Kauno apylinkės teismo sprendimas

2016-02-25 · Civilinė byla Nr. e2-534-673/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-02-25
Bylos Nr.
e2-534-673/2016
Teisminio proceso Nr.
2-22-3-00259-2016-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laima Šablevičienė
Ieškovas
UAB „Sostinės kreditai“
Atsakovas
I. N.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-534-673/2016Teisminio proceso Nr. 2-22-3-00259-2016-4Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.1.3.6.; 2.5.2.1.; 2.5.8.9.; 2.5.29.3.; 3.1.7.1.5.; 99.5.; 3.2.3.2.; 3.2.6.5.1.; 3.2.6.5.2.; (S)
KĖDAINIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. vasario 25 d.Kėdainiai

Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėja Laima Šablevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Sostinės kreditai“ ieškinį atsakovei I. N. dėl įsiskolinimo ir palūkanų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas UAB „Sostinės kreditai“ ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės I. N. 799,97 Eur įsiskolinimą, 88,91 proc. dydžio sutartines palūkanas nuo 248,93 Eur kredito sumos nuo 2016-01-28 iki visiško prievolės įvykdymo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 18,00 Eur žyminį mokestį. Esant įstatyme numatytiems pagrindams, prašo priimti sprendimą už akių.

Procesiniai dokumentai atsakovei įteikti asmeniškai 2016-02-03. Per teismo nustatytą 15 dienų nuo procesinių dokumentų įteikimo dienos terminą ir per protingą terminą jam pasibaigus atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, pratęsti nustatyto termino neprašė, todėl esant ieškovo prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 str. 4 d., 262 str. 2 d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų: 2015-04-18 Vartojimo kredito sutarties Nr. 25140 bendrųjų ir specialiųjų sąlygų (el. b. l. 16-20, 22-24), skolos detalizacijos (el. b. l. 7-8) ir ieškinyje nurodytų aplinkybių matyti, jog 2015-04-18 ieškovas UAB „Sostinės kreditai“ ir atsakovė I. N. nuotoliniu būdu sudarė vartojimo kredito sutartį, remiantis kuria ieškovas atsakovei suteikė 300,00 Eur kreditą su 88,91 proc. dydžio metinėmis palūkanomis, o atsakovė įsipareigojo grąžinti kreditą iki 2016-04-18 ir sumokėti 188,34 Eur kredito kainą (palūkanas). Pavėluotų įmokų mokėjimo atveju atsakovė nuo laiku negrąžintos kredito sumos įsipareigojo mokėti 88,91 proc. dydžio metines palūkanas iki kredito grąžinimo dienos, o už laiku nesumokėtas palūkanas bei kitas bendrą vartojimo kredito kainą sudarančias sumas (išskyrus kreditą) – mokėti 0,05 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną. Ieškovo teigimu, atsakovė savo sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė. 2015-11-17 pretenzija ieškovas pranešė atsakovei apie pradelstas mokėti įmokas ir esamo įsiskolinimo dydį ir pareikalavo per 10 dienų sumokėti skolą, bei įspėjo, kad per nustatytą terminą nesumokėjus skolos, kreipsis į teismą ir inicijuos skolos išieškojimą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė per ieškovo nustatytą terminą sumokėjo įsiskolinimą. Ieškovo teigimu, 2016-01-28 atsakovė buvo skolinga 799,97 Eur, iš kurių 248,93 Eur kreditas, 63,43 Eur nesumokėta paskolos kaina (palūkanos), 16,47 Eur kompensacinės palūkanos, 5,24 Eur delspinigiai, 11,90 Eur apmokestinimas, 2,00 Eur už pretenzija, 2,00 Eur už raginimą ir 450,00 Eur žala. Įrodymų, patvirtinančių tinkamą sutartinių prievolių grąžinti kreditą ir mokėti palūkanas įvykdymą, atsakovė nepateikė, ieškovo nurodyto negrąžinto kredito ir nesumokėtų palūkanų (kredito kainos) dydžio neginčijo.

Pagal CK 6.870 straipsnio 1 dalį, paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui gautą sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Įstatymas numato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 str.). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 str.). Jeigu paskolos sutartis numato paskolos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis (CK 6.874 str. 2 d.). Įstatymas numato, kad šalis, pažeidusi sutartinę prievolę, privalo sumokėti delspinigius (CK 6.256 str. 2 d., 6.258 str. 1 d.). Ieškovo pateiktų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad tarp šalių susiklosčius prievoliniams santykiams, atsakovė tinkamai nevykdė įsipareigojimų ir nustatytais terminais nemokėjo sutartinių įmokų, todėl ieškovas pagrįstai reikalauja priteisti iš atsakovės likusią negrąžintą kredito sumą, nesumokėtas palūkanas bei delspinigius už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą. Kadangi byloje nėra duomenų, kad atsakovė sumokėjo šias sumas ieškovui, ieškovo nurodytas negrąžinto kredito ir nesumokėtų palūkanų dydis bei delspinigių paskaičiavimo pagrįstumas neginčijamas, ieškovui iš atsakovės priteistina 248,93 Eur negrąžintas kreditas, 63,43 Eur paskolos kaina, 16,47 Eur palūkanos ir 5,24 Eur delspinigiai (CK CK 6.37 str. 1 d., 6.213 str. 1 d., 6.256 str. 2 d., 6.258 str. 1 d., 6.870 str. 1 d., 6.872 str. 1 ir 2 d., 6.874 str. 2 d.).

Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovės 11,90 Eur apmokestinimą, kuris, kaip matyti iš prie ieškinio pridėtos skolos detalizacijos, yra paskaičiuotas už sms ir el. laiškų siuntimą, 2,00 Eur už pretenziją ir 2,00 Eur už raginimą, t. y. nurodytos sumos yra susijusios su ikiteisminio skolos išieškojimo veiksmais. Tačiau Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis (redakcija, galiojusi nuo 2012-01-01 iki 2016-02-01, t. y. šalių sutarties sudarymo metu) įtvirtina nuostatą, pagal kurią pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomos. Taigi vartojimo kredito gavėjo atsakomybė ribojama vartojimo kredito įstatymo nustatytu dydžiu (0,05 procento) ir į šią atskirai neįrodinėtiną sumą turi būti įskaičiuojami visi vartojimo kredito davėjo patiriami nuostoliai. Vartojimo kredito davėjai neturi teisės taikyti jokių papildomų skolos išieškojimo, nepriklausomai nuo to, ar išieškojimą vykdo pats vartojimo kredito davėjas, ar yra pasitelkiami tretieji asmenys, pranešimo apie įsiskolinimą ir kitų mokesčių. Šie mokesčiai yra tiesiogiai susiję su vartojimo kredito gavėjo finansinių įsipareigojimų nevykdymu laiku, todėl papildomas jų nustatymas laikytinas prieštaraujančiu Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatai. Be to, prie ieškinio net nepateikta jokių įrodymų, kad nurodomus ikiteisminio skolos išieškojimo veiksmus ieškovas faktiškai atliko (pateikta tik pretenzijos kopija). Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimas dėl 11,90 Eur apmokestinimo, 2,00 Eur už pretenziją ir 2,00 Eur už raginimą atmestinas kaip nepagrįstas.

Ieškovas ieškiniu taip pat prašo priteisti iš atsakovės 450,00 Eur žalos atlyginimo. Šią sumą ieškovas grindžia pateiktomis PVM sąskaitos faktūromis ir mokėjimo nurodymais, kurie patvirtina, jog ieškovas UAB „Krajonas“ sumokėjo 450,00 Eur (el. b. l. 10, 11, 14, 15), tačiau ieškovas net nenurodė aplinkybių, kaip šios išlaidos yra susijusios su nagrinėjama byla ir nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Pažymėtina, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 178 str.). Kita vertus, byloje esantys duomenys leidžia manyti, jog ieškovas minėtas išlaidas patyrė kreipdamasis į teismą dėl atsakovės skolos su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo bei teikdamas ieškinį. Atsižvelgdamas į tokį išlaidų pobūdį, teismas sprendžia, kad šios išlaidos turėtų būti priskiriamos išlaidoms, susijusioms su bylos nagrinėjimu (CPK 88 str.), todėl šių išlaidų pagrįstumo klausimas spręstinas pagal bylinėjimosi išlaidas reglamentuojančias proceso teisės normas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas. Kitokios atstovavimo išlaidos civilinio proceso dalyviui negali būti priteistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015, 2015 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-334-687/2015). Kadangi šioje byloje ieškovui teisines paslaugas teikė ne advokatas ar advokato padėjėjas, uždaroji akcinė bendrovė, prašymas priteisti 450,00 Eur išlaidų už procesinių dokumentų parengimą, sumokėtų UAB „Krajonas“, atmestinas (CPK 56 str., 93 str., 88 str., 98 str.).

CK 6.872 straipsnio 1 dalyje, kuri reglamentuoja paskolos sutarties palūkanų nustatymą ir skaičiavimą, nustatyta, kad palūkanų (pelno palūkanų) už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. CK 6.874 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui šio kodekso 6.210 straipsnyje nustatytas kompensuojamojo pobūdžio palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų šio kodekso 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartyje nenustatyta kitaip. Tai reiškia, kad atlygintinės paskolos sutarties atveju, kai paskolos gavėjas pažeidžia sutartinę prievolę grąžinti skolą, jis privalo mokėti paskolos davėjui tiek sutartas arba įstatyme pagal CK 6.872 straipsnio 1 dalį nustatytas pelno palūkanas, tiek ir kompensuojamojo pobūdžio palūkanas, nustatytas CK 6.210 straipsnyje. Šalių sudarytos sutarties Bendrųjų sąlygų 6.6. punkte numatyta, kad suėjus sutartyje nustatytam kredito grąžinimo terminui, sutartinės dienos palūkanos skaičiuojamos toliau už kiekvieną kliento naudojimosi negrąžinta ir bendrovei priklausančia pinigų suma dieną iki visiško sutartinių įsipareigojimų įvykdymo. Sutarties specialiojoje dalyje numatyta, kad kredito gavėjas moka 88.91 proc. metines palūkanas nuo sutartimi nustatytos kredito grąžinimo dienos iki realaus kredito gavėjo įsipareigojimo grąžinti kreditą įvykdymo, t.y. iki atitinkamų sumų realaus sumokėjimo į sutartyje nurodytą kredito davėjo sąskaitą. Atsižvelgiant į tokias sutarties nuostatas, darytina išvada, jog vartojimo kredito sutartyje nustatytas pelno palūkanas atsakovė įsipareigojo mokėti iki faktinio kredito grąžinimo dienos. Todėl nustačius, kad atsakovė kredito iki šiol nėra grąžinusi, darytina išvada, kad ieškovas pagrįstai reikalauja priteisti iš atsakovės tiek 88,91 proc. dydžio pelno (sutartines) palūkanas, skaičiuojamas nuo negrąžintos kredito sumos (248,93 Eur) nuo 2016-01-28 iki visiško kredito grąžinimo, tiek ir kompensacinę funkciją atliekančias 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2016-02-02 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str.1 ir 2 d., 6.210 str. 1 d., 6.872 str. 1 d., 6.874 str. 1 d.).

Ieškovas už ieškinį sumokėjo 18,00 Eur žyminį mokestį. Šalies turėtos išlaidos už teisinę pagalbą (ieškinyje įvardintos žala) nėra apmokestinamos žyminiu mokesčiu, todėl ieškovas, kreipdamasi į teismą, turėjo sumokėti 15,00 Eur žyminį mokestį, kuris, atsižvelgiant į tai, kad tokio dydžio žyminis mokestis yra minimalus turtiniuose ginčuose mokėtinas žyminis mokestis, ieškovui iš atsakovės priteistinas visas, o permokėta 3,00 Eur suma grąžintina ieškovui (CPK 93 str. 1 d., 80 str. 1 d. 1 p., 7 d., 87 str. 1 d. 1 p.).

Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija minimalios 3,00 Eur sumos, todėl jos iš atsakovės valstybei nepriteisiamos (CPK 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos CPK 142 str. 4 d., 262 str. 2 d., 279 str. 2 d., 285-286 str., 307 str. 1 d., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės I. N., a. k. (duomenys neskelbtini), 248,93 Eur (du šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus 93 ct) negrąžinto kredito, 63,43 Eur (šešiasdešimt tris eurus 43 ct) nesumokėtos paskolos kainos, 16,47 Eur (šešiolika eurų 47 ct) palūkanų, 5,24 Eur (penkis eurus 24 ct) delspinigių, 88,91 procentų dydžio metines palūkanas nuo 248,93 Eur negrąžinto kredito sumos nuo 2016-01-28 iki kredito grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2016-02-02 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15,00 Eur (penkiolika eurų) žyminio mokesčio ieškovui UAB „Sostinės kreditai”, įmonės kodas 302513887.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, grąžinti 3,00 Eur (trijų eurų 00 ct) žyminio mokesčio permoką ieškovui UAB „Sostinės kreditai”, įmonės kodas 302513887.

Atsakovė negali šio sprendimo apskųsti apeliacine tvarka, tačiau turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos Kėdainių rajono apylinkės teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas turi teisę per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismą.

Teisėja /pasirašyta elektroniniu parašu/ Laima Šablevičienė