- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-10
- Bylos Nr.
- e2S-258-883/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-00490-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Stasiūnienė
- Kreditorius
- uždarosios akcinės bendrovės „Švarinta“
- Skolininkas
- J. B.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Švarinta“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Švarinta“ pareiškimą skolininkei J. B. dėl teismo įsakymo išdavimo išieškoti iš skolininkės skolą, delspinigius, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kreditorė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Švarinta“ kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo dėl 352,84 Eur skolos, 8,11 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės J. B..
Žemesnės instancijos teismas
2. Šiaulių apylinkės teismas 2020 m. sausio 29 d. nutartimi atsisakė priimti kreditorės UAB „Švarinta“ pareiškimą, nes pareiškimas neatitiko bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų formai ir turiniui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 435 straipsnio 2 dalis). Nurodė, kad nors CPK 433 straipsnis, taip pat bendrieji reikalavimai, numatyti CPK 111 straipsnyje, nereikalauja nurodyti skolininko gimimo datos ar asmens kodo, tačiau pagal CPK 587 straipsnį teismo įsakymas yra vykdomojo dokumento galią turintis teismo procesinis dokumentas, todėl jam taikytini įstatymo nustatyti privalomi rekvizitai (CPK 648 straipsnis).
Šalies argumentai
3. Kreditorė UAB „Švarinta“ pateikė atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. sausio 29 d. nutarties.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Šiaulių apylinkės teismas 2020 m. vasario 7 d. nutartimi atskirąjį skundą atsisakė priimti ir jį grąžino kreditorei.
5. Teismas konstatavo, kad vadovaujantis CPK 435 straipsnio 2 dalies, 436 straipsnio 4 dalies, 648 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatomis, 2020 m. sausio 29 d. nutartis negali būti skundžiama atskiruoju skundu.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Atskiruoju skundu kreditorė UAB „Švarinta“ prašo Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. vasario 7 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – kreditorės UAB „Švarinta“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. sausio 29 d. nutarties priimti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
6.1. Teismas, atsisakydamas priimti pareiškimą pagal CPK 435 straipsnio 2 dalį, nenustatė ir nenurodė nei vieno iš šioje teisės normoje išvardintų pagrindų.
6.2. CPK 433 straipsnyje nėra įtvirtinto imperatyvaus reikalavimo kreditoriaus pareiškime nurodyti skolininko gimimo datą ar asmens kodą, todėl atsisakydamas priimti pareiškimą teismas visiškai nepagrįstai rėmėsi CPK 435 straipsnio 2 dalimi.
6.3. Tiek bendrosiose, tiek specialiosiose procesinio dokumento turtinio ir formos reikalavimus reglamentuojančiose normose nustatyta, kad asmens kodas nurodytinas tik tokiu atveju, jeigu procesinį dokumentą parengusiam ir pateikusiam asmeniui, šiuo atveju kreditorei, tokia informacija buvo žinoma. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-964-601/2013).
6.4. Teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai kreditorės pasirinkta teisena (CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl ji gali būti skundžiama atskiruoju skundu.
6.5. Teismas negali remtis CPK 435 straipsnio 2 dalimi atsisakydamas priimti pareiškimą bei teigdamas, kad tokiu atveju priimta nutartis atskiruoju skundu neskundžiama, jeigu nėra nustatytas nė vienas iš įstatyme išvardintų konkrečių pagrindų atisakyti priimti pareiškimą.
6.6. Teismo formuojama praktika, pagal kurią skolininko gimimo datos ir asmens kodo nenurodymas kreditoriaus pareiškime, nors jo kreditorius ir nežino, yra kliūtis priimti teismo įsakymą išieškoti skolą pagal tokį kreditoriaus pareiškimą, neatitinka įstatymo.
6.7. Jeigu teismui kilo klausimų dėl CPK 433 straipsnio teisės normos konstitucingumo, jis turėjo stabdyti bylą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą.
6.8. Teismo nurodoma CPK 587 straipsnio nuostata šioje proceso stadijoje iš vis netaikytina.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas netenkinamas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, motyvai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
8. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. sausio 29 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo.
9. CPK 338 straipsnyje įtvirtinta, jog atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje numatytas išimtis.
10. CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas.
11. CPK 435 straipsnio 2 dalis nustato, kad teismas nutartimi atsisako priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, jeigu pareiškimas neatitinka bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, ir šio Kodekso 433 straipsnyje nurodytų reikalavimų, jeigu yra šio Kodekso 137 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, jeigu pareiškimas neatitinka šio Kodekso 431 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų leistinumo reikalavimų arba jeigu pareiškimas yra aiškiai nepagrįstas. Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartimi pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo atsisakyta priimti, nes teismas konstatavo, kad jis neatitinka bendrųjų procesinio dokumento bei pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo turiniui keliamų reikalavimų, t. y. pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo kreditorė nenurodė skolininkės gimimo datos ar asmens kodo.
12. CPK 435 straipsnio 2 dalyje imperatyviai įtvirtinta, kad nutartis atsisakyti priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo atskiruoju skundu neskundžiama. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo 2020 m. sausio 29 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti kreditorės pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, teismas nurodė, kad ši nutartis neskundžiama, tačiau kreditorė, nepaisydama teismo išaiškinimų, vis tiek pateikė atskirąjį skundą dėl šios teismo nutarties. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, laikydamasis aptarto teisinio reglamentavimo, pagrįstai 2020 m. vasario 7 d. nutartimi atsisakė priimti kreditorės atskirąjį skundą dėl neskundžiamos nutarties.
13. Kreditorė savo nesutikimą su teismui pateikto jos procesinio dokumento turinio vertinimu ir pačios teisinės situacijos išsprendimu grindžia Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 7 d. priimtoje nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-964-601/2013 konstatuotomis aplinkybėmis. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad minėtoje byloje buvo sprendžiama dėl nutarties, kuria nustatytas terminas pareiškimo trūkumams pašalinti, teisėtumo; taip pat. nurodyta nutartis priimta iki 2017 m. liepos 1 d. CPK pakeitimų, kai įsigaliojo nauja CPK 435 straipsnio 2 dalies redakcija, numatanti, kad nutartis dėl atsisakymo priimti pareiškimą neskundžiama. Ši nuostata imperatyvi ir procesiniame įstatyme nenumatyta jokių šios normos taikymo išimčių. Todėl pirmosios instancijos teismas ir šiuo aspektu, pagrįstai atsisakė priimti atskirąjį skundą dėl teismo nutarties panaikinimo, kuri yra neskundžiama.
14. Kreditorė atskirajame skunde iš esmės dėsto argumentus, susijusius su Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. sausio 29 d. nutarties neteisėtumu, kadangi kaip jau minėta, įstatymas nenumatė apskųsti nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškimą ir patikrinti jos teisėtumą apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas argumentų, susijusių su 2020 m. sausio 29 d. nutartimi nepasisako, nes tai nėra šios apeliacijos objektas.
15. Pažymėtina, kad atsisakymas priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, neužkerta kelio kreditorei toliau teisme ginti savo pažeistas teises, nes ji, pašalinusi aplinkybes, kliudančias teismui priimti pareiškimą, turi teisę vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu pareiškimu arba pateikti ieškinį ginčo teisenos tvarka.
16. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo ją naikinti, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Atskirojo skundo netenkinti.
Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. vasario 7 d. nutartį palikti nepakeistą.