- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-21
- Bylos Nr.
- e2S-855-343/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-02961-2023-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Palubinskaitė
- Atsakovas
- V. P., V. B., J. J., A. B., A. J., A. M., A. D., A. K., D. B., G. P., E. Ž., E. K., E. E., G. A., G. K., K. D., K. R., L. K., L. J., L. Ž., M. B., N. B., O. M., R. R., R. V., R. B., R. A., R. S., R. Š., S. Ž., V. V., Ž. D., A. J. A., B. M., L. B., A. P., B. R., L. S., R. P., A. P. M., žemės ūkio bendrovei „Valavičiai“, V. N.
- Ieškovas
- V. N.
- Trečiasis asmuo
- žemės ūkio bendrovei „Valavičiai“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų V. P., V. B., J. J., A. B., A. B., A. J., A. B., A. J., A. M., A. B., A. D., A. K., D. B., D. B., G. P., E. Ž., E. K., E. E., G. A., G. K., K. D., K. R., L. K., L. J., L. Ž., M. B., N. B., O. M., R. R., R. V., R. B., R. A., R. S., R. Š., S. Ž., V. V., Ž. D., A. J. A., atstovaujamų advokato R. P. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. kovo 8 d. nutarties, kuria atsisakyta išaiškinti nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, priimtų civilinėje byloje Nr. e2-456-1146/2024, pagal ieškovo V. N. patikslintą ieškinį atsakovams V. P., A. B., A. J., A. B., A. J. A., A. J., A. M., A. B., A. D., A. K., B. M., D. B., D. B., G. P., E. Ž., E. K., E. E., G. A., G. K., K. D., K. R., L. K., L. J., L. Ž., M. B., N. B., O. M., R. R., R. V., R. B., R. A., R. S., R. Š., S. Ž., V. V., Ž. D., L. B., A. B., G. K., A. P., B. R., L. S., R. P., V. P., A. P. M., trečiajam asmeniui žemės ūkio bendrovei „Valavičiai“, dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir pagal atsakovo V. P. priešieškinį atsakovams žemės ūkio bendrovei „Valavičiai“ ir V. N. dėl bendrovės pirmininko V. N. rašto pripažinimo iš dalies negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo V. N. ieškinį atsakovams dėl atsakovų sudarytų ŽŪB „Valavičiai“ pajaus (pajinio įnašo) pirkimo-pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento ir restitucijos taikymo.
Šalies argumentai
2. Atsakovas V. P. teismui pateiktu priešieškiniu ŽŪB „Valavičiai“ ir V. N. prašo: 1) pripažinti iš dalies negaliojančiu atsakovo ŽŪB „Valavičiai“ pirmininko V. N. 2023 m. gruodžio 15 d. rašto „Dėl informacijos ir duomenų pateikimo“, kiek juo V. N. nusprendė, kad pajų pasikeitimo registracija negalima ir įrašai pajininkų knygoje nebus daromi, ir dėl atsakovės ŽŪB „Valavičiai“ ir atsakovo ŽŪB „Valavičiai“ pirmininko V. N. įpareigojimo per 3 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo įregistruoti ŽŪB „Valavičiai“ bendrovės dokumentuose ieškovo V. P. ŽŪB „Valavičiai“ pajaus padidėjimą, pripažįstant, kad buvusio pajininko turtines teises ir pareigas pajų įsigijęs V. P. perima nuo 2023 m. gruodžio 19 d. sutarčių, sudarytų su pajų pardavėjais – atsakovais A. J., J. J., A. D., Ž. D., G. A., R. A., A. J. A., E. Ž., L. Ž., S. Ž., A. J., L. J., R. P., V. P., R. S., L. S., K. D., V. B., A. M., O. M., R. B., D. B., M. B., D. B., R. R., B. R., A. P. M., A. B., L. B., E. E., G. K., A. K., G. K., A. B., A. B., K. R., V. V., R. V., A. B., A. B., N. B., R. Š., E. K., L. K., G. P., A. P., pagrindu.
Žemesnės instancijos teismas
3. Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. sausio 5 d. nutartimi byloje buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės: iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos uždrausta atsakovui V. P. registruoti nuosavybės teises į ŽŪB „Valavičiai“ pajus, pirktus pagal pajaus pirkimo-pardavimo sutartis sudarytas su atsakovais (fiziniais asmenimis); iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos uždrausta V. P. įgyvendinti turtines ir neturtines pajininko teises, kurias suteikia ŽŪB „Valavičiai“ pajai, pirkti pagal pajaus pirkimo-pardavimo sutartis sudarytas su atsakovais (fiziniais asmenimis), įgyvendinti kitas, turtines ir neturtines šio pajaus suteikiamas teises.
4. Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. vasario 9 d. nutartimi byloje buvo pritaikytos papildomos laikinosios apsaugos priemonės: iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos uždrausta V. P. registruoti nuosavybės teises į ŽŪB „Valavičiai“ pajų (pajinį įnašą), pirktą pagal 2023 m. gruodžio 4 d. pajaus pirkimo-pardavimo sutartis sudarytas su R. P. ir V. P. bei A. P. M.; iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos uždrausta V. P. įgyvendinti turtines ir neturtines pajininko teises, kurias suteikia ŽŪB „Valavičiai“ pajai, pirkti pagal 2023 m. gruodžio 4 d. pajaus pirkimo-pardavimo sutartis, sudarytas su R. P. ir V. P. bei A. P. M..
Šalies argumentai
5. Atsakovai 2024 m. kovo 4 d. pateikė teismui prašymą dėl laikinosios apsaugos priemonės draudimo įgyvendinti neturtines pajininko teises išaiškinimo arba dėl vykdymo masto pakeitimo, kuriame atsakovai prašo: išaiškinti, kad teismo 2024 m. sausio 5 d. ir 2024 m. vasario 9 d. nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dalyje dėl draudimo įgyvendinti neturtines pajininko teises turi būti vykdomos nutarčių rezoliucinių dalių sąvoką „neturtinės pajininko teisės“ aiškinantis pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio bendrovių įstatymo (toliau – ŽŪBĮ) 19 straipsnį; netenkinus anksčiau išdėstyto prašymo, pakeisti draudimo įgyvendinti neturtines pajininko teises mastą ir nustatyti, kad draudimas taikomas tuo atveju, kai Bendrovės narių susirinkimo nutarimo projektą į darbotvarkę įtraukia tretieji asmenys, o Bendrovės pirmininkas tam raštu prieštarauja; uždrausti Bendrovės pirmininkui V. N. ir Bendrovei organizuoti 2024 m. kovo 8 d. šaukiamą Bendrovės narių susirinkimą iki bus išspręstas atsakovų prašymas dėl draudimų įgyvendinti neturtines pajininko teises masto pakeitimo, neribojant teisės susirinkimą atšaukti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Marijampolės apylinkės teismas 2024 m. kovo 8 d. nutartimi netenkino atsakovų prašymo dėl Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. sausio 5 d. ir 2024 m. vasario 9 d. nutarčių, priimtų civilinėje byloje Nr. e2-456-1146/2024, išaiškinimo, netenkino atsakovų prašymo dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo; netenkino atsakovų prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
7. Teismas prašymo dėl nutarčių išaiškinimo dalyje nurodė, kad šiuo atveju neegzistuoja CPK 278 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sąlygos, sudarančios teismui pagrindą aiškinti teismo priimtas nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. 2024 m. sausio 5 d. ir 2024 m. vasario 9 d. priimtose nutartyse teismas labai aiškiai akcentavo, jog prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės užtikrins status quo išsaugojimą, t. y. kad bylos nagrinėjimo metu išliks ta pati padėtis, kuri buvo iki ieškovo kreipimosi į teismą su ieškiniu dienos. Ir šiuo pagrindu nutarė iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos uždrausti V. P. registruoti nuosavybės teises į ŽŪB „Valavičiai“ pajų (pajinį įnašą), pirktą pagal <...> bei iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos uždrausti V. P. įgyvendinti turtines ir neturtines pajininko teises, kurias suteikia ŽŪB „Valavičiai“ pajai, pirkti pagal pajaus pirkimo-pardavimo sutartis sudarytas su <...>, įgyvendinti kitas, turtines ir neturtines šio pajaus suteikiamas teises.
8. Atsakovas V. P. teismui pateiktame prašyme siekia naudotis neturtine Bendrovės nario teise dalyvauti ŽŪB „Valavičiai“ vyksiančiuose susirinkimuose ir juose balsuoti visais 656 balsais, kurie apskaičiuoti pagal, atsakovo teigimu, turimą 328 191,07 Eur pajų (iš anksčiau turėti 8 356,79 Eur + pagal 2023 m. gruodžio 4 d. sutartis įsigyti 319 834,28 Eur), tačiau, kaip minėta anksčiau, atsakovo V. P. sudarytos 2023 m. gruodžio 4 d. sutartys, kuriomis įgyti pajai, yra ginčijamos ir būtent šio ieškinio reikalavimo užtikrinimui teismo nutartimis taikytos paminėto turinio laikinosios apsaugos priemonės.
Šalies argumentai
9. Teismo vertinimu, patenkinus atsakovų pateikto turinio prašymą dėl nutarčių išaiškinimo (net jei ir egzistuotų įstatyme numatytas nutarčių išaiškinimo pagrindas – neaiškus procesinis sprendimas), iš esmės būtų pakeista 2024 m. sausio 5 d. ir 2024 m. vasario 9 d. nutarčių esmė/turinys, o tai prieštarautų procesiniame įstatyme įtvirtinto sprendimo išaiškinimo institutui, jo paskirčiai. Remiantis tuo kas išdėstyta, minėtas atsakovų prašymas atmestas kaip nepagrįstas.
Žemesnės instancijos teismas
10. Teismas prašymo dalyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo nurodė, kad pateiktas prašymas nėra aiškus, t. y. nėra aišku, apie kokius trečiuosius asmenis yra kalbama, nėra aišku, kaip prašomos pakeisti laikinosios apsaugos priemonės siejasi su šio prašymo motyvacija ir kt. Šioje situacijoje, pirmosios instancijos teismo vertinimu, nenustatytos jokios pasikeitusios faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą spręsti laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo klausimą, todėl prašymo pakeisti draudimo įgyvendinti neturtines pajininko teises mastą ir nustatyti, kad draudimas taikomas tuo atveju, kai Bendrovės narių susirinkimo nutarimo projektą į darbotvarkę įtraukia tretieji asmenys, o Bendrovės pirmininkas tam raštu prieštarauja, netenkino. Sprendė, kad, teismui šia nutartimi išsprendus klausimą dėl V. P. pajininko neturtinių teisių įgyvendinimo masto, t. y. netenkinus atsakovų prašymų, prašymas dėl draudimo organizuoti 2024 m. kovo 8 d. Bendrovės narių susirinkimą nespręstinas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
11. Atskirajame skunde atsakovai, atstovaujami advokato R. P., (toliau – apeliantai) prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. kovo 8 d. nutarties dalį, kurioje netenkintas atsakovų prašymas dėl teismo 2024 m. sausio 5 d. ir 2024 m. vasario 9 d. nutarčių išaiškinimo ir klausimą išspręsti iš esmės – išaiškinti, kad teismo 2024 m. sausio 5 d. ir 2024 m. vasario 9 d. nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dalyje dėl draudimo įgyvendinti neturtines pajininko teises turi būti vykdomos nutarčių rezoliucinių dalių sąvoką „neturtinės pajininko teisės“ aiškinantis pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio bendrovių 19 straipsnį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
11.1. Neturtines pajininko teises suteikia ŽŪB „Valavičiai“ (toliau – Bendrovė) pajai, pirkti pagal 2023 m. gruodžio 4 d. sutartis, todėl turėjo būti pirmą kartą vykdomos Bendrovės 2024 m. kovo 8 d. narių susirinkime, apskaičiuojant susirinkimo kvorumą ir balsavimo rezultatus dėl kiekvieno atitinkamo nutarimo. 2024 m. kovo 8 d. šauktas Bendrovės narių susirinkimas neįvyko, nes jame dalyvaujančių Bendrovės narių balsų skaičius nesudarė daugiau kaip 1/2 visų balsų. Tikėtina, kad ieškovas V. N. sieks pakeisti padėtį, kuri buvo iki ieškovo kreipimosi į teismą su ieškiniu dienos, ribodamas atsakovo V. P. pirmumo teises Bendrovės pajus pirkti, nes susiklostė situacija, kai Bendrovės nariai, pardavę visus pajus, nustojo būti Bendrovės nariais, o atsakovo V. P. galimybės balsuoti ginčijamos dėl neaiškiai suformuluoto teismo draudimo įgyvendinti neturtines pajininko teises.
11.2. Bendrovės pirmininkas V. N. susirinkusiems pranešė, kad atsisako ketinimo organizuoti Bendrovės pajų pardavimo aukcionus, todėl nuo šiol Bendrovės pajai gali būti perkami parduodami laisvai. Toks pirmininko pranešimas yra neteisėtas, nes Įstatai numato, kad Bendrovės narys turi pirmumo teisę įsigyti perleidžiamą kito Bendrovės nario ar pajininko pajų ar jo dalį (49.6 punktas), kad, norėdamas parduoti savo pajų, bendrovės narys ar pajininkas turi kreiptis į bendrovės administracijos vadovą (pirmininką) (31 punktas), kad per 30 dienų nuo pardavėjo pranešimo gavimo dienos Bendrovės administracijos vadovas (pirmininkas) nariui ar pajininkui turi pranešti apie kitų narių pageidavimą pirkti visą jo parduodamą pajų ar jo dalį (32 punktas). Atsakovų nuomone, Bendrovės pirmininkas pranešė, kad jis atsisako vykdyti Įstatuose numatytas Bendrovės pirmininko pareigas, kiek jos susiję su Bendrovės narių pirmumo teisės įsigyti parduodamus Bendrovės pajus įgyvendinimu. Kai vienas iš Bendrovės organų – pirmininkas – veikia netinkamai, lemiančiu tampa aukščiausias Bendrovės organas Bendrovės narių susirinkimas (Įstatų 58 punktas), todėl svarbu, kad jame turėtų teisę dalyvauti ir balsuoti Bendrovės narys V. P., turintis 661 balsą.
11.3. Žemės ūkio bendrovės, kaip juridinio asmens, dalyviais gali būti šios bendrovės nariai ir pajininkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2004 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-121/2004). Žemės ūkio bendrovės nario ir pajininko teisinis statusas skiriasi (LAT 2023 m. sausio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-49-421/2023). Ieškovas V. N., reikšdamas prašymą dėl laikinosios apsaugos priemonės draudimo V. P. įgyvendinti neturtines pajininko teises taikymo, rėmėsi Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymu (toliau – ABĮ) ir dėl akcijų perleidimo suformuota kasacinio teismo praktika ir neatsižvelgė į ŽŪBĮ 2 straipsnyje apibrėžtas sąvokas.
11.4. Atsakovas V. P. turi pajų, bet nėra pajininkas, nes yra Bendrovės narys. Todėl teismo taikytas draudimas įgyvendinti neturtines pajininko teises negali būti įvykdytas ir neįtakoja neturtinės Bendrovės nario V. P. teisės dalyvauti Bendrovės narių susirinkimuose ir jo turimos Bendrovės nario sprendžiamojo balso teisės. Atsakovai teismo 2024 m. sausio 5 d. ir 2024 m. vasario 9 d. nutarčių neskundė, nes jos, atsakovų nuomone, atsakovams nesukėlė jokių esminių ribojančių pasekmių iki nekilo ginčai dėl nutarčių neaiškumo. Bendrovės nariai, pagal pirkimo-pardavimo sutartį perdavę nuosavybės teises į visą pajų, savaime neteko narystės Bendrovėje nuo 2023 m. gruodžio 4 d. sutarčių sudarymo.
11.5. V. P. įgyto pajaus padidėjimą turėjo įregistruoti ne V. P., bet Bendrovė, vykdydama Lietuvos Respublikos žemės ūkio bendrovių įstatymo 15 straipsnio 7 dalį, kurioje nurodyta, kad asmuo, įsigijęs arba paveldėjęs pajų ar jo dalį, privalo per 15 dienų raštu apie tai pranešti bendrovei. Bendrovė, gavusi pajaus perleidimo sutarties ar paveldėjimo teisės liudijimo kopiją, per 3 darbo dienas privalo įregistruoti naująjį pajininką. Buvusio pajininko turtines teises ir pareigas pajų paveldėjęs ar kitu būdu įsigijęs pajininkas perima nuo pajaus įregistravimo bendrovės dokumentuose momento.
11.6. Nei V. N., nei teismas nenurodė teisės normos ir kitaip nemotyvavo, kodėl buvo pareikštas ir tenkintas prašymas būtent uždrausti registruoti nuosavybės teises į pajų, o ne draudimas registruoti pajininkų pasikeitimą. Kadangi laikinosios apsaugos priemonės reiškia atsakovo turtinių ir (ar) asmeninių teisių ribojimą, tai tokių ribojimų taikymas galimas tik tada, kai tam yra aiškus teisinis pagrindas. Įstatymu nuosavybės teisių į pajų registravimas pajininkų knygoje ar kitokioje bendrovės apskaitoje nenumatytas. Įstatyme numatytas įsigyto pajaus (jo pasikeitimo) įregistravimas.
11.7. Atsakovas V. P. 2024 m. kovo 4 d. prašymą dėl nutarčių išaiškinimo pareiškė dėl to, kad ketina naudotis savo kaip Bendrovės nario turimomis sprendžiamojo balso teisėmis, tačiau žino, kad ieškovas V. N., remdamasis teismo 2024 m. sausio 5 d. ir 2024 m. vasario 9 d. nutartimis, neketina pripažinti sprendžiamojo V. P. balso, apskaičiuoto nuo pajų, įgytų pagal 2023 m. gruodžio 4 d. sutartis. Tai reiškia, kad minėtų nutarčių rezoliucinėmis dalimis nustatytas draudimas įgyvendinti neturtines pajininko teises yra neaiškus. Skundžiama nutartimi sukuriamas papildomas aiškiai neišreikštas argumentas, kad draudimas įgyvendinti pajininko neturtines teises faktiškai reiškia draudimą įgyvendinti nario neturtines teises.
Atsiliepimas
12. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas V. N. prašo atskirąjį skundą atmesti, Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. kovo 8 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:
12.1. Bendrovės narių ir pajininkų teises, jų apimtį, atsiradimo momentą ir kitus susijusius klausimus, visų pirma, reglamentuoja Bendrovės įstatai (toliau – Įstatai) ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio bendrovių įstatymas (toliau – ŽŪBĮ). Ne visi Bendrovės pajų turintys asmenys yra Bendrovės nariais, bet visi Bendrovės nariai yra Bendrovės pajų turinčiais asmenimis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad pagal įstatyme pateiktas apibrėžtis ir nustatytas šiems asmenims teises bei pareigas iš esmės bendrovės narį nuo pajininko leidžia atriboti trys požymiai: bendrovės narys turi įstatuose nustatytą minimalaus pajinio įnašo dydžio pajų (pajininko turimas pajaus dydis nėra kaip nors apibrėžiamas), jis yra priimtas bendrovės narių susirinkimo į narius (dėl pajininko toks sprendimas nėra priimtas) ir jis turi sprendžiamojo balso teisę (pajininkas tokios teisės neturi).
12.2. Svarbu atskirti du momentus – nuosavybės į pajų įgijimo ir pajininko (su tuo susijusių nario) teisių įgyvendinimo (galėjimo įgyvendinti) pradžios. Įstatymas vienareikšmiškai nurodo, kad buvusio pajininko turtines teises ir pareigas pajų paveldėjęs ar kitu būdu įsigijęs pajininkas perima nuo pajaus įregistravimo bendrovės dokumentuose momento (ŽŪBĮ 15 str. 7 d.). Ši taisyklė pažodžiui perkelta ir į Įstatų 48 punktą. Taigi, nuosavybės į nupirktą pajų įgijimo faktą panaudoti prieš bendrovę ir kitus trečiuosius asmenis pajaus įgijėjas gali tik nuo pajaus įregistravimo bendrovės dokumentuose momento.
12.3. Būtent draudimą atsakovui V. P., kaip ginčijamomis sutartimis neva įgytų pajų turėtojui (įgijėjui), naudotis tokiomis papildomai įgyto pajaus suteikiamomis teisėmis ir reiškia teismo 2024 m. sausio 5 d. ir 2024 m. vasario 9 d. nutartyse naudojama frazė – įgyvendinti kitas, turtines ir neturtines šio pajaus suteikiamas teises.
12.4. Priešingai negu bandoma įteigti skunde, abi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra tarpusavyje susijusios ir turi būti suprantamos sistemiškai. Kol ta registracija neatlikta, tol V. P. negali įgyvendinti ir bet kokių tų papildomai įgytų pajų suteikiamų teisių, įskaitant jam, kaip Bendrovės nariui, atsirasiančius papildomus balsus Bendrovės narių susirinkimuose.
12.5. Pažymi, kad Byloje yra nagrinėjamas ir atsakovo V. P. priešieškinis. Tai, visų pirma, rodo, kad pats atsakovas V. P. supranta, jog pilnam įgytų pajų suteikiamų teisių įgyvendinimui yra būtina jų registracija Bendrovės dokumentuose. Nutarčių aiškinimas, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės netaikytinos dėl tų įgytų pajų suteikiamų padidėjusių balso teisių (papildomų balsų), iš esmės reikš priešieškinio patenkinimą, nes faktiškai sukels tas pačias teisines pasekmes kaip įgytų pajų registracija – galimybę V. P. naudotis padidėjusiomis balso teisėmis, ko jis ir siekia priešieškiniu.
12.6. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės visiškai nesuvaržo iki byloje ginčijamų santykių kilimo turėtų atsakovo V. P., kaip Bendrovės nario, teisių. Jis ir toliau turi teisę dalyvauti visuose Bendrovės narių susirinkimuose ir juose balsuoti iki tol turėtais balsais. V. P. prieš ginčo pajų įgijimą turėjo 8 356,79 Eur vertės pajų, kas reiškia 17 balsų turėjimą (Įstatų 67, 25, 68 p.). Tais balsais V. P. ir toliau gali naudotis be jokių apribojimų. LAP nutartimis nustatytos laikinosios apsaugos priemonės taikomos tik byloje ginčijamų sutarčių pagrindu įgytų pajų atžvilgiu.
13. Atsiliepime į atskirąjį skundą trečiasis asmuo ŽŪB „Valavičiai“ prašo atskirąjį skundą atmesti, Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. kovo 8 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai;
13.1. 2024 m. sausio 5 d. ir 2024 m. vasario 9 d. nutartys yra aiškios, jomis nustatytų ribojimų apimtis suprantama. Priešingų argumentų nepateikia ir atsakovas V. P.. Nei prašyme, nei atskirajame skunde nėra teigiama, jog neaišku, ką reiškia draudimas registruoti nuosavybės teisę į ginčo sutartimis pirktus pajus. Argumentai, kuriais šioje byloje grindžiamas tiek prašymas išaiškinti teismo nutartis, tiek atskirasis skundas, yra ne dėl pačių nutarčių tariamo neaiškumo, o dėl kitokio laikinųjų apsaugos priemonių turinio ir apimties įtvirtinimo.
13.2. Įstatymo nustatytais terminais atsakovai nekvestionavo prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, nutarčių dėl jų taikymo atskiraisiais skundais nustatytais procesiniais terminais neskundė. Laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos įsiteisėjusiomis nutartimis ir yra galiojančios. Savalaikiai nepasinaudojęs savo procesinėmis teisėmis to pasekmes atsakovas dabar paprasčiausiai bando „apeiti“ teismo sprendimo aiškinimo instituto pagalba, prašydamas išaiškinti nutartis tokiu būdu, kad iš esmės būtų pakeistas jų turinys.
13.3. Visi atsakovų argumentai tėra lingvistiniai išvedžiojimai, kurie neturi nieko bendra nei su nutarčių neaiškumu, nei su skundžiamos nutarties neteisėtumu, nei su Žemės ūkio bendrovių įstatyme ir ŽŪB „Valavičiai“ įstatuose įtvirtintu reguliavimu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Šiuo atveju absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių pagrindų.
15. Iš bylos duomenų nustatyta, kad Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. sausio 5 d. ir 2024 m. vasario 9 d. nutartimis iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos uždrausta V. P. registruoti nuosavybės teises į ŽŪB „Valavičiai“ pajų, pirktą pagal pajaus pirkimo-pardavimo sutartis, sudarytas su atsakovais; o taip pat iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos uždrausta V. P. įgyvendinti turtines ir neturtines pajininko teises, kurias suteikia ŽŪB „Valavičiai“ pajai, pirkti pagal pajaus pirkimo-pardavimo sutartis, sudarytas su atsakovais; bei įgyvendinti kitas, turtines ir neturtines šio pajaus suteikiamas teises.
16. Apeliantai teismui 2024 m. kovo 4 d. pateiktame prašyme, be kita ko, prašė išaiškinti, kad teismo 2024 m. sausio 5 d. ir 2024 m. vasario 9 d. nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dalyje dėl draudimo įgyvendinti neturtines pajininko teises turi būti vykdomos nutarčių rezoliucinių dalių sąvoką „neturtinės pajininko teisės“ aiškinantis pagal ŽŪBĮ 19 straipsnį, kadangi Bendrovės susirinkimuose kyla ginčas dėl balsų skaičiaus.
17. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 278 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jeigu sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio.
18. Aiškindamas ir taikydamas CPK 278 straipsnyje įtvirtintas teisės normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad nuostata, jog aiškinant neturi būti keičiamas sprendimo turinys, be kita ko, reiškia, kad aiškindamas savo sprendimą teismas negali jo turinio aiškinti taip, jog būtų pakeista jo prasmė, be kita ko, prasminė elementų, sudarančių sprendimo turinį, visuma, argumentai, motyvai, kuriais remiantis priimtas sprendimas, taip pat kad jį priėmęs teismas negali aiškinti to, ko jis toje civilinėje byloje netyrė ir nekonstatavo. Teismo sprendimo (nutarties) aiškinimo paskirtis – pašalinti neaiškumus tam, kad toks sprendimas (nutartis) galėtų būti tinkamai įvykdomas. Dėl to siekiant tinkamo įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) įvykdymo šis sprendimas (nutartis) gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuluota sprendimo (nutarties) rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas (nutartis). Teismo sprendimo (nutarties) neaiškumas neapima teismo motyvų platesnio atskleidimo ar argumentų parinkimo motyvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2011).
19. Aiškinant CPK 278 straipsnio 1 dalies nuostatas, reikšmingi yra Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. ir 2006 m. kovo 28 d. nutarimai, kuriuose konstatuojama, kad teismo baigiamajame akte turi būti išdėstyti visi argumentai, kuriais jis grindžiamas, jie negali būti teismo išdėstomi po oficialaus teismo baigiamojo akto paskelbimo; oficialiai paskelbęs teismo baigiamąjį aktą, teismas negali keisti ar kitaip koreguoti savo argumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-686/2016 5 punktas).
20. Susipažinus su Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. sausio 5 d. ir 2024 m. vasario 9 d. nutartimis galima daryti išvadą, kad tiek pačių nutarčių aprašomosios dalys, tiek jų rezoliucinės dalys yra aiškios ir suprantamos. Sprendimo rezoliucinė dalis suformuluota taip pat suprantamai ir nedviprasmiškai. Pažymėtina, kad byloje sprendžiamas ginčas dėl pajų pirkimo–pardavimo sutarčių, kurias sudarė atsakovai su vienu iš atsakovu V. P. laikotarpiu nuo 2023 m. spalio iki 2023 m. gruodžio 4 d., teisėtumas. Ieškinio reikalavimai grindžiami argumentais, kad, kol sutartys įstatymų nustatyta tvarka nenuginčytos, remiantis jomis pajaus pirkėjas gali pradėti įgyvendinti savo kaip pajininko teises, dėl ko gali būti priimami įvairūs neteisėti sprendimai ar veiksmai: šie asmenys gali neteisėtai išsimokėti dividendus, priimti su Bendrovės valdymu ar veikla susijusius sprendimus, keisti įstatus ir kt., todėl gali kilti didelė žala Bendrovės ir jos teisėtų narių /pajininkų interesams. Su tokiais ieškovo argumentais teismas tiek 2024 m. sausio 5 d., tiek 2024 m. vasario 9 d. nutartyse sutiko, todėl ir pritaikė ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones.
21. Apeliantai mano, kad minėtos teismo nutartys turėtų būti išaiškintos pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio bendrovių įstatymo (toliau – ŽŪBĮ) 19 straipsnį. Minėtame straipsnyje yra apibrėžtos pajininkų teisės;, t. y. pajininkas turi teisę: 1) gauti dalį bendrovės pelno (dividendų) ir, jeigu pageidauja, dalyvauti bendrovės narių susirinkimuose; 2) savo pajų pardavimo, dovanojimo ar kitu būdu perleisti bendrovei, bendrovės nariui, pajininkui, bet kuriam kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui šio įstatymo ir bendrovės įstatų nustatyta tvarka. Pajų perleidimo sandoriai sudaromi paprasta rašytine forma.
22. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiu apeliantų aiškinimu, kadangi pagal to paties įstatymo 15 straipsnio 7 dalį asmuo, įsigijęs arba paveldėjęs pajų ar jo dalį, privalo per 15 dienų raštu apie tai pranešti bendrovei. Bendrovė, gavusi pajaus perleidimo sutarties ar paveldėjimo teisės liudijimo kopiją, per 3 darbo dienas privalo įregistruoti naująjį pajininką. Buvusio pajininko turtines teises ir pareigas pajų paveldėjęs ar kitu būdu įsigijęs pajininkas perima nuo pajaus įregistravimo bendrovės dokumentuose momento.
23. Taigi, sutiktina su ieškovo ir trečiojo asmens ŽŪB „Valavičiai“ atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentais, kad, kol pajų registracija nėra atlikta, tol V. P. negali įgyvendinti bet kokių papildomai įgytų pajų suteikiamų teisių, įskaitant jam, kaip Bendrovės nariui, atsirasiančius papildomus balsus Bendrovės narių susirinkimuose, kaip to siekia apeliantai. Taip pat sutiktina su atsiliepimų argumentais, kad toks nutarčių aiškinimas, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės netaikytinos dėl tų įgytų pajų suteikiamų padidėjusių balso teisių (papildomų balsų), iš esmės reikš atsakovo V. P. priešieškinio patenkinimą, nes faktiškai sukels tas pačias teisines pasekmes kaip įgytų pajų registracija – galimybę V. P. naudotis padidėjusiomis balso teisėmis, ko jis ir siekia priešieškiniu.
24. Pažymėtina, kad atsakovai įstatymo nustatytais terminais neskundė nutarčių, kuriomis byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, 2024 m. sausio 5 d. ir 2024 m. vasario 9 d. nutartys yra įsiteisėjusios ir galiojančios, todėl sutiktina su atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentais, kad atsakovai teismui pateiktu prašymu iš esmės siekia, kad būtų pakeistas minėtų nutarčių turinys. Visi atsakovų argumentai tėra lingvistiniai išvedžiojimai, kurie neturi nieko bendra nei su nutarčių neaiškumu, nei su skundžiamos nutarties neteisėtumu, nei su Žemės ūkio bendrovių įstatyme įtvirtintu reguliavimu.
25. Apibendrinant tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su teismo sprendimo išaiškinimo institutu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. kovo 8 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.