Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alfredo Vilbiko,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicininio pobūdžio priemonių taikymo R. R. (gim.(duomenys neskelbtini)), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietei, netekėjusiai, gyv. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) miestelyje, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) rajone, nedirbančiai, neteistai, negalinčiai dalyvauti teisme, nagrinėjant baudžiamąją bylą, už baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 str. 2 d. 2 p., 3 p., padarymą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. R. nužudė savo šeimos narį, esantį bejėgiškos būklės, o būtent, 2016 m. lapkričio 26 d., laikotarpiu nuo 9.40 val. iki 13 val., tikslus laikas nenustatytas, gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), patalpose, lovoje gulinčiai bejėgiškos būklės dėl sveikatos ir amžiaus savo motinai S. R. sudavė smūgius ranka į galvą ir kitas kūno vietas ne mažiau kaip 20 trauminiais poveikiais, tuo padarydama muštines žaizdas ir kraujosruvas kaktos kairėje, nosyje, pakaušyje, apatinės lūpos gleivinėje, dešiniame dilbyje, poodines kraujosruvas kaktos dešinėje, abiejų akių vokuose, smilkinio-kaktos dešinėje, dešiniame skruoste ir smilkinyje, kaktos kairėje, kairiame skruoste ir smilkinyje, kairiame žande ir užausyje, dešiniojo užausio-apatinio žandikaulio kampo srityje, smakro apatinio krašto projekcijoje, dešinės alkūnės užpakaliniame paviršiuje, dešiniojo dilbio užpakalinio paviršiaus viduriniame trečdalyje, dešiniojo dilbio vidinio paviršiaus apatiniame trečdalyje, dešinėje plaštakoje, kairiojo žasto priekinio paviršiaus viduriniame trečdalyje, kairiame rieše, krūtinėje, kraujosruvas po kairės akies jungine, viršutinės ir apatinės lūpų gleivinėje, minkštuosiuose audiniuose abiejų akių vokuose, dešiniojo smilkinio-kaktos srityje, kairės pusės smilkinio-viršugalvio-kaktos srityje, pakaušyje, smakro apatinio krašto srityje, kairiojo žando srityje, krūtinėje, intraodines kraujosruvas ir odos nubrozdinimus nugaros dešinėje, poodines kraujosruvas ir odos nubrozdinimus kairiojo dilbio užpakalinio paviršiaus viduriniame-apatiniame trečdalyje, dešiniojo nosikaulio, krūtinkaulio, dešinės III–IV ir kairės pusės II–VI šonkaulių lūžius, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu, kraujo išsiliejimą po minkštaisiais galvos smegenų dangalais abipus, ir dėl galvos sužalojimų visumos S. R. mirus įvykio vietoje, taip tyčia nužudė bejėgiškos būklės savo šeimos narį – motiną S. R..

Motyvuojamoji dalis

R. R. padarytų baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų faktą patvirtina teisiamajame posėdyje apklaustų nukentėjusiojo, liudytojų parodymai, rašytinė bylos medžiaga.

Nukentėjusysis V. R. parodė, kad 2016 m. lapkričio 26 dienos ryte išvažiavo į turgų su buvusia žmona. Mamą ir seserį paliko gulinčias lovoje. Jos nemiegojo, tiesiog nesikėlė. Ryte sesuo jam nieko nesakė. Tą rytą duris paliko nerakintas. Kai ir sesuo viena būdavo durų nerakindavo. Niekas tą rytą iš svetimų žmonių negalėjo ateiti. Į namus grįžo apie 13 valandą ir rado mamą kraujuose ant grindų. Pažiūrėjo, pulso jau nebebuvo. Paklausė sesers R.: „Ką tu padarei“? Ji nieko nesakė, sėdėjo ant lovos, o mama buvo ant grindų, tik po kurio laiko pradėjo verkti, gal susiprato. Šiaip ji su juo mažai šnekėdavo, mažai bendraudavo. Mama buvo nevaikštanti, gulėdavo lovoje. Ant grindų buvo kraujo. Ant sesers drabužių ir kūno irgi matėsi kraujo. Sesuo seniai sirgo psichine liga, nuo kokių 18 metų. Susirgo baigiant mokyklą. Ji gydėsi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) psichiatrinėse ligoninėse. Sesuo kartais būdavo agresyvi. Jo nuomone, taip atsitiko dėl to, kad mama ką nors jai pasakė, o seseriai nepatiko, kai jai ką sakydavo. Mama penkis mėnesius gulėjo ligoninėje. Sesuo namuose buvo likusi viena, nes jis išeidavo į darbą ir ją palikdavo vieną namuose. Mama iš ligoninės grįžo prieš dvi savaites iki įvykio. Kol mama buvo ligoninėje, sesuo būdavo viena, niekas jai nieko nesakydavo. O kai grįžo mama, ji gal jau buvo nuo jos atpratusi. O mama jai vis sakydavo, kad save apsitvarkytų. Prieš kaimynus sesuo nebūdavo agresyvi, tik ant jo supykdavo. Ir žodžiu, ir fiziškai būdavo agresyvi prieš jį. Tada nepagalvojo, kad toks jos elgesys yra pavojingas jam ar jų mamai. Buvo prieš 10 metų sumušusi mamą. Nekyla abejonių, kad sesuo taip padarė mamai. Tik ji taip padarė, nes jos pirštai buvo kruvini. Ji nebuvo pasiėmusi jokio daikto.

Liudytoja D. L. parodė, kad R. R. yra jos pusseserė, jų mamos – seserys. Jos bendravo daug metų, atvažiuodavo pas jas, padėdavo joms. Įvykio metu jų ten nebuvo, jos tik iš vakaro su mama buvo užvažiavusios. Daug metų R. R. buvo dispanserizuota dėl psichikos ligos. R. R. daug metų sirgo, jau nuo pat mokyklos pabaigimo. Liudytoja jai parveždavo vaistų, kokius jai išrašydavo gydytoja, nes nebuvo kam nuvažiuoti nupirkti. R. R. prižiūrėjo jos mama, liudytoja su savo mama atvažiuodavo pas jas kiekvieną savaitgalį, numaudydavo jas. Nukentėjusioji buvo 5 mėnesius ligoninėje ir tai turėjo reikšmės. R. R., ko gero, mamos nebeatpažino kaip mamos, mama jai buvo kaip kliūtis, nes mama jai sakydavo uždaryti duris, negerti per daug vandens, netrankyti durų, nevaikščioti basai. R. R. jos neklausydavo, jai, ko gero, trukdė mamos balsas. R. R. 5 mėnesius buvo viena. Per tą laiką ji ją aplankė gal porą kartų, nes pati turėjo kojos traumą. Paskutinį kartą jas aplankė penktadienį, prieš pat tą įvykį. Tą kartą R. R. buvo kažkokia kitokia, kažkaip keistai juokėsi, jai tas jos juokas nepatiko. Ji tuo metu nieko blogo nepajautė, juk tokia jos liga. Atliko buitinius reikalus: sutvarkė namus, perrengė jas. Kai mamos nebuvo, R. R. priežiūros nebuvo, vaistų be priežiūros jai palikti nebuvo galima, R. R. saujomis būtų sugėrusi. Būdavo, kad išgerdavo ir savo, ir mamos vaistus. Mama nuo jos visą laiką vaistus slėpdavo, nes R. R. suprasdavo juos kaip saldainius. Teta S. R. grįžo iš ligoninės prieš savaitę iki to įvykio. Iš esmės ji rūpinosi dukra. Teta buvo gulinti ant lovos, jai buvo lūžęs stuburas, ji sunkiai vaikščiojo, be R. R. pagalbos dienos metu nebūtų nė iš lovos atsikėlusi. R. R. fiziškai buvo stipri, o jos mama silpna. Apie tą įvykį sužinojo iš pusbrolio. Ji kaip tik tą dieną buvo kaime pas savo mamą, ruošėsi pietauti. Kai pranešė, sėdo į mašiną ir atvažiavo. Į tą kambariuką nėjo ir mamos nenorėjo leisti, nes Stanislava buvo mamos sesuo. Ji su mama įėjo į kitą kambariuką. R. R. nesusivokdavo net laike. Ji daug nekalbėdavo, bet valgymas jai buvo labai svarbus dalykas, neturėdavo saiko jausmo. Prie jos R. R. niekada nebuvo agresyvi. Ji ją ir į pirtį maudytis nuvesdavo, kartais ji nenorėdavo eiti, bet ji ją įkalbėdavo. Gal ji ją iš vaikystės prisimindavo.

Liudytoja N. R. parodė, kad R. R. jos buvusio vyro sesuo. To įvykio rytą su buvusiu vyru išvažiavo į M. turgų, grįžo namo apie 13 valandą. V. R. išvažiavo į T. vaistinę nupirkti mamai sauskelnių. Praėjus 10–15 minučių V. R. jai paskambino ir sako: „Mamos nebėra, guli kraujo klane“. Pasakiau jam kviesti greitąją, o greitoji, jei reikės, iškvies policiją. Paklausiau, ar dar gyva. Jis pasakė: „Dar šilta, bet gyvybės požymių nematau“. Ji greitai atbėgo. R. R. sėdėjo ant lovos, o mama gulėjo ant žemės kraujo klane. Paklausė: „R., ar tu čia padarei“? Ji jai nieko nesakė, tik sėdėjo ir viskas. Jie išėjo į lauką, dar skambino greitajai. Atvažiavus greitajai jie įėjo kartu į vidų. Felčerė apžiūrėjo ir pasakė, kad jau nebegyva. Dar felčerė paklausė, ar seniai ji taip guli. R. R. pasakė: „Kiek aš čia sėdžiu, tiek ji čia guli“ ir pradėjo juoktis. Juokėsi ir viskas. Belaukiant policijos praėjo kokios dvi valandos ir R. R. pradėjo verkti, bet nieko nesakė. Ji sėdėjo apsivilkusi tik su naktiniais ir dar su kažkokia „maike“, todėl pasakė jai apsimauti kelnes, nes atvažiuos policija. R. R. kojos buvo kruvinos, bet ji sėdėjo ant lovos ir nejudėjo. Nuo jos mamos galvos iki stalo išpėduota krauju. Anksčiau R. R. daug vaikščiojo: pirmyn – atgal. Klausdavo, kas jai yra, kad taip vaikšto. Ji atsakydavo: „Nieks“. Ji kartais ateidavo joms padėti, plaukus apkirpti. Prie jos R. R. nėra prieš mamą smurto naudojusi. Mama yra sakiusi, kad, kai ji pavirsta, tai R. R. ją pakelia, jei būna geros nuotaikos, o jei blogos – nekelia. Tik ligoninėje mama prasitarė, kad koją susilaužė, nes R. R. ją pastūmė. Tik tiek yra pasakiusi, nes nuo jų tai slėpė. R. R. mamos kartais klausydavo, kartais neklausydavo. Kai jai kas nepatikdavo, tai išeidavo į lauką, vaikščiojo: pirmyn – atgal, vienoje vietoje nesėdėdavo. Dar R. R. nepatikdavo, kai mama liepdavo jai eiti apsitvarkyti, nes ji viena buvo 4 ar 5 mėnesius, darė, ką norėjo, niekas jai nekomandavo. Ją visą laiką prižiūrėjo mama ir dar jos buvęs vyras.

Viešosios įstaigos Š. greitosios medicinos pagalbos stoties pranešime nurodyta, kad 2016-11-26 gautas iškvietimas į (duomenys neskelbtini) r., pas S. R., skambinta iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) (b. l. 85).

Apžiūros protokole nurodyta, kad užfiksuotas pokalbis tarp V. R. ir greitosios medicinos pagalbos centro darbuotojos. Skambinta 2016 m. lapkričio 26 d. 13.00.36 val. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini). Pokalbio metu V. R. operatorei paaiškino, kad grįžo iš miesto ir rado kambaryje ant grindų gulinčią negyvą mamą, šalia yra kraujo (b. l. 86–87).

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra namas, esantis (duomenys neskelbtini) r. Miegamajame kambaryje galva į šiaurės pusę guli ant grindų moteriškos lyties lavonas. Kambario durų slenkstis 0,77 m ilgio, ant jo stebima rausvos spalvos dėmės, panašios į kraują, rausvos spalvos dėmės (lašai) stebimi ant durų staktos vakarų kryptimi nuo apačios iki 0,49 m aukštyje ir ant durų staktos, esančios rytų kryptimi nuo apačios iki 0,50 m aukštyje. Nuo durų slenksčio pietų kryptimi 2,4 m atstumu yra siena, ant kurios iki 0,48 m aukštyje yra stebimos rausvos spalvos dėmės (lašai). Kambaryje yra dvi lovos. Nuo slenksčio 0,60 m atstumu ir nuo lovos, esančios prie šiaurinės sienos, kojūgalio 0,40 m atstumu kambaryje ant grindų yra moteriškos lyties lavono galva. Lavonas vilki naktinėmis kelnėmis šviesiai alyvinės spalvos, yra su sauskelnėmis, vilki tamsiai mėlynos spalvos ploną megztinį. Lavonas guli ant nugaros. Po galva yra ištekėjęs rausvos spalvos skystis (kraujas), veidas – kakta, akys, nosis yra padengti raudonu skysčiu. Plaukai žili, pakaušio srityje permirkę raudonos spalvos skysčiu. Tarp lavono galvos ir durų yra žilų plaukų kuokštas. Ant durų, nuo grindų į viršų 0,60 m aukštyje, stebimos įvairaus dydžio rausvos spalvos dėmės, kurios yra visame 0,77 m durų plotyje. Ant lovos, esančios prie šiaurinės sienos, kojūgalio, 0,70 m atstumu nuo šiaurinės pusės, 0,16 m, nuo pietinės pusės ir nuo grindų 0,34 m aukštyje stebima rausvos spalvos netaisyklingos formos dėmė, nuo kurios į išorę pasklidę rausvos spalvos lašai (b. l. 9–22).

Specialisto išvadoje Nr. M 594/2016 (04) nurodyta, kad S. R. mirė nuo kūno sumušimo, pasireiškusio muštinėmis žaizdomis ir kraujosruvomis kaktos kairėje, nosyje, pakaušyje, apatinės lūpos gleivinėje, dešiniame dilbyje, poodinėmis kraujosruvomis kaktos dešinėje, abiejų akių vokuose, smilkinio-kaktos dešinėje, dešiniame skruoste, dešiniame smilkinyje, kaktos kairėje, kairiame skruoste, kairiame smilkinyje, kairiame žande, kairiame užausyje, dešiniojo užausio-apatinio žandikaulio kampo srityje, smakro apatinio krašto projekcijoje, dešinės alkūnės užpakaliniame paviršiuje, dešiniojo dilbio užpakalinio paviršiaus viduriniame trečdalyje, dešiniojo dilbio vidinio paviršiaus apatiniame trečdalyje, dešinėje plaštakoje, kairiojo žasto priekinio paviršiaus viduriniame trečdalyje, kairiame rieše, krūtinėje, kraujosruvą po kairės akies jungine, kraujosruvas viršutinės ir apatinės lūpų gleivinėje, kraujosruvas minkštuosiuose audiniuose abiejų akių vokuose, dešiniojo smilkinio-kaktos srityje, kairės pusės smilkinio-viršugalvio-kaktos srityje, pakaušyje, smakro apatinio krašto srityje, kairiojo žando srityje, krūtinėje, intraodines kraujosruvas ir odos nubrozdinimus nugaros dešinėje, poodines kraujosruvas ir odos nubrozdinimus kairiojo dilbio užpakalinio paviršiaus viduriniame-apatiniame trečdalyje, dešiniojo nosikaulio lūžį, krūtinkaulio, dešinės III–IV ir kairės pusės II–VI šonkaulių lūžius, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu, kraujo išsiliejimą po minkštaisiais galvos smegenų dangalais abipus, tai komplikavosi smegenų suspaudimu išsiliejusiu krauju, smegenų pabrinkimu, progresuojančiu centrinės kilmės širdies ir kvėpavimo veiklos sutrikimu, dėl to nuo galvos sužalojimų visumos S. R. mirė. Lavoninių reiškinių būklė, konstatuota S. R. lavono tyrimo metu – 2016 m. lapkričio 28 d. 10.00 val., nurodo, kad nuo S. R. mirties iki lavoninių reiškinių tikrinimo jos lavone praėjo 1–3 paros laiko. S. R. lavone konstatuoti kūno sužalojimai padaryti neilgai trukus iki mirties. S. R. lavone konstatuoti kūno sužalojimų visuma dėl kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu su galvos smegenų suspaudimu kvalifikuojami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas (b. l. 31–34).

Specialisto išvadoje Nr. pM 4/2017-594/2016 ( 04) nurodyta, kad S. R. lavone konstatuoti kūno sužalojimai padaryti mažiausiai 20 trauminių poveikių metu (b. l. 47–48).

Gimimo įraše nurodyta, kad R. R. mama yra S. R., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 91).

Pagal 2016-11-30 savanoriško dokumentų pateikimo protokolą V. R. pateikė S. R. ligos istorijos išrašą, specialiojo nuolatinės priežiūros poreikio nustatymo S. R. pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją (b. l. 60–64).

Asmens apžiūros protokole nurodyta, kad 2016-11-26 (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo svetainės kambaryje apžiūrėta R. R.. Apžiūros metu nustatyta, kad ji apsirengusi pilkos ir juodos spalvų susagstomu megztiniu, po juo oranžinės spalvos marškinėliais V formos iškirpte, trumpomis rankovėmis, jų priekinėje dalyje stebimos rausvos spalvos dėmės, marškinėliai sukišti į sportines juodos spalvos kelnes, nuvilkus minėtą megztinį ir oranžinės spalvos marškinėlius, po jais yra ilgi apatiniai – naktiniai melsvos spalvos su gėlių raštais marškinėliai, jų apačia, kairė pusė iš priekio ir mažiau iš nugaros, yra sutepti rausva spalva. R. R. užsidėjusi pilkos spalvos kojines, ant kurių ant kairės kojos stebimos rausvos spalvos dėmės, kojinės suteptos, rausva spalva padų srityje, iš vidaus intensyviau. R. R. vilki balkšvos spalvos apatinėmis kelnaitėmis, kurios suteptos rusva spalva. Apžiūrint rankas, dešinės plaštakos viršutinėje dalyje, išoriniame krašte, ant mažojo piršto, ant bevardžio piršto, stebimos rusvos spalvos dėmės, apynagės abiejų rankų yra rusvos spalvos, panagėse stebima rusva spalva. Padai yra rausvos spalvos, intensyviai dešinės kojos tarpupirščiuose, kur yra prikibę žilos spalvos plaukų. Rausvų spalvos dėmių yra ir ant priekinės kojų dalies, į viršų nuo pėdų ant blauzdų (b. l. 119–129).

Įvertinęs šiuos byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, tarp kurių nėra esminių prieštaravimų, teismas daro išvadą, kad R. R. nužudė savo artimą giminaitę esančią bejėgiškos būklės savo motiną S. R., t. y. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 129 str. 2 d. 2 p., 3 p.

Spręsdamas kaltinamosios R. R. kaltės klausimą ir nustatydamas faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, teismas remiasi nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, specialisto išvadomis ir kita rašytine bylos medžiaga.

Įvertinęs aptartais įrodymais nustatytas faktines bylos aplinkybes, teismas konstatuoja, kad remiantis byloje surinktais įrodymais, nesant jokių prielaidų, jog S. R. galėjo mirtinai sužaloti kitas asmuo, galima daryti neabejotiną išvadą, kad S. R. mirtinai sužalojo suduodama smūgius ranka R. R., nes tai yra vienintelė objektyviai įmanoma galimybė. Taigi tarp R. R. veikos ir S. R. mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys.

R. R. nuo 1991-02-19 iki 1991-04-25 gydyta R. Š. psichiatrijos ligoninėje, nuo 1991-07-13 iki 1991-09-02 gydyta Š. psichoneurologiniame dispanceryje, diagnozuota šizofrenija, paranoidinė forma, nuo 1991-09-06 iki 1991-12-10 gydyta R. V. psichiatrijos ligoninėje, diagnozuota šizofrenija, paranoidinė forma, priepuolinė ir progredientinė eiga, remisija, nuo 1993-06-30 iki 1993-09-28 gydyta R. Š. ligoninėje, dignozuota šizofrenija, paranoidinė forma, priepuolinė-progredientinė eiga, apatoabulinis defektas, pakartotinai R. Š. ligoninėje gydyta nuo 1994-10-03 iki 1994-12-13, nuo 1995-12-27 iki 1996-02-28, nuo 1996-03-20 iki 1996-07-03, nuo 1996-09-12 iki 1997-02-07 gydyta Š. apskrities psichiatrijos ligoninėje, diagnozuota paranoidinė šizofrenija, nuo 2001-05-28 iki 2001-08-06 gydyta Š. psichiatrijos ligoninėje, diagnozuota paranoidinė šizofrenija, nepertraukiama eiga, nuo 2004-04-15 iki 2004-06-03 gydyta Š. psichiatrijos ligoninėje, dgn.: paranoidinė šizofrenija, nepertraukiama eiga, nuo 2004-10-26 iki 2005-02-03 Š. psichiatrijos ligoninėje.

Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 75U-I-1/2017 išvadose nurodyta, kad R. R. baudžiamojo įstatymo uždrausto veikos padarymo metu (2016-11-26) sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija, negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Šiuo metu R. R. serga lėtiniu psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija, negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. R. R. dėl psichikos būsenos negali dalyvauti atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus bei atlikti bausmę, jeigu tokia būtų skirta. Jai nerekomenduojama dalyvauti teisme, nes dėl lėtinio psichikos sutrikimo ji nebus visavertė teismo proceso dalyvė ir tai gali pabloginti jos psichikos būseną. R. R. rekomenduojamas priverstinis gydymas – stacionarus stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje griežto stebėjimo sąlygomis (VšĮ R. PL). (b. l. 104–108).

VTPT prie Sveikatos apsaugos ministerijos U. ekspertinio skyriaus teismo psichiatrė ekspertė J. D. teisiamajame posėdyje patvirtino ekspertizės išvadas ir nurodė, kad R. R. reikalinga taikyti priverčiamąsias medicinos priemones – stacionarų stebėjimą specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje griežto stebėjimo sąlygomis, t. y. VšĮ R. psichiatrijos ligoninėje.

Baudžiamojon atsakomybėn traukiamas ne kiekvienas žmogus, padaręs pavojingą veiką. Baudžiamosios teisės subjektais gali būti tik sąmoningi, normalios psichikos žmonės, ir baudžiamojo poveikio priemonės gali pasiekti tikslą tik tuo atveju, jei jos taikomos žmogui, turinčiam normalius psichinius gebėjimus, galinčiam laisvai orientuotis aplinkoje, suprasti savo poelgių esmę, numatyti jų padarinius, taigi sąmoningai pasirinkti teisingą elgesio variantą.

Remdamasis byloje pateikta teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės išvada bei teisiamajame posėdyje apklaustos ekspertės paaiškinimais, teismas konstatuoja, kad R. R. baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 129 str. 2 d. 2 p., 3 p., padarė būdama nepakaltinama, t. y. dėl psichikos sutrikimo negalėdama suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Todėl, remiantis BK 17 str., R. R. neatsako pagal baudžiamuosius įstatymus už padarytas pavojingas veikas. Jai taikytinos priverčiamosios medicinos priemonės – priverstinis gydymas-stacionarus stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje griežto stebėjimo sąlygomis (BK 98 str. 1 d. 4 p.).

Civilinis ieškinys byloje nėra pareikštas.

Daiktiniai įrodymai – nuoplovos, plaukai, nagai bei R. R. rūbai, saugomi T. r. PK daiktinių įrodymų saugojimo kameroje pagal 2017-04-12 kvitą Nr. 0000887 (b. l. 23–24), kaip menkaverčiai ir negalintys būti sunaudoti, nutarčiai įsiteisėjus, sunaikintini (BPK 94 str. 1 d. 1 p., 4 p.).

Laikmena (CD) su įrašu paliktina prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401 str., 403 str. 1 d. 1 p., 2 d. 4 p.,

nutaria:

pripažinti, kad R. R. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 2 punkte ir 3 punkte, būdama nepakaltinama, ir jai taikyti priverčiamąsias medicinos priemones – stacionarų stebėjimą specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje griežto stebėjimo sąlygomis – VšĮ R. psichiatrijos ligoninėje.

Daiktinius įrodymus – nuoplovas, plaukus, nagus bei R. R. rūbus, saugomus T. AVPK daiktinių įrodymų saugojimo kameroje, nutarčiai įsiteisėjus, sunaikinti.

Laikmeną (CD) su įrašu palikti prie bylos.

Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.