Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Milda Remeikienė, sekretoriaujant Irmai Daukšaitei-Gavelienei, dalyvaujant ieškovei G. A., jos atstovui advokato padėjėjui M. K., atsakovui Vytautui A. Č., atsakovo atstovei advokatei E. B., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės G. A. ieškinį atsakovui V. A. Č., ir atsakovo V. A. Č. priešieškinį ieškovei G. A. dėl nuosavybės teisės gynimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė ieškiniu prašo patvirtinti žemės sklypo, esančio adresu Kauno r. sav. Samylų sen. (duomenys neskelbtini) 2, priklausančio ieškovei G. A., matininko J. M. parengtą nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą pagal 2013-10-26 žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo akte nustatytas ribas ir 2013-10-29 žemės sklypo plane M 1:500 įvardintas koordinates, be atsakovo Vytauto A. Č. sutikimo.

Taigi, kaip matyti sklypų konfigūracija ir jų ribos ieškovei ir atsakovui buvo žinomos nuo pat Sklypų naudojimo pradžios. Sklypų konfigūracija ir ribos buvo sukonkretintos ieškovei ir atsakovui privatizuojant ginčo sklypus 2000 metais ir įsigyjant juos privačios nuosavybės teisėmis pagal valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartis, bei vėliau ieškovei sudarant Santuokinio turto dalybų sutartį. Tuo tarpu atsakovė nori iš naujo suformuoti žemės Sklypus, pakeisti aiškiai nustatytas ir apibrėžtas savo ir atsakovo Sklypo 2 ribas bei šių Sklypų konfigūracijas - pagal jos pateiktą planą Sklypo 1 ribos yra išplečiamos atsakovo Sklypo 2 sąskaita - nurėžiama nemaža dalis atsakovo Sklypo 2 ir jam priskiriama visai kitos paskirties, niekada jo nei pagal dokumentus, nei faktiškai nevaldyta visai kito žemės sklypo dalis. Nuo pat sklypo naudojimo pražios atsakovas naudojosi jam suteiktu ir vėliau jo privačios nuosavybės teise įsigytu Sklypu 2 pagal tokias ribas, kurios buvo nustatytos jam perduotuose pirminiuose Sklypo 2 dokumentuose. Pirminis Sklypo 1 naudotojas ir valdytojas P. B. taip pat sutiko su tokiomis Sklypų konfigūracijomis bei ribomis ir šiuo metu ieškovės įsigytą Sklypą 1 valdė ir naudojo būtent tokiose ribose. Šią aplinkybę patvirtina atsakovo ir pirminio sklypo naudotojo P. B. jų abiejų pastangomis ir atsakovo lėšomis iškastas šulinys. Šis šulinys buvo iškastas ant abiejų Sklypų ribos - dalis šulinio patenka į Sklypo 1, dalis į Sklypo 2 ribas. Ilgą laiką šiuo šuliniu naudojosi atsakovas ir pirminis sklypo naudotojas P. B., vėliau ieškovė. Tačiau ieškovei pastačius sklypus skiriančią tvorą, ja buvo aptvertas ir visas šulinys. Kartu su šiuo atsiliepimu pateikiamose nuotraukose matosi, kad šulinys yra aptvertas „lankeliu". Tai rodo, kad ieškovė pripažino sklypo ribas, tačiau neteisėtai atitvėrė šulinį užkirsdama atsakovui galimybes juo naudotis, nepaisydama to, kad šulinys buvo iškastas ir atsakovo pastangomis. Faktiškai valdomas Sklypų ribas akivaizdžiai įrodo ieškovės Sklypą 1 juosianti tvora, kurią pastatė pati ieškovė ir kurios savininkė ji yra. Ši tvora buvo pastatyta po ieškovės iniciatyva 2011 metais pradėtų kadastrinių matavimų, kurie dėl neaiškių priežasčių taip ir nebuvo užbaigti. Kaip matyti iš nuotraukų, ant abiejų Sklypų ribos esantis šulinys, buvo neteisėtai atitvertas „lankeliu", užkertant kelią atsakovui juo naudotis. Nepaistant to fakto, kad atsakovo Sklype 2 esanti šulinio dalis atitverta neteisėtai, toks tvoros išsidėstymas akivaizdžiai įrodo, kad ieškovė pripažino būtent tokias Sklypo 1 ribas ir tvorą pastatė ant abu Sklypus skiriančios, jai žinomos, dokumentuose užfiksuotose Sklypų ribos. Ieškinyje ieškovė teigia, kad tvorą pastatė ne ji, kad tvora jau buvo seniai pastatyta, prieš jai įsigyjant sodo namelį, tačiau šios aplinkybės jokiais įrodymais nepagrindžia. Tai, kad tvora iki 1994 metų nebuvo pastatyta gali paliudyti pirminis žemės sklypo valdytojas ir naudotojas P. B.. Taip pat šią aplinkybę patvirtina tai, kad tvora juosia ne tik ieškovei priklausantį Sklypą 1, bet ir greta esantį kitą ieškovei nuosavybės teisėmis priklausantį sklypą, kuris ieškovės pateiktame 1999 m. Sklypo 1 plane pažymėtas Nr. 242. T.y. ši tvora juosia du greta esančius ieškovei nuosavybės teisėmis priklausančius sklypus, kurių vienas ribojasi su atsakovo Sklypu 2. Ieškovei nuosavybės teisėmis priklausantys sklypai iki ieškovei juos įsigyjant buvo atskirti tvora, tačiau ieškovė ją pašalino ir maždaug 2011 metais abu savo sklypus apjuosė vientisa tvora. Nurodė, kad faktiškai valdomas Sklypų ribas akivaizdžiai įrodo atsakovo Sklype 2 augančių vaismedžių ir vaiskrūmių išsidėstymas. Šie vaismedžiai ir vaiskrūmiai auga atsakovo Sklype 2 nuo tada, kai Sklypas buvo suteiktas atsakovui valdyti ir naudotis, t.y. nuo 1983 metų. Šias aplinkybes įrodo pirminiai žemės Sklypo 2 suteikimo naudotis atsakovui dokumentai -Kolektyvinio sodo bendrijos „Gervėna" valdybos 1983-10-11 d. posėdžio nutarimas Nr. 167, kuriame nurodyta, kad Sklypas 2 išskiriamas atsakovui su sąlyga, jei jis apmokės už sodinius ir statinius. Pagal ieškovės pateiktą matininko J. M. parengtą planą ieškovės Sklypo 1 riba nukeliama į atsakovo Sklypą 2 daugiau nei per 1 metrą nuo ieškovės Sklypą 1 juosiančios tvoros. Mano, kad matininko J. M. kadastriniai matavimai prieštarauja pirminiams Sklypų dokumentams, taip pat faktiškai valdomoms sklypų riboms, kurias aiškiai apibrėžia ieškovės Sklypą 1 juosianti tvora. Ieškovės prašomos patvirtinti šio matininko nustatytos Sklypo 1 ribos pagal parengtą Sklypo 1 planą akivaizdžiai pažeidžia atsakovo teises ir teisėtus interesus, CK 1.5 straipsnyje nustatytus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Pagal matininko J. M. atliktus matavimus, jo parengtą planą ieškovės Sklypas 1 yra didinamas atsakovo Sklypo 2 sąskaita, nepagrįstai keičiama atsakovo Sklypo 2 konfigūracija. Ieškovės Sklypo 1 riba nukeliama į atsakovo Sklypą 2 daugiau nei per 1 metrą nuo ieškovės Sklypą 1 juosiančios tvoros. Tokiu būdu dalis atsakovo sklype nuo seno augančių vaiskrūmių ir vaismedžių patenka į ieškovės Sklypo 1 ribas arba labai stipriai prie jų priartėja. Nurodė, kad svarbu paminėti jog ieškovei nuosavybės teisėmis priklauso ne tik šis Sklypas 1, bet ir greta esantis su Sklypu 1 iš kitos pusės nei atsakovo Sklypas 2, besiribojantis sklypas Nr. 242. Ieškovės pateiktoje 2006-06-20 d. Santuokinio turto dalybų sutartyje (ieškinio priedas Nr. 3) yra nurodyta, kad ieškovei nuosavybės teisėmis atitenka sklypas Nr. 242, kurio bendras plotas yra 0,0682 ha (Sutarties 3.1 punktas), o ieškovei nuosavybės teisėmis atitenkantis Sklypo 1 plotas sudaro 0,0620 ha (Sutarties 1.1 punktas). Taigi pati ieškovė, sklypo Nr. 242 savininkė, ir sutiko su 2013-10-26 d. žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo akte nustatytomis Sklypo 1 ribomis. Ieškinyje minimas visų kaimynų sutikimas, ir buvo pačios ieškovės sutikimas, kas akivaizdžiai matosi ir pačiame akte.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Nustatyta, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės ūkio (sodų) paskirties, 0,0620 žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) Samylų sen., Kauno r., žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus, žemės sklype stovi ieškovei priklausantis sodo namelis (I t., b.l. 28, 29). Atsakovui, adresu (duomenys neskelbtini). 4, Gervėnupio k., Samylų sen., Kauno r., taip pat priklauso žemės ūkio (sodų) paskirties, 0,0620 žemės sklypas, suformuotas atliekant preliminarius matavimus (I t., b.l. 15). Ieškovės užsakymu 2013-10-29 atlikti jai priklausančio sklypo kadastriniai matavimai, kurių metu paženklintos žemės sklypo ribos, po atliktų kadastrinių matavimų žemės sklypo plotas nesikeitė (I t., b.l. 20-30). Aiškinamajame rašte nurodyta, kad sklypas suformuotas leistinos (ribinės) ploto paklaidos ribose (I t., b.l. 38). Nustatyta, kad ieškovės sklypas ribojasi su atsakovui Vytautui A. Č. priklausančiu sklypu bei su kitu ieškovei priklausančiu sklypu (kadastro Nr. 5280/0064:242). Iš teismui pateikto VĮ „Registrų centras“ 2013-11-25 sprendimo nustatyta, kad matininko J. M. pateikta žemės sklypo kadastro duomenų byla dėl kilusių nesutarimų dėl žemės sklypo ribų yra netinkama žemės sklypo kadastrinių duomenų pakeitimui nekilnojamojo turto kadastre (I t., b.l. 39, 40). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). 2A, Gervėnupio k., Samylų sen., Kauno r., t.y. esantis kitoje ieškovei priklausančio žemės sklypo pusėje (gretimybė 4-3), taip pat priklauso ieškovei ir yra suformuotas bei įregistruotas 2013-10-26 atlikus kadastrinius matavimus (I t., b.l. 104-114).

Teismui pateikti ir atsakovo užsakymu UAB Geodezininkai atlikti kadastriniai matavimai, kurių metu paženklintos atsakovui priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). 4, Gervėnupio k., Samylų sen., Kauno r., ribos. Po šių kadastrinių matavimų nustatytas 627 m² plotas (I t., b.l. 91-94). Iš atsakovui priklausančio žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akto matyti, kad atsakovui priklausantis sklypas ribojasi su ieškovei priklausančiu (preliminariais matavimais pamatuotu) sklypu (gretimybė 3- 4), 2-3 gretimybėje yra (duomenys neskelbtini), su 1-2 gretimybėje esančio sklypo savininkais nustatyta riba suderinta, gretimybėje 1-4 esantis sklypas kadastro Nr.5280/0064:516, adresu Kauno r. sav. Samylų sen. Gervėnupio k. Gervėnos g. 27, suformuotas atliekant kadastrinius matavimus (nustatyta teismui patikrinus nekilnojamojo turto registro duomenis). Atsakovas patikslintu priešieškiniu prašo remtis patikslinta kadastrinių matavimų byla (II t., b.l. 113-138). Nustatyta, kad po VĮ Registrų centras 2014-04-17 išankstinės UAB Geodezininkai atliktos kadastrinių matavimų bylos patikros nustatyta, kad atsakovui priklausančio žemės sklypo riba neatitiko jau įregistruoto sklypo, gretimybė 1-4 (kadastro Nr. 5280/0064:516) ribos (II t., b.l. 74). Iš teismui pateiktos patikslintos kadastrinių matavimų bylos nustatyta, kad minėtą atsakovui priklausančio žemės sklypo ribą nustačius, atsižvelgiant į gretimo sklypo (5280/0064:516) kadastriniais matavimais jau nustatytą ribą (t.y. ribas sutapatinus), atsakovo žemės sklypo plotas padidėjo iki 641 m² (II t., b.l. 113-138). Aiškinamajame rašte nurodyta, kad žemės sklypo plotas po kadastro duomenų patikslinimo padidėjo 0,0021 ha, leistina paklaida + - 0.0157 (II t., b.l.115).

2014-09-30 VĮ Registrų centras atsakovui atsakė, kad pateikta žemės sklypo kadastro duomenų byla dėl kilusių nesutarimų dėl žemės sklypo ribų yra netinkama žemės sklypo kadastrinių duomenų pakeitimui nekilnojamojo turto registre (II t., b.l. 111).

Taigi susipažinus su bylos medžiaga, nustatyta, kad abi ginčo šalys (tiek ieškovė tiek atsakovas) yra atlikę joms nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų kadastrinius matavimus. VĮ Registrų centras abiems yra atsakęs, kad negali pakeisti žemės sklypo kadastrinių duomenų nekilnojamojo turto registre, kadangi tarp kaimynų yra kilę nesutarimai dėl bendros sklypo ribos. Nagrinėjamoje byloje šalys prašo teismo patvirtinti žemės sklypų ribas pagal jų pateiktus žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktus. Taigi byloje kilo ginčas dėl ieškovei ir atsakovui bendros žemės sklypų ribos nustatymo. Nagrinėjamu atveju aktualu, kad CK 4.45 straipsnio, reglamentuojančio žemės sklypo ribų nustatymą, 1 dalyje įtvirtintas žemės sklypų ribų nustatymas teismine tvarka tais atvejais, kai kyla žemės sklypų savininkų ginčas dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pirmąją aplinkybę – kilusį žemės sklypų savininkų ginčą – paprastai įrodo kreipimosi į teismą faktas. Antrąją aplinkybę – sklypo ribų neaiškumą – gali įrodyti tai, kad apskritai nėra ribas nurodančių dokumentų (sutarčių, matavimo aktų, dokumentų, registro žymų ir kt.); esami dokumentai iš esmės prieštarauja vieni kitiems; nors dokumentai ir neprieštarauja vieni kitiems, bet egzistuoja kitų aplinkybių, kurios sudaro pakankamą pagrindą abejoti dokumentų pagrįstumu, pavyzdžiui, kai žemės sklypo faktinės ir teisinės ribos (ribos pagal dokumentus) nesutampa arba jos nesutampa taip, kad eina per gretimo žemės sklypo savininko pastatus. Esant žemės sklypų savininkų ginčui dėl sklypų ribų, nustatyti žemės sklypus skiriančių ribų vietą ir jos konfigūraciją yra teismui įstatymo suteikta kompetencija.

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad tais atvejais, kai sprendžiant ginčą dėl žemės sklypo ribos nustatoma, jog dokumentuose nustatyta riba neatitinka faktiškai nusistovėjusio žemės sklypų naudojimo, tai faktinė riba yra vienas iš kriterijų, pagal kurį sprendžiama, kur turi būti nustatyta žemės sklypus skirianti linija, taip iš esmės išsprendžiant šalių ginčą. Vis dėlto, pagal CK 4.45 straipsnį, jo aiškinimą ir taikymo praktiką, faktinis žemės sklypo naudojimas nėra vienintelis ir visada privalomas kriterijus, pagal kurį išsprendžiamas ginčas dėl žemės sklypo ribos nustatymo. Pagal CK 4.45straipsnį ribos neaiškumas pašalinamas atsižvelgiant į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas ir kitus įrodymus. Dokumentuose esanti nekonkreti ribos vieta ar konfigūracija gali būti tikslinama pagal bylos aplinkybių visumą: pagal ribos išsidėstymą dokumentuose, atsižvelgiant į sklypuose esančius statinius (pastatus, tvoras, šulinius ir kt.); pagal tai, kam jie priklauso nuosavybės teise ir kokie yra susitarimai dėl jų naudojimo tvarkos ar sąlygų; pagal faktinio naudojimo trukmę ir aplinkybes, atsižvelgiant į aplinkos objektus ar reljefo ypatumus bei kitus svarbius faktus; pagal principines nuostatas, kad abiejų sklypų naudojimas būtų įmanomas, racionalus, kad ribos tikslinimu galutinai būtų išspręstas ginčas ir nebūtų sudaroma prielaidų ginčui kilti ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje A. V. v. P. V., bylos Nr. 3K-3-453/2010).

Susipažinus su bylos medžiaga ir išklausius šalių argumentus, nustatyta, kad nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, kad atsakovui ir ieškovei priklausančių žemės sklypų faktinė ir teisinė riba nesutampa.

Kaip jau minėta esant žemės sklypų savininkų ginčui dėl sklypų ribų, nustatyti žemės sklypus skiriančių ribų vietą ir jos konfigūraciją yra teismui įstatymo suteikta kompetencija.

Nagrinėjamu atveju, teismas susipažinęs su bylos medžiaga, išklausęs šalių ir jų atstovų bei liudytojų paaiškinimus, sprendžia, kad atsakovo teismui pateiktame, UAB Geodezininkai parengtame, patikslintų kadastrinių matavimų plane ieškovui ir atsakovui nustatytos bendros sklypo ribos padėtis atitinka faktinę, seniai tarp šalių nusistovėjusią, žemės sklypų ribą.

Teismas tokią išvadą daro atsižvelgdamas į tarp šalių susiklosčiusią faktinę situaciją, sklypuose esančius statinius (pastatus, tvorą), į faktinio naudojimo trukmę. Teismo nuomone, ginčo ribos patvirtinimas būtent pagal atsakovo pateiktą planą labiausiai atitinka faktinę situaciją, todėl taip būtų mažiausiai pažeidžiamos abiejų šalių teisės ir nebūtų sudaroma prielaidų naujiems ginčams kilti ateityje. Tuo tarpu, patvirtinus ieškovės siūlomą sklypus skiriančios ribos vietą, tektų perkelti jau esamą tvorą, be to, pagal liudytojo matininko S. Š. paaiškinimus, nukėlus tarp ginčo sklypų jau nusistovėjusią ribą metru į atsakovo pusę, ir permatuojant atsakovo sklypą kaip siūlo ieškovė, t.y. atmatuojant 20 m kraštinę nuo naujos ribos, riba su kitoje pusėje esančiu kaimyniniu sklypu taip pat turėtų būti keliama į kito kaimyno sklypą, ir taip toliau per visus sklypus, kas iš viso iškreiptų esamą situaciją ir sukeltų naujus ginčus.

Pagal atsakovo pateiktą žemės sklypo planą, teismo nuomone, ieškovės ir atsakovo žemės sklypus skirianti riba nustatyta vadovaujantis faktiškai egzistuojančia, žemės sklypus skiriančia tvoros padėtimi. Teismo nuomone, sklypus skirianti tvora, jau savaime įrodo šalių faktiškai naudojamų žemės sklypų bendrą ribą, be to kaip nustatyta tvora pastatyta ant griovelio, kuriais seniau buvo skiriami toje sodo bendrijoje išdalinti sklypai. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu buvo ginčijamasi kas ir kada pastatė tvorą, bet abi šalys sutiko, kad tvora pastatyta jau gana seniai – ieškovė įrodinėjo, kad tvora jau buvo pastatyta 1994 metais (I t., b.l. 128), atsakovas nurodė, kad tvora pastatyta ieškovės po 1994 metų, ieškovei įsigijus žemės sklypą (I t., b.l. 86). Teismui nepateikti įrodymai, kad tarp šalių būtų nusistovėjusi kitokia žemės sklypų bendra riba, nei ta, kurią žymi tvora. Byloje nėra įrodymų, kad tarp šalių kada nors buvo kilę ginčai dėl tvoros vietos. Todėl teismas daro išvadą, kad ginčai prasidėjo ieškovei atlikus kadastrinius matavimus ir nustačius, kad pagal dokumentus ji yra įsigijusi didesnį žemės sklypą, nei faktiškai naudojasi.

Taip pat sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą, labai reikšmingu, teismas laiko, ieškovės kadastrinių matavimų byloje esantį 1999-12-11 parengtą sodininkų bendrijos Gervėna nario A. G. sodo sklypo Nr. 241 planą (M1:500), iš kurio matyti, kad 1999 metais, nustatant ginčo ribą, buvo fiksuotas 1 metro atstumas iki bendros ribos skiriančios sklypą 241 nuo sklypo 240 (I t., b.l. 31). Iš ieškovės pateiktos kadastrinių matavimų bylos plano, matyti, kad ieškovės siūloma ginčo riba yra nutolusi beveik 2,5 metrus nuo sodo namelio (I t., b.l.24). Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kad ieškovė nuo 1999 metų būtų keitusi namelio dydį ar jo išsidėstymą sklype, todėl darytina išvada, kad ieškovės siūlomos nustatyti bendros žemės sklypų Nr. 240 ir Nr. 241 ribos padėtis neatitinka ne tik faktinės, bet ir teisinės ribos padėties.

Atmestinas ieškovės argumentas, kad būtent jos pateiktas planas geriausiai atitinka faktinę situaciją, kadangi paruoštas atsižvelgiant į pirminiame dokumente, t.y. preliminariuose matavimuose, nurodytus sklypo kraštinių ilgius bei bendrą sklypo plotą.

Ieškovė nurodė, kad dėl atsakovės žemės sklypo Nr. 240 atliktų kadastrinių matavimų pažeistos jos nuosavybės teisės, nes prie valstybinės žemės sklypo Nr. 241 pirkimo-pardavimo sutarties pridėtas sklypo planas patvirtina, kad jos sklypo riba tarp taškų 3-2 yra 20,0 m, tarp taškų 4-5 – 20,00 m., o patvirtinus atsakovo siūlomą planą šios kraštinės bei ieškovės žemės sklypo plotas nepagrįstai dar labiau sumažėtų.

Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, sprendžiant ginčus tarp kaimyninių žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau neturi būti keičiamas žemės sklypo dydis (plotas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. P. v. Č. P., bylos Nr. 3K-3-539/2005; 2009 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. v. A. Š. bylos Nr. 3K-3-226/2009; kt.). Atkreiptinas dėmesys į tai, žemės sklypo duomenų tikslinimo procese žemės sklypo plotas gali pakisti maksimaliai leistinu (ribiniu) ploto paklaidų dydžiu. Atsakovo pateiktuose kadastriniuose matavimuose nurodyta, kad sklypas suformuotas leistinos (ribinės) ploto paklaidos ribose (II t., b.l.115).

Kaip jau minėta šiuo metu šalims nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai, buvo suformuoti atliekant preliminarius matavimus bei tuo metu naudojant ne tokio tikslumo kaip dabartiniu metu matavimo priemones. Todėl akivaizdu, kad atliekant sklypų tiksliuosius kadastrinius matavimus, žemės sklypų ribų ilgiai nebūtinai turi atitikti preliminarius matavimus. (Kaip jau minėta, atsakovo sklypo kraštinės 1-2, bei 4-3 pailgėjo dėl to, kad sklypo riba buvo sutapatinta su kaimyniniu sklypu, kurio viso kraštinės suformuotas pagal kadastrinius matavimus. Dėl to ieškovo sklypas padidėjo nuo 627 m² (arba 620 pagal preliminarius) iki 641 m², dėl šios kraštinės tarp šalių ginčo nėra.) Teismo nuomone, vertinant du prieštaringus įrodymus – faktiškai naudojamų sklypų ribą ir preliminariuose matavimuose nurodytą sklypų ribos ilgį – lemiančią reikšmę turi faktiškai naudojama sklypų riba, nes dokumentuose esanti riba ir jos išsidėstymas yra tik preliminarūs duomenys. Ieškovė neįrodinėjo, jog dėl atliktų atsakovo žemės sklypo ribų nustatymo jos sklypo plotas sumažėjo daugiau, negu maksimaliai leistina (ribinė) ploto paklaida, tuo tarpu kaip jau minėta atsakovo žemės sklypo kadastrinių duomenų nustatymo metu ploto paklaida atitinka maksimaliai leistiną (ribinę) ploto paklaidą.

Teismas pažymi, kad ta aplinkybė jog viena ieškovei priklausančio žemės sklypo kraštinė (3-4) jau yra užfiksuota kadastriniais matavimais ir įregistruota, nėra reikšminga sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą, ir negali būti „kelrode žvaigžde“ matuojant ieškovei priklausantį žemės sklypą ir nustatant ribą tarp ieškovės ir atsakovo sklypų, kaip nurodo ieškovė, pirmiausia todėl, kad ši kraštinė nustatyta tarp dviejų ieškovei priklausančių žemės sklypų ir derinta tik su pačia ieškove. Iš teismui pateikto kadastro žemėlapio ištraukos matyti, kad atlikus sklypo Nr. 242 kadastrinius matavimus taip pat buvo pakeista sklypus 241 ir 242 skirianti riba perkeliant ją 0,42 m į sklypo 242 pusę, tačiau ieškovei valdant abu šiuos sklypus ginčo dėl to nebuvo (I t., b.l. 32).

Sprendžiant ginčą teismas laiko nereikšminga aplinkybę, kad atsakovo kadastrinių matavimų byloje esantis žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktas buvo surašytas ir suderintas su gretimų sklypų savininkais dar iki patikslintų kadastrinių matavimų atlikimo. Pažymėtina, kad patikslintais matavimais patikslina tik viena sklypo kraštinė (4 -1 gretimybė), t.y. sutapatinta su šalia esančio žemės sklypo riba, kuris jau suformuotas kadastriniais matavimais, todėl su šio sklypo savininku atkirai sklypų ribos derinti nereikia, nes ji jau nustatyta. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju aktuali riba esanti tarp sklypo Nr. 241 ir sklypo 240 (kaip ir riba su sklypu 239) patikslinus sklypo planą nesikeitė.

Teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl bendros sklypų Nr. 241 ir Nr. 240 ribos nustatymo, todėl tenkindamas atsakovo prašymą, aukščiau nurodytais motyvais, teismas pasisako tik dėl šios ribos nustatymo. Pažymėtina, kad byloje nebuvos sprendžiamas klausimas dėl visos UAB Geodezininkai parengtos kadastrinės bylos medžiagos atitikimo teisės aktų reikalavimams, ir teismas to netikrino, todėl negali tenkinti atsakovo reikalavimo pilna apimtimi, t.y. nustatyti atsakovui nuosavybės teisėmis priklausančio žemės sklypo ribas pagal UAB „Geodezininkai" atliktus kadastrinius matavimus bei pripažinti teisę atsakovui be ieškovės sutikimo įregistruoti UAB „Geodezininkai" parengtą kartu su šiuo patikslintu priešieškiniu pateikiamą patikslintą Žemės sklypo planą.

Atsižvelgiant į tai, teismas tenkindamas atsakovo reikalavimą iš dalies, sprendžia, nustatyti, kad žemės sklypo Nr.240, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio atsakovui Vytautui A. Č., ir žemės sklypo Nr. 241, (unikalus numeris: (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise priklausančio ieškovei G. A., esančių Kauno r. sav., Samvlu sen., (duomenys neskelbtini) riba eina pagal UAB „Geodezininkai“, atliktų žemės sklypo Nr. 240 kadastrinių matavimų metu 2014-03-10, parengtą žemės sklypo planą (II t., b.l. 121).

Pažymėtina, kad bylos medžiagoje nėra duomenų, kad nustatyta ginčo sklypus skirianti riba negali būti įregistruota nekilnojamojo turto registre (I t., b.l. 39, 40, (II t., b.l. 111).

Dėl šulinio.

Nustatyta, kad ginčo šulinys yra ant ieškovės ir atsakovo naudojamų žemės sklypų ribos (I t., b.l.73-74). Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad ginčo šulinys ar jo dalis niekada teisiškai nebuvo įregistruotas.

Bylos nagrinėjimo metu atsakovas įrodinėjo, kad ginčo šulinį įrenginėjo kartu su, iki ieškovės, gretimą sklypą valdžiusiu kaimynu P. B.. Ieškovė įrodinėjo, kad perkant žemės sklypą iš P. B., šis jai nurodęs, kad šulinys priklauso jam ir yra naudojamas tik jo vieno, ieškovė iki šiol viena juo ir naudojasi.

Abi šalys savo teiginius įrodinėjo savo paaiškinimais ir liudytojų parodymais.

Pagal CPK 178 straipsnio nuostatas, įrodinėjimo pareiga paskirstyta šalims – kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Teismas ir konstatavo, jog ieškovė šioje byloje savo reikalavimams pagrįsti nepateikė įrodymų. Procesiniu įstatymu (CPK 185 str.) suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės. Šių taisyklių esmė yra tai, kad įrodymus vertina tik teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu teismo posėdyje, vadovaudamasis įstatymu. Įstatymas iš anksto neapibrėžia įrodymų galios, nenustato vienų įrodymų viršenybės prieš kitus. Įrodymų vertinimas grindžiamas taip vadinama tikėtinumo taisykle, kurios esmę sudaro laisvo įrodymų vertinimo principas – teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę.

Susipažinęs su šalių ir liudytojų paaiškinimais, įvertinęs rašytinę bylos medžiagą, teismas labiau tikėtina pripažįsta aplinkybę, kad šulinys buvo pastatytas abiejų kaimynų bendru darbu ir bendromis lėšomis, todėl ieškovei įsigijus žemės sklypą iš buvusio savininko, šiuo metu šulinys priklauso abiems greta esantiems sklypams.

Tokią išvadą teismas padarė išklausęs liudytojo D. S. paaiškinimus, kuriuose liudytojas patvirtino, kad matė kaip P. B. kartu su atsakovu dirbo prie šio šulinio įrengimo. Paaiškino, kad šias aplinkybes atsimena gerai, nes šis darbas truko ilgai ir sunkiai, o žemės ir molis iškastos dar ilgai stovėjo ant sklypų. Teismo nuomone, liudytojų D. M. ir I. Š. paaiškinimai šių aplinkybių nepaneigė, abi liudytojos nurodė, kad aplinkybių dėl to ar atsakovas prisidėjo prie šulinio kasimo jos nežino. Taip pat, kad šulinys buvo skirtas naudotis abiems sklypams, teismo nuomone, patvirtina ir ta aplinkybė, kad šulinys buvo pastatytas ant sklypus skiriančios ribos, tuo metu iškasto griovelio (tą patvirtino liudytojas D. S.).

Iš bylos medžiagos matyti, kad šulinys iš ieškovės pusės yra apjuostas tvora, todėl atsakovo teigimu jis negali šiuo sklypu naudotis.

Nustačius, kad ginčo šulinys priklauso tiek ieškovei tiek atsakovui, ir žymi sklypo ribas, ieškovė turi juo naudotis nepažeisdama kaimyninio sklypo savininko teisių, todėl tenkinant atsakovo reikalavimą iš dalies ieškovė įpareigotina netrukdyti atsakovui naudotis ant ieškovės G. A. ir atsakovo Vytauto A. Č. sklypų ribos esančiu geriamojo vandens šuliniu, pašalinant dalį tvoros, juosiančios šį šulinį (CK 4.46 str. 2 d.). Teismo nuomone, būtent toks įpareigojimas apgins ieškovo pažeistą teisę ir nesukurs papildomų pareigų atsakovei.

Ieškinį atmetus, o priešieškinį tenkinus iš dalies, atsižvelgiant į tai, kad iš esmės atsakovo reikalavimai yra tenkinti, iš ieškovės atsakovo naudai priteistinos atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos - 913,73 eurų (3154,93 Lt, I t., b.l. 95, 158, II t., b.l. 44-46 ir b.l. 143-145, III t., b.l. 22).

Valstybė šioje byloje patyrė 9,74 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šios išlaidos priteistinos iš ieškovės valstybės naudai (CPK 88 str. 3 p., 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259-260, 268, 269, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį atmesti. Priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti žemės sklypo Nr.240, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio atsakovui V. A. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo Nr. 241, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio ieškovei G. A., a.k(duomenys neskelbtini) esančių Kauno r. sav., Samvlu sen., (duomenys neskelbtini) bendrą ribą pagal UAB „Geodezininkai“, atliktų žemės sklypo Nr. 240 kadastrinių matavimų metu, 2014-03-10 parengtą žemės sklypo planą.

Įpareigoti ieškovę sudaryti sąlygas atsakovui naudotis, ant ieškovės G. A. ir atsakovo V. A. Č. sklypų ribos esančiu, geriamojo vandens šuliniu, pašalinant dalį tvoros, juosiančios šį šulinį.

Kitoje dalyje priešieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės G. A., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovo V. A. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 913,73 eurų (devynis šimtus trylika eurų 73 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės G. A., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 9,74 Eur (devynis eurus 74 ct), išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Šalys turi teisę per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.