Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Arūnas Rudzinskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės N. Č. atstovo advokato Dariaus Matulevičiaus atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-11478-451/2012 pagal ieškovės N. Č. ieškinį atsakovui D. P. dėl išlaikymo vaikui ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo bei atsakovo D. P. priešieškinį ieškovei N. Č. dėl tėvystės nuginčijimo, išvadą teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

2012-09-14 teisme gautas atsakovo D. P. priešieškinis, kuriuo atsakovas prašo pripažinti, kad D. P. nėra L. P. tėvas.

2012-10-03 N. Č. pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovo laikiną materialinį išlaikymą vaikui nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki bus išnagrinėta byla kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400 Lt, indeksuojant jį Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečio sūnaus L. P. išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja paskirti jo motiną – ieškovę N. Č..

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Nurodo, kad ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, kadangi sūnaus tėvas — atsakovas, šios pareigos nevykdo ir ilgą laiką visiškai neprisideda prie sūnaus būtinųjų ir kasdieninių poreikių tenkinimo. Ieškovė nurodė, jog ji pati yra bedarbė, ją ir jos nepilnametį vaiką išlaiko jos tėvai. Atsakovas, galimai siekdamas vilkinti teismo procesą, pareiškė priešieškinį dėl sūnaus tėvystės nuginčijimo. Atsižvelgdama į tai, jog būtent dėl atsakovo veiksmų teismo procesas gali užtrukti, ieškovė kreipėsi į teismą su prašymu priteisti nepilnamečiui vaikui - L. P., gimusiam (duomenys neskelbtini, laikinąjį išlaikymą iš nepilnamečio vaiko tėvo - atsakovo D. P.. Taigi šiuo atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas yra užtikrinti ne ieškovės (kaip nurodė Kauno miesto apylinkės teismas savo nutartyje), o būtent nepilnamečio vaiko — ieškovės sūnaus L. P., kuriam šiuo metu yra 6 metai, interesus. Akivaizdu, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra būtinas siekiant apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus ir užtikrinti nepilnamečio vaiko būtinųjų kasdieninių poreikių tenkinimą.Laikinas išlaikymo priteisimas vaikui yra laikinoji apsaugos priemonė (CK3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 3.196 straipsnio 2 dalis, CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas), skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu, nes išlaikymas iš esmės skirtas kasdieniams poreikiams tenkinti, tuo tarpu civilinės bylos nagrinėjimas, kurioje sprendžiamas išlaikymo priteisimo klausimas, gali trukti tam tikrą laiką, kurio metu vaiko interesai turi būti apsaugoti. Šiai laikinajai apsaugos priemonei taikyti pakanka pagrįstų abejonių, kad gali būti pažeista vaiko išlaikymo teisė civilinės bylos nagrinėjimo metu.Atsakovo pareikštas priešieškinis dėl tėvystės nuginčijimo negali būti laikomas pakankamu pagrindu ignoruoti nepilnamečio vaiko, kurį atsakovas yra pripažinęs kaip savo, interesus. Atsakovas, esant patirtiems nuostoliams, atsiradusiems dėl neva nepagrįstų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, galės kreiptis į teismą su atskiru ieškiniu CPK 146 str. 2 d. tvarka ir apginti savo galimai pažeistus interesus dėl ieškovės prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovo atžvilgiu.

Nurodo, kad pirmos instancijos teismas teisingai atsižvelgė į tai, kad dar nėra išnagrinėtas atsakovo iškeltas klausimas dėl tėvystės nustatymo ir netaikė laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo atsakovui, nes tai pažeistų atsakovo teises. Atsakovas nevykdė ir nesiruošia vykdyti jokių veiksmų, dėl kurių galimas teismo sprendimas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Atvirkščiai, ieškovė, kreipdamasi į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui, siekia prisiteisti laikinąjį išlaikymą vaikui po 400,- Lt/mėn. ir vilkinti šią bylą, įvairiais motyvais bandydama išvengti tėvystės nustatymo ekspertizės, nes tai ieškovei, matomai, yra naudinga.ieškovės motyvas, kad priteisiant vaikui išlaikymą pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, prasilenkia su realybe, nes atsakovas turi dar du nepilnamečius vaikus, kurių išlaikymui taip pat turi būti skirtos atitinkamo dydžio išmokos. Tai numato ir LR CK 192 str. 2 d. nuostatos bei teismų praktika, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai, o atsakovas šiuo metu yra bedarbis ir registruotas Kauno teritorinėje darbo biržoje.Atsakovui yra nesuprantamas ieškovės siekimas įvairiais motyvais išvengti ekspertizės nustatyti, ar atsakovas yra L. P. biologinis tėvas. Atsakovas pats siūlo savo lėšomis šią ekspertizę atlikti ir ieškovei ši ekspertizė nekainuotų. Atsakovas pats siekia kuo greitesnio šios bylos išnagrinėjimo termino, nes, gavęs iš atsakovės ieškinį, tapo draugų ir pažįstamų pajuokos objektu, kad turi išlaikyti galimai ne savo biologinį sūnų.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų buvimą apeliacinės instancijos teismas tikrina ex officio, neatsižvelgdamas į atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo ribas.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą, užtikrinti kuo maksimalesnį ir efektyvesnį ieškovo teisių gynimą. CPK 144 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių dalyvaujančio byloje asmens prašymu, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas netikrina ieškinio ar prašymo pagrįstumo, laikinąsias apsaugos priemones taiko vadovaudamasis ieškovo prašyme nurodytomis aplinkybėmis. CK 3.65 str. 1 d. numato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Ši norma taikytina visais atvejais, kai būtina apginti vaikų ar vieno sutuoktinio interesus, t. y. kai egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaikų ar vieno sutuoktinio teisės. CPK 3.65 str. 2 d. 4 p., CPK 145 str. 1 d. 11 p. nurodyta, kad teismas gali taikyti laikinąją apsaugos priemonę – priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams.

Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas pirmiausia vadovaujasi procesinio įstatymo nuostata apie tai, ar yra realus pagrindas manyti, kad atsakovas neprisideda prie vaikų išlaikymo, o ieškovei vienai sunku išlaikyti vaiką. Nepilnametis šalių sūnus gyvena kartu su motina (ieškove). Ieškovė ir atsakovas gyvena skyrium. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Atsakovas priešieškiniu ginčija tėvystę, todėl pirmosios instancijos teismas ieškovės prašomos laikinosios apsaugos priemonės netaikė. Ieškovė nurodo, kad atsakovas išlaikymo vaikui neteikia, ko neginčija ir atsakovas. Taigi, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė taikyti laikinųjų apsaugos priemonių - nepriteisė laikino išlaikymo sūnui, nes jo neteikiant yra pažeisti vaiko interesai.

Prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas šio pobūdžio bylose reiškia, kad, sprendžiant su tėvystės nuginčijimu susijusius klausimus, svarbiausiais laikytini vaiko interesai. Vaiko interesai – tai pirmiausia įstatymuose nustatytos vaiko teisės ir galimybės šias teises įgyvendinti konkrečioje situacijoje. Vaiko interesais laikomas sudarymas jam tokių sąlygų, kurios lemtų visapusišką ir darnią raidą, kad vaikas būtų parengtas savarankiškai gyventi visuomenėje, taip pat užtikrintų jo sveikatą, darnią fizinę ir psichologinę raidą bei visuomenei priimtiną auklėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo Birštono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir vaiko teisių apsaugos skyriaus pareiškimą dėl nuolatinės globos nustatymo, globėjo paskyrimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bylos Nr. 3K-3-169/2010).

Nagrinėjamoje byloje iš atsakovo priešieškinio matyti, kad atsakovas, gyvendamas kartu su ieškove, rūpinosi vaiku, jį prižiūrėjo, tai yra tarp tėvo ir sūnaus yra socialinis ryšys. Atsižvelgus į įstatymo nuostatas bei teismų praktiką, darytina išvada, kad siekiant, kad nebūtų pažeisti vaiko interesai, nes jam reikalingas išlaikymas šiai dienai, ieškovės prašymas taikyti laikinąją apsaugos priemonę, įpareigojančią atsakovą teikti laikiną išlaikymą sūnui yra pagrįstas, todėl teismo argumentai, kad kol neišspręstas ginčas dėl tėvystės, laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas gali neteisėtai pažeisti atsakovo teises yra nepagrįstas.

Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas nurodo, kad 400 Lt dydžio išlaikymo priteisimas yra per didelis, nes pats atsakovas turi dar du nepilnamečius vaikus, tačiau tokių įrodymų nepateikė, be to byloje nėra duomenų, ar atsakovas realiai teikia išlaikymą ir kitiems savo vaikams.

CK 3.192 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta visuotinai pripažinta kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, priteisiant vaikui išlaikymą, būtiniems poreikiams patenkinti pripažįstamas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Taigi, atsakovas nepateikė teismui jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog jis negali teikti sūnui laikino išlaikymo (sunki finansinė padėtis, mažas atlyginimas, liga ir kt.).

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi pažeidė materialines ir procesines teisės normas ir priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkintinas (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 4 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.

Ieškovės N. Č. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkinti.

Priteisti iš atsakovo D. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) laikiną materialinį išlaikymą sūnui L. P., gimusiam (duomenys neskelbtini, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki bus išnagrinėta byla, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400,00 Lt (keturis šimtus litų 00 ct), indeksuojant jį Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečio sūnaus L. P., gimusio (duomenys neskelbtini, išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja paskirti jo motiną – ieškovę N. Č. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini).