- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-07-05
- Bylos Nr.
- AN2-355-312/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-39-3-00120-2019-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė
- Kategorijos
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 16.9.6Transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai (ANK 422 str.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal J. M. (J. M.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2019 m. gegužės 21 d. nutarties, kuria J. M. skundas netenkintas ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2019 m. kovo 4 d. nutarimas paliktas nepakeistas, panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2019 m. kovo 4 d. nutarimu J. M. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalį. Jam buvo paskirta administracinė nuobauda – 375 eurų dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 12 mėnesių.
2. Nesutikdamas su nutarimu J. M. pateikė skundą Vilniaus regiono apylinkės teismui. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2019 m. gegužės 21 d. nutartimi J. M. skundas buvo atmestas ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2019 m. kovo 4 d. nutarimas paliktas galioti nepakeistas.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniu skundu J. M. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gegužės 21 d. nutartį ir pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2019 m. kovo 4 d. nutarimą, taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir sumažinti jam paskirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.
3.1. Skunde nurodo, kad egzistuoja jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs nusižengimą, nuoširdžiai dėl jo gailėjosi, paskirtą baudą sumokėjo. Jam paskirta nuobauda yra per griežta. Jis pažeidimą padarė nepiktybiškai. Mano, kad ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymui svarbu įvertinti ir tai, kad jis neturi galiojančių administracinių nuobaudų, augina du mažamečius vaikus (vienas jų turi vidutinio lygio neįgalumą). Jo sutuoktinė yra vaiko priežiūros atostogose, nuo 2018 m. gruodžio 3 d. negauna jokių išmokų. Jis vienas privalo išlaikyti šeimą, rūpintis sergančiu vaiku, kurį nuolat būtina vežioti ne tik į Šalčininkų rajono medicinos įstaigas, bet ir į Vilniaus miestą, taip pat reikia mokėti už gydymą, vaistus. Dėl to, kad neteko darbo, jo šeima atsidūrė sunkioje turtinėje padėtyje, t. y. visiškai neturi jokio pajamų šaltinio. Šiuo metu turi galimybę įsidarbinti, tačiau tam reikalinga teisė vairuoti. Mano, kad atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias aplinkybes (dėl padaryto pažeidimo kaltu prisipažino, nuoširdžiai gailisi), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į pažeidimo pobūdį (nustatytas lengvas girtumas), asmenybę (neteistas, administracine tvarka nebaustas), šeimyninę padėtį, į tai, kad įvykdytas pažeidimas yra atsitiktinio pobūdžio, kitas išdėstytas aplinkybes, jog ANK 22 straipsnyje išvardyti administracinės nuobaudos skyrimo tikslai tikrai bus pasiekti ir sumažinus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.
Atsiliepimas
3.2. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
4. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Įvertinus visą byloje esančią medžiagą, apeliacinio skundo argumentus, teismas daro išvadą, jog keisti šioje byloje jau priimtus procesinius sprendimus nėra jokio pagrindo.
5. Pažymėtina tai, jog J. M. neginčija padaryto nusižengimo kvalifikavimo, paskirtos baudos dydžio. Savo skundu jis ginčija tik administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones taikymą. Šioje byloje jam buvo nustatytas 12 mėnesių teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, t. y. minimalus ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytas terminas. Nustatyti trumpesnį nei ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytą terminą galima tik taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas.
6. Pagal ANK 34 straipsnio 5 dalį teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti. Pagal susiformavusią teismų praktiką administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, ypatingai palankiai charakterizuojančių administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį ir bylojančių jo naudai bei rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir protingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 26 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-36/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-42/2013).
7. Šiuo atveju, byloje nenustatytos aplinkybės, kurios sudarytų pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį ir skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trumpesniam nei ANK 422 straipsnio 9 dalyje numatytam minimaliam terminui. Visų pirma, apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog nepaisant to, kad J. M. pripažino savo nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi, tai nelaikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nes prisipažinimas ir gailestis dėl nusižengimo buvo išreikšta tik pateikus skundą ir nagrinėjant bylą teisme, tuo tarpu, iki tol jokio paaiškinimo dėl savo veiksmų J. M. nepateikė, nagrinėjant jo bylą ne teismo tvarka nedalyvavo. Tai, kad jis sumokėjo paskirtą baudą nelaikytina jokia išimtine aplinkybe, nes baudos sumokėjimas yra kiekvieno įstatymų nustatyta tvarka nubausto asmens pareiga. Be to, priešingai negu teigiama skunde, J. M. turėjo ir tebeturi galiojančią nuobaudą už greičio viršijimą. Skunde nurodomos šeimyninės ir darbinės aplinkybės taip pat nėra laikytinos išimtinėmis ir sudarančiomis pagrindą tenkinti skundą. Pažymėtina tai, jog sunki finansinė padėtis, sunkumai ieškantis naujo darbo yra ne kas kita, kaip dėsninga paties J. M. padaryto nusižengimo pasekmė ir tokias pasekmes jis privalėjo numatyti dar prieš darydamas nusižengimą. Tuo tarpu, poreikis išlaikyti šeimą, tame tarpe ir neįgalų mažametį vaiką, J. M. buvo žinomas ir iki įvykio. Tačiau rizika prarasti darbą (o kartu – ir pajamų šaltinį), numanomi galintys kilti sunkumai ieškant kito darbo, aplinkybės šeimoje, jo neatgrasė nuo šiurkštaus kelių eismo taisyklių pažeidimo padarymo. Darydamas tokį pažeidimą, jis kėlė realią grėsmę savo ir kitų asmenų gyvybei, sveikatai ir turtui.
8. Teismas taip pat pažymi, jog visuomenės interesas užtikrinti saugumą keliuose yra laikytinas aukštesniu nei privataus asmens interesas minimizuoti dėl padaryto nusižengimo patiriamus neigiamus teisinius padarinius. Tai ypatingai akcentuotina šiuo atveju, kadangi J. M. nusižengimą padarė tarnybos metu vairuodamas policijos automobilį. Jo atžvilgiu nustatytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas yra lygus minimaliam ANK 422 straipsnio 9 dalyje numatytam terminui. Todėl nustačius dar trumpesnį terminą, visuomenės akyse būtų formuojamas įvaizdis, kad policijos pareigūnai – asmenys, turintys tirti teisės pažeidimus ir užsiimti jų prevencija gali jaustis tarsi nebaudžiami.
9. Todėl teismas konstatuoja, jog įvertinus skunde nurodytas aplinkybes, šioje byloje nenustatytas pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2019 m. gegužės 21 d. nutartis ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato 2019 m. kovo 4 d. nutarimas paliekami galioti nepakeisti, o J. M. apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
J. M. apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2019 m. gegužės 21 d. nutartį bei Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato 2019 m. kovo 4 d. nutarimą palikti nepakeistus.
Nutartis neskundžiama.