryžkaulio kairės pusės šoninės dalies lūžimas nuo kryžkaulio nuo pirmo iki trečio kryžkaulio slankstelių, kas nukentėjusiesiems E. B., B. B., O. M., S. M., M. M., M. Š. ir G. Ž. sukėlė nesunkius sveikatos sutrikdymus, nes dėl patirtų sužalojimų sveikata nukentėjusiesiems E. B., B. B., O. M., S. M., M. M., M. Š. ir G. Ž. buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui sveikata, o kitai daliai eismo įvykio metu nukentėjusių asmenų, t. y. mažamečiui M. B. buvo padarytas pakaušio sumušimas, pasireiškęs paraudimu ir nedideliu gumbu pakaušio srityje, mažametei V. B. buvo padaryti apatinės lupos sumušimas, pasireiškęs patinimu, kraujosruva kairėje kaktos pusėje ir galvos smegenų sukrėtimas, mažamečiui E. Č. buvo padaryti plėštinės žaizdos dešinėje ausyje, dvi kairės plaštakos nykščio pakilos srityje (2 ir 3 cm ilgio), nubrozdinimai dešinėje kaktos ir skruosto srityje, keli paviršiniai plaštakose ir 2 cm ilgio žaizda pakaušyje, mažamečiui M. D. buvo padaryti kraujosruva ir nubrozdinimas dešiniame žaste, kraujosruva dešinėje blauzdoje ir dešinės alkūnės sumušimas, pasireiškęs patinimu, mažametei S. G. buvo padaryti nubrozdinimas veide, kraujosruvos kairės pėdos pirštuose ir dešinės alkūnės sumušimas, pasireiškęs patinimu, mažamečiui M. G. buvo padaryti nubrozdinimai veido kairėje pusėje, smakre, kairėje juosmens-sėdmens srityse, kraujosruva kairiame kelyje ir kaktos dešinės pusės sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu (gumbu), mažametei K. K. buvo padarytas kaktos sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu (gumbu) kaktos kairėje pusėje, mažamečiui K. K. buvo padaryti pjautinė žaizda kairiame viršutiniame voke ir dauginiai nubrozdinimai ir įpjovimai veide, mažametei K. K. buvo padaryti nubrozdinimai veide, kairiame dilbyje, kraujosruvos nosies nugarėlėje, dešinėje klubinėje srityje, kairės alkūnės srityje, dešiniame žaste, dešiniame sėdmenyje ir pilve, mažamečiui E. M. buvo padaryti linijinis nubrozdinimas dešiniame žaste, 2 cm ilgio plėštinė žaizda dešiniame dilbyje, nubrozdinimas kairiame dilbyje ir kraujosruvos nugaros kairėje pusėje, mažametei G. M. buvo padaryti nubrozdinimas kryžkaulio srityje ir 3 cm ilgio žaizda smakre, mažametei L. M. buvo padaryti kaktos sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu ir odos paraudimu, mažamečiui K. N. buvo padarytas nubrozdinimas veide, N. P. buvo padaryti apie 1 cm ir 0,5 cm dydžio žaizdelės pakaušio srityje, žaizdos (įbrėžimai) dešinėje blauzdoje (apie 1,5 cm) ir dešinėje šlaunyje (apie 1 cm), smulkios (iki 0,4 cm) paviršinės žaizdelės dešinėje plaštakoje, ir nubrozdinimai dešinėje veido pusėje ir ausyje, mažametei D. P. buvo padaryta kraujosruva su patinimu pakaušio srityje, mažamečiui V. P. buvo padaryti nubrozdinimas kairėje pilvo pusėje, kaklo raiščių patempimas (atlanto-aksialinio tarpo asimetrija) ir kraujosruvos dešinėje blauzdoje, mažamečiui E. R. buvo padarytas nubrozdinimas aplink kairę akį, B. S. buvo padaryti apie 10 cm skersmens kraujosruva kairiojo smilkinio-akies srityje, 3 cm žaizda už kairės ausies ir stiklo svetimkūnis dešiniojo pado odoje, mažamečiui E. U. buvo padarytas nubrozdinimas dešiniojo kelio vidiniame paviršiuje, mažametei E. V. buvo padarytas nubrozdinimas dešiniame šone, mažametei E.-P. V. buvo padaryti nubrozdinimas viršugalvio srityje, įdrėskimai krūtinkaulio projekcijoje, dešiniame rieše, kairiame žande ir kraujosruva dešiniame petyje, L. V. buvo padarytas dešinės alkūnės sumušimas, pasireiškęs patinimu, mažamečiui D. V. buvo padarytas pakaušio sumušimas, pasireiškęs nedideliu paraudimu ir patinimu pakaušio srityje, mažamečiui M. Ž. buvo padarytas nežymus patinimas pakaušio srityje, ir mažametei S. Ž. buvo padaryta didelė kraujosruva dešiniame žaste, ko pasekoje buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiųjų M. B., V. B., E. Č., M. D., S. G., M. G., K. K., K. K., K. K., E. M., G. M., L. M., K. N., N. P., D. P., V. P., E. R., B. S., E. U., E. V., E.-P. V., L. V., D. V., M. Ž. ir S. Ž. sveikata. Tokiais savo veiksmais D. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniame skunde nuteistasis ir jo gynėjas advokatas prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. birželio 11 d. nuosprendį ir D. D. priimti išteisinamąjį nuosprendį.

3. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad vertinant, ar konkrečiu atveju buvo pažeisti KET 127 punkto reikalavimai, būtina atsižvelgti į tai, ar protingas ir rūpestingas vairuotojas pagal turimą informaciją galėjo suprasti, jog reikia sumažinti greitį ir kiek jį sumažinti, kad būtų saugu važiuoti.

Šalies argumentai

4. Apeliantai aiškina, kad pagal BK 281 straipsnio 1 dalį asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu yra nustatoma, jog jis, vairuodamas kelių transporto priemonę, padarė KET pažeidimą ir būtent dėl šio pažeidimo kilo eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, t. y. turi būti nustatyta veika, padariniai ir priežastinis ryšys tarp veikos bei padarinių. Sprendžiant, ar tarp veikos ir kilusių padarinių yra priežastinis ryšys, privalu įvertinti ne tik transporto priemonę vairuojančio asmens padarytus KET ar kito teisės akto pažeidimus, bet ir kitus veiksnius, galėjusius turėti reikšmės padarinių atsiradimui, nustatyti, ar padaryti pažeidimai buvo eismo įvykio, sukėlusio įstatyme numatytus padarinius, priežastis. Nustačius, kad asmuo, net ir nepažeisdamas KET, nebūtų galėjęs išvengti eismo įvykio, laikoma, jog KET pažeidimas nebuvo susijęs priežastiniu ryšiu su padariniais. Be to, KET ar kito teisės akto pažeidimo fakto bei priežastinio ryšio tarp šio pažeidimo ir kilusių padarinių nustatymas dar nėra pagrindas patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn, jeigu nenustatomas subjektyvusis požymis – kaltė.

5. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad kompleksinės statybos-eismo įvykio ekspertizės akte yra nurodyta, jog bylai aktualus kelio ruožas nors ir atitiko kriterijus kelio, kurį reikia kapitališkai remontuoti ir rekonstruoti, tačiau jis buvo tinkamas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Ši ekspertizė buvo paskirta įvertinti apytiksliai 10 m už kelio ženklo Nr. 109 esantį 16 cm gylio išilginį kelio dangos lūžį, kuris nulėmė eismo įvykio kilimą. Vis tik ekspertė Aja Tumavičė pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad ji bylai reikšmingos pažaidos netyrė ir nevertino. Ekspertė nežinojo, kokia tai pažaida, tačiau nurodė, jog tai tikrai ne provėža. Ekspertė šiuo atveju vertino tik duomenis, gautus iš Lietuvos automobilių kelių direkcijos, iš kurių matyti, kad buvo fiksuotas kelio ruožo IRI, skersinis nuolydis ir provėžos, tačiau nebuvo jokių duomenų, susijusių su pažaida. Šie faktai reiškia, kad kompleksinės statybos-eismo įvykio ekspertizės akte padarytos išvados apie reikšmingo kelio ruožo atitiktį teisės aktų reikalavimams ir jo tinkamumą eksploatuoti yra niekinės, nes išvados padarytos netyrus ir neįvertinus pažaidos.

6. Apeliantai atkreipia dėmesį į tai, kad ekspertė aiškino, jog pažaidos netyrė, jos neapžiūrėjo, nes nuo eismo įvykio praėjus trejiems metams pažaidos matmenys yra pakitę. Šiuo atveju ekspertė įvykio vietos neapžiūrėjo, jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių šį pokytį, nepateikė, o rėmėsi prielaidomis apie faktorius, galinčius nulemti pokyčius. Ekspertė aiškino, kad reikšmingas aplinkybes galima nustatyti iš kelio dangos būklės 2017-2019 m. matavimų duomenų, tačiau tokiu teiginiu ji prieštarauja sau pačiai, nes yra nurodžiusi, kad šiuose duomenyse nėra užfiksuota jokių duomenų, susijusių su pažaida. Be to, 2017-2019 m. buvo matuojamos skirtingos atkarpos ir ekspertė nepaaiškino, kaip iš šių duomenų galima identifikuoti pažaidos pokyčius. Taip pat byloje nėra duomenų apie tai, kad pažaidos vietoje buvo atliekami kelio priežiūros darbai, o šiuo metu pažaida vizualiai atrodo taip pat kaip užfiksuota 2017 m. gruodžio 7 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole. Šis faktas reiškia, kad ekspertės teiginiai apie tariamus pažaidos pokyčius ir jos matavimo netikslingumą buvo nepagrįsti. Kita vertus, netgi jeigu nežymūs pokyčiai ir įvyko, manytina, kad tokios apimties kelio defekto nežymus pokytis neturėtų esminės įtakos jo vertinimui.

7. Skunde pažymima, kad ekspertė, atlikdama statybos ekspertizę, nurodė, jog nesivadovavo kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis, nes šiame protokole pažaidos matavimai atlikti pagal netinkamą metodiką, todėl yra nepatikimi. Vis tik ekspertė, duodama paaiškinimus pirmosios instancijos teisme apie tinkamą metodiką, akcentavo, kad ji yra taikoma provėžoms matuoti. Tuo pačiu ekspertė nurodė, kad pažaida negali būti klasifikuojama kaip provėža, kas kelia abejonių, ar ekspertės nurodoma metodika yra tinkama pažaidai matuoti. Taip pat skunde nurodoma, kad šiuo atveju buvo išmatuotas atstumas tarp aukščiausio pažaidos taško (keteros) ir jos giliausios vietos. Vien aplinkybė, kad galimai matavimas buvo atliktas nesinaudojant idealiomis priemonėmis ir ne maksimaliai tiksliai, neturi lemiamos reikšmės pažaidos vertinimui, nebent būtų nustatyta, kad tokiu būdu matuojant matavimo paklaida būtų tokia žymi, jog dėl to nebūtų galima atsakyti į užduotą klausimą.

8. Apeliantai yra įsitikinę, kad ekspertė Aja Tumavičė iš esmės neatsakė į jai užduotą klausimą dėl kelio būklės pažaidos vietoje, šios vietos atitikties teisės aktų reikalavimams, ar galima tokį kelią eksploatuoti. Ekspertė visiškai nepagristai nusprendė pažaidos neapžiūrėti vietoje, nefiksavo jos duomenų ir visiškai nepagristai nesivadovavo kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis. Ekspertė visiškai nepagrįstai vertino provėžų gylį ir avaringumą bei pagal šiuos duomenis atsakė į užduotą klausimą.

9. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad baudžiamojoje byloje nebuvo atskleista, ar, esant tokios apimties pažaidai, kelio ruožas buvo tinkamas saugiam transporto priemonių eismui ir galėjo būti eksploatuojamas, o jei galėjo, ar kelio ženklai tinkamai įspėjo apie kelio defektus, ar, esant tokiems defektams, turėjo būti nustatyti didesni greičio apribojimai. Šių duomenų trūkumas kelia abejones dėl D. D. kaltės.

10. Apeliaciniame skunde aiškinama, kad priešingai nei nurodoma skundžiamame nuosprendyje, nei viename ekspertizės akte ar specialisto išvadoje nebuvo nurodyta, jog D. D. kaip vairuotojo veiksmai techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su eismo įvykio kilimu. Specialisto išvadoje bei ekspertizės aktuose buvo apsiribota tik įvykio mechanizmo aprašymu, tačiau nei viename iš dokumentų nebuvo nurodyta, kas buvo pagrindinė eismo įvykio kilimo priežastis. Tiek specialisto išvadoje, tiek ekspertizės akte Nr. 11-2035(19) buvo tiriama ir vertinama pažaida bei jos įtaka eismo įvykiui, o eismo ekspertizės akte ekspertas Vitalijus Matusevičius kaip ir statybos ekspertė Aja Tumavičė ignoravo pažaidos faktą, jo įtaką eismo įvykiui.

11. Nuteistasis bei jo gynėjas nurodo, kad ekspertas Vitalijus Matusevičius, apklausiamas pirmosios instancijos teisme, pats prieštaravo atliktos ekspertizės akto turiniui. Ekspertizės akte šis ekspertas nurodė, kad kelio važiuojamojoje dalyje autobuso dalis paslydo į dešinę, o pirmosios instancijos teisme jis teigė, kad nėra aišku, ar nuslydimas įvyko autobuso kairės pusės priekiniu ratu ar galinės pusės dešiniu ratu. Taip pat šis ekspertas nurodė, kad nesirėmė nei statybos ekspertizės aktu, nei specialisto išvadoje pateiktu pažaidos tyrimu ir vertinimu, nors kitomis specialisto išvados dalimis rėmėsi. Ekspertas nepaaiškino, kodėl nesirėmė specialisto išvados dalimi dėl pažaidos. Tiek ekspertė Aja Tumavičė, tiek ekspertas Vitalijus Matusevičius netyrė ir nevertino pažaidos ir jos įtakos eismo įvykiui, savo išvadas pateikė iš esmės ignoruodami pažaidos buvimo faktą.

12. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad baudžiamojoje byloje taip ir nebuvo nustatyta pagrindinė priežastis, dėl kurios kilo eismo įvykis, o yra žinomi tik eismo įvykį nulėmę veiksniai. Baudžiamojoje byloje nebuvo tinkamai nustatyta, ar kelio ruožas, kuriame yra išilginė 16 cm laipto formos pažaida, nulėmusi eismo įvykio kilimą, atitinka keliams taikomus teisės aktų reikalavimus ir yra tinkamas eksploatuoti. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas apie pažaidą, nurodė, kad ši aplinkybė neduoda jokio pagrindo daryti kategoriškos išvados apie tai, kad eismo įvykio kilimo priežastis buvo kelio defektas, sąlygojęs autobuso judėjimo stabilumo netekimą. Toks pirmosios instancijos teismo teiginys aiškiai atskleidžia, kad pažaida ir jos įtaka eismo įvykio kilimui nebuvo ištirta ir tinkamai įvertinta.

13. Apeliantai aiškina, kad baudžiamojoje byloje nėra nustatyta, koks turėjo būti saugus greitis, jog nuteistasis būtų išvengęs eismo įvykio. Ekspertas Vytautas Šakėnas teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad autobuso stabilaus judesio netekimas dėl kelio nelygumo sąlygojo įvykį. Baudžiamajai bylai reikšmingos aplinkybės nėra žinomos ir nežinoma, ar jas apskritai įmanoma nustatyti.

14. Skunde pažymima, kad siekiant tinkamai nustatyti, ar buvo padaryta BK 281 straipsnyje nurodyta nusikalstama veika, yra būtina tiksliai nustatyti ir visapusiškai įvertinti visas faktines eismo įvykio aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti ne tik technines, bet ir kitas objektyvias vairuotojo galimybes konkrečioje eismo įvykio situacijoje elgtis vienokiu ar kitokiu būdu, atsižvelgti į tai, ar vairuotojas turėjo ir galėjo numatyti eismo įvykio kilimo galimybę, turėjo realią galimybę pastebėti pavojų keliančias aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas apie pažaidos įtaką eismo įvykio kilimui, nurodė, kad negalima kategoriškai spręsti, jog pažaida nulėmė eismo įvykio kilimą. Šis teiginys yra nulemtas to, kad pažaida ir jos įtaka eismo įvykiui nebuvo ištirta ir pats pirmosios instancijos teismas tą netiesiogiai patvirtinta. Šiuo atveju nėra pašalinta abejonė dėl to, kad eismo įvykį nulėmė pažaida, kurios nuteistasis negalėjo numatyti, todėl jis dėl eismo įvykio nėra kaltas.

15. Nuteistasis bei jo gynėjas teigia, kad tam, jog asmuo suvoktų, kad jo pasirinktas greitis yra nesaugus, turėtų būti nustatytos tam tikros aplinkybės, leidžiančios tokį faktą suvokti. Šiuo atveju, nors kelias buvo apsnigtas ir buvo jo nelygumų, kelias buvo tiesus, eismas buvo nedidelis, matomumas geras. Visa kelio Kėdainiai-Šėta-Ukmergė dalis yra prastos būklės, joje yra nelygumų, provėžų. Važiuojant 60-70 km/h greičiu autobusas buvo visiškai stabilus. Kelio nelygumai nenešiojo autobuso į šonus, poreikio staigiam stabdymui nebuvo, kas nuteistajam leido daryti išvadą, kad greitis buvo saugus. Normalu, kad protingas ir rūpestingas asmuo, jausdamas, jog jo pasirinktas greitis yra saugus, greičio sąmoningai nemažins vien dėl kažkokių hipotetinių, įsivaizduojamų kliūčių ar deformacijų. Be to, KET 135.3 punktas draudžia važiuoti be reikalo pernelyg lėtai, trukdant normalų kitų transporto priemonių eismą.

16. Apeliaciniame skunde pažymima, kad palyginus su kitais kelio defektais, eismo įvykį sąlygojusi staiga 16 cm kaip laiptas žemėjanti išilginė kelio deformacija nebuvo reikšmingam kelio ruožui įprasta deformacija – ji buvo ženkliai didesnė, intensyvesnė ir itin staigi, nulėmusi staigų vieno rato nuslydimą. Jos nuteistasis nematė ir negalėjo matyti, nes ji buvo padengta sniegu. Tam, kad jos išvengtų, nuteistasis turėjo važiuoti iš dalies priešinga eismo juosta. Nuteistasis anksčiau yra važiavęs aptariamu kelio ruožu, tačiau jo nevažinėjo dažnai, todėl šio kelio gerai nežinojo, taip pat nežinojo, kad konkrečioje vietoje yra išskirtinio intensyvumo ir pavojingumo kelio pažaida. D. D. nematė, nežinojo ir negalėjo numatyti, kad kelyje bus tokio intensyvumo pažaida ir negalėjo imtis veiksmų jos išvengti ją apvažiuojant ar pasirinkti mažesnio greičio jos pravažiavimui.

17. Skunde nurodoma, kad 2017 m. gruodžio 7 d. eismo įvykio vietoje galiojo kelio ženklas Nr. 329 „Ribotas greitis“ 70 km/h ir kelio ženklas Nr. 120 „Nelygus kelias“ su lentele Nr. 805 „Galiojimo zona į priekį“ 5 km. Kelio ženklinimas 2020 m. gegužės 22 d. buvo pakeistas ir pastatyti nauji ženkliai, kurie nustatė apribojimus/įspėjimus kelio ruože, kuriame buvo eismo įvykio vieta. Šiuo metu ši vieta reguliuoja važiavimo kryptimi Kėdainiai-Ukmergė 37,04 km įrengtas ženklas Nr. 329 „Ribotas greitis“ 50 km/h ir kelio ženklas Nr. 122 „Pavojingas kelkraštis“. Per apytiksliai trejus metus kelio danga ir jos pažaidos aktualiame ruože iš esmės nepasikeitė. Taigi ženklų pasikeitimas rodo, kad buvę įspėjamieji ženklai nepakankami atskleidė kelio defektus ir su jomis susijusias rizikas, taikomi greičio apribojimai buvo nepakankami, jog užtikrintų eismo saugumą. Tokia aplinkybė leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis 2017 m. gruodžio 7 d. prieš eismo įvykį, vadovaudamasis kelio ženklais, turėjo klaidingą informaciją apie kelio defektus ir saugų greitį. Be to, kelio pažaida, kuri sąlygojo eismo įvykį, savo charakteristikomis labiau turi pavojingo kelkraščio požymių. Taigi negalima tvirtinti, kad vairuotojas nepasirinko saugaus greičio, kai kelio ženklai pateikė klaidingą informaciją apie kelio būklę ir įprastinį saugaus greičio standartą (leistiną greitį).

18. Apeliantai teigia, kad nuteistasis, atsižvelgdamas į kelio būklę ir autobuso stabilumo bei kontrolės pojūtį, neturėjo jokio pagrindo važiuoti mažesniu greičiu ir nematė, nežinojo ir negalėjo numatyti, kad kelyje bus itin staigus ir intensyvus 16 cm laipto formos pažemėjimas, nuo kurio nuslydus autobuso ratui, autobusas praras stabilumą, nuvažiuos nuo kelio ir apsivers. Atsižvelgiant į tai, eismo įvykis laikytinas kazusu.

19. Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas ir nuteistasis prašė jų apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo ir jo gynėjo advokato apeliacinis skundas atmestinas.

20. Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Šioje normoje nustatytą nusikalstamą veiką apibūdina trys esminiai požymiai: veika (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padariniai (eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus ar žmonių sveikata), priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių. Be jokių abejonių, traukiant asmenį atsakomybėn pagal BK 281 straipsnio 1 dalį privalu nustatyti ne tik šio asmens kaltę, bet ir nustatyti visų trijų anksčiau nurodytų požymių egzistavimą.

21. Šioje baudžiamojoje byloje nekilo ir nekyla ginčų dėl to, kad D. D. vairuotas autobusas „Neoplan N 116“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2017 m. gruodžio 7 d., apie 10.01 val., kelio Kėdainiai-Šėta-Ukmergė 38 kilometre nuvažiavo nuo kelio sankasos, apvirto, dėl ko autobusu važiavusiems asmenims buvo padaryti sužalojimai, kurie vertinami kaip nesunkūs bei nežymūs sveikatos sutrikdymai. Aptartus faktus patvirtina paties nuteistojo, liudytojų ir nukentėjusiųjų parodymai, duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme, medicininių dokumentų, kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokoluose bei kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje užfiksuoti duomenys, kurių apeliacinės instancijos teismas detaliau neaptarinės, nes, kaip jau minėta, dėl nurodytų aplinkybių jokių ginčų nekyla. Nagrinėjamu atveju nuteistasis D. D. bei jo gynėjas nesutinka su tuo, kad eismo įvykis kilo dėl nuteistojo veiksmų, t. y., apeliaciniame skunde nesutinkama su tuo, jog nuteistojo pasirinktas važiavimo greitis nebuvo saugus, todėl jo vairuojamas autobusas nuslydo nuo kelio, įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sužaloti autobusu važiavę asmenys. D. D. bei jo gynėjas yra įsitikinę, kad eismo įvykis kilo dėl netinkamos kelio būklės, kurios nuteistasis neturėjo ir negalėjo numatyti, t. y., tarp jo veiksmų – pasirinkto važiavimo greičio ir įvykusio eismo įvykio nėra priežastinio ryšio, taip pat jo veiksmuose nėra kaltės. Vis tik apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų duomenų visumą, konstatuoja, jog apeliantų poziciją paneigia byloje surinktų ir ištirtų duomenų, laikytinų įrodymais, visuma.

22. Teismų praktikoje pripažįstama, kad taikant BK 281 straipsnį, priežastinio ryšio nustatymas apima du momentus: būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymą ir priežastinio ryšio pobūdžio nustatymą. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklė įpareigoja išsiaiškinti, ar eismo dalyvio padarytas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, o priežastinio ryšio pobūdis parodo, ar priežastinis ryšys yra dėsningas (būtinasis), ar atsitiktinis. Taip pat turi būti įvertinami ne tik transporto priemonę vairuojančio asmens padaryti KET ar kito teisės akto pažeidimai, bet ir kiti veiksniai, galėję turėti reikšmės padarinių atsiradimui, ir nustatyta, ar minėti pažeidimai buvo eismo įvykio, sukėlusio BK 281 straipsnyje nurodytus padarinius, priežastis (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2008, 2K-99-628/2020 ir kt.). Nustačius, kad asmuo, net ir nepažeisdamas KET, nebūtų galėjęs išvengti eismo įvykio, laikoma, kad KET pažeidimas nebuvo susijęs priežastiniu ryšiu su padariniais (pavyzdžiui, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-1-693/2018).

23. Iš ekspertizės aktų Nr. 11-2035 (19) (t. 10, b. l. 137-142) ir 11-2079 (20) (t. 12, b. l. 9-12) matyti, kad techniniu požiūriu pagrindine sąlyga eismo įvykiui kilti buvo tai, jog kelio Kėdainiai-Ukmergė važiuojamosios dalies nelygiame ruože, esant slidžiai, šlapiu sniegu padengtai kelio dangai, autobuso „Neoplan N 116“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas D. D., važiuodamas apie 69 km/h greičiu, nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės, dėl to ji neteko stabilaus judesio, nuslydo nuo kelio į kairę ir apvirto. Pirmosios instancijos teisme ekspertas Vitalijus Matusevičius patvirtino ekspertizės akte Nr. 11-2079 (20) nurodytas aplinkybes dėl eismo įvykio kilimo (t. 12, b. l. 92). Taigi šiuose ekspertizės aktuose padarytos išvados leidžia teigti, kad eismo įvykį lėmė šie veiksniai – nelygus ir slidus, šlapiu sniegu padengtas kelias bei nuteistojo D. D. pasirinktas važiavimo greitis.

24. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantų teiginiais, jog ekspertas Vitalijus Matusevičius surašytame ekspertizės akte bei duodamas paaiškinimus pirmosios instancijos teisme iš esmės skirtingai nurodė, kaip prasidėjo įvykio eiga. Ekspertizės akte Nr. 11-2079 (20) nurodyta, kad tikėtina, jog važiuojamojoje dalyje autobuso užpakalinė dalis paslydo į dešinę, dėl ko autobusas neteko stabilaus judėjimo. Pirmosios instancijos teisme (t. 12, b. l. 92) minėtas ekspertas aiškino, kad negalima pasakyti, ar autobuso priekis slydo į kairę pusę ar autobuso galas slydo į dešinę pusę, po ko transporto priemonė prarado stabilumą. Vis tik apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad tai nėra priežastis nesivadovauti eksperto Vitalijaus Matusevičiaus ekspertizės aktu. Pažymėtina, kad ekspertas paties autobuso paslydimo fakto neneigia. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad ekspertizės akte nurodyta tik tikėtina įvykio eigos pradžia. Be to, kaip jau minėta anksčiau, Vitalijus Matusevičius ekspertizės akte nurodytas aplinkybes patvirtina ekspertizės aktas Nr. 11-2035 (19), taip pat tokias aplinkybes iš esmės patvirtina ir specialisto išvada Nr. 11-1635 (18)/11-2427 (18).

25. Ekspertų Vytauto Šakėno ir Irmanto Gransko išvadoje Nr. 11-1635 (18)/11-2427 (18) (t. 1, b. l. 80-87) yra nurodyta tokia pati įvykio eiga kaip ir ekspertizės aktuose. Iš specialisto išvados matyti, kad autobusas „Neoplan N 116“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neteko stabilaus judesio važiavimo kryptimi ir pradėjo judėti link kelio Kėdainiai-Ukmergė kairiojo krašto, judėdamas apie 69 km/h greičiu su paklaida ±4 km/h. Specialisto išvados tiriamoje dalyje yra nurodyta, kad tikėtina, jog autobusas neteko stabilaus judesio važiavimo kryptimi galinei ašiai provėžose paslydus link kelio Kėdainiai-Ukmergė dešiniojo kelkraščio. Pirmosios instancijos teismo posėdžių metu (t. 10, b. l. 106-107 , t. 12, b. l. 92) ekspertas Vytautas Šakėnas paaiškino, kad techniniu požiūriu eismo įvykio kilimo sąlyga yra ta, kad nesutapo autobuso judėjimo trajektorija su kelio provėžomis, t. y., autobusas nepateko į kelio provėžas, todėl autobuso galinė ašis paslydo į dešinę pusę – į provėžas, autobusas neteko stabilaus judesio, pasisuko prieš laikrodžio rodyklę ir pakeitė savo eismo kryptį į priešpriešinę eismo juostą. Buvo pažliugęs gruntas, todėl autobusas dar labiau sukosi, nuvažiavo nuo kelio sankasos ir vertėsi ant dešinio šono, tuomet stogo, galiausiai vėl atsidūrė ant ratų. Autobusas paslydo ant provėžos krašto, kelyje buvusio nuožulnumo. Eksperto vertinimu, nepaisant autobuso greičio, įvykis vis tiek būtų įvykęs. Jei autobusas būtų pataikęs į kelio provėžas, būtų pravažiavęs kelio atkarpą, važiuodamas ir 60-80 km/h greičiu. Nepataikius į kelio provėžas, autobusas netektų judėjimo stabilumo važiuodamas ir 40 km/h greičiu. Ekspertas Irmantas Granskas pirmosios instancijos teisme sutiko su eksperto Vytauto Šakėno pateiktais paaiškinimais (t. 10, b. l. 107). Ekspertas Vitalijus Matusevičius pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad kelyje buvęs kelio laiptas, nuožulnumas buvo viena iš eismo įvykio kilimo priežasčių (t. 12, b. l. 92). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kas aptarta, konstatuoja, kad minėtas kelio nelygumas buvo pirmine priežastimi, dėl ko D. D. vairuojamas autobusas prarado stabilumą kelyje. Vis tik minėtas veiksnys nelaikytinas būtina padarinių kilimo sąlyga.

26. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 14 punkte yra nustatyta, kad eismo įvykiu yra laikomas įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas. Taigi nagrinėjamu atveju eismo įvykiu laikytina ne tai, kad D. D. vairuojamas autobusas neteko stabilaus judesio važiavimo kryptimi, o tai, jog jis nesuvaldė tiesiaeigio autobuso, judėjusio važiavimo kryptimi, todėl autobusas, nuvažiavęs nuo kelio sankasos, apvirto, dėl ko eismo įvykio metu buvo sužaloti autobusu važiavę keleiviai. Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, kad transporto priemonės greitis, ypač atsižvelgus į kelio dangos būklę, egzistuojančias meteorologines sąlygas, lemia jos stabdymo kelią bei galimybę kritiniu momentu sustabdyti transporto priemonę ar imtis kitų veiksmų, kurie leistų išvengti eismo įvykio. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ekspertas Vytautas Šakėnas pirmosios instancijos teisme nurodė, jog D. D. vairuojamo autobuso greitis sąlygojo tolimesnę judėjimo trajektoriją. Jei autobuso greitis būtų mažesnis, jo kinetinė energija būtų mažesnė. Pasekmės dėl to taip pat būtų mažesnės. Ekspertas Vytautas Šakėnas paaiškino, kad jei būtų mažesnis autobuso greitis, galbūt nebūtų autobuso vertimosi per stogą, vairuotojas sugebėtų atstatyti autobuso tiesiaeigį judesį, nuvažiuotų į šalikelę ir sustotų (t. 10, b. l. 107, t. 12, b. l. 92). Taigi akivaizdu, kad ekspertas nurodė, jog susidariusioje situacijoje buvo galimybė išvengti eismo įvykio arba tokių pasekmių, kurios lemia baudžiamąją atsakomybę, jeigu nuteistasis būtų pasirinkęs saugų važiavimo greitį. Kolegija konstatuoja, kad būtent pasirinktas D. D. važiavimo greitis nelygiame ir šlapiame bei sniego padengtame kelyje nulėmė tolimesnį po paslydimo autobuso judėjimą kelyje, kurio metu kilo eismo įvykis ir buvo nesunkiai bei nežymiai sutrikdyta autobuso keleivių sveikata.

27. Ekspertės akte Nr.11-2079 (20), kurį surašė ekspertė Aja Tumavičė (t. 12, b. l. 2-21), nebuvo nustatyta, kad kelio Nr. 145 Kėdainiai-Šėta-Ukmergė 38 kilometras, ties kuriuo įvyko eismo įvykis, būklė pažeistų galiojusių teisės aktų reikalavimus, nebuvo nustatyta pagrindinių kelio dangos defektų, dėl kurių kelias nebūtų tinkamas eksploatuoti. Kelias buvo tinkamas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Pirmosios instancijos teisme (t. 12, b. l. 91) ekspertė Aja Tumavičė patvirtino savo išvadas. Ekspertė pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad atlikdama tyrimą ji naudojosi duomenimis, gautais iš Lietuvos automobilių kelių direkcijos. Pagal šiuos duomenis ji nustatė, kad kelio ruožas, kuriame įvyko eismo įvykis, turi skersinių nuolydžių ir nelygumų. Esant tokiai situacijai kelias turi būti paženklintas įspėjamaisiais ženklas, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta. Kelio provėžos nėra kritinės būklės, dėl kurios jas reikėtų taisyti. Ekspertė nurodė, kad vizualiai matyti, jog keliui reikalingas kapitalinis remontas, tačiau kelias nėra laikytinas netinkamu eksploatuoti. Šioje vietoje atkreiptinas dėmesys į tai, kad ekspertė pirmosios instancijos teisme taip pat nurodė, kad ji nebuvo nuvykusi į įvykio vietą ir pažaidos, ant kurios paslydo D. D. vairuojamas autobusas bei prarado stabilumą, netyrė, nes tai nebuvo tikslinga. Nuo eismo įvykio iki ekspertės atlikto tyrimo praėjo nemažas laikas, todėl kelio pažaida bus pakitusi. Šią aplinkybę ekspertė matė ir iš Lietuvos automobilių kelių direkcijos duomenų. Ekspertė patvirtino, kad ji išvis pažaidos, ant kurios užvažiavo D. D. valdomas autobusas ir prarado stabilumą, netyrė, nes pažaida Lietuvos automobilių kelių direkcijos dokumentuose neaprašyta, o įvykio vietos apžiūros metu išmatuota netinkamai. Vis tik net ir atsižvelgus į aptartą faktą, nėra pagrindo konstatuoti, kad ekspertės išvada negalima vadovautis, jos išvada neatitinka tikrovės, o kelio Nr. 145 Kėdainiai-Šėta-Ukmergė 38 kilometras nagrinėjamu įvykio metu buvo netinkamas eksploatuoti ir tai nulėmė eismo įvykio kilimą.

28. Tiek iš Ajos Tumavičės surašyto ekspertizės akto, tiek iš ekspertės paaiškinimų, duotų pirmosios instancijos teisme, matyti, kad kelio, ties kuriuo įvyko eismo įvykis, tinkamumas eksploatacijai buvo tiriamas ne tik pagal kelio nelygumų išmatavimus, bet ir tiriant kelio avaringumą. Iš ekspertizės akto turinio matyti, kad peržiūrėti 2008-2017 m. įskaitinių eismo įvykių ir 2013-2017 m. techninių eismo įvykių statistika ir pagal eismo įvykių skaičių minėtas kelias negali būti laikomas avaringu, jame nebuvo nustatytos juodosios dėmės pagal nelaimingų incidentų skaičių. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad E. L., kaip ir D. D. vežęs progimnazijos mokinius į ekskursiją tuo pačiu keliu, tačiau 15 minučių vėliau nei nuteistasis, minėtą kelio atkarpą pravažiavo be jokių incidentų. Iš eksperto Vytauto Šakėno, kuris pats yra ne kartą važiavęs aptariamu keliu, paaiškinimų, duotų pirmosios instancijos teisme, matyti, tuo keliu yra saugiai važiavęs ne vienas autobusas iki eismo įvykio ir ne vienas autobusas tą vietą pravažiavo saugiai ir po įvykio (t. 10, b. l. 107). Taigi aptartos aplinkybės dar kartą patvirtina faktą, kad eismo įvykis kilo ne dėl kelio slenksčio, ant kurio D. D. vairuojamas autobusas užvažiavo. Eismo įvykis kilo, nes D. D. pasirinktas greitis, atsižvelgus į kelio dangos pažeidimus ir oro sąlygas, buvo nesaugus, todėl transporto priemonei nuslydus, nuteistasis nesuvaldė autobuso ir nuvažiavo nuo kelio sankasos, apvirto, dėl ko eismo įvykio metu buvo sužaloti autobusu važiavę keleiviai. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad net ir tuo atveju, jeigu būtų galima konstatuoti, jog kelias Nr. 145 Kėdainiai-Šėta-Ukmergė yra nesaugus, tai nereiškia, jog nuteistasis nėra įpareigotas pasirinkti tokį važiavimo greitį, kad, kelyje sumėčius vairuojamą autobusą, sugebėtų jį ištiesinti ar laiku sustabdyti.

29. Teigtina, kad priežastinio ryšio tarp kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo ir kilusių padarinių nustatymas savaime nesuponuoja išvados dėl asmens kaltės, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnyje. Be jokios abejonės, tai yra skirtingi nusikalstamos veikos sudėties požymiai (objektyvusis ir subjektyvusis) ir jie negali būti tapatinami. Teismų praktikoje pripažįstama, kad priežastinio ryšio nustatymas tarp kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo ir kilusių padarinių negali būti pagrindas kvalifikuoti veiką pagal BK 281 straipsnį, jeigu nenustatoma eismo įvykį sukėlusio asmens kaltė (pavyzdžiui, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-325-942/2017).

30. BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas padaromas neatsargia kaltės forma (BK 281 straipsnio 7 dalis), t. y. dėl nusikalstamo pasitikėjimo (BK 16 straipsnio 2 dalis) arba nusikalstamo nerūpestingumo (BK 16 straipsnio 3 dalis). Nusikalstamas pasitikėjimas konstatuojamas tada, kai nustatoma, jog vairuojantis transporto priemonę asmuo suvokė rizikingą savo veikos pobūdį, numatė, kad jo padarytas KET pažeidimas gali sukelti eismo įvykį ir žalą kito asmens sveikatai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi šių padarinių išvengti. Nusikalstamas nerūpestingumas konstatuojamas tada, kai transporto priemonę vairuojantis asmuo nesuprato daromos veikos rizikingumo ar pavojingumo, nenumatė, kad jo padarytas KET pažeidimas gali sukelti eismo įvykį ir žalą kito asmens sveikatai, tačiau pagal veikos aplinkybes bei savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti. Taigi pagal baudžiamąjį įstatymą abiejų neatsargios kaltės rūšių turinį sudaro kaltininko psichinis santykis su kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimu ir BK 281 straipsnyje nustatytais ir įvykio metu kilusiais padariniais. Sprendžiant asmens kaltės klausimą, turi būti įvertinama objektyvių eismo įvykio aplinkybių visuma: kitų eismo dalyvių veiksmai, oro sąlygos ir temperatūra, kelio ypatumai, matomumas, taip pat kaltinamojo asmeninės savybės: fizinė būsena, profesinė ir gyvenimiška patirtis, adekvatus situacijos vertinimas, dėmesingumas ir kitos aplinkybės (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-127/2010, 2K-375/2014, 2K-99-511/2017 ir kt.). Turėjimas numatyti padarinius reiškia asmens pareigą būti atsargiam vairuojant transporto priemonę. Galėjimas numatyti padarinius yra kriterijus, apibūdinantis vairuotojo, turinčio atitinkamą pareigą, realią galimybę konkrečioje situacijoje suprasti daromos veikos pavojingumą bei numatyti eismo įvykį, dėl kurio gali kilti BK 281 straipsnyje numatyti padariniai.

31. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis surinktų įrodymų visuma, konstatuoja, kad D. D. nenumatė, jog dėl jo veikimo – pasirinkto greičio gali atsirasti BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių – bus sukeltas eismo įvykis, kurio metu bus sutrikdyta autobuso keleivių sveikata, tačiau darytina išvada, kad pagal nustatytas bylos faktines aplinkybes ir savo asmenines savybes privalėjo ir galėjo tai numatyti, t. y., veikė nusikalstamai nerūpestingai.

32. Iš kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo (t. 1, b. l. 25-36) matyti, kad prieš kelio ruožą, kuriame įvyko eismo įvykis, yra pastatytas įspėjamasis kelio ženklas Nr. 120 „Nelygus kelias“, įspėjantis apie kelio bangas, kalnelius, duobes, nesklandžias sandūras su tiltais ir kita. Taip pat pastatytas kelio ženklas, ribojantis transporto priemonių greitį iki 70 km/h. Iš papildomos lentelės matyti, kad greičio ribojimas ir kelio nelygumai galioja 5 km į priekį. Iš kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole esančių nuotraukų akivaizdu, kad kelias yra nelygus, suskilinėjęs, suaižėjęs, provėžuotas, dešinysis šonas pakilęs. E. L., apklausiamas kaip liudytojas pirmosios instancijos teisme, nurodė, kad kelias Nr. 145 Kėdainiai-Šėta-Ukmergė yra prastos būklės (t. 10, b. l. 52). Pirmosios instancijos teisme specialistas Vytautas Šakėnas patvirtino, kad jam yra tekę ne vieną kartą važiuoti minėtu keliu, kelyje esančios provėžos yra puikiai matomos (t. 10, b. l. 107). Taip pat E. L., panašiu metu kaip ir D. D. vežęs keleivius kitu autobusu, tiek pirmosios instancijos teisme (t. 10, b. l. 52), tiek ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 147-148) nurodė, kad išvažiuojant iš Kėdainių lynojo. Važiuojant keliu Nr. 145 Kėdainiai-Šėta-Ukmergė krituliai prasidėjo prieš Šėtą, o už šio miestelio prasidėjo didesnis sniegas. Už Bukonių buvo jau blogos oro sąlygos. Sniego buvo ir ant kelio. Faktą, kad įvykio metu oro sąlygos buvo blogos, o kelio būklė dėl to buvo prasta, ikiteisminio tyrimo metu bei pirmosios instancijos teisme patvirtino ir nukentėjusieji O. M. (t. 3, b. l. 147-148, t. 10, b. l. 98), B. S. (t. 4, b. l. 184-186, t. 10, b. l. 52), L. V. (t. 5, b. l. 114-116), G. Ž. (t. 5, b. l. 156-158), liudytojai V. B. (t. 10, b. l. 51), A. P. (t. 4, b. l. 128-129, t. 10, b. l. 98). Pažymėtina, kad pats nuteistasis D. D. pirmosios instancijos teisme (t. 12, b. l. 123) ir ikiteisminio tyrimo metu (t. 7, b. l. 152-153) patvirtino, kad oro sąlygos eismo įvykio metu buvo prastos. Taigi, atsižvelgus į tai, kas aptarta, apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, kad D. D. turėjo numatyti, jog važiuojant nelygiu, slidžiu ir sniegu padengtu keliu, jo vairuojamą transporto priemonę gali sumėtyti, autobusas gali pradėti slysti, todėl privalėjo vadovautis KET 127 punkte nustatytais reikalavimais, t. y., važiuoti tokiu greičiu, kad bet kokiu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę, nesukeliant pavojaus vežamiems keleiviams.

33. Nuteistasis D. D. pirmosios instancijos teisme (t. 12, b. l. 123) nurodė, kad dėl užsnigto kelio jis nematė kelio būklės. Vis tik nuteistojo nurodoma aplinkybė niekaip nešalina jo atsakomybės. Pats D. D. tiek ikiteisminio tyrimo metu (t. 7, b. l. 152-153), tiek pirmosios instancijos teisme (t. 12, b. l. 123) nurodė, kad keliu Nr. 145 Kėdainiai-Šėta-Ukmergė yra važiavęs ne vieną kartą. Taigi nuteistajam kelio būklė turėjo būti ir buvo žinoma. Kita vertus, jei nuteistasis iš tikrųjų negalėjo per sniegą matyti važiuojamosios kelio dalies dangos būklės, tai ši aplinkybė tik dar kartą patvirtina, kad jis, suvokdamas, jog važiuoja nelygiu keliu, apie kurį buvo įspėtas kelio ženklu, privalėjo būti ypatingai atsargus ir pasirinkti tokį važiavimo greitį, kuris leistų tinkamai sureaguoti į kelio nelygumus. Šioje vietoje pažymėtina ir tai, kad E. L., apklausiamas kaip liudytojas pirmosios instancijos teisme (t. 10, b. l. 52), nurodė, kad įvertinęs visą situaciją kelyje, kuriame D. D. nuvažiavo nuo kelio, jis pasirinko važiuoti 40 km/h greičiu, nes kitaip važiuoti ir negalėjo. Liudytojas V. B. pirmosios instancijos teisme (t. 10, b. l. 51) paaiškino, kad vaikams išvažiavus į ekskursiją, jis taip pat važiavo automobiliu link Šėtos. Automobilį vairavo jo vairuotojas, kuris važiavo labai lėtai. Taigi akivaizdu, kad D. D. pasirinktas greitis, kuris buvo artimas leistinam maksimaliam greičiui (maksimalus leistinas greitis ne visais atvejais yra vertinamas kaip saugus greitis), atsižvelgus į anksčiau aptartų aplinkybių visumą, negali būti vertinamas kaip saugus ir tai D. D. galėjo ir privalėjo suprasti.

34. Nuteistasis D. D. pirmosios instancijos teisme nurodė, kad vairuotojo pažymėjimą jis turi nuo 2001 metų, yra dirbęs tolimųjų reisų vairuotoju (t. 12, b. l. 123). Iš vairuotojo pažymėjimo duomenų (t. 7, b. l. 181-182) matyti, kad D. D. D ir D1 kategorijos transporto priemones turi teisę vairuoti nuo 2010 m. gegužės 21 d. Ikiteisminio tyrimo metu D. D. nurodė, kad yra profesionalus vairuotojas (t. 7, b. l. 152-153). Šiuo metu nuteistojo pagrindinis pragyvenimo šaltinis – vairuotojo darbas UAB „N.“ (t. 9, b. l. 51). Taigi apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, kad nuteistasis faktą, jog nepasirinko saugaus greičio, turėjo suprasti ne tik pagal objektyviai kelyje susidariusias aplinkybes, bet ir pagal savo profesinę patirtį bei įgūdžius. Aplinkybės, kad įvykio metu eismas nebuvo intensyvus, matomumas buvo geras, kelias tiesus, nuvažiavus dalį blogo kelio, autobuso nenešiojo į šalis, niekaip nepatvirtina teiginio, jog D. D. negalėjo ir neprivalėjo numatyti, kad dėl jo veiksmų – pasirinkto judėjimo greičio gali įvykti eismo įvykis. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, važiavimas leistinu greičiu savaime nereiškia, kad yra važiuojama saugiu greičiu. D. D. privalėjo važiuoti tokiu greičiu, kad esant susidariusiai situacijai galėtų atstatyti tiesiaeigį autobuso judėjimą ar sustabdyti autobusą ir išvengti eismo įvykio.

35. Aplinkybės, kad 2020 m. gegužės 7 d. buvo pakeisti kelio ženklai, stovėję prieš eismo įvykio vietą, niekaip nepaneigia D. D. kaltės padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje. Natūralu, kad kelio būklė kinta nuo jo eksploatacijos, taip pat kelio būklei poveikį daro ir meteorologiniai veiksniai (pavyzdžiui, lietus, sniegas, oro temperatūros kaita ir pan.). Taigi kelio ženklai gali būti keičiami atsižvelgus į objektyvius pokyčius. Čia atkreiptinas dėmesys į tai, kad kelio ženklai buvo pakeisti nuo eismo įvykio praėjus daugiau nei dvejiems metams. Tvirtinti, jog ženklų pakeitimą nulėmė nagrinėjamo eismo įvykio faktas ar šio įvykio metu buvusi kelio būklė, nėra pakankamo pagrindo. Be to, ekspertė Aja Tumavičė pirmosios instancijos teisme nurodė, kad gavusi 2019 m. kelio Kėdainiai-Šėta-Ukmergė duomenis ji matė, jog kelias buvo remontuotas, kelio būklė nuo 2017 metų, t. y., eismo įvykio, pakito (t. 12, b. l. 91). Tvirtinti, kad įvykio metu pastatyti kelio ženklai netinkamai įspėjo vairuotojus apie kelio būklę, nėra pagrindo.

36. Atsižvelgus į visa, kas buvo aptarta anksčiau, naikinti ar keisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. birželio 11 d. nuosprendžio dėl apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas savarankiškai taip pat nenustatė aplinkybių, kurios leistų naikinti ar keisti skundžiamą nuosprendį. Dėl šių priežasčių nuteistojo ir jo gynėjo advokato apeliacinis skundas yra atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo D. D. ir jo gynėjo advokato apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Julita Dabulskytė-RaizgienėRasa PaužaitėUgnius Trumpulis