Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolitos Cirulienės (kolegijos pirmininkė), Nerijaus Meilučio ir Rūtos Palubinskaitės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka nagrinėdama ieškovės G. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 29d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-172-192/2015 pagal ieškovės G. A. ieškinį atsakovui V. A. Č., ir atsakovo priešieškinį ieškovei dėl nuosavybės teisės gynimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Pirmosios instancijos teismas neįsigilino į jau faktiškai (duomenys neskelbtini) gatvėje egzistuojančią situaciją, t. y. į kitų šioje gatvėje esančių žemės sklypų atliktus geodezinius matavimus: kraštinis (duomenys neskelbtini) sklypas, besiribojantis su (duomenys neskelbtini) gatve, kurio dvi iš keturių koordinačių ribojasi su ieškovės sklypu, jau turi atliktus ir patvirtintus kadastrinius matavimus. Tokius kadastrinius matavimus turi ir žemės sklypas (duomenys neskelbtini), taigi atkarpoje tarp sklypų (duomenys neskelbtini) yra tik trys žemės sklypai be atliktų ir oficialiai patvirtintų kadastrinių matavimų: šalių žemės sklypai ir žemės sklypas (duomenys neskelbtini). Todėl teismas, netinkamai įvertinęs UAB ,,Geodezininkai“ matininko S. Š. parodymus, neteisingai nurodė, kad, permatuojant atsakovo sklypą kaip siūlo ieškovė, t. y. atmatuojant 20 m kraštinę nuo naujos ribos, riba su kitoje pusėje esančiu kaimyniniu sklypu taip pat turėtų būti keliama į kito kaimyno sklypą ir taip toliau per visus sklypus, kas iš viso iškreiptų esamą situaciją ir sukeltų naujus ginčus. Geodezinių matavimų (duomenys neskelbtini) gatvėje neturi tik trys sklypai: šalių sklypai ir sklypas (duomenys neskelbtini), kuriems tenkantis atkarpos ilgis sudaro apie 59,3 - 59,4 m, t. y. pagal pirminius sklypų įsigijimo dokumentus kiekvienam sklypui trūksta apie 20–25 cm pločio. Atsižvelgiant į tai, bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, matininkas J. M., rengdamas ieškovės sklypo planą, jo plotį sumažino atitinkamai 21 ir 39 cm. Savo ruožtu S. Š. atsakovo sklypo plane plotį paliko identišką buvusiajam, t. y. 20 m, visiškai neidamas į jokį kompromisą apeliantės sklypo atžvilgiu. Visiems trims sklypams savo plotį sumažinus 20–25 cm, kaip kad padaryta ieškovės plane, šiuo metu esančios laisvos žemės užtektų ir visi žemės sklypai vienas su kitu „nepersidengtų" ir jokių naujų ginčų nesukeltų.Teismo argumentas, kad atsakovo sklypo kraštinės 1–2 ir 3–4 pailgėjo dėl to, kad sklypo riba buvo sutapatinta su kaimyniniu sklypu, kurio visos kraštinės saformuotos pagal kadastrinius matavimus ir kad dėl to atsakovo sklypas padidėjo iki 641 kv.m yra nepagrįstas ir neatitinka realybės. Teismas UAB „Geodezininkai" parengtame plane visiškai neįvertino to, jog su atsakovo sklypo kraštine 1–4 besiribojančio gretimo sklypo 516 koordinatė taške 5 nesutampa su atsakovo sklypo koordinatės tašku 4, o jos turėtų sutapti sklypų ribas sutapatinus. Tačiau atsakovo sklypo riba nebuvo tiksliai sutapatinta su kaimyniniu sklypu, nes koordinatės taškas 4 apie vieną metrą yra patraukiamas į ieškovės sklypo pusę. Teismas šiurkščiai nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, pagal kurią, sprendžiant ginčus tarp kaimyninių žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos gali būti keičiamos, tap pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau neturi būti keičiamas žemės sklypo dydis (plotas), kadangi visiškai nemotyvuotai padidino atsakovo sklypo plotą pagal UAB „Geodezininkai" parengtą planą, nuo buvusio 6,2 kv.m iki 6,41 kv.m ir tokiu būdu sumažino apeliantės žemės sklypą nuo anksčiau buvusio 6,2 kv.m iki maždaug 5,8 kv.m. Teismas netinkamai bei neobjekyviai įvertino liudytojų parodymus. Ieškovės sklypo geodezinius matavimus atlikęs matininkas J. M., tiek atsakovo sklypo geodezinius matavimus atlikęs matininkas S. Š., 2015 03 25 vykusio teismo posėdžio metu duodami parodymus aiškiai pripažino, jog Medžiotojų gatvės sklypų ribos turi būti pradedamos žymėti nuo pagrindinės Gervėnos gatvės. Pagal tarnybos specialistų išaiškinimą, tokių gatvelių kaip Medžiotojų, pirmo gatvės sklypo riba turi būti imama pagrindinės (šiuo atveju Gervėnos) gatvės vidurys (centras), atmatuojama pusė gatvės pločio ir riba, kuri gaunama atmatavus pusę pagrindinės gatvės, turi būti laikoma atskaitos tašku atliekant pirmojo, su pagrindine gatve besiribojančio, sklypo kadastrinius matavimus. Nepaisant to, teismas patvirtino planą, abiejų specialistų pripažintą kaip mažiau atitinkantį tokiems darbams keliamus kriterijus. Teismas nepagrįstai šalių sklypus skiriančią tvorą laikė pagrindiniu kriterijumi sprendžiant dėl žemės sklypus skiriančios ribos vietos. Teismo išvada, jog dabar esanti tvora geriausiai atspindi faktinę naudojimosi sklypais tvarką visiškai neatitinka tikrovės, kadangi abi bylos šalys pripažino, jog ties grioveliu esančia žeme daugiau naudojosi ieškovė. Nepagrįsta išvada, kad šulinys pastatytas abiejų šalių bendru darbu ir bendromis lėšomis, todėl jis priklauso abiems greta esantiems sklypams. Šalys neneigė, jog geriamojo vandens šulinys visąlaik buvo aptvertas tvora ir atsakovas juo naudojosi tik išimtinais atvejais, kai jam ieškovė leisdavo. Atsakovas nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių medžiagų pirkimą ar apmokėjimą už atliktus darbus, susijusius su šulinio įrengimu, o liudytojų D. S. ir I. Š. parodymai dėl prisidėjimo prie šulinio įrengimo yra prieštaringi. Atsakovas savo sklype turi nuosavą geriamojo vandens šulinį, o ieškovės šulinys yra sujungtas su sodo nameliu ir yra naudojamas išimtinai ieškovės reikmėms. Teismas nepasisakė dėl G. M., įrengusio ginčo šulinį, kuris aiškiai įvardijo, jog, jam prižiūrint ir padedant, išimtinai jo ir apeliantės šeimos narių pastangomis buvo įrengtas drenažinis šulinys, todėl pirmosios instancijos teismui patvirtinus UAB „Geodezininkai" parengtą planą, neteisėtai suteikiama atsakovui bendrasavininkio teisė į svetimą asmeninį šulinį.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsmis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

Byloje kilo ginčas dėl žemės sklypų ribų nustatymo. Šalys yra gretimų sodo žemės sklypų savininkai, tarp kurių kilo ginčas dėl sklypus skiriančios ribos nustatymo, kadangi teisinė ir faktinė žemės sklypų riba nesutampa. Ginčo išsprendimui šalys pateikė savo žemės sklypų ribos nustatymo pasiūlymus: ieškovė – J. M. IĮ žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribos pasiūlymo schemą (t. 1, b. l. 24-25), atsakovas, pareiškęs priešieškinį, pateikė UAB „Geodezininkai“ parengtą žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patikslintą planą (t. 2, b. l. 59-62). Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas atsakovo priešieškinį, žemės sklypų ribą nustatė pagal atsakovo pateiktą pasiūlymą. Teismas savo išvadas grindė tuo, kad atsakovo pateiktame plane šalių nustatytos bendros sklypų ribos padėtis atitinka faktinę, seniai tarp šalių nusistovėjusią, žemės sklypų ribą; kad atsakovo sklypas padidėjo dėl kraštinės, dėl kurios ginčo tarp šalių nėra, pasikeitimo ir suformuotas neperžengiant leistinos (ribinės) ploto paklaidos ribų. Ieškovė apeliaciniame skunde ginčija teismo sprendimą priešieškinio reikalavimų tenkinimo dalyje, prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – patenkinti ieškinį, o priešieškinį atmesti. Apeliantės teigimu, sklypų ribos nustatymas pagal atsakovo pateiktą UAB „Geodezininkai" planą pažeidžia jos teises ir teisėtus interesus, kadangi atsakovo sklypo 4 koordinatė 90 cm yra patraukiama į ieškovės sklypo pusę, dėl ko ieškovės žemės sklypo plotas nuo 6,20 kv.m sumažėjo iki 5,8 kv.m, o atsakovo nuo 6,20 kv.m padidėjo iki 6,41 kv.m.

Pirmosios instancijos teismas sprendime pažymėjo, kad, esant žemės sklypų savininkų ginčui dėl sklypų ribų, žemės sklypus skiriančios ribos buvimo vietos ir jos konfigūracijos nustatymas yra teismui įstatymo suteiktos kompetencijos įgyvendinimas. Teismas, atsakovo pateiktą žemės sklypų ribų nustatymo palną pripažindamas labiau tinkamu, vadovavosi faktinės sklypų ribos kriterijumi, t. y. kad UAB ,,Geodezininkai“ parengtame plane šalių sklypų bendros ribos padėtis atitinka faktinę, seniai tarp šalių nusistovėjusią, žemės sklypų ribą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog, įgyvendinant teismo kompetenciją nustatyti žemės sklypus skiriančios ribos buvimo vietą ir jos konfigūraciją, būtina atsižvelgti į įstatyme (CK 4.45 str. 1 d. ) įtvirtintų kriterijų, kurie visi yra reikšmingi, visetą. Teismas, spręsdamas ginčą dėl žemės sklypų ribų nustatymo, kiekvienu atveju turi nustatyti ir įvertinti visas tam reikšmingas faktines aplinkybes, ieškoti sklypų savininkų interesų pusiausvyros, vadovautis taisykle, kad negalima ginti išimtinai vieno savininko teisių kito savininko interesų sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje L. J. v. P. A. T., bylos Nr. 3K-3-6/2010). Kai, atliekant kadastrinius matavimus, nustatoma, kad gretimų sklypų plotas skiriasi nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruotų sklypų ploto arba (neįregistruotiems žemės sklypams) nuo žemėtvarkos projektuose ar kituose teritorijų planavimo dokumentuose suformuotų sklypų ploto, gretimų sklypų plotas turi būti apskaičiuojamas ir jų riba privalo būti nustatoma taip, kad vienodai suvaržytų kiekvieno jų savininkų teises – abiejų sklypų plotas mažintinas po lygiai, t. y. leistina (ribinė) ploto paklaida taikytina abiem gretimiems sklypams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-226/2009). Pabrėžtina, jog Lietuvos Aukščiausias teismas bylose nagrinėjamu klausimu ne kartą yra nurodęs, jog gali būti keičiama žemės sklypo konfigūracija, ribos, bet negali būti keičiamas plotas, kuris nustatytas nuosavybės teises patvirtinančiame dokumente (Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinės bylos Nr.3K-3-453/20110, 3K-3-35/2011, 3K-3-488/2014). Tačiau, kaip pagrįstai nurodoma ieškovės apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas pats skundžiamame teismo sprendime akcentavęs, kad, sprendžiant kaimyninių žemės sklypų savininkų ginčus dėl žemės sklypų ribų, jų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (sumažėti ar padidėti) žemės sklypo dydis (plotas), šios teismų praktikoje suformuotos taisyklės nesilaikė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad leistina (ribinė) ploto paklaida naudojama tais atvejais, jeigu dėl to nėra pažeidžiama gretimo sklypo savininko nuosavybė. Priešingu atveju turėtų būti keliamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 11 02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2005). Iš atsakovo pateiktos žemės sklypo ribos patikslinto pasiūlymo schemos (t. 2, b. l. 78) matyti, kad, nustačius žemės sklypo ribą pagal šį pasiūlymą, atsakovo žemės sklypo plotas padidėtų iki 641 kv.m., nors jo teisiškai registruoto žemės sklypo plotas yra 0,0620 ha, t. y. 620 kv. m (t. 1, b. l. 70). Būtent tokio ploto žemės sklypą atsakovas įgijo 2000 04 26 Valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu (t. 1, b. l. 64-65). Kadangi dėl atsakovo siūlomos nustatyti žemės sklypo ribos padidėja jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo plotas, todėl akivaizdu, kad negalima nustatyti ginčo sklypų ribos pagal atsakovo pasiūlymo schemą, nes tokiu būdu nepagrįstai pakinta jo nuosavybės teisių apimtis. Atsakovas teigia, kad jo sklypo plotas padidėjo dėl to, kad jo sklypo kraštinės 1–2 ir 4–3 pailgėjo jo sklypo ribą sutapatinus su kaimyniniu sklypu Nr.516, kurio ribos yra įregistruotos. Tačiau, kaip pagrįstai nurodoma apeliaciniame skunde, šis argumentas negali būti vertinamas pagrįstu, kadangi, kaip matyti iš UAB „Geodezininkai" parengto plano (t. 2, b. l. 78), atsakovo sklypo kraštinės 1–4 besiribojančios su gretimu sklypu Nr.516 koordinatė taške 4 yra patraukiama į ieškovės sklypo pusę 90 cm. Ši aplinkybė nesudaro pagrindo išvadai, kad atsakovo sklypo plotas nepadidėjo ieškovės sklypo sąskaita. Aplinkybę, jog atsakovo parengtame sklypo plane koordinatė 4 turi sutapti su kaimyninio sklypo Nr. 516, kurio kadanstriniai matavimai jau yra atlikti, koordinate 5, 2015 03 25 vykusiame teismo posėdyje (teismo posėdžio garso įrašas 155 min.) patvirtino ir atsakovo planą rengęs matininkas S. Š.. Todėl pirmosios instancijos teismas, nustatęs ginčijamų sklypų ribą pagal atsakovo pateiktą pasiūlymą, pažeidė CK 4.45 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kad suformuotas sklypas plotu neturi skirtis nuo esamo teisiškai įregistruoto sklypo. Be to,nepagrįstai atsakovo sklypas buvo padidintas ieškovės sklypo sąskaita.

Laikytinas pagrįstu ir ieškovės skundo argumentas, kad teismas nepagrįstai šalių sklypus skiriančią tvorą laikė pagrindiniu kriterijumi sprendžiant dėl žemės sklypus skiriančios ribos vietos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, svarbu atsižvelgti į tai, kad šalių sklypus skiriančią ribą nustačius pagal atsakovo pateiktą UAB ,,Geodezininkai“ planą pakistų tiek ieškovės, tiek atsakovo sklypų plotai, t.y. vieno sumažėtų, o kito padidėtų. Tuo tarpu šalių sklypus skiriančią ribą nustačius pagal ieškovės pateiktą J. M. IĮ parengtą planą abiejų sklypų plotų dydžiai išliktų nepakitę, tik nežymiai pasikeistų atsakovo sklypo konfigūracija ­– ilgis ir plotis. Atsakovas nesutiko su ieškovės siūloma nustatyti riba, nes jo sklypas, siekiant išlaikyti turimą plotą, prailginamas iki kaimyninio sklypo Nr. 516 tvoros ir dėl to, kad į atsakovo sklypą patenka melioracijos griovys. Tačiau pažymėtina, kad pats atsakovas, prašydamas nustatyti sklypus skiriančią ribą, teismui pateikė patikslintą sklypo planą (t. 2, b. l. 51-54, 59-62), pagal kurį į jo žemės sklypo plotą yra įtraukiamas melioracijos griovys ir gretimybė 4–1 su kaimyniniu sklypu Nr. 516 nustatyta nuo sklypo Nr. 516, kurio kadastriniai matavimai jau atlikti ir įregistruoti, ribos. Primintina, jog ir paties atsakovo matininkas pripažino, kad atsakovo sklypo riba 4-1 turi būti sutapatinta su sklypo Nr. 516 riba, nes šio sklypo ribos yra įregistruotos. Todėl atsakovui į savo sklypo plotą sutikus įtraukti melioracijos griovį ir ribą nustatyti nuo sklypo Nr. 516 ribos, teisėjų kolegija sprendžia, kad šalių sklypus skiriančią ribą nustačius pagal ieškovės siūlomą planą atsakovo teisės nebus pažeistos labiau, nei ieškovės teisės žemės sklypų ribas nustačius pagal atsakovo pateiktą planą. Atsakovas teigė, kad tarp šalių nėra ginčo, jog ieškovė tvorą yra patraukusi į savo pusę ir ji ilgai neginčijo jos buvimo vietos, todėl pirmosios instancijos teismas sprendė, kad sklypus skrianti tvora pati savaime įrodo šalių faktiškai naudojamų žemės sklypų bendrą ribą. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad neturi reikšmės nei faktinė sklypus skiriančios tvoros buvimo vieta, nei jos pastatymo laikas ar kitos aplinkybės, susijusios su faktiniu sklypo naudojimu. Ieškovei atlikus savo sklypo kadastrinius matavimus paaiškėjo neatitikimas, kad ji faktiškai naudojasi mažesniu žemės sklypo plotu nei yra įsigijusi nuosavybėn pagal dokumentus, ir šis neatitikimas ištaisytinas žemės sklypų ribą nustanat pagal ieškovės pateiktą planą. Apeliacinės instancijos teismas, ieškovės siūlomą ribų nustatymo planą laikydamas labiau atitinkantį tokiems darbams keliamus kriterijus remiasi taip pat ir ieškovės sklypo geodezinius matavimus atlikusio matininko J. M. paaiškinimais pirmosios instancijos teisme, jog tokių gatvelių kaip (duomenys neskelbtini) sklypų ribos turi būti pradedamos žymėti nuo pagrindinės Gervėnos gatvės. Pirmo gatvės sklypo riba turi būti imama pagrindinės ((duomenys neskelbtini)) gatvės vidurys (centras), atmatuojama pusė gatvės pločio ir riba, kuri gaunama atmatavus pusę pagrindinės gatvės, turi būti laikoma atskaitos tašku atliekant pirmojo, su pagrindine gatve besiribojančio, sklypo kadastrinius matavimus (2015 03 25 teismo posėdžio garso įrašo 87-91 min.). Kad tokia žemės sklypų geodezinių matavimų metodika yra teisinga patvirtino ir atsakovo sklypo geodezinius matavimus atlikęs matininkas S. Š. (2015 03 25 teismo posėdžio garso įrašo 154-156 min.). Šios metodikos teisingumą patvirtina ja remiantis atliktų ir įregistuotų sklypo (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų faktas, todėl atmestini kaip nepagrįsti atsakovo atsileipimo į apeliacinį skundą argumentai, kad matininko J. M. atlikti kadastriniai matavimai yra nepagrįsti ir prieštarauja teisės aktų nuostatoms (CPK 185 straipsnis).

Apibendrindama, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, šalių sklypus skiriančią ribą nustatydamas pagal atsakovo planą, pažeidė CK 4.45 straipsnio 1 dalį, kuri nustato, jog pirmiausia turi būti atsižvelgta į nuosavybės teise turimą sklypo plotą, nes atsakovo sklypo plotas buvo padidintas, o ieškovės – sumažintas. Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad netinkamas CK 4.45 straipsnio 1 dalies taikymas lėmė tai, kad nepagrįstai buvo patenkintinas atsakovo priešieškinio reikalavimas nustatyti žemės sklypų ribą pagal jo pateiktą UAB „Geodezininkai“ parengtą patikslintą žemės sklypo Medžiotojų g.4 ribos pasiūlymo schemą, todėl sprendimo dalis, kuria patenkintas priešieškinys, naikintina.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad taip pat nepagrįstai patenkintas priešieškinio reikalavimas dalyje dėl įpareigojimo ieškovę sudaryti sąlygas atsakovui naudotis ant ieškovės ir atsakovo sklypų ribos esančiu geriamojo vandens šuliniu, pašalinant dalį tvoros, juosiančios šį šulinį. Iš byloje pateiktų fotonuotraukų (t. 2, b. l. 18-21) matyti, kad vandens šulinys yra sujungtas su ieškovės sodo namelio šildymo sistema, pats atsakovas neneigė, kad šulinys nuo jo sklypo atitvertas tvora ir juo ieškovė leisdavo naudotis atsakovo prašymu. Įrodymų, kad atsakovas anksčiau reiškė ieškovei pretenzijas dėl naudojimosi šuliniu nepateikta, be to, nustatyta, kad atsakovas savo sklype turi nuosavą geriamojo vandens šulinį. Liudytojo D. S.tvirtinimai, kad jis matęs dabar ieškovei priklausančio sklypo ankstesnį savininką P. B. dirbant prie ginčo šulinio įrengimo kartu su atsakovu ant sklypų ribos, nesudaro pagrindo išvadai, kad šulinys buvo pastatytas abiejų kaimynų bendru darbu ir bendromis lėšomis ir todėl priklauso abiems greta esantiems sklypams, nes nepateikta jokių kitokių įrodymų apie jų siekį sukurti bendrą nuosavybę. Atkreiptinas dėmesys, kad šulinys jau seniai yra atitvertas tvora nuo atsakovo sklypo. Todėl, kolegija, įvertinusi aptartas faktines aplinkybes ir įrodymus, sprendžia, kad nebuvo nei teisinio, nei faktinio pagrindo tenkinti priešieškinį šioje dalyje (CPK 176 straipsnis, 185 straipsnis). Todėl sprendimas naikintinas ir šioje dalyje.

Aukščiau išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija Kauno apylinkės teismo 2015m. gegužės 29 d. sprendimą naikina. Priimamas naujas sprendimas – ieškovės G. A. ieškinys patenkinamas, atsakovo V. A. Č. priešieškinys atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kolegija sprendžia, kad patikslintinas ieškovės reikalavimas. Įvertinusi ginčo esmę, teisėjų kolegija padarė išvadą, jog ieškovė siekė teismo sprendimu nustatyti jos ir atsakovo sklypus skiriančią ribą, todėl ieškovės reikalavimas koreguojamas ir išdėstomas taip: nustatyti žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), priklausančio nuosavybės teisėmis ieškovei G. A., fizinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) ribas pagal matininko J. M. parengtoje nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje esančiame 2013 10 26 žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akte nustatytas ribas bei 2013 10 29 žemės sklypo plane M 1:500 įvardintas koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje LKS-94.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Patenkinus apeliacinį skundą ir priėmus naują sprendimą atitinkamai iš naujo paskirstytinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Ieškovė pirmosios instancijos teisme turėjo bylinėjimosi išlaidų: 42 Eur žyminio mokesčio (t.1, b.l.43) ir 620 Eur atstovavimo išlaidų (t. 1, b. l. 43-44). Patenkinus ieškinį, šios išlaidos priteisiamos iš atsakovo. Patenkinus ieškovės apeliacinį skundą, jai iš atsakovo priteistinos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis), kurias sudaro ieškovės sumokėtas 41 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą (t. 3, b. l. 70) ir 600 Eur atstovavimo išlaidos (t. 3, b. l. 71). Viso iš atsakovo ieškovei priteisiama 1 283 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taip pat iš atsakovo valstybei priteistina 9,74 Eur (pirmosios instancijos teisme) + 2,32 Eur (apeliacinės instancijos teisme), viso 12,06 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (CPK 96 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nusprendžia:

Apeliacinį skundą patenkinti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Ieškinį patenkinti. Priešieškinį atmesti.

Nustatyti žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), priklausančio nuosavybės teisėmis ieškovei G. A., fizinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) ribas pagal matininko J. M. parengtoje nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje esančiame 2013 10 26 žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akte nustatytas ribas bei 2013 10 29 žemės sklypo plane M 1:500 įvardintas koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje LKS-94.

Priteisti iš atsakovo Vytauto A. Č., fizinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei G. A., fizinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 283 Eur ( vieną tūkstantį du šimtus aštuoniasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų, ir valstybei 12,06 Eur (dvylika eurų 6 centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas įsiteisėja nuo priėmimo dienos.