Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Virginija Baškienė, sekretoriaujant Dainai Cikanavičienei, dalyvaujant ieškovo atstovei D. Š., atsakovo atstovei advokatei Neringai Grubliauskienei, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei E. S., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Skirgesa“ patikslintus ieškinius atsakovui UAB „Šomis“, tretiesiems asmenims UAB „Ustė“, UAB „Klingai“, UAB „Kauno šilas“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl išlaidų, susijusių su tarnaujančio daikto tinkamos būklės išlaikymu, priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Patikslinti ieškiniai tenkintini dalinai.

Kaip matyti, byloje yra kilęs ginčas dėl atsakovo pareigos padengti dalį ieškovo turėtų išlaidų kelio servituto, kuriuo suteikta teisė važiuoti transporto priemonėmis, remontui, nes atsakovas nesutinka, jog buvo poreikis servitutinį kelią remontuoti.

Servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančio daikto) tinkamą naudojimą (CK 4.111 str. 1d.). Kadangi yra nustatytas kelio servitutas, suteikiantis teisę važiuoti transporto priemonėmis, tai akivaizdu, jog norint normaliai naudotis servituto suteiktomis teisėmis gali būti poreikis tarnaujantį daiktą – servitutinį kelią remontuoti ir kitaip tinkamai išlaikyti, o servituto turėtojai visa tai privalo atlikti laiku (CK 4.114 str. 1d., 4.117 str.). Iš bylos šalių atstovų paaiškinimų, šalių bei trečiųjų asmenų pateiktų procesinių dokumentų matyti, kad šiuo atveju ginčo objektu yra 780kv.m ploto kelio servitutas, kuriuo naudojasi ieškovas UAB „Skirgesa“, atsakovas UAB „Šomis“ bei tretieji asmenys UAB „Ustė“, UAB „Klingai“, nes trečiasis asmuo UAB „Kauno šilas“ turi kitą privažiavimą prie savo pastatų, taigi, asmenys, kurie naudojasi servitutiniu keliu ir privalo jį tinkamai išlaikyti.

Atsakovas iš esmės neginčija savo kaip besinaudojančio kelio servitutu asmens pareigos remontuoti ir prižiūrėti servitutinį kelią, tačiau esminis šalių ginčas yra dėl egzistavusio poreikio tą servitutinį kelią remontuoti – ieškovas teigia, jog toks poreikis buvo, atsakovas su tuo nesutinka. Iš byloje pateiktų nuotraukų matyti, jog ieškovo užsakyti kelio padengimo asfaltu darbai yra atlikti, tačiau nuotraukų apie servitutinio kelio būklę iki remonto nepateikta. Trečiųjų asmenų UAB „Klingai“ ir UAB „Kauno šilas“ atsiliepimuose, asfaltavimo darbus atlikusios bendrovės UAB „Kauno keliai“ darbų vadovo R. S. rašte nurodoma, jog iki remonto kelias buvo itin prastos būklės, duobėtas, reikalavo remonto, tačiau kaip matyti iš šios bylos medžiagos, net pačiam darbus organizavusiam ieškovui UAB „Skirgesa“ servitutinio kelio vieta iš esmės nebuvo aiškiai žinoma, o naujai paklota asfalto danga užima tik 27,69% /216x100:780=27,69/ servitutinio kelio, todėl nepaneigtas atsakovo argumentas, kad bloga buvo ne servitutinio kelio būklė, bet į servitutinį kelią nepatenkanti kelio dalis prie ieškovo sandėlio rampos (CPK 178, 185 str., 2t. b.l.27). Tačiau, vizualiai ištyrus pateiktas nuotraukas bei atsižvelgus į tą aplinkybę, jog neremontuota servitutinio kelio dalimi nebuvo važiuojama, nes ta dalis naudojama automobilių stovėjimui, galima daryti išvadą, jog servitutinio kelio daliai galimai buvo reikalingas remontas, nes asfaltbetonio danga patrupėjusi, daugelyje vietų per ją išaugusi žolė, todėl tikėtina, kad toje dalyje, kuria pastoviai važiuodavo krovininiai automobiliai, nes toje teritorijoje yra sandėliai, kelio danga buvo daug labiau susidėvėjusi, todėl atsakovui visgi atsirado pareiga prisidėti prie servitutinio kelio remonto išlaidų (CPK 177, 178, 185 str., 1t. b.l.40-43). Kadangi iš pateiktų įrodymų matyti, jog iš visų ieškovo užsakytų ir UAB „Kauno keliai“ atliktų kelio remonto darbų servitutiniam keliui teko tik 38,30% /216x100:564=38,30/ darbų, tai visiems servitutinio kelio naudotojams tenka 16.919,37 Lt su PVM /44175,91x38,30%=16919,37/ ieškovo patirtų dėl to išlaidų (1t. b.l.31-33). Ieškovo argumentas, kad atsakovas turi mokėti už kelio dalį, kuri de facto naudojama pravažiavimui, atmestinas, nes: servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai, teismo sprendimai ir įstatymo nustatytais atvejais administracinis aktas, todėl nuo ieškovo noro ar vienašališko pareiškimo administraciniu aktu nustatyto ir įregistruoto servituto turinys nesikeičia (CK 4.112 str. 1d., 124 str. 1,2d.); nustatant servitutus, visais atvejais turi būti ir dėl servitutų nustatymo viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko valia, išskyrus atvejus, kai servitutą nustato įstatymai ar teismo sprendimas, todėl šiuo atveju turėtų būti gautas ne tik atsakovo, bet ir trečiųjų asmenų sutikimas, o tokių duomenų byloje nėra (CK 4.124 str. 3d., CPK 177, 178 str.). Su atsakovo argumentais, kad sprendžiant servitutinio kelio remonto ir tinkamo išlaikymo klausimus šalių santykiams turi būti taikomas interesų bei veiksmų derinimo principas, teismas sutinka, nes prievolės šalys turi bendradarbiauti bei kooperuotis viena su kita, kas reiškia jų prievolę padėti viena kitai įgyvendinti teises ir vykdyti pareigas (CK 6.38 str. 3d., 6.200 str.). Byloje nepateikta jokių įrodymų apie ieškovo siūlymus, raginimus ar kitokį bendradarbiavimą su atsakovu prieš pradedant servitutinio kelio dalies remonto darbus, o tai patvirtina, kad bendradarbiavimo ir kooperavimosi prievolės ieškovas nevykdė, todėl teismas į tai atsižvelgs skirstydamas iš šalių priteistinas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 str. 4d., LAT nutartis Nr.3K-3-206/2010).

Visiems žinoma, jog kelio būklei didžiausią įtaką turi ne laikas, bet kelio naudojimo pobūdis, intensyvumas, apkrovos, tačiau tokių įrodymų byloje nepateikta, o vienas ar keturi darbuotojai, vaikštantys servituto keliu, negali padaryti esminės įtakos asfaltbetonio kelio dangai, juolab, kad duomenų apie tų darbuotojų naudojamas transporto priemones, apie visų servituto keliu besinaudojančių juridinių asmenų naudojamas transporto priemones, gabenamų krovinių svorį, gabaritus, eismo intensyvumą ar kitus, galinčius kelio būklei turėti esminės reikšmės, faktorius byloje nėra (CPK 177 str.). Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus į juos, o tokių įrodymų nesant teismas vadovaujasi byloje esančiais įrodymais, todėl, nesant kitų duomenų, laikytina, jog teisinga, protinga ir sąžininga skaičiuoti proporciją pagal visų servituto keliu besinaudojančių juridinių asmenų nuosavybės teise turimų patalpų plotus, juolab, kad šie asmenys yra verslininkai ir jie suinteresuoti kuo efektyviau panaudoti visą turimą nuosavybę pelnui gauti, o neefektyvus turimų patalpų naudojimas mažai tikėtinas (CPK 3 str. 1,7d., 185 str.). Teismas sutinka, kad galima neatsižvelgti į šalių administracinių patalpų plotus, nes darbuotojų vaikščiojimas galimai nedaro ypatingos žalos servitutinio kelio būklei, taip pat galima neatsižvelgti į sandėlio priklausinį – aikštelę, kuri naudotina iškrovimo-pakrovimo darbams, tačiau neatsižvelgti į ieškovo nuomojamo sandėlio plotą būtų neteisinga, nes ieškovo nuomininkas nesinuomotų sandėlio, jei neketintų juo naudotis, o įrodymų dėl ieškovo nuomininko nesinaudojimo servitutiniu keliu byloje nepateikta (CPK 178 str.). Ieškovo argumentai dėl UAB „Ustė“ išasfaltuotos aikštelės (ar kiemo grindinio) atmestini, nes: iš pateikto brėžinio neaišku kur ta aikštelė (ar kiemo grindinys) yra ir kuo ji siejasi su servitutiniu keliu; jeigu ta aikštelė (ar kiemo grindinys) pagerino ieškovo ir UAB „Ustė“ naudojamų pastatų gerbūvį, tai būtų nepagrįsta įskaičiuoti jos betonavimo išlaidas, apskaičiuojant atsakovo turimą mokėti išlaidų sumą už servitutinio kelio remontą (CPK 177, 178, 185 str., 1t. b.l.128,129). Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad turimų nuosavybės teise pastatų plotai sudaro /1483,33+150,59+23,26+984,85=2642,03/ 2642,03kv.m: ieškovo (be administracinio pastato ir aikštelės) – /770,44+712,89=1483,33/ 1483,33kv.m, atsakovo – 150,59kv.m, UAB „Klingai“ – 23,26kv.m, UAB „Ustė“ – 984,85kv.m (be pakrovimo-iškrovimo aikštelės), todėl atsakovui tenka atlyginti 5,7% servitutinio kelio išlaidų, o tai yra 964,40 Lt su PVM /16919,37x5,7%=964,40/, todėl ši suma iš atsakovo ir priteistina (CK 4.114 str., CPK 177, 178, 185 str.). Šalių procesiniuose dokumentuose nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys nėra analogiškos nagrinėjamai bylai, todėl šiomis nutartimis teismas nesiremia ir dėl jų nepasisako.

Ieškinį ir patikslintą ieškinį tenkinus dalinai (27,38%), bylinėjimosi išlaidos iš šalių turėtų būti priteisiamos proporcingai tenkintų ir atmestų reikalavimų dalims (CPK 93 str. 2d.). Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi atsakomybė dėl proceso, nes pagal ją sprendžiama kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta, ir įvertinus bylinėjimosi išlaidų priežastingumą, šalių apdairumą bei rūpestingumą, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį bei poreikį teikti procesinius dokumentus į priešingos šalies naujai teikiamus procesinius dokumentus, bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos taip: iš atsakovo ieškovui priteistina 28,93 Lt žyminio mokesčio ir 123,20 Lt už topografinę nuotrauką; iš ieškovo atsakovui priteistina 2000,-Lt už advokato teisinę pagalbą; iš ieškovo valstybei priteistinos 64,34 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 str., 80 str. 1d. 1p., 87 str. 1d. 1p., 88 str. 1d. 3,6p., 93 str. 1d., 96 str., 1t. b.l.2,10; 2t. b.l.2,73,74,86).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 259, 263-270 str.,

nusprendžia:

Patikslintus ieškinius tenkinti dalinai.

Priteisti iš atsakovo UAB „Šomis“ (įmonės kodas 135008933, buveinė Kaune, (duomenys neskelbtini), atsiskaitomosios sąskaitos Nr.(duomenys neskelbtini), AB SEB bankas, banko kodas 70440) ieškovui UAB „Skirgesa“ (įmonės kodas 234449420, buveinė Kaune, (duomenys neskelbtini), atsiskaitomosios sąskaitos Nr.(duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, banko kodas 73000) 964,40 Lt (devynis šimtus šešiasdešimt keturis litus 40ct) išlaidų, susijusių su tarnaujančio daikto (žemės sklypo, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) tinkamos būklės išlaikymu, 28,93 Lt (dvidešimt aštuonis litus 93ct) žyminio mokesčio, 123,20 Lt (vieną šimtą dvidešimt tris litus 20ct) už topografinę nuotrauką.

Priteisti iš ieškovo UAB „Skirgesa“ (įmonės kodas 234449420, buveinė Kaune, (duomenys neskelbtini), atsiskaitomosios sąskaitos Nr.(duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, banko kodas 73000) atsakovui UAB „Šomis“ (įmonės kodas 135008933, buveinė Kaune, (duomenys neskelbtini), atsiskaitomosios sąskaitos Nr.(duomenys neskelbtini), AB SEB bankas, banko kodas 70440) 2.000,-Lt (du tūkstančius litų) už advokato teisinę pagalbą.

Priteisti iš ieškovo UAB „Skirgesa“ (įmonės kodas 234449420, buveinė Kaune, (duomenys neskelbtini), atsiskaitomosios sąskaitos Nr.(duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, banko kodas 73000) 64,34Lt (šešiasdešimt keturių litų 34ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752, sąskaitos Nr.(duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.