Šiaulių apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo antstolės Doloresos Petronaitienės teikimą dėl baudos pakeitimo kita bausme nuteistajam D. Č..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. D. Č. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. birželio 27 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 286 straipsnyje, D. Č. skirta 34 MGL (1700 Eur) dydžio bauda, kurią įpareigotas sumokėti per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

2. 2021 m. birželio 18 d. teisme gautas antstolės Doloresos Petronaitienės teikimas dėl D. Č. paskirtos baudos bausmės pakeitimo kita bausme. Teikime nurodyta, kad patikrinus skolininko turtinę padėtį, nustatyta, kad D. Č. turto ir pajamų, į kuriuos būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi, 2020 m. spalio 8 d. surašytas išieškojimo negalimumo aktas.

3. Antstolei Doloresai Petronaitienei apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, gautas prašymas teikimą nagrinėti antstolei nedalyvaujant (BPK 362 straipsnis). Nurodė, kad D. Č. šiuo metu Lietuvoje nedirba, duomenų, kad asmuo dirbtų užsienio valstybėje, neturi (b. l. 154).

4. Nuteistasis D. Č. teismo posėdyje nedalyvavo. Jam buvo siųstas teismo šaukimas į jo deklaruotą gyvenamąją vietą, tačiau šaukimas nuteistajam neįteiktas ir grąžintinas teismui. Teisme gauta Šiaulių AVPK informacija, kurioje nurodyta, kad nuvykus į D. Č. deklaruotą gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbtini), rasta D. Č. motina, kuri paaiškino, kad sūnus išvykęs į (duomenys neskelbtini) ir ji su sūnumi nebendrauja apie pusę metų, ji nežino jo gyvenamosios vietos bei telefono numerio. Kadangi išnaudotos visos galimybės surasti D. Č., todėl teikimas nagrinėtas nedalyvaujant nuteistajam D. Č. (b. l. 150-151).

5. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė teikimą tenkinti. Nurodė, kad būtų tinkama pakeisti nuteistajam paskirtą baudą į areštą, nes nuteistasis žino apie bausmę, bet nerodo noro bendradarbiauti ir vykdyti bausmę.

Motyvuojamoji dalis

Antstolės teikimas netenkintinas.

6. BPK 352 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas baudą gali pakeisti kita bausme. BK 47 straipsnio 7 ir 8 dalyse nustatyta, kad jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis BK 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu, šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Iš esmės analogiškos nuostatos yra įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 25 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Taigi, įstatymas konkrečiai reglamentuoja ir išskiria du atvejus, kada asmens nesumokėta bauda gali būti pakeičiama kita bausme, t. y. pirmu atveju privalo būti nustatyta, kad asmuo neturi galimybės sumokėti baudą, tačiau sutinka atlikti viešuosius darbus, o kitu atveju turi būti nustatyta, kad nuteistasis vengia savo noru sumokėti jam paskirtą baudą, o galimybių ją išieškoti priverstinai, nėra.

7. Teismų praktikoje išaiškinta, jog baudos pakeitimas laisvės apribojimu ar viešųjų darbų bausme yra kraštutinė priemonė, kuri turėtų būti taikoma tik tais atvejais, kai išnaudotos visos realios galimybės užtikrinti baudos sumokėjimą ir bausmė negali būti objektyviai įvykdyta. Antstolio teise kreiptis į teismą dėl baudos pakeitimo kita bausme neturi būti piktnaudžiaujama. Ši teisė neturi tarnauti kaip priemonė, kuria formaliai siekiama kuo greičiau užbaigti vykdymo procesą arba parodyti statistinius duomenis apie aktyvų baudų išieškojimo procesą. Kita vertus, atsakingai ir neformaliai atliekamas priverstinis bausmės vykdymo procesas negali būti begalinis, jis kaip ir bet kuris kitas procesinis veiksmas privalo būti operatyvus, savalaikis ir užtikrinantis bausmės tikslų įgyvendinimą. Tais atvejais, kai antstolis vykdymo procese nustato, kad nuteistasis neišgali sumokėti baudos, vadovaujantis BK 47 straipsnio 7 dalimi, antstolis turi išsiaiškinti, ar nuteistasis sutinka, jog bauda būtų pakeista viešaisiais darbais. Negavus tokio sutikimo, antstolis neturėtų kreiptis į teismą dėl baudos pakeitimo kita bausme, jeigu nenustatoma vengimo mokėti baudą požymių. Tais atvejais, kai vykdymo procese nustatomi vengimo mokėti baudą požymiai, antstolis turi spręsti, ar kreipimasis į teismą dėl baudos pakeitimo laisvės apribojimu yra proporcingas ir galimas, ar konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į konkrečius vengimo požymius, būtina imtis atitinkamų papildomų ir aktyvesnių veiksmų, išieškant iš nuteistojo jam paskirtą baudą (Panevėžio apygardos teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartis byloje Nr. 1S-112-491/2018).

8. Antstolis, pagal Lietuvos Respublikos (toliau – BPK) 352 straipsnio 2 dalį, yra baudos išieškojimą vykdantis pareigūnas ir būtent jis vykdymo eigoje turėtų išsiaiškinti, ar nuteistasis baudos sumokėti neišgali dėl objektyvių priežasčių, ar jis ją sumokėti tiesiog vengia, ir atitinkamai formuluoti savo teikimą teismui dėl baudos pakeitimo kita bausme BK 47 straipsnio 6 dalies ir 7 dalies pagrindu.

9. Byloje nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. birželio 27 d. baudžiamuoju įsakymu D. Č. buvo nuteistas pagal BK 286 straipsnį ir jam paskirta galutinė bausmė – 34 MGL (1700 Eur) dydžio bauda. Nuteistasis baudos nesumokėjo, ji šiai dienai neišieškota.

10. Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistajam 2019 m. sausio 23 d. siųsti patvarkymas, nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas, atliktos užklausos VSDFV duomenų bazėje. Pakartotinai užklausas antstolis vykdė 2020 m. spalio 6 d. bei 2020 m. lapkričio 19 d. 2020 m. spalio 8 d. surašytas išieškojimo negalimumo aktas, 2020 m. lapkričio 19 d. teikimu antstolė kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus dėl baudos bausmės pakeitimo kita bausme. 2021 m. sausio 15 d. nuteistasis pateikė antstolei prašymą dėl jam skirtos baudos sumokėjimo dalimis. Byloje nėra duomenų, ar buvo tikrinti duomenys apie nuteistojo šeiminę padėtį, sutuoktinę, jos gaunamas pajamas, nėra duomenų, kad po nuteistojo pateikto prašymo, antstolė būtų ieškojusi nuteistojo kontaktų. Su nuteistuoju antstolė susisiekė elektroniniu paštu tik 2021 m. birželio 2 d., tačiau teismui nėra pateikta duomenų, kad nuteistasis D. Č. elektroninį laišką gavo. Taigi, šiuo atveju pateiktoje vykdomojoje byloje pateikta informacija tik apie keletą antstolio aktyvių veiksmų, vykdytų siekiant išieškoti iš nuteistojo teismo baudžiamuoju įsakymu priteistą baudą, todėl teismas negali daryti išvados, kad nuteistasis D. Č. tyčia, aktyviais veiksmais, vengė bausmės atlikimo.

11. Vykdomojoje byloje nėra jokios informacijos apie tai, kada ir kokiu būdu buvo bandoma susisiekti su nuteistuoju, ar buvo imtasi priemonių faktinei jo gyvenamajai nustatyti ir pan. Pažymėtina, kad 2021 m. sausio 15 d. nuteistasis pateikė antstolei Doloresai Petronaitienei prašymą dėl baudos sumokėjimo dalimis, tačiau vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad antstolė ir po šio D. Č. prašymo būtų atlikusi bet kokius aktyvius veiksmus nuteistojo faktinei gyvenamajai vietai, kontaktams nustatyti. Todėl, remdamasis aukščiau išdėstytomis nuostatomis, teismas sprendžia, kad formalus nuteistajam paskirtos baudos išieškojimas, realios tiesioginės komunikacijos tarp antstolio ir nuteistojo nebuvimas, sudaro pakankamą pagrindą teikimo netenkinimui.

12. Antstolis, kreipdamasis į teismą pateikė alternatyvų reikalavimą, kad nuteistajam nuosprendžiu paskirtą baudą teismas pakeistų į laisvės apribojimo bausmę, tačiau neįvertino, kad teismui patenkinus teikimą, t. y. paskirtą baudą pakeitus laisvės apribojimo bausme, Probacijos tarnyba neturėtų galimybių ją vykdyti, nes nuteistasis privalo pasirašytinai būti supažindintas su laisvės apribojimo bausmės atlikimo tvarka bei sąlygomis, atsakomybe už laisvės apribojimo bausmės nevykdymą, kas šiuo atveju nėra įmanoma, nes nuteistojo D. Č. faktinė buvimo vieta nėra žinoma, yra tik duomenys, kad jis yra išvykęs į (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu, dėl laisvės apribojimo bausmės vykdymo ypatumų (baudžiamasis įsakymas, kuriuo paskirtas laisvės apribojimas, pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos) nagrinėjamu atveju antstolio kreipimasis į teismą dėl baudos pakeitimo kita bausme, kol nėra išnaudotos visos galimybės išieškoti iš asmens baudą priverstinai, nėra proporcinga priemonė.

13. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje, BPK 7, 10, 44 straipsniuose įtvirtinti teisės į teisingą (sąžiningą) procesą, teisės į gynybą, rungimosi principai. Pagal BPK 7 straipsnį, bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo: kaltinimo ir gynybos šalys bylų nagrinėjimo teisme metu turi lygias teises teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, pateikti prašymus, ginčyti kitos šalies argumentus ir pareikšti savo nuomonę visais klausimais, kylančiais nagrinėjant bylą ir turinčiais reikšmės jos teisingam išsprendimui. BPK 10 straipsnyje įtvirtinta, kad įtariamasis, kaltinamasis ir nuteistasis turi teisę į gynybą; teismas, prokuroras, ikiteisminio tyrimo pareigūnas privalo užtikrinti galimybę įtariamajam, kaltinamajam ir nuteistajam įstatymų nustatytomis priemonėmis ir būdais gintis nuo įtarimų bei kaltinimų. Šių teisių ir principų užtikrinimą garantuoja kitos BPK normos. Pagal BPK 22 straipsnio 3 dalį, kaltinamasis baudžiamajame procese turi teisę teikti įrodymus ir dalyvauti juos tiriant, pateikti prašymus, duoti paaiškinimus apie teismo tiriamas bylos aplinkybes ir pareikšti savo nuomonę dėl kitų nagrinėjimo teisme dalyvių pareikštų prašymų, reikšti nušalinimus, užduoti klausimus ir pan. BPK 45 straipsnyje nustatytas įpareigojimas teisėjui, prokurorui ir ikiteisminio tyrimo pareigūnui ne tik išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises, bet ir užtikrinti galimybę jomis pasinaudoti.

14. Teismas pažymi, kad nuteistasis apie procesą nėra informuotas, jis yra išvykęs gyventi į užsienio valstybę ir teismui nėra žinoma jo gyvenamoji ir buvimo vieta, jo sveikatos būklė, nuomonė dėl antstolio pateikto teikimo. Spręstina, kad tenkinus teikimą ir pakeitus D. Č. paskirtą baudą kita bausme, jam apie procesą nežinant, būtų neabejotinai pažeista jo teisė į gynybą.

15. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręstina, kad šiuo metu baudos bausmės keisti kita bausme negalima, nes nėra nustatyta, kad nuteistasis vengia baudos mokėjimo bei negautas jo sutikimas keisti baudą į viešuosius darbus. Nuteistasis apie jo atžvilgiu pradėtą priverstinio išieškojimo procesą ir apie procesą dėl jam paskirtos baudos pakeitimo nebuvo informuotas, apie jį teismui nieko nežinoma, todėl baudos pakeitimas kita bausme grubiai pažeistų nuteistojo teisę į gynybą. Taipogi, pakeitus nuteistajam paskirtą baudą laisvės apribojimo bausme šios nebūtų galimybės vykdyti, nes nebūtų galimybės nuteistojo išsikviesti į Probacijos tarnybą bei supažindinti jį su bausmės atlikimo tvarka ir sąlygomis, kas naujos bausmės paskyrimą leistų vertinti kaip formalų.

16. Teismas sprendžia, kad atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, antstolės teikimas netenkintinas ir nuteistajam skirta bausmė paliktina nepakeista bei vykdytina toliau iki bus surastas nuteistasis, informuotas apie vykstantį jo atžvilgiu priverstinį baudos išieškojimo procesą, išsiaiškinta dėl baudos įvykdymo galimybių, nuteistojo nuomonė dėl bausmės keitimo kita bausme.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

netenkinti antstolės Doloresos Petronaitienės teikimo dėl baudos pakeitimo kita bausme nuteistajam D. Č..

Nutarčiai įsiteisėjus, antstolei Doloresai Petronaitienei grąžinti vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini).

Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmams.