- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-08-12
- Bylos Nr.
- e2A-1331-921/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-09844-2024-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Bartninkas, Evaldas Burzdikas, Jurgita Sujetienė
- Ieškovas
- K. V.
- Atsakovas
- AAS „BTA Baltic Insurance Company“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Evaldo Burzdiko ir Jurgitos Sujetienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1033-1098/2025 pagal ieškovo K. V. patikslintą ieškinį atsakovei AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančiai per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju bei draudimo išmokos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, akcinė bendrovė SEB bankas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovei (toliau – ir atsakovė arba draudimo bendrovė), prašydamas: pripažinti draudžiamuoju 2023 m. liepos 29 d. įvykį, kurio metu su javų kombainu (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), tapatumo numeris (duomenys neskelbtini), gamybos metai – 2020 m., vykdant žemės ūkio darbus (važiuojant į priekį – kuliant), javų kombainas susidūrė su gelžbetoniniu stulpeliu, žymėjusiu sklypo ribą, dėl ko šis gelžbetoninis stulpelis lūžo ir jo dalis pateko į javų kombaino mechanizmus (agregatus), taip juos apgadindamas; priteisti trečiajam asmeniui iš atsakovės 20 876,79 Eur dydžio draudimo išmoką, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti ieškovui iš atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Patikslintame ieškinyje nurodė, kad valdo ir naudojasi javų kombainu, kurio savininkas yra trečiasis asmuo . 2022 m. lapkričio 24 d. laikotarpiui nuo 2022 m. lapkričio 24 d. iki 2023 m. lapkričio 23 d. javų kombainą apdraudė specializuotos technikos draudimu draudimo bendrovėje. Draudimo sutartyje naudos gavėju nurodytas trečiasis asmuo. 2023 m. liepos 29 d., vykdant žemės ūkio darbus javų kombainu (kuliant), įvyko incidentas, kurio metu minėtas kombainas susidūrė su gelžbetoniniu stulpeliu, žyminčiu žemės sklypo ribą. Dėl susidūrimo gelžbetoninis stulpelis lūžo, o jo dalis pateko į kombaino mechanizmus (agregatus), dėl ko šie buvo apgadinti. Dėl šio įvykio buvo padaryta 22 316,79 Eur žala. Ieškovas kreipėsi į draudimo bendrovę su prašymu atlyginti patirtą žalą, tačiau draudimo bendrovė 2023 m. rugsėjo 8 d. sprendimu atsisakė žalą atlyginti, motyvuodama tuo, kad ginčo įvykis yra nedraudžiamasis. Ieškovas teigė, kad javų kombainas buvo apdraustas nuo visų rizikų. Todėl jis turėjo teisėtą lūkestį draudimo išmoką gauti (naudos gavėjo naudai) iš esmės visais atvejais, kai specializuota technika sunaikinama ar sugadinama dėl staiga ir netikėtai įvykusio atsitikimo, kaip tai apibrėžta draudimo taisyklių specialiųjų sąlygų 5.1 punkte. Ieškovas teigė, kad įvykis kvalifikuotinas kaip draudžiamasis įvykis draudimo taisyklių specialiųjų sąlygų 4.1 punkto prasme (autoavarija). Sklypą žymėjusio riboženklio patekimas į javų kombaino agregatus, yra eismo įvykio (autoavarijos) pasekmė, dėl ko įvykis neabejotinai pripažintinas draudžiamuoju.
Atsiliepimas
3. Atsakovė atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad draudimo bendrovė įvykį pripažino nedraudžiamuoju pagal draudimo polise individuliai aptartą sąlygą, remiantis kuria nedraudžiamuoju įvykiu yra laikomi nuostoliai, atsiradę dėl apdrausto objekto sugadinimo, praradimo ar sunaikinimo dėl pašalinių daiktų patekimo į apdrausto objekto agregatus, mechanizmus ar prietaisus. Be to, draudimo poliso individualiose sąlygose buvo susitarta, kad autoavarijos rizika draudimo objektui (javų kombainui) negalioja bei ši nuostata taikoma ir visų rizikų draudimo atveju. Atsakovės nuomone, vien faktas, kad dėl atitinkamo objekto yra sudaryta draudimo sutartis, nereiškia ir negali reikšti, jog įvykus įvykiui, draudikui automatiškai kyla pareiga išmokėti draudimo išmoką.
4. Trečiasis asmuo sutiko su patikslinto ieškinio reikalavimais, prašė juos tenkinti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. kovo 7 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė atsakovei iš ieškovo 605 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, grąžino ieškovui 32 Eur dydžio žyminio mokesčio permoką.
6. Nustatė, kad ieškovas 2022 m. lapkričio 24 d. su atsakove sudarė Specializuotos technikos (javų kombaino) draudimo sutartį, draudimo poliso Nr. ST 0082739, draudimo laikotarpis nuo 2022 m. lapkričio 24 d. iki 2023 m. lapkričio 23 d. Naudos gavėju sutartyje nurodytas trečiasis asmuo. 2023 m. liepos 29 d., vykdant žemės ūkio darbus, javų kombainas susidūrė su gelžbetoniniu stulpeliu, žymėjusiu sklypo ribą. Stulpeliui lūžus, jo dalis pateko į kombaino agregatus, dėl ko buvo apgadintas apdraustas turtas. Dėl šio įvykio ieškovas kreipėsi į draudimo bendrovę su prašymu atlyginti patirtą žalą, tačiau 2023 m. rugsėjo 8 d. sprendimu draudimo išmoka nebuvo išmokėta – ginčo įvykis pripažintas nedraudžiamuoju įvykiu.
7. Teismas pažymėjo, kad šalių sudarytos 2022 m. lapkričio 24 d. Specializuotos draudimo sutarties pagrindas ir neatskiriama jos dalis yra Specializuotos technikos draudimo taisyklės Nr. 51.1. (toliau – ir Taisyklės), su kurių sąlygomis ieškovas buvo supažindintas draudimo sutarties sudarymo metu. Dėl šių aplinkybių byloje ginčo nėra. Draudimo poliso individualiose sąlygose buvo susitarta, kad specializuotai technikai, kuri privalomai turi būti registruojama VĮ „Regitra“, Taisyklių specialiųjų sąlygų 4.1.1 punktas (autoavarijos rizika) negalioja. Ši nuostata taikoma ir visų rizikų draudimo (specialiųjų sąlygų 5.1 punktas) atveju. Be to, šalys draudimo poliso individualiose sąlygose susitarė, kad nedraudžiamuoju įvykiu laikomi nuostoliai, atsiradę dėl apdrausto objekto sugadinimo, praradimo ar sunaikinimo dėl pašalinių daiktų patekimo į apdrausto objekto agregatus, mechanizmus ar prietaisus.
8. Teismas nustatė, kad ieškovo valdomas javų kombainas yra įregistruotas ne VĮ „Regitra“ tvarkomame Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre, o Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos tvarkomame Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre. Todėl, teismo vertinimu, priešingai nei nurodė atsakovė, ieškovo apdraustam javų kombainui Taisyklių specialiųjų sąlygų 4.1.1 punktas dėl autoavarijos rizikos galioja. Nepaisant to, teismas vertino, kad šiuo atveju svarbu išsiaiškinti, ar ieškovo nurodytomis aplinkybėmis įvykęs įvykis apibrėžiamas kaip eismo įvykis, kuriam įvykus, turi būti išmokama draudimo išmoka.
9. Teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo dėl įvykio aplinkybių, t. y. kad javų kombainas buvo apgadintas vykdant žemės ūkio darbus (važiuojant į priekį – kuliant), jam susidūrus su gelžbetoniniu stulpeliu, žymėjusiu sklypo ribą. Susidūrimo metu stulpelis lūžo, o jo dalis pateko į kombaino agregatus, dėl ko šie buvo apgadinti. Teismas sprendė, kad tuo metu, kai įvyko įvykis, transporto priemonė (javų kombainas) buvo naudojama kaip darbo mašina – vykdė žemės ūkio darbus. Toks transporto priemonės naudojimas, remiantis kasacinio teismo praktika, nepatenka į „transporto priemonių [eismo]“ sąvoką, atitinkamai, jo metu įvykęs įvykis negali būti pripažintas draudžiamuoju įvykiu Specializuotos technikos draudimo taisyklių Nr. 51.1 specialiųjų sąlygų 4.1.1 punkto prasme.
10. Teismas pažymėjo, kad šalys draudimo poliso individualiose sąlygose taip pat numatė, kad nedraudžiamuoju įvykiu laikomi nuostoliai, atsiradę dėl apdrausto objekto sugadinimo, praradimo ar sunaikinimo dėl pašalinių daiktų patekimo į apdrausto objekto agregatus, mechanizmus ar prietaisus. Bylos duomenys patvirtina ir šalys iš esmės šių aplinkybių neginčija, kad ieškovo valdomam turtui buvo padaryta žala dėl gelžbetoninio stulpelio patekimo į apdrausto kombaino pjaunamosios dalies sraigtą. Gelžbetoninis stulpelis yra pašalinis daiktas, o ne kombaino dalis. Tai atitinka draudimo polise nustatytas nedraudžiamojo įvykio sąlygas.
11. Teismas nusprendė, kad nagrinėjamu atveju ieškovo reikalavimas pripažinti įvykį draudžiamuoju ir išmokėti draudimo išmoką yra nepagrįstas, todėl patikslintą ieškinį atmetė. Ieškinį atmetus, atsakovei iš ieškovo teismas priteisė jos patirtas 605 Eur bylinėjimosi išlaidas. Ieškovui teismas grąžino 32 Eur dydžio žyminio mokesčio permoką.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
12. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patikslintą ieškinį patenkinti visiškai, priteisti ieškovui iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Apeliaciniame skunde nurodomi šie esminiai argumentai:
12.1. Teismas, priimdamas ieškovui nepalankų sprendimą, nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-44-1075/2018 pateiktomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis. Šios kasacinės bylos faktinės aplinkybės ir procesinį sprendimą pagrindžiantys argumentai iš esmės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos (šalių ginčo). Dėl šios priežasties kasacinėje byloje pateikti išaiškinimai neturi precedentinės reikšmės ir negalėjo būti taikomi nagrinėjamoje byloje.
12.2. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, neįvertino, kad pagal šalių sudarytos draudimo sutarties sąlygas, javų kombainui draudimo apsauga galiojo ne tik įvykus draudžiamajam įvykiui „autoavarija“, bet ir draudžiamajam įvykiui „atsitikimai dirbant“.
12.3. Aiškinant draudimo sutarties sąlygas sistemiškai, nėra pagrindo daryti išvadą, kad kiekvienu atveju, kai į apdrausto objekto agregatus, mechanizmus ar prietaisus patenka pašaliniai daiktai, įvykis automatiškai laikytinas nedraudžiamuoju. Ieškovo vertinimu, tuo atveju, jeigu pašalinio daikto patekimas į apdrausto objekto agregatus, mechanizmus ar prietaisus yra kito, draudimo taisyklėse nurodyto draudžiamojo įvykio pasekmė, toks įvykis pripažintinas draudžiamuoju. Priešingu atveju, draudiko (atsakovės) prisiimtos draudimo rizikos apimtis taptų tokia minimali (ar netgi neegzistuotų), kad iš esmės būtų paneigta draudimo sutarties esmė ir paskirtis.
Atsiliepimas
13. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis prašo apeliacinį skundą tenkinti. Trečiasis asmuo sutinka su apeliaciniu skundu, pilnai palaiko jame nurodytus argumentus.
14. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie esminiai argumentai:
14.1. Atsakovė pažymi, kad pašalinio daikto patekimas į agregatus, mechanizmus ar prietaisus praktiškai visada bus kurio nors kito pirminio įvykio pasekmė. Todėl draudimo sutarties šalys, aiškiai nustatydamos tokių pasekmių (pašalinio daikto patekimo į mechanizmus) išėmimą iš draudimo apsaugos ribų, apribojo draudiko atsakomybę, nepriklausomai nuo to, kokios aplinkybės nulėmė tokį patekimo faktą. Nagrinėjamu atveju gelžbetoninis stulpelis, žymėjęs sklypo ribą, akivaizdžiai nebuvo javų kombaino sudėtinė dalis, nebuvo skirtas jo funkcijai vykdyti ar eksploatuoti, todėl pagrįstai kvalifikuotas kaip „pašalinis daiktas“. Todėl taikant draudimo poliso sąlygą, numatančią pašalinių daiktų patekimo atvejus kaip nedraudžiamuosius įvykius, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad draudimo išmokos mokėjimo pareiga neatsirado.
14.2. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovės pateiktas draudimo sutartyje įrašyto nedraudžiamojo įvykio aiškinimas prieštarauja draudimo esmei ir tikslams, esą dėl šios sąlygos draudiko prisiimtos draudimo rizikos laipsnis tampa minimalus. Draudimo sutartimi draudimo objektui suteikiama apsauga nėra absoliuti. Draudimo polise nustatyta išimtis taikoma tik specifinei rizikos kategorijai – pašalinių daiktų patekimo į agregatus atvejams – ir nepašalina draudimo apsaugos kitais draudimo apsaugos atvejais, pvz., susidūrimas su kita transporto priemone, gaisras, gamtinių jėgų poveikis, vagystė ir kt.
14.3. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino teisiškai reikšmingos aplinkybės, esą pagal draudimo sutartį kombainui galiojo apsauga tiek draudžiamojo įvykio „autoavarija“, tiek „atsitikimai dirbant“ atvejais. Ieškovas tiek ieškinyje, tiek bylos nagrinėjimo metu nuosekliai rėmėsi tik vienu argumentu – kad įvykis turi būti kvalifikuojamas kaip „autoavarija“. Ieškovas alternatyvios pozicijos, kaip „atsitikimo dirbant“, nekėlė, neprašė šios sąvokos taikyti, jos neaiškino. Atsakovės nuomone, net jei toks argumentas būtų pateiktas laiku, tai nebūtų pakeitę draudimo apsaugos, nes šalys aiškiai nustatė išimtį dėl pašalinių daiktų pateikimo į mechanizmus, kuri taikytina tiek „autoavarijos“, tiek „atsitikimų dirbant“ atveju. Sutartyje individualiai suderinta sąlyga turi prioritetą prieš bendrąją draudžiamojo įvykio sąvoką.
14.4. Nepagrįstas ir apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-44-1075/2018 suformuluotas teisės aiškinimo taisykles. Minėtoje nutartyje suformuluota bendro pobūdžio teisės aiškinimo taisyklė, aktuali ir šioje byloje. Teismas pagrįstai pažymėjo, kad susidūrimas su stulpeliu įvyko vykdant žemės ūkio darbus, t. y. technologinio proceso metu, todėl teisingai nusprendė, kad toks įvykis nepatenka į „autoavarijos“ sąvoką Taisyklių specialiųjų sąlygų 4.1.1 punkte.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
- ieškovas 2022 m. lapkričio 17 d. lizingo sutarties pagrindu valdo ir naudojasi trečiajam asmeniui priklausančiu turtu – kombainu (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini);
- ieškovas 2022 m. lapkričio 24 d. su atsakove sudarė Specializuotos technikos (javų kombaino (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini)) draudimo sutartį, draudimo poliso Nr. ST 0082739. Draudimo laikotarpis nuo 2022 m. lapkričio 24 d. iki 2023 m. lapkričio 23 d., naudos gavėjas – trečiasis asmuo;
- 2023 m. liepos 29 d. įvyko įvykis, kurio metu javų kombainas buvo apgadintas – su javų kombainu vykdant žemės ūkio darbus (važiuojant į priekį – kuliant), jis susidūrė su gelžbetoniniu stulpeliu, žymėjusiu sklypo ribą, dėl ko šis gelžbetoninis stulpelis lūžo ir jo dalis pateko į javų kombaino mechanizmus (agregatus) ir juos apgadino;
- dėl minėto įvykio ieškovas kreipėsi į draudimo bendrovę su prašymu atlyginti patirtą žalą, tačiau draudimo bendrovė 2023 m. rugsėjo 8 d. sprendimu atsisakė žalą atlyginti, motyvuodama tuo, kad ginčo įvykis pripažintas nedraudžiamuoju įvykiu;
- ieškovas, nesutikdamas su draudimo bendrovės sprendimu, kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju bei draudimo išmokos priteisimo.
17. Pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį atmetė. Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškovo ieškinį patenkinti.
18. Taigi, apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieškovo ieškinys dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju bei draudimo išmokos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
19. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai taikė materialinės teisės normas ir tinkamai motyvavo teismo sprendimą, nepažeidė šiose bylose nusistovėjusios teisminės praktikos, todėl pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir jų nekartoja, o tik, atsakydama į esminius apeliacinio skundo argumentus, juos papildo.
20. Ieškovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 10 d. nutartimi, priimta civilinėje byloj Nr. 3K-3-44-1075/2018. Ieškovo teigimu, minėtos kasacinės bylos ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės ir pagrindiniai argumentai nesutampa, todėl kasacinėje byloje pateikti išaiškinimai neturi precedentinės reikšmės ir negalėjo būti taikomi šioje byloje.
21. Sutiktina su ieškovo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, kad nurodytos kasacinės bylos ir nagrinėjamos bylos ratio decidenti nesutampa. Kasacinio teismo byloje buvo sprendžiamas materialinės teisės normų, reglamentuojančių eismo įvykio pripažinimą draudžiamuoju įvykiu pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) nuostatas, aiškinimo bei taikymo klausimas. Be to, kasacinėje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl įvykio, kai šilumvežis susidūrė su ekskavatoriumi, kuris, stovėdamas ant geležinkelio bėgių, įrenginėjo triukšmą mažinančias užtvaras, pripažinimo draudžiamuoju įvykiu. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas ne dėl transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties ir (ar) TPVCAPDĮ normų aiškinimo bei taikymo, o dėl ieškovo ir atsakovės laisva valia sudarytos specializuotos technikos draudimo sutarties nuostatų aiškinimo ir taikymo. Be to, nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl įvykio, kurio metu su javų kombainu, atliekant žemės ūkio darbus (važiuojant pirmyn ir kuliant), susidūrus su gelžbetoniniu stulpeliu, žyminčiu klypo ribą, šis stulpelis lūžo ir jo dalis pateko į javų kombaino mechanizmus (agregatus), taip juos apgadindama, pripažinimo draudžiamuoju įvykiu. Vis dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad esminis šios bylos ginčas yra dėl to, koks įvykis kvalifikuojamas kaip transporto priemonių eismo įvykis, kuriam gali būti taikoma draudimo apsauga. Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo praktikoje pateiktas išaiškinimas dėl eismo įvykio sampratos ir jos taikymo draudimo santykiuose yra reikšmingas ir taikytinas nagrinėjamoje byloje.
22. Nagrinėjamu atveju ieškovas teigė, kad žalą jo turtui sukėlė eismo įvykis, kurio metu javų kombainas susidūrė su riboženkliu (gelžbetoniniu stulpeliu), žymėjusiu sklypo ribą, todėl įvykis kvalifikuotinas kaip draudžiamasis įvykis Specializuotos technikos draudimo taisyklių Nr. 51.1 specialiųjų sąlygų 4.1.1 punkto prasme. Tuo tarpu atsakovė tvirtino, kad draudimo poliso individualiose sąlygose buvo susitarta, kad autoavarijos rizika draudimo objektui (javų kombainui) negalioja.
23. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju, priešingai nei teigė atsakovė, ieškovo apdraustam javų kombainui galiojo Taisyklių specialiųjų sąlygų 4.1.1 punktas, kuris numato: autoavarija – kelių eismų įvykis, kai apdrausta specializuota technika buvo sugadinta arba sunaikinti dėl susidūrimo su kita transporto priemone ar su kitais judančiais ar nejudančiais objektais, apsivertimo, kritimo ar kokio nors daikto ant transporto priemonės užkritimo. Pažymėtina, kad šios pirmosios instancijos teismo išvados nei ieškovas, nei atsakovė apeliaciniame procese neginčija.
24. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nepaisant to, jog ieškovo apdraustam javų kombainui galiojo Taisyklių specialiųjų sąlygų 4.1.1 punktas, pagrįstai nustatinėjo, ar ieškovo nurodytomis aplinkybėmis įvykęs įvykis apibrėžiamas kaip eismo įvykis, kuriam įvykus, turi būti išmokama draudimo išmoka.
25. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. sausio 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-44-1075/2018, yra nurodęs, kad ESTT praktika kryptingai formuojama ta linkme, jog sprendžiant, ar įvykis kvalifikuotinas kaip transporto priemonių eismo įvykis, kuriam gali būti taikoma draudimo apsauga, esminę reikšmę turi ne vieta, kurioje įvykis įvyksta, bet funkcija, pagal kurią transporto priemonė tuo metu yra naudojama. Tais atvejais, kai transporto priemonės (pavyzdžiui, traktoriai), be to, kad yra naudojamos kaip transporto priemonės, tam tikromis aplinkybėmis dar gali būti naudojamos kaip darbo mašinos, svarbu nustatyti, ar tuo momentu, kai įvyko įvykis, su kuriuo susijusi ši transporto priemonė, ta transporto priemonė iš esmės buvo naudojama kaip transporto priemonė (tokiu atveju šis naudojimas patenka į „transporto priemonių [eismo]“ sąvoką) ar kaip darbo mašina (tokiu atveju šis naudojimas į tą sąvoką nepatenka).
26. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, atsižvelgė tiek į kasacinio teismo, tiek į ESTT praktiką ir padarė pagrįstą išvadą, kad tuo metu, kai įvyko įvykis, transporto priemonė (javų kombainas) buvo naudojama kaip darbo mašina – vykdė žemės ūkio darbus. Toks transporto priemonės naudojimas, remiantis pirmiau aptarta kasacinio teismo ir ESTT praktika, nepatenka į „transporto priemonių [eismo]“ sąvoką. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad jo metu įvykęs įvykis negali būti pripažintas draudžiamuoju įvykiu Taisyklių specialiųjų sąlygų 4.1.1 punkto prasme kaip autoavarija.
27. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad įvykęs įvykis turėjo būti kvalifikuojamas kaip draudžiamasis įvykis ir pagal Taisyklių specialiųjų sąlygų 4.1.2 punktą, t. y. kaip atsitikimas, įvykęs darbo metu.
28. Taisyklių specialiųjų sąlygų 4.1.2 punktas numato, kad atsitikimas dirbant – tai apdraustos specializuotos technikos sugadinimas ar sunaikinimas jai dirbant draudimo vietoje, kai eksploatuojant specializuotą techniką susiduriama su judančiais ar nejudančiais objektas.
29. Pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį, apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Taigi, apeliacinio skundo pagrindas gali būti tos faktinės bylos aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, nes dėl skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo gali būti sprendžiama tik vertinant tuos duomenis, kuriuos, priimdamas sprendimą, turėjo jį priėmęs teismas. Toks teisinis reglamentavimas skirtas užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, skatinti proceso šalių veikimą sąžiningai, operatyviai ir išsamiai atskleidžiant visas bylai reikšmingas aplinkybes dar pirmosios instancijos teisme, nesukuriant netikėtumo elementų jau po sprendimo priėmimo. Tokia praktika formuojama ir kasaciniame teisme, pvz., žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-2012 ir kt.
30. Sutiktina su atsakovės argumentais, nurodytais atsiliepime į apeliacinį skundą, kad ieškovas tiek ieškinyje, tiek bylos nagrinėjimo metu rėmėsi tik vienu argumentu – jog įvykis turėtų būti kvalifikuojamas kaip „autoavarija“. Ieškovas nei ieškinyje, nei bylos nagrinėjimo metu nenurodė jokių argumentų ar faktinių aplinkybių, leidžiančių įvykį vertinti kaip „atsitikimą dirbant“, taip pat nekėlė reikalavimo taikyti Taisyklių specialiųjų sąlygų 4.1.2 punkte numatytos sąvokos, jos neaiškino pirmosios instancijos teisme.
31. Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta ir nustatyta anksčiau, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai, nurodyti šios nutarties 27 punkte, laikytini naujais, nes jie nebuvo nurodyti ir įvertinti pirmosios instancijos teisme. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija šių argumentų nevertina, jų neanalizuoja ir dėl jų plačiau nepasisako.
32. Ieškovas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad nesutinka su atsakovės (draudikės) pateiktu draudimo sutarties aiškinimu, esą visais atvejais nuostoliai, atsiradę dėl pašalinių daiktų patekimo į apdrausto objekto agregatus ar mechanizmus, laikytini nedraudžiamaisiais įvykiais. Ieškovo nuomone, toks aiškinimas prieštarauja draudimo esmei, sutarties tikslams, nes eliminuoja draudiko atsakomybę ir paneigia prisiimtą riziką.
33. Vadovaujantis CK 6.987 straipsniu, Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 2 straipsnio 19 dalimi, draudimo sutartimi draudikas prisiima pareigą išmokėti draudimo išmoką, jei įvyksta sutartyje numatytas draudžiamasis įvykis. Kadangi draudimo apsauga nėra absoliuti, draudikas, prisiimdamas draudimo riziką, turi teisę nustatyti draudimo apsaugos ribas tiek standartinėmis (draudimo taisyklėse), tiek individualiomis (draudimo liudijime) sutarties sąlygomis.
34. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad draudimo taisyklės yra standartinės, bendros sąlygos, paprastai taikomos visiems draudėjams, sudarantiems atitinkamos draudimo rūšies sutartį su tuo pačiu draudiku, o draudimo polise (liudijime) nurodomi ne bendri, bet konkrečią sutartį individualizuojantys duomenys: sutarties šalys, naudos gavėjas, draudžiamas objektas, jį identifikuojantys duomenys, draudimo įmokos (premijos) dydis, draudimo suma, draudimo apsaugos apimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315/2006; 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2009; 2012 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2012 ir kt.).
35. Draudikas, siūlydamas konkrečias sąlygas, apibrėžia savo prisiimamos rizikos ribas ir pagal jas nustato draudimo įmokos dydį. Dėl to sprendžiant klausimą dėl draudimo išmokos mokėjimo ar nemokėjimo, turi būti įvertinama, dėl kokių draudimo apsaugos ribų buvo susitarta draudimo sutartimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2012).
36. Pareiga mokėti draudimo išmoką draudikui kyla tik tada, kai įvykio aplinkybės atitinka konkrečius draudimo sutartyje nurodytus draudžiamojo įvykio požymius ir įvykiai neatitinka nedraudžiamųjų įvykių apibrėžimo. Svarbu pažymėti, kad jeigu draudimo sutarties sąlygos, tarp jų ir nustatančios draudžiamuosius ir nedraudžiamuosius įvykius, yra pakankamai aiškiai ir suprantamai išdėstytos vidutinių gebėjimų žmogui, tokios sąlygos neturėtų būti aiškinamos per plačiai, t. y. išskirtinai apdraustojo arba naudos gavėjo naudai, nes taip draudikas būtų priverstas mokėti draudimo išmoką dėl rizikos, kurios neprisiėmė.
37. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad draudimo liudijimo pastabose aiškiai yra nurodyta: „nedraudžiamuoju įvykiu yra laikomi nuostoliai, atsiradę dėl apdrausto objekto sugadinimo, praradimo ar sunaikinimo dėl pašalinių daiktų patekimo į apdrausto objekto agregatus, mechanizmus ar prietaisus“. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtos pastabos laikytinos individualiomis sutarties sąlygomis. Ieškovas neneigė, kad prieš sudarant draudimo sutartį buvo supažindintas ne tik su Taisyklėmis, bet ir su draudimo liudijime nurodytomis individualiomis sąlygomis, joms neprieštaravo.
38. Taip pat nustatyta, kad žala apdraustam turtui (kombainui) buvo padaryta dėl gelžbetoninio stulpelio (sklypo riboženklio) patekimo į apdrausto kombaino pjaunamosios dalies sraigtą. Kadangi stulpelis nėra kombaino dalis, jis laikytinas pašaliniu objektu. Kaip minėta anksčiau, draudikas, apibrėždamas rizikas, dėl kurių žala nėra atlyginama, aiškiai ir konkrečiai nurodė, kad tokie atvejai, kai žala atsiranda dėl pašalinių daiktų pateikimo į apdrausto objekto mechanizmus ir agregatus, nelaikytini draudžiamaisiais įvykiais, o draudimo išmoka tokiais atvejais nemokama. Atsižvelgiant į tai ir į draudimo sutartyje aiškiai išdėstytas sąlygas, konstatuotina, kad žala kilo dėl nedraudžiamojo įvykio.
39. Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad ieškovo reikalavimas pripažinti įvykį draudžiamuoju ir išmokėti draudimo išmoką trečiajam asmeniui yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimų į juos argumentų
40. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės tinkamam civilinės bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.
Dėl bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
41. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimus, tinkamai įvertino ir išsamiai išanalizavo byloje pateiktus šalių argumentus, įrodymus, tinkamai taikė ir aiškino procesines bei materialines teisės normas, nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą. Apelianto apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo skundžiamą sprendimą, todėl jis paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
42. Atmetus apeliacinį skundą, apeliantui jo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteisiamos.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, veikdama Vilniaus apygardos vardu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.