Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2011-04-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1-39-880/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2011-04-20
Bylos Nr.
1-39-880/2011
Teisminio proceso Nr.
95-1-00271-10
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Linas Zinkevičius
Kaltinamasis
L. Ž.
Nukentėjusysis
E. M., R. D.
Kategorijos
Baudž.byla Nr. 1-39-880/2011
(Proceso Nr. 95-1-00271-10)Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.1.3
Širvintų rajono apylinkės teismasNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. balandžio 20 d.Širvintos
Širvintų rajono apylinkės teismo teisėjas Linas Zinkevičius,sekretoriaujant Bronei Matiukienei,prokurorei Palmirai Pečiulienei,dalyvaujant kaltinamajam L. Ž., jo gynėjai advokatei G. L.,nukentėjusiesiems E. M. ir R. D.,

viešajame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas du kartus: 1) 1995-01-30 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal BK 250 str. 2 d. ir 16 str. (BK galiojo iki 2003-05-01) laisvės atėmimu 1 m., taikant BK 47¹ str. nuosprendžio vykdymas atidėtas 1 metams; 2) 2001-11-09 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal BK 246¹ str. 2 d. (BK galiojo iki 2003-05-01) 1 m. 7 mėn. pataisos darbais, išskaičiuojant 20 % bei atimant teisę 5 metus vairuoti transporto priemones; teistumo neturi, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 straipsnio 6 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs šią baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. Ž. 2010 m. rugsėjo 12 d., apie 2.20 val., Širvintų rajone, kelio Musninkai-Čiobiškis-Gelvonai-Vitynė 18 km, vairavo automobilį „Mitsubishi Galant“, valst. Nr. AZR 456, būdamas neblaivus (nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, t.y. 1,73 % etilo alkoholio), taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, ir važiavo 100 km/h greičiu, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 133 punkto reikalavimą važiuoti neviršijant leistino greičio (keliuose su asfalto ar betono danga važiuoti ne didesniu kaip 90 km/h greičiu, Kelių eismo taisyklių 136.1 punktas). Automobiliui „Mitsubishi Galant“ įvažiavus į rūko zoną, L. Ž. neatsižvelgė į kelio ir meteorologines sąlygas, į labai blogą matomumą, nesulėtino važiavimo greičio, nesustabdė automobilio, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 134 punkto reikalavimą dėl to kelio vingyje nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir apsivertė. Šio kelių eismo įvykio metu kartu važiavusiai keleivei E. K. padaryti kūno sužalojimai: liemens suspaudimas, kraujosruvos ir odos nubrozdinimai kojose, galvos sumušimas, kurį rodo kraujosruvos ir odos nubrozdinimai veide, muštinė žaizdelė apatinėje lūpoje, kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais ir perivaskulinės kraujosruvos didžiojoje smegenų jungtyje, dėl liemens suspaudimo buvo sutrikdytas nutekėjusiosios E. K. kvėpavimas ir ji mirė.

Kaltinamasis L. Ž. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad 2010 m. rugsėjo 11 d., apie 14-15 val., jis savo automobiliu Mitsubishi Galant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvažiavo į svečius pas draugą R. D., kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Vakare jis kartu su R. D. ir pastarojo sugyventine E. K. atvažiavo į Čiobiškio kaime vykusius šokius. Automobilį vairavo jis. Šokiuose jie išgėrė tris butelius po 2 litrus alaus ir apie 2.10 val. nutarė važiuoti namo. Kai išėjo iš šokių jis pamatė, kad nepažįstami vyriškiai muša R. D.. E. K. jį atgynus, jie greitai įsėdo į automobilį ir išvažiavo. Patys nežino kodėl pasuko į kitą pusę nei gyveno R. D. Jų niekas nesivijo. R. D. sėdėjo automobilio priekyje, o E. atsisėdo gale už R. L. Ž. važiavo apie 100 km/h greičiu; rūkas buvo ne visą laiką - tai atsirasdavo tai pradingdavo. Jis su R. saugos diržus buvo prisisegę, o E.diržo prisisegusi nebuvo. Kaip įvyko avarija jis nežino, tiksliau tuo metu įvažiavo į rūko ruožą ir dar kalbėjosi su E., tuo metu buvo atsisukęs atgal, kai pajuto smūgį, ir jie apvirto. Kad toje vietoje yra kelio vingis jis pamatė tik po eismo įvykio, kai išlipo iš automobilio. Pradžioje iš mašinos išlipti negalėjo, bet jiems padėjo išlipti pravažiuojantis asmenys. Kai išlipo, pamatė, kad E. be gyvybės ženklų ir nekvėpuoja. Jis automobilį vairavo neblaivus. Važiuodamas jis nematė jokio kelio ženklo, kuris įspėtų dėl kelio vingio. Mano, kad tokio ženklo toje vietoje visiškai nebuvo. Dėl eismo įvykio labai gailisi, dalį žalos nukentėjusiesiems E. M. ir R. D. atlygino ir susitarė dėl likusios žalos atlyginimo.

Nukentėjusysis R. D. teismo posėdžio metu parodė, kad 2010 m. rugsėjo 11 d. apie pietus, pas jį į svečius automobiliu „Mitsubishi Galant“ atvažiavo draugas L. Ž.. Vakare, jis, L. Ž. ir E. K. L. Ž. automobiliu važiavo į Čiobiškio k. vykusius šokius. Tuo metu jie buvo blaivūs. Šokiuose jie išgėrė gal tris 2 litrus talpos butelius alaus. Apie 2 val., įvykus šokiuose muštynėms, jie nusprendė važiuoti namo. Automobilį neblaivus vairavo kaltinamasis. R. D. sėdėjo priekyje prie vairuotojo, o E. K. atsisėdo automobilio gale. Avarijos momento jis nepamena, bet pamena, kad važiavo greitai ir kad buvo didelis rūkas. Ko jie važiavo į Gelvonų pusę jis neatsimena. Po eismo įvykio automobilis buvo ant stogo ir jis bandė kelti E. K., kuri nereagavo. Kažkas prie jų sustojo ir padėjo išlipti iš mašinos. Per kurias dureles jis išlipo nepamena. Jis taip pat nurodė, kad atleido kaltinamajam, ir kad susitarė su juo dėl žalos atlyginimo, t.y. dėl vaikų iki pilnametystės išlaikymo ir antkapio E. K. pastatymo.

Nukentėjusioji E. M. parodė, kad ji yra žuvusios E. K. mama. Apie įvykusį eismo įvykį, kurio metu žuvo jos dukra, ji sužinojo 2010 m. rugsėjo 12 d. ryte, apie 9.30 val. Apie 11 val. pas ją į namus atvažiavo R. D. su savo draugu L. Ž. ir pasakė apie įvykusią nelaimę; jie sakė, kad automobilį, kuris patyrė avariją, vairavo L. Ž.. Jis žadėjo padengti ir laidotuvių išlaidas. Šiuo metu L. Ž. jai atlygino jos patirtą žalą, ji jam atleido, pretenzijų neturi.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas G. B. parodė, kad 2010 m. rugsėjo 12 d., apie 2.20 val., jis kartu su savo broliu Mantvydu ir draugėmis L. U. ir S. J. važiavo iš Čiobiškio į Gelvonų pusę. Ties posūkiu į Juknonis jie pamatė nuo kelio nuvažiavusį ir apsivertusį automobilį, prie jo žmonių nesimatė. Jie priėjo prie to automobilio ir paklausė ar yra gyvų. Tada iš automobilio vidaus atsiliepė vyriški balsai. Jie atidarė vairuotojo dureles ir pamatė priekyje stambų vyrą, o liesas ir aukštas buvo gale, dar matėsi, kad gale guli mergina, bet ji jokių gyvybės požymių nerodė. Jis nuėjo kviesti policijos. Tie vyrai kalbėjo, kad apvirtusiame automobilyje jie pragulėjo negalėdami išlipti, apie 15 min. Kai juos ištraukė iš automobilio, stambus vyras labai nervinosi, jis kalbėjo, kad žmogų nužudė, kad jį dabar pasodins 15 metų. Kai atvyko policija ir paprašė vairuotojo sėsti į tarnybinį automobilį, į automobilį nuėjo liesas vyras, o ne stambus.

Analogiškus parodymus davė ir liudytojos L. U. ir S. J..

2010 m. rugsėjo 12 d. Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole, kuriame apžiūrėta įvykio vieta, esanti Širvintų r., kelio Musninkai-Čiobiškis-Gelvonai-Vitynė 17 km 780 m, užfiksuota, kad kelio danga yra asfaltas, jis sausas. Važiuojamosios kelio dalies plotis 6,50 m. Ji paženklinta ištisine linija. Kelio aplinka - kelio vingis į dešiną, laukas. A. M. Galant, valst. Nr. AZR 456, nuvažiavęs nuo kelio ir guli ant stogo. Ant važiuojamosios kelio dalies padangų stabdymo žymių pėdsakų nėra. E. K. kūnas guli automobilio salone ant stogo; jos kojos pro galines kairės pusės dureles išlindusios į lauką (b.l. 3-5).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. M 1281/10(01) nurodyta, kad E. K. mirtis įvyko nuo liemens suspaudimo. E. K. lavone nustatyti sužalojimai buvo padaryti mechaniniais poveikiais; jos kraujyje rasta 2,20 %, šlapime - 3,24 % etilo alkoholio, (b.l 8-15).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo medicinos specialistai davė išvadą, kad L. Ž. kraujyje rasta 1,73 % etilo alkoholio, o R. D. kraujyje - 2,02 % etilo alkoholio.

Remdamasis aukščiau išdėstytu, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo veiksmai kvalifikuotini pagal LR BK 281 straipsnio 6 dalį, nes L. Ž. vairavo transporto priemonę apsvaigęs nuo alkoholio, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo E. K. Teismas L. Ž. kaltę nustatė remdamasis kaltinamojo, nukentėjusiųjų ir liudytojų G. B., L. U. ir S. J. parodymais, specialistų išvadomis ir kitais byloje pateiktais rašytiniais įrodymais.

Kaltinamasis ir nukentėjusieji susitaikė, teismui pateikė susitarimą dėl žalos atlyginimo. Iš teismui pateikto pareiškimo matyti, jog kaltinamasis L. Ž. susitaikė su nukentėjusiąja E. M., jai žala atlyginta, nukentėjusioji kaltinamajam dėl nusikaltimo pretenzijų neturi ir ateityje neturės. Kaltinamojo ir nukentėjusiojo R. D. susitarime numatyta, kad kaltinamasis įsipareigoja padėti nukentėjusiajam R. D. išlaikyti jo ir žuvusiosios E. K. tris nepilnamečius vaikus iki jų pilnametystės. Susitarimas dėl žalos atlyginimo neprieštarauja įstatymams, nepažeidžia kieno nors teisių ar teisėtų interesų, todėl tvirtintinas.

Kaltinamojo gynėja prašė bylą nutraukti BK 38 straipsnio pagrindu.

Kaltinamojo gynėja pagrįstai nurodo, kad yra visos BK 38 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos, kurias būtina įvykdyti atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiu asmeniu, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės esant šioms sąlygoms, kaip tai matyti iš BK 38 straipsnio 1 dalies, yra teismo teisė, bet ne pareiga. Svarstydamas klausimą, ar galima atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius, teismas turi įvertinti, ar atsižvelgiant į bylos aplinkybes ir kaltininko asmenybę tai, kad kaltininkui buvo iškelta baudžiamoji byla ir tai, kad per terminą, kai jis bus atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, padarius naują nusikalstamą veiką, jis gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas, yra pakankamos poveikio priemonės kaltininkui tam, kad būtų pasiekti baudžiamosios atsakomybės tikslai. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamojo L. Ž. nusikalstama veika, numatyta BK 281 straipsnio 6 dalyje, padaryta itin šiurkščiai pažeidus transporto eismo saugumo taisykles, t.y. jis vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, jis suprato, jog yra apsvaigęs, jis galėjo nevairuoti, tačiau to nepadarė ir sąmoningai pasirinko vairavimą apsvaigus nuo alkoholio. Kaltinamasis tamsiu paros metu važiavo viršydamas greitį esant labai blogam matomumui dėl tiršto rūko, nors tokiu atveju turėjo elgtis itin atsargiai, siekdamas nekelti pavojaus kitiems eismo dalyviams. Šios aplinkybės rodo, jog jis gana atsainiai vertino kitų eismo dalyvių saugumą. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis jau buvo teistas už pakartotinį vairavimą esant neblaiviam. Nors teistumas yra išnykęs, tačiau tai teismas vertina, kaip asmenį charakterizuojančią aplinkybę. Įvertinęs šias bylos aplinkybes, teismas mano, kad vien tik baudžiamosios bylos iškėlimas ir galimybė būti patrauktam baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas veikas, jei per teismo nustatytą terminą nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės padarys naują nusikalstamą veiką, šiuo atveju nėra pakankamos poveikio priemonės baudžiamosios atsakomybės tikslams pasiekti. Todėl netenkintinas prašymas nutraukti baudžiamąją bylą BK 38 straipsnio pagrindu.

Pažymėtina ir tai, jog pagal BK 38 straipsnio prasmę, įstatymas leidžia atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, reiškia šiuo atveju turimas minty pats nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo, kas pabrėžta ir pačio šio straipsnio pavadinime. Teismo nuomone, sąvokos nukentėjęs asmuo ir nukentėjusysis (pagal BPK 28 straipsnio apibrėžimą) yra netapačios.

Kita vertus, bylos aplinkybės rodo, kad kaltinamasis, praėjus kuriam laikui po įvykio, suprato įvykio reikšmę, ką rodo aplinkybė, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, susitaikė su nukentėjusiaisiais, atlygino dalį žalos ir susitarė ateityje atlyginti visą žalą, todėl į tai atsižvelgiama skiriant bausmę. Skiriant bausmę teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad padarytas neatsargus nusikaltimas, kad kaltinamasis charakterizuojamas teigiamai, turi darbą, ruošiasi sukurti šeimą, psichiatrijos ligoninės įskaitoje nėra įrašytas, pas psichiatrą ir priklausomybės ligų specialistą nesilankė, į tai, kad byloje nėra nustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir mano, jog jam turėtų būti skiriama bausmė mažesnė nei BK 281 straipsnio 6 dalyje numatytas bausmės vidurkis, todėl kaltinamajam skiriama 4 metų laisvės atėmimo bausmė.

Tačiau teismo nuomone, bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, išsaugant kaltinamajam teigiamus socialinius ryšius, taikant BK 75 str. ir nustatant įpareigojimus, sulaikančius asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, apribojant galimybę nusikalsti, priverčiant nuteistąjį laikytis įstatymų, taip užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos ir pagrindai nustatyti BK 75 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų, jeigu yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas įvertina aplinkybes susijusias tiek su padaryta veika, t.y. kad padarytas nusikaltimas yra neatsargus, kaltinamasis prisipažino, susitarė dėl žalos atlyginimo, dirba, charakterizuojamas teigiamai. Visi šie ir kiti bylos duomenys sudaro prielaidas išvadai, kad L. Ž. bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl vadovaujantis BK 75 str. paskirtosios bausmės vykdymas atidedamas trims metams, įpareigojant nuteistąjį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms ir nekeisti darbo vietos be teismo sutikimo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad Lietuvos Respublikos BK 68 str. 1 d. nurodyta tik viena privaloma uždraudimo naudotis specialia teise, tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemonę, taikymo sąlyga – kai asmuo, naudodamasis ta specialia teise, padaro nusikalstamą veiką. Taigi, pagal baudžiamąjį įstatymą uždraudimas naudotis specialia teise yra terminuotas draudimas naudotis tokia teise, kuria naudojantis padaryta nusikalstama veika. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nors Lietuvos Respublikos BK 68 str. numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas Lietuvos Respublikos BK 281 str. nurodytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Teismų praktikoje ši baudžiamojo poveikio priemonė paprastai skiriama, nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET, Lietuvos Respublikos BK281 str. nurodytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės bylos Nr. 2K-69/2006, 2K-317/2008, 2K-366/2008, 2K-353/2009, 2K-85/2010, 2K-103/2010, 2K-20/2011, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo apžvalga dėl teismų praktikos kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo (Lietuvos Respublikos BK 281 str.) baudžiamosiose bylose, Teismų praktika Nr. 30), todėl kaltinamajam taip pat skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti transporto priemones 2 metus 6 mėnesius metus.

Daiktus: transporto priemonės registracijos liudijimą, techninės apžiūros taloną, vairuotojo pažymėjimą, automobilį Mitsubishi Galant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinti L. Ž..

Kardomoji priemonė paskirta nebuvo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305 straipsniais, 307 straipsniu,

nusprendė:

L. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 6 dalyje ir skirti jam 4 metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 75 str. paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti trims metams, įpareigojant nuteistąjį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, nekeisti darbo vietos be teismo sutikimo.

Taikyti baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą L. Ž. vairuoti transporto priemones dvejus metus šešis mėnesius.

Patvirtinti L. Ž., a/k (duomenys neskelbtini) ir nukentėjusiojo R. D., a/k (duomenys neskelbtini) susitarimą dėl žalos atlyginimo, pagal kurį jie susitarė, kad L. Ž. įsipareigoja padėti nukentėjusiajam R. D. išlaikyti jo ir žuvusiosios E. K. vaikus M. D., a. k. (duomenys neskelbtini) D. D., a. k. (duomenys neskelbtini) ir K. D., a. k. (duomenys neskelbtini) iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos sumokėdamas R. D. po 300 Lt (tris šimtus litų) iki kol vaikai sulauks pilnametystės.

Daiktus: transporto priemonės registracijos liudijimą, techninės apžiūros taloną, vairuotojo pažymėjimą, automobilį Mitsubishi Galant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinti L. Ž..

Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį teismą apeliaciniu skundu.

Teisėjas Linas Zinkevičius