- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-03-07
- Bylos Nr.
- e2-1033-1098/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jelena Leščinskienė
- Ieškovas
- K. V.
- Atsakovas
- AAS „BTA Baltic Insurance Company“
- Trečiasis asmuo
- akcinė bendrovė SEB bankas
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. V. patikslintą ieškinį atsakovui AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančiam Lietuvoje per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju bei draudimo išmokos priteisimo, trečiasis asmuo – akcinė bendrovė SEB bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiškinimų santrauka.
1. Ieškovas K. V. (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovui AAS „BTA Baltic Insurance Company“ (toliau – atsakovas arba draudimo bendrovė), prašydamas:
1.1. Pripažinti draudžiamuoju 2023 m. liepos 29 d. įvykį, kurio metu su javų kombainu CLAAS LEXION 8900 TT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), tapatumo numeris (duomenys neskelbtini), gamybos metai – 2020, vykdant žemės ūkio darbus (važiuojant į priekį (kuliant)), javų kombainas susidūrė su gelžbetoniniu stulpeliu, žymėjusiu sklypo ribą, ko pasėkoje šis gelžbetoninis stulpelis lūžo ir jo dalis pateko į javų kombaino mechanizmus (agregatus), tokiu būdu juos apgadindamas.
1.2. Priteisti trečiajam asmeniui AB SEB bankui iš atsakavo 20 876,79 Eur dydžio draudimo išmoką, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
1.3. Priteisti ieškovui iš atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Ieškovas K. V. patikslintame ieškinyje nurodo, kad valdo ir naudojasi javų kombainu CLAAS LEXION 8900 TT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio savininkas yra trečiasis asmuo AB SEB bankas. 2022 m. lapkričio 24 d. laikotarpiui nuo 2022 m. lapkričio 24 d. iki 2023 m. lapkričio 23 d. javų kombainą 555 390,00 Eur sumai apdraudė specializuotos technikos draudimu draudimo bendrovėje AAS „BTA Baltic Insurance Company“. Draudimo sutartyje naudos gavėju nurodytas AB SEB bankas. Ieškovo teigimu, 2023 m. liepos 29 d. įvykusio įvykio metu, javų kombainas buvo apgadintas, t. y. su kombainu vykdant žemės ūkio darbus (kuliant), kombainas susidūrė su gelžbetoniniu stulpeliu, žymėjusiu sklypo ribą, ko pasėkoje šis gelžbetoninis stulpelis lūžo ir jo dalis pateko į javų kombaino mechanizmus (agregatus) ir juos apgadino. Dėl šio įvykio jam buvo padaryta 22 316,79 Eur žala. Po minėto įvykio kreipėsi į draudimo bendrovę su prašymu atlyginti patirtą žalą, tačiau iš draudiko buvo gautas 2023 m. rugsėjo 8 d. pranešimas Nr. STD/23/000148, kuriuo pastarasis atsisakė atlyginti patirtą žalą, motyvuojant tuo, kad ginčo įvykis pripažintas nedraudžiamuoju įvykiu, nes nuostoliai atsirado dėl apdraustojo objekto sugadinimo pašaliniam daiktui patekus į jo mechanizmus. Ieškovas, nesutikdamas su tokiu draudimo bendrovės sprendimu, kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju bei draudimo išmokos priteisimo.
3. Ieškovas ieškinyje pažymi, kad nagrinėjamu atveju javų kombainas buvo apdraustas nuo visų rizikų. Dėl šios priežasties, pasirinkęs „visų rizikų“ draudimo variantą, jis turėjo teisėtą lūkestį draudimo išmoką gauti (naudos gavėjo naudai) iš esmės visais atvejais, kai specializuota technika sunaikinama ar sugadinama dėl staiga ir netikėtai įvykusio atsitikimo, kaip tai apibrėžta draudimo taisyklių specialiųjų sąlygų 5.1. punkte. Juolab turint omenyje, kad draudimo sutarties pagrindu jis sumokėjo 2 498,52 Eur draudimo įmoką. Anot ieškovo, jam žalą iš esmės sukėlė eismo įvykis – javų kombaino susidūrimas su riboženkliu (gelžbetoniniu stulpeliu), žymėjusiu sklypo ribą. Ieškovo vertinimu, šis įvykis kvalifikuotinas kaip draudžiamasis įvykis draudimo taisyklių specialiųjų sąlygų 4.1. punkto prasme (autoavarija). Sklypą žymėjusio riboženklio patekimas į javų kombaino agregatus, tėra eismo įvykio (autoavarijos) pasekmė, dėl ko įvykis neabejotinai pripažintinas draudžiamuoju. Ieškinys grindžiamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.987 straipsnio nuostatomis, Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo nuostatomis, šalių sudarytos Specializuotos technikos draudimo sutarties sąlygomis, draudimo taisyklėmis bei byloje sprendžiamu klausimu formuojama teismų praktika.
Atsiliepimas
4. Atsakovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“ per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame prašo ieškinį atmesti.
5. Atsakovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“ atsiliepime į ieškinį nurodo, kad Specializuotos technikos draudimo sutartimi buvo apdraustas javų kombainas nuo visų rizikų, t. y. atlyginami visi nuostoliai, atsiradę dėl staiga ir netikėtai atsitikusių įvykių, jeigu tie įvykiai nėra nurodyti kaip nedraudžiamieji. Draudimo bendrovė įvykį pripažino nedraudžiamuoju pagal draudimo polise individuliai aptartą sąlygą, remiantis kuria nedraudžiamuoju įvykiu yra laikomi nuostoliai, atsiradę dėl apdrausto objekto sugadinimo, praradimo ar sunaikinimo dėl pašalinių daiktų patekimo į apdrausto objekto agregatus, mechanizmus ar prietaisus. Draudimo poliso individualiose sąlygose buvo susitarta, kad autoavarijos rizika (Taisyklių specialiųjų sąlygų 4.1. p.) draudimo objektui (javų kombainui) negalioja bei ši nuostata taikoma ir visų rizikų draudimo atveju. Dėl to nėra pagrindo sutikti su ieškovo pozicija, kad įvykis kvalifikuojamas kaip autoavarija bei yra draudžiamasis. Pasak atsakovo, ieškovo nurodytos įvykio faktinės aplinkybės patvirtina, kad draudimo objekto apgadinimą lėmė pašalinio objekto patekimas į javų kombaino agregatus. Tokie nuostoliai laikomi nedraudžiamuoju įvykiu pagal individualiai aptartas draudimo poliso sąlygas. Atsakovo nuomone, vien faktas, kad dėl atitinkamo objekto yra sudaryta draudimo sutartis, nereiškia ir negali reikšti, jog įvykus įvykiui, draudikui automatiškai kyla pareiga išmokėti draudimo išmoką.
6. Trečiasis asmuo AB SEB bankas per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame sutinka su patikslinto ieškinio reikalavimais bei prašo ieškinį tenkinti. Trečiasis asmuo atsiliepime į ieškinį pažymi, kad palaiko ieškovo patikslinto ieškinio argumentus ir jų savo atsiliepime nekartoja.
Šalies argumentai
7. Ieškovas K. V. pateiktame dublike papildomai nurodo, kad draudimo liudijime nustatyta sąlyga dėl avarijos rizikos negaliojimo taikoma tik tokiai transporto priemonei, kuri privalomai turi būti registruojama VĮ „Regitra“. Tuo tarpu traktoriai, savaeigės mašinos, savaeigės žemės ūkio mašinos, kurių variklio galia viršija 8 kW, taip pat jų priekabos ir puspriekabės, registruojamos ne VĮ „Regitra“, t. y. ne Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre, o Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre, kurio valdytoja ir šiame registre tvarkomų asmens duomenų valdytoja yra Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija. Nagrinėjamu atveju javų kombainas yra įregistruotas ne VĮ „Regitra“ tvarkomame Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre, o Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos tvarkomame Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre. Dėl šios priežasties, jokios teisinės reikšmės neturi atsakovo argumentai, neva autoavarijos rizika draudimo objektui (javų kombainui) negalioja bei ši nuostata taikoma ir visų rizikų draudimo atveju.
Atsiliepimas
8. Atsakovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“ pateiktame triplike papildomai nurodo, kad tiek Specializuotos technikos draudimo taisyklės, tiek Saugaus eismo keliais įstatymas, eismo įvykio požymiu išskiria jo vietą – tai įvykis kelyje, kelių eismo įvykis. Tačiau nagrinėjamu atveju įvykis įvyko vykdant žemės ūkio darbus (važiuojant į priekį (kuliant)), t. y. ne kelyje, todėl negali būti kvalifikuojamas kaip kelių eismo įvykis. Atsakovas pažymi, kad draudimo poliso individualiose sąlygose aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, jog jei apdraustas objektas sugadinamas, prarandamas ar sunaikinimas dėl pašalinių daiktų patekimo į apdrausto objekto agregatus, mechanizmus ar prietaisus, tai laikoma nedraudžiamuoju įvykiu. Anot atsakovo, šiame nedraudžiamojo įvykio aprašyme yra pateiktas aiškus jo atribojimas nuo autoavarijos sąvokos. Pabrėžia, kad javų kombaino sugadinimus lėmė ne pati autoavarija (jeigu laikytis ieškovo pozicijos dėl įvykio kvalifikavimo kaip autoavarijos, jog javų kombainas susidūrė su gelžbetoniniu stulpeliu), o būtent gelžbetoninio stulpelio patekimas į javų kombaino mechanizmus, kas visiškai atitinka nedraudžiamojo įvykio požymius, nurodytus draudimo poliso individualiose sąlygose.
Šalies argumentai
9. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas palaikė ieškinyje ir dublike nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti.
Atsiliepimas
10. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė palaikė atsiliepime į ieškinį ir triplike nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys netenkintinas.
II. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados.
11. .Remiantis byloje esančiais duomenimis, šalių atstovų paaiškinimais nustatyta:
11.1. Ieškovas K. V. 2022 m. lapkričio 17 d. Lizingo sutarties pagrindu valdo ir naudojasi AB SEB bankui priklausančiu turtu – kombainu CLAAS LEXION 8900 TT, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini).
11.2. Ieškovas K. V. 2022 m. lapkričio 24 d. su atsakovu AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje sudarė Specializuotos technikos (javų kombaino CLAAS LEXION 8900 TT, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini)) draudimo sutartį, draudimo poliso Nr. ST 0082739, draudimo laikotarpis nuo 2022 m. lapkričio 24 d. iki 2023 m. lapkričio 23 d., naudos gavėjas – AB SEB bankas.
11.3. 2023 m. liepos 29 d. įvyko įvykis, kurio metu javų kombainas buvo apgadintas – su javų kombainu vykdant žemės ūkio darbus (važiuojant į priekį (kuliant)), jis susidūrė su gelžbetoniniu stulpeliu, žymėjusiu sklypo ribą, ko pasėkoje šis gelžbetoninis stulpelis lūžo ir jo dalis pateko į javų kombaino mechanizmus (agregatus) ir tokiu būdu juos apgadino.
11.4. Dėl 2023 m. liepos 29 d. įvykio ieškovas kreipėsi į draudimo bendrovę su prašymu atlyginti patirtą žalą, tačiau draudimo bendrovė 2023 m. rugsėjo 8 d. sprendimu atsisakė žalą atlyginti, motyvuojant tuo, kad ginčo įvykis pripažintas nedraudžiamuoju įvykiu.
11.5. Ieškovas, nesutikdamas su 2023 m. rugsėjo 8 d. draudimo bendrovės sprendimu, kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju bei draudimo išmokos priteisimo.
12. Nagrinėjamu atveju ieškovas laikosi pozicijos, kad jis javų kombainą apdraudė nuo visų rizikų, todėl turėjo teisėtą lūkestį draudimo išmoką gauti (naudos gavėjo naudai) iš esmės visais atvejais, kai specializuota technika sunaikinama ar sugadinama. Anot ieškovo, žalą jo valdomam turtui iš esmės sukėlė eismo įvykis, kurio metu javų kombainas susidūrė su riboženkliu (gelžbetoniniu stulpeliu), žymėjusiu sklypo ribą, todėl įvykis kvalifikuotinas kaip draudžiamasis įvykis draudimo taisyklių specialiųjų sąlygų 4.1. punkto prasme (autoavarija). Sklypą žymėjusio riboženklio patekimas į javų kombaino agregatus, anot ieškovo, tėra eismo įvykio (autoavarijos) pasekmė, dėl ko įvykis neabejotinai pripažintinas draudžiamuoju.
13. Atsakovas su tokia ieškovo pozicija nesutinka bei laikosi pozicijos, kad nagrinėjamu atveju įvykis įvyko javų kombainui vykdant žemės ūkio darbus (važiuojant į priekį (kuliant)), t. y. ne kelyje, todėl negali būti kvalifikuojamas kaip kelių eismo įvykis. Pasak atsakovo, ieškovo nurodytos įvykio faktinės aplinkybės patvirtina, kad draudimo objekto apgadinimą lėmė pašalinio objekto patekimas į javų kombaino agregatus, o tokie nuostoliai laikomi nedraudžiamuoju įvykiu pagal individualiai aptartas draudimo poliso sąlygas.
14. CK 6.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos. Teisėtai sudaryta sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). CK 6.987 straipsnyje numatyta, kad draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis. Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 2 straipsnio 33 dalyje įtvirtinta, kad draudžiamasis įvykis – draudimo sutartyje nurodytas atsitikimas, kuriam įvykus draudikas privalo mokėti draudimo išmoką.
15. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad draudimo sutartimi draudimo objektui teikiama draudimo apsauga nėra absoliuti – draudikas, prisiimdamas draudimo riziką, nustato draudimo sutartimi suteikiamos draudimo apsaugos ribas – atvejus, kada mokama draudimo išmoka, ir atvejus, kada draudikas yra atleidžiamas nuo pareigos mokėti draudimo išmoką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3- 91/2012; 2009 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. -3K-3-32/2009; 2013 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2013).
16. Draudimo apsauga nustatoma tiek draudiko parengtomis draudimo rūšies taisyklėmis, tiek draudimo liudijime aptartomis individualiomis sąlygomis. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad draudimo taisyklės yra standartinės, bendros sąlygos, paprastai taikomos visiems draudėjams, sudarantiems atitinkamos draudimo rūšies sutartį su tuo pačiu draudiku, o draudimo liudijime nurodomi ne bendri, bet konkrečią sutartį individualizuojantys duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-315/2006; 2009 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2009).
17. Nagrinėjamu atveju šalių sudarytos 2022 m. lapkričio 24 d. Specializuotos draudimo sutarties pagrindas ir neatskiriama jos dalis yra Specializuotos technikos draudimo taisyklės Nr. 51.1. (toliau – Taisyklės). Kaip matyti iš draudimo sutarties, ieškovas patvirtino, kad prieš sudarant draudimo sutartį, su draudimo liudijime nurodytų taisyklių sąlygomis buvo supažindintas, jas suprato ir taisyklių kopiją gavo. Taigi, nagrinėjamu atveju šalių sudarytos Specializuotos technikos draudimo sutarties pagrindas yra Specializuotos technikos draudimo taisyklės Nr. 51.1, su kurių sąlygomis ieškovas buvo supažindintas draudimo sutarties sudarymo metu. Dėl šių aplinkybių byloje ginčo nėra.
18. Draudimo poliso individualiose sąlygose buvo susitarta, kad specializuotai technikai, kuri privalomai turi būti registruojama VĮ „Regitra“, Specializuotos technikos draudimo taisyklių Nr. 51.1 specialios dalies 4.11 punktas (autoavarijos rizika) negalioja. Ši nuostata taikoma ir visų rizikų draudimo (specialiosios dalies 5.1 punktas) atveju. Šalys taip pat susitarė draudimo poliso individualiose sąlygose, kad nedraudžiamuoju įvykiu laikomi nuostoliai, atsiradę dėl apdrausto objekto sugadinimo, praradimo ar sunaikinimo dėl pašalinių daiktų patekimo į apdrausto objekto agregatus, mechanizmus ar prietaisus.
19. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad traktoriai, savaeigės mašinos, savaeigės žemės ūkio mašinos, kurių variklio galia viršija 8 kW, taip pat jų priekabos ir puspriekabės, registruojamos ne VĮ „Regitra“, t. y. ne Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre, o Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre, kurio valdytoja ir šiame registre tvarkomų asmens duomenų valdytoja yra Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija. Ieškovo valdomas javų kombainas yra įregistruotas ne VĮ „Regitra“ tvarkomame Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre, o Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos tvarkomame Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre, ką patvirtina byloje esantis Traktoriaus ir savaeigės mašinos registracijos liudijimas. Taigi, nagrinėjamu atveju, priešingai nei nurodo atsakovas, ieškovo apdraustam javų kombainui Specializuotos technikos draudimo taisyklių Nr. 51.1 specialios dalies 4.11 punktas dėl autoavarijos rizikos galioja.
20. Tačiau šiuo atveju svarbu išsiaiškinti, ar ieškovo nurodytomis aplinkybėmis įvykęs įvykis apibrėžiamas kaip eismo įvykis, kuriam įvykus, turi būti išmokama draudimo išmoka.
21. Byloje nėra ginčo dėl įvykio aplinkybių, t. y. kad javų kombainas buvo apgadintas vykdant žemės ūkio darbus (važiuojant į priekį (kuliant)), jam susidūrus su gelžbetoniniu stulpeliu, žymėjusiu sklypo ribą, ko pasėkoje šis gelžbetoninis stulpelis lūžo ir jo dalis pateko į javų kombaino mechanizmus (agregatus) ir tokiu būdu juos apgadino.
22. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. sausio 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-44-1075/2018 nurodė, kad Teisingumo teismo praktika kryptingai formuojama ta linkme, jog sprendžiant, ar įvykis kvalifikuotinas kaip transporto priemonių eismo įvykis, kuriam gali būti taikoma draudimo apsauga, esminę reikšmę turi ne vieta, kurioje įvykis įvyksta, bet funkcija, pagal kurią transporto priemonė tuo metu yra naudojama. Tais atvejais, kai transporto priemonės (pavyzdžiui, traktoriai), be to, kad yra naudojamos kaip transporto priemonės, tam tikromis aplinkybėmis dar gali būti naudojamos kaip darbo mašinos, svarbu nustatyti, ar tuo momentu, kai įvyko įvykis, su kuriuo susijusi ši transporto priemonė, ta transporto priemonė iš esmės buvo naudojama kaip transporto priemonė (tokiu atveju šis naudojimas patenka į „transporto priemonių [eismo]“ sąvoką) ar kaip darbo mašina (tokiu atveju šis naudojimas į tą sąvoką nepatenka).
23. Nagrinėjamoje byloje atsakovas, įvertinęs įvykio aplinkybes, laikosi pozicijos, kad įvykis įvyko javų kombainui vykdant žemės ūkio darbus (važiuojant į priekį (kuliant)), t. y. ne kelyje, todėl negali būti kvalifikuojamas kaip kelių eismo įvykis, kuriam būtų taikoma draudimo apsauga. Remiantis sprendimo 22 punkte pateiktais išaiškinimais, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju vien įvykio vieta neturi esminės reikšmės sprendžiant klausimą, ar įvykis kvalifikuotinas kaip eismo įvykis, kuriam gali būti taikoma draudimo apsauga.
24. Remiantis bylos duomenimis nustatyta ir šalys šių faktinių aplinkybių neginčija, kad ginčo įvykis įvyko, kai javų kombainas vykdė žemės ūkio darbus bei susidūrė su gelžbetoniniu stulpeliu, žymėjusiu sklypo ribą, gelžbetoninis stulpelis lūžo ir jo dalis pateko į javų kombaino mechanizmus (agregatus) taip juos apgadindamas. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu laikėsi nuoseklios pozicijos, kad ginčo įvykis įvyko ne dėl javų kūlimo kaip technologinio darbo veiksmo, o kombainui judant ir važiuojant į priekį, kliudant gelžbetoninį stulpelį, kuriam patekus į kombaino mechanizmus kombainas buvo sugadintas.
25. Įvertinęs įvykio aplinkybes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju tarp darbo proceso ir ginčo įvykio nėra priežastinio ryšio. Nagrinėjamu atveju kombaino kontaktas su gelžbetoniniu stulpeliu įvyko ne dėl technologinio darbo proceso, bet tiesiog traktoriui judant, t. y. veikiant pagal jo įprastinę paskirtį. Taigi, tuo metu, kai įvyko įvykis, transporto priemonė (javų kombainas) buvo naudojama kaip darbo mašina – vykdė žemės ūkio darbus. Toks transporto priemonės naudojimas, remiantis pirmiau aptarta kasacinio teismo praktika, nepatenka į „transporto priemonių [eismo]“ sąvoką, atitinkamai, jo metu įvykęs įvykis negali būti pripažintas draudžiamuoju įvykiu Specializuotos technikos draudimo taisyklių Nr. 51.1 specialios dalies 4.1.1 punkto prasme.
26. Be to, kaip minėta, nagrinėjamu atveju šalys draudimo poliso individualiose sąlygose taip pat numatė, kad nedraudžiamuoju įvykiu laikomi nuostoliai, atsiradę dėl apdrausto objekto sugadinimo, praradimo ar sunaikinimo dėl pašalinių daiktų patekimo į apdrausto objekto agregatus, mechanizmus ar prietaisus. Bylos duomenys (nuotraukos, UAB „Baltic Agro Machinery“ išankstinė sąskaita) patvirtina ir šalys iš esmės šių aplinkybių neginčija, kad ieškovo valdomam turtui buvo padaryta žala dėl gelžbetoninio stulpelio patekimo į apdrausto kombaino pjaunamosios dalies sraigtą. Gelžbetoninis stulpelis nėra laikomas kombaino dalimi. Atitinkamai gelžbetoninis stulpelis laikomas pašaliniu daiktu, o tai atitinka draudimo polise nustatytas nedraudžiamojo įvykio sąlygas.
27. Teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes bei padarytas išvadas, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieškovo reikalavimas pripažinti įvykį draudžiamuoju ir išmokėti draudimo išmoką yra nepagrįstas, todėl patikslintas ieškinys atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
28. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 80 straipsnio 1 dalis 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).
29. Atsakovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“ iš ieškovo prašo priteisti 605,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už jam suteiktas teisines paslaugas (už susipažinimą su bylos medžiaga, atsilipimo į ieškinį ir tripliko parengimą, pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose). Atsakovas įstatymų nustatyta tvarka ir terminais pateikė įrodymus, patvirtinančius patirtas bylinėjimosi išlaidas bei jų apmokėjimo faktą (DOK-21914, CPK 178 straipsnis). Ieškinį atmetus, atsakovui iš ieškovo priteistinas 605,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
30. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas sumokėjo daugiau žyminio mokesčio, nei reikėjo, ieškovui grąžinta 32,00 Eur dydžio žyminio mokesčio permoka (sumokėto 2024 m. birželio 21 d. mokėjimo nurodymu Nr. 2515) (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
31. Trečiasis asmuo AB SEB bankas, dalyvaujantis ieškovo pusėje, prašo priteisti jam 133,10 Eur bylinėjimosi išlaidas už suteiktas teisines paslaugas (atsiliepimo į ieškinį parengimą). AB SEB bankas įstatymų nustatyta tvarka ir terminais pateikė įrodymus, patvirtinančius patirtas bylinėjimosi išlaidas bei jų apmokėjimo faktą (DOK-22244, CPK 178 straipsnis). Ieškinį atmetus, AB SEB bankui bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nepriteistinas.
32. Bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme valstybė išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatyrė, kadangi procesiniai dokumentai šalims byloje buvo įteikiami elektroninių ryšių priemonėmis (per EPP). Atsižvelgiant į tai, valstybės patirtų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo klausimas byloje nesprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 – 270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo K. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvoje veikiančiam per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje (kodas 300665654) 605,00 Eur (šešių šimtai penkių eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Grąžinti ieškovui K. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 32,00 Eur (trisdešimt dviejų eurų ir 00 ct) dydžio žyminio mokesčio, sumokėto 2024 m. birželio 21 d. mokėjimo nurodymu Nr. 2515, permoką. Išaiškinti ieškovui, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi šiuo sprendimu.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo (sprendimo) priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.